Muzika yra viena iš nedaugelio veiklų, kurios metu dirba abi smegenų pusrutuliai.
Grojimas instrumentu arba muzikos klausymasis reikalauja sudėtingų pažinimo procesų, kurie įtraukia tiek kairįjį, atsakingą už logiką ir analizę, tiek dešinįjį, atsakingą už kūrybiškumą ir meninį mąstymą, smegenų pusrutulius.
Muzika lavina smegenis ir intelektą. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie mokosi groti muzikos instrumentu, dažnai geriau supranta matematiką, logiką ir turi aukštesnį intelekto koeficientą. Muzika reikalauja gebėjimo išspręsti problemas, analizuoti garsus, ritmą ir harmoniją, o tai lavina kritinį mąstymą.
Muzikinis lavinimas ugdo emocinį intelektą. Muzika yra puiki priemonė, leidžianti vaikams išreikšti savo emocijas, išmokti jas atpažinti ir suprasti. Dainavimas ar grojimas instrumentu suteikia vaikui galimybę išreikšti džiaugsmą, liūdesį, baimę ar pyktį. Tokiu būdu jis lavina emocinį intelektą ir mokosi pažinti save.
Be to, mokantis muzikos vaikai dažniau susiduria su bendradarbiavimu su kitais, ypač grojant ansambliuose, orkestruose ar choriniuose kolektyvuose. Tokiose veiklose jie mokosi įsiklausyti į kitus, suprasti komandos dinamiką ir išreikšti savo emocijas kartu su kitais.
Pagerina atmintį ir koncentraciją. Grojimas muzikos instrumentu reikalauja dėmesio, kantrybės ir ilgo susikaupimo. Vaikai, mokydamiesi muzikos, ugdo savo gebėjimą koncentruotis ir atidžiai stebėti detales.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vaikai, kurie mokosi muzikos, geriau susikaupia ne tik muzikos pamokose, bet ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, mokykloje, atliekant namų darbus ar dalyvaujant sporto veiklose.
Muzika lavina atmintį - vaikui reikia atsiminti gaidas, melodijas, ritmus, o tai padeda tobulinti tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę atmintį.
Skatina kūrybiškumą. Muzika natūraliai skatina vaiko kūrybiškumą. Mokantis improvizuoti, kurti melodijas ar eksperimentuoti su skirtingais garsais, vaikas išlaisvina savo vaizduotę ir lavina gebėjimą kurti.
Muzika taip pat leidžia vaikams laisvai išreikšti savo idėjas, skatina ieškoti netradicinių sