Tinklaraščio „Vaikų reikalai“ autorė Kristina Razminienė mano, kad būtent dėl to svarbu vaiko kūrybiškumą pradėti lavinti nuo pat mažens, rašoma pranešime spaudai. Kaip tai daryti, kodėl vaikui nebūtina turėti daug žaislų, o svarbiau suteikti laisvę kurti bei kokią reikšmę kūrybiškumas turės ateityje - į šiuos bei kitus klausimus, atsako tinklaraštininkė ir keturmetės Julijos mama K.Razminienė.

Namai - beveik be žaislų

Daugelio namuose vaiko kambarys yra perkrautas įvairiausiais žaislais - šviečiančiais, judančiais, kalbančiais ir atliekančiais daugybę kitų funkcijų. Tačiau tokių žaislų apsuptyje dažnai nelieka vietos vaiko kūrybiškumui. Neseniai pati K.Razminienė nusprendė gerokai sumažinti dukros žaislų skaičių.

„Ilgainiui supratau, kad patekome į užburtą ratą - kuo daugiau žaislų turime, tuo daugiau jų reikia ir tuo greičiau viskas atsibosta. Vaiko kambarys buvo virtęs amžinu chaosu, kuriame nieko neįmanoma rasti. Pastebimai sumažinus žaislų kiekį - palikome po vieną lėlę, mašinėlę, kamuolį ir kelis minkštus žaislus - dukra pradėjo daugiau laiko skirti tokiems kūrybiniams užsiėmimams, kaip piešimas, karpymas ir lipdymas“, - sako K.Razminienė.

Ji ragina nebijoti leisti vaikui ir panuobodžiauti, mat tuomet jis į situaciją pažvelgs kūrybiškai ir pats suras sau įdomios veiklos: „Pastaruoju metu savo dukrai nebeperkame įprastų žaislų - tik priemones kūrybai. Taip skatiname ją pačią sugalvoti, ką nori veikti ir kaip save išreikšti. Džiaugiamės, kad tai veikia: Julija labai pamėgo piešimą, tad ji piešia daug ir visur, kur tik bebūtų - ne tik namuose, bet ir svečiuose, kavinėse ar net parduotuvėje“.

Leiskite vaikui išsitepti

Tam, kad vaikas galėtų atsiskleisti, jam reikia ne tik laiko kūrybiniams užsiėmams, bet ir tam tinkamos vietos bei priemonių. K.Razminienė pataria leisti vaikui išsitepti: „Augdamas ir kurdamas mažylis neturi bijoti, kad bus baramas, jei dažais aplies marškinėlius ar su flomasteriu nubrėš liniją ant stalo. Mes tyčia dukros kambarį įrengėme nebrangiais baldais, kad nereiktų sielotis, jog jie nukentės nuo piešimo ar lipdymo priemonių. Su specialiais nuplaunamais flomasteriais netgi leidžiame piešti ant sienos! Vaikas turi jausti, kad jį palaikote ir leidžiate eksperimentuoti, pažinti pasaulį jam tinkančiomis formomis“.

„Vaikų reikalai“ tinklaraščio autorė pataria visada šalia turėti įvairių priemonių kūrybai: popieriaus lapų, dažų, plastilino ar modilino, spalvotų pieštukų ir kitų piešimo reikmenų. Pati ji šiuos daiktus ima ir į keliones atostogų metu, mat tai atitraukia vaiko dėmesį nuo planšetės ar telefono, kurių naudojimą jie su vyru stengiasi riboti. Be to, kūrybai puikiai tinka ir įvairios detalės iš gamtos: pagaliukai, kankorėžiai, akmenukai, kriauklės, medžių ar gėlių lapai. Juos naudojant kartu su plastilinu ar klijuojant ant popieriaus, gali gimti puikūs kūriniai ir netikėti sprendimai.

Kurkite drauge

K.Razminienė taip pat sutinka, kad tėvams naudinga kurti kartu su vaiku. Tai puikus būdas pažinti savo vaiką, sustiprinti tarpusavio ryšį, ugdyti jo gebėjimus. Žinoma, ji neneigia, kad užsiimant kūrybiniais žaidimais pasitaiko ir nesutarimų.

„Nors stengiamės dukros per daug neriboti, vaikai visada nori daugiau, nei galima. Tokiu atveju reikia su mažamečiu pasikalbėti ir paaiškinti, kodėl vieno ar kito dalyko daryti nederėtų, kokios yra galimos jo veiksmų pasekmės ir kaip tai paveiks šeimos nuotaiką. Tuomet pasiūlome alternatyvą ir kartu ieškome kompromiso. Tarkime, jei dukra nori klijuoti karpinius ant sienos, to neleidžiame, tačiau pasiūlome juos klijuoti ant didelio lapo, kurį leisime prikabinti prie sienos, taip, kad ji nebūtų sugadinta“, - sakė tinklaraštininkė.

Leiskite jiems kurti savitą pasaulį

Viena dažniausių tėvelių daromų klaidų - griežtų taisyklių, stabdančių vaiko kūrybinius procesus ir jų eigą, nustatymas. Anot K.Razminienės, vaikams nereikia nurodinėti, mažieji patys turi atrasti savo būdą, kaip nupiešti, pastatyti ar nulipdyti.

„Užsiimdama su dukra, stengiuosi žaisti pagal jos taisykles - piešti taip, kaip piešia ji, o ne mokyti ją piešti taip, kaip reikia, ar yra „priimta“. Jeigu jos piešiniuose žmonių galvos yra didesnės už kūnus, nekritikuoju ir neaiškinu jai, jog tai neteisinga, o leidžiu dalykus vaizduoti tokius, kokie jie atrodo vaikui, nepiršdama savo nuomonės. Tik taip ji nebijos reikšti savęs, ugdys savo kūrybingumą ir atras savitą stilių“.

Veskitės kartu į kultūrinius renginius

K.Razminienė neabejoja, kad visi vaikai jau gimsta kūrybingi, o kūrybiškumo puoselėjimas ir išsaugojimas labiausiai priklauso nuo vaiko auklėjimo: „Mano nuomone, kūrybiškumo lavinimas yra viena svarbiausių tėvų pareigų. Mes turime kiek įmanoma daugiau parodyti vaikams, supažindinti juos su menu ir muzika, suteikti galimybių kūrybai ir investuoti į jų kūrybinį raštingumą. Visuomet stengiuosi dukrą nusivesti į parodas, koncertus, išmokyti groti įvairiais muzikos instrumentais, kalbėtis apie tai, kaip ją paveikia vieni ar kiti dalykai, ką ji nori išreikšti savo piešiniais ar karpiniais“.

Besikeičiant darbo rinkai ir stiprėjant robotizacijos procesams, jau dabar jaučiamas vis didesnis kūrybiškai gebančių mąstyti žmonių poreikis. Pasak K.Razminienės, ši tendencija ateityje turėtų tik ryškėti, tad kūrybiškas mąstymas taps svarbia savybe, kuri ilgainiui bus vis labiau vertinama ir padės susirasti darbą ar net išsirinkti gyvenimo kelią. Kai vis daugiau procesų yra automatizuojama, žmogaus kūrybiškumas išlieka tai, ko technologijos nepakeis.

Skaitymo erdvė namuose augina vaiko meilę knygai ir skaitymui. Tai tarsi mažytė bibliotekėlė, į kurią kasdien gali ateiti, jaukiai prisėsti ar prigulti, pavartyti knygeles ir nurimti po įtemptos dienos. Kaip įsirengti skaitymo erdvę, kuri būtų patogi ir pritaikyta vaikui? Idealiausia knygeles išdėlioti viršeliu į priekį tam, kad vaikas galėtų lengviau išsirinkti ir padėti knygelę į vietą. Tačiau ilgainiui knygelių daugėja ir darosi sunku visas sutalpinti, nes dėliojant viršeliu į priekį jos užima daug daugiau vietos. Tuomet galima perrinkti knygeles, atidėti į šalį tas, kurios mažiau vartomos ar jau nebedominančios. Taip pat galima kartkartėmis keisti knygeles vietomis - tas, kurios ilgesnį laiką buvo sudėliotos į lentyną šonu, perdėti viršeliu į priekį. Tam, kad skaitymo erdvėje būtų patogu ir jauku, galima patiesti kilimą, pridėti pagalvėlių ar pastatyti fotelį, kuriame būtų patogu įsitaisyti ir pailsėti. Jaukumo suteikia įvairūs minkšti žaisliukai ar ant sienos pakabinti plakatai, raidžių kortelės, knygų herojai. Apšvietimas skaitymo erdvėje yra labai svarbus. Nuostabu, jei knygelių vartymas ir skaitymas vyksta dienos metu, kuomet pakanka natūralios šviesos. Tokiu atveju puikus pasirinkimas skaitymo erdvę įkurti šalia lango. Tačiau tamsiuoju paros metu ar žiemą, kuomet anksti temsta, būtina papildomai apšviesti erdvę, kad akytėms nereikėtų įsitempti. Skaitymo erdvėje neturėtų būti maisto, gėrimų ir žaidimų. Labai svarbu vaikams papasakoti, kaip tinkamai elgtis su knygelėmis, kaip atskirti laiką su knyga nuo žaidimų.

Daugelis šiuolaikinių tėvų ir senelių yra motyvuoti ir nusiteikę savo vaikus mokinti, lavinti, ugdyti, ypač vaikui ugtelėjus, pradėjus kalbėti, piešti, lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tai yra labai geras nusiteikimas ir be abejo naudingas pačiam vaikui, tačiau pernelyg didelis tėvų noras lavinti vaiką, lyginimas su kitais vaikais, baimė, kad vaikas per lėtai tobulėja, arba atsilieka, iš ugdymo gali virsti į reikalavimus, spaudimą siekti rezultatų, kelia įtampą vaikui, blogina rezultatus ir sutrikdo tėvų bei vaikų santykį. Tėvams naudinga žinoti, kokiu laiku ir kokie vaiko gebėjimai vystosi, kad galėtų pasitikti vaiką - reikiamoje vietoje ir tinkamu laiku pasiūlyti žaislus bei lavinimo priemones. Seneliams ir kitiems artimiesiems taip pat bus naudinga sužinoti, kokias dovanėles ar lauktuves vežti anūkams pagal jų amžių. Taigi, susipažinkite su vaiko raida nuo 1 metų iki mokyklinio amžiaus.

Į smalsių ar nuobodžiaujančių mažų vaikų burnas neretai keliauja visa, kas yra ne maistas, o maisto gabaliukai gali patekti į nosį ar ausį… Ligoninėje atsiduria netgi tokių vaikų, kuriems ką nors į nosį ar ausį įkišo draugas! Kitaip sakant, jei mažylis pamato angą, jam kyla natūralus noras į ją ką nors įbrukti. Beno tėvai pastebėjo, kad vienerių metukų mažylio burnytėje kažkas trumpai sublizgėjo. Ilgai įkalbinėtas Benas trumpam pravėrė lūpas - to kaip tik pakako pamatyti dviejų centimetrų ilgio vinies galvutei… Kai tėtis pagaliau jį gan grubiai pražiodė, vinies burnoje jau nebebuvo. Jis nuvežė Beną į ligoninės priimamąjį. Čia daktarai atliko rentgeno nuotrauką, kurioje puikiai matėsi vinis, jau nukeliavusi į skrandį. Ir ačiū Dievui, neįstrigusi stemplėje ar kvėpavimo takuose. Todėl gydytojai rekomendavo leisti viniai pačiai iškeliauti visiems gerai žinomu keliu. Po savaitės Beno tėvai padarė kitą rentgeno nuotrauką, kurioje vinies jau nebesimatė, nors labai kruopščiai tikrinę sauskelnių turinį jos vis dėlto nerado. Benui neįtikėtinai pasisekė. Net ir mažiausias daiktelis gali sukelti pavojų sveikatai ir net gyvybei, jei atsiduria ten, kur jam ne vieta. Nutinka atvejų, kai pediatrai gydo mažylius nuo besikartojančio plaučių uždegimo - jie vis serga ir serga, o galiausiai, tarkime, pulmonologas pažiūri bronchoskopu ir randa… kalėdinės eglutės spyglį bronchų medyje. O randa vasarą, praėjus pusei metų! Žinoma, didžiausios rizikos grupei priklauso patys mažiausieji, tačiau ir vyresni vaikai kai kada įstumia save į bėdą. Viename mamų forume aprašomas toks atvejis: antrokė, per pamoką iškritus dančiui, norėjo jį pasaugoti Dantukų fėjai ir paslėpė… giliai ausies kanale. Gydytojai ypač prašo atkreipti dėmesį, jei vaiko rankose atsiduria (net ir jei tik gali atsidurti) į sagutes panašios plokščios baterijos, dažnai dedamos į vaikų žaislus, laikrodžius ir pan. Jos gali būti labai pavojingos, ir nesvarbu, kur vaikas jas įkiša, mat drėgmėje jos ima rūdyti ir išskiria ėdančias medžiagas. Vos per kelias valandas, atsidūrusi mažylio nosyje, tokia baterija gali padaryti skylę nosies pertvaroje! Kiti pavojingiausi praryti daiktai „išmatuojami“ šitaip: ilgesni nei 5 cm, platesni nei 2 cm arba labai aštrūs, kaip kad adatos ar dantų krapštukai. Sunku patikėti, kad vaikai išties tokius dalykus praryja, tačiau taip - tai tiesa. Siuvimo adatos gali pradurti stemplę ar žarnas, o baigtis tai gali sudėtinga infekcija. Monetos, kurių sudėtyje yra greitai rūdijančio cinko, gali sureaguoti su skrandžio rūgštimi ir sukelti opą. O magnetukai yra ypač pavojingi, jei mažylis nuryja daugiau nei vieną - juos gali traukti vieną prie kito žarnose, o tai gali baigtis užsikimšimu ir prakiūrimu. Taigi prarijus mažų, bet galingų magnetukų iš, tarkime, magnetinio vaikams skirto konstruktoriaus, vaikas gali patekti ant operacinio stalo ir net mirti. Laimei, dažniausiai vaikui prarijus mažą daiktą jis be jokios žalos keliauja virškinamuoju traktu. Tai paprastai užtrunka tris keturias dienas, bet kartais reikia palūkėti visą savaitę. Visada pasirodykite gydytojams, tačiau dažniausiai - jei daiktas ne itin aštrus ir neįstrigo gerklėje - jie rekomenduoja palaukti įdėmiai stebint. Pasak gastroenterologų, kartais daugiau žalos gali sukelti mėginimai svetimkūnį ištraukti. Dažniausiai mažais daiktais užspringsta vaikučiai nuo pusės iki trejų metų amžiaus. Ne tik todėl, kad kūdikiai apskritai viską kiša į burną, bet ir todėl, kad neturi krūminių dantų gerai sukramtyti maistui, todėl jo didesni gabalėliai įstringa gerklėje arba patenka į kvėpavimo takus. Mažiausiems dažniausiai iš burnos iškrapštomi šie bėdų pridarę dalykai: monetos, kieti saldainiai, žemės riešutai, vynuogės, spragėsiai, maži žaisleliai ir nepripūsti balionai. Signalai, rodantys, kad kažkas įstrigę kūdikio stemplėje ar kvėpavimo takuose - kosėjimas, rankų kišimas į burną, sunkus ryjimas, vėmimas. Pirmoji pagalba. Jei vaikas kosi, bet dar gali kvėpuoti ir leisti garsus, paraginkite jį pamėginti svetimkūnį iškosėti. Netrukdykite plekšnodami per nugarą ar bandydami pakelti vaikui rankas. Jei kelias minutes jam nepavyksta, skambinkite greitajai. Taip pat tuojau pat skambinkite, jei vaikui sunku kvėpuoti, jis mėlynuoja, praranda sąmonę. Tuomet atlikite pirmosios pagalbos veiksmus, aprašytus lentelėje. Bet kokiu atveju kreipkitės į gydytoją, jei jums atrodo, kad vaikas kažką prarijo. Gydymas. Jei kas nors įstrigo mažylio stemplėje ar kvėpavimo takuose (nors jis ir gali kvėpuoti), gydytojai pamėgins tuojau pat pašalinti svetimkūnį. Atlikęs rentgeno tyrimą ir nustatęs tikslią vietą, medikas nuspręs, ar geriau jį specialiu plonu vamzdeliu nustumti gilyn į skrandį, ar ištraukti specialiu įrankiu su kaušeliu ar pincetu. Jei daiktas - nedidelis ir neaštrus, galbūt gydytojas pro jį atsargiai praves balioninį kateterį, tuomet išpūs balionėlį ir ištrauks įstrigusį „begėdį“. Ne! Tik ne į ausis! Vaikai dažnai į ausis kišasi akmenukus, karoliukus, pupeles, plastikinius žaisliukus ar jų smulkias detales. Požymiai, kad ausytėje kažkas yra, štai šie: vaikui skauda, jis nebegirdi, iš ausies teka skystis, ji patinusi. Pirmoji pagalba. Jei daiktas matomas ir neįstrigęs per giliai, pakreipkite vaiko galvelę į šoną ir liepkite ją švelniai kratyti, kol iškris. Nekiškite į ausį pirštų, pincetų ar ausų krapštukų - taip galite įstumti objektą dar giliau. Gydymas. Specialistui gali prireikti chirurginių žnyplių daiktui užgriebti arba reikiamo kampo kabliuko, arba vielinės kilpelės jam užkabinti ir ištraukti. Kiti būdai - specialus ausies kanalo išsiurbimas arba drėkinimas vandeniu ar aliejais. Gali būti, kad gydytojas prieš procedūrą vietiškai nuskausmins ausį. Retkarčiais prireikia ir operacijos. Ir ne į nosį! Į nosį dažniausiai patenka maži žaisliukai, maisto gabaliukai, plastilino bei minkšti, lankstūs dalykai, kaip kad antklodės pūkai, vatos gabalėliai, audinio atraižėlės. Negeri požymiai - blogas burnos kvapas ir dvokiančios išskyros iš vienos šnervės. Pirmoji pagalba. Jei matote daiktą, bandykite švelniai suimti pirštais ir ištraukti. Galima švelniai spausti neužkimštą šnervę, skatinant vaiką išsipūsti. Nenaudokite pinceto ar kitų įrankių, kad nenustumtumėte daikto dar giliau. Jei nepavyko išimti, kreipkitės į gydytojus. Gydymas. Jei objektas įstrigo ne per smarkiai, daktaras gali uždėti mažyliui respiratorinę kaukę ir per ją papūsti vaikui į burną, tikintis, kad oro srovė išstums svetimkūnį. Atsižvelgus į tai, kas įstrigo, gali prireikti chirurginių žnyplių, balioninio kateterio, instrumento su kabliuku ar kilpele. Jei nosyje yra smėlio, žvyro, kruopų ar kitų birių dalykų, gydytojas gali pasirinkti išplovimą vandeniu.

Svarbūs patarimai tėvams:

• Nepalikuokite vaikų be priežiūros, kai jie valgo. Mokykite kąsti nedideliais kąsniais ir gerai sukramtyti prieš ryjant.
• Jei vaikas šliaužioja, pasistenkite, kad ant stalų, spintelių ar grindų nesimėtytų jokių smulkių daikčiukų. Nuolat patikrinkite po lovomis, sofų pagalvėlėmis, užuolaidomis - ar nesimėto ten kas, kuo galima užspringti.
• Ypač atidžiai stebėkite vaikus, kurie jau yra kada nors įsikišę ką nors į burną, nosį ar ausį. Mat jis tai gali pamėginti padaryti darsyk.
• Laikykitės visų instrukcijų, amžiaus rekomendacijų bei įspėjimų, nurodytų etiketėse.

Pirmoji pagalba užspringus:

1. Jei vaikas dūsta, negali įkvėpti, kosėti ar verkti - skambinkite greitajai ir atlikite tolesnius veiksmus.
2. Pasidėkite kūdikį veiduku žemyn sau ant dilbio, plaštaka prilaikydami galvą ir kaklą. Galva turi būti žemiau už kūnelį.
3. Kitos rankos apatine delno dalimi penkis kartus tvirtai stuktelkite jam tarp menčių.
4. Jei nepadėjo, mažylis vis dar negali įkvėpti, laisvą ranką dėkite ant galvos išilgai stuburo ir apverskite veidu aukštyn, tik jau ant kitos rankos; galvytė vis dar žemiau viso kūno.
5. Penkis kartus dviem pirštais staigiai paspauskite krūtinkaulį ties įsivaizduojama spenelius jungiančia linija. Paspaudimų gylis 1,5-2,5 cm.
6. Kaitaliokite paspaudimus į krūtinę ir sudavimus į nugarą, kol daiktas iššoks arba kol kūdikis pradės kvėpuoti, kosėti, verkti.
7. (Vyresniems vaikams) Atsistokite ar atsiklaupkite už vaiko, uždėkite vieną ranką įstrižai jo krūtinės ir palenkite priekin. Penkis kartus stipriai suduokite kitos rankos delno pagrindu vaikui tarp menčių.
8. Apkabinkite vaiką per liemenį, sugniaužkite vienos rankos kumštį ir prispauskite jį kita ranka. Tuomet penkis kartus smarkiai spustelkite pilvą vos vos aukščiau bambos, bet gerokai žemiau krūtinkaulio. Keiskite sudavimus į nugarą su pilvo spustelėjimais, kol svetimkūnis iššoks.

tags: #dalykai #is #plastelino #vaiku #kanalas

• Ar nėščiosios gali lankytis kapinėse?
• Kodėl vanduo dvokia kiausiniais?
• Šlapimo tyrimas nėštumo metu
• Paveldėtos skolos: ar vaikai atsako už tėvų įsiskolinimus?
• Kaip gaminti medines kėdutes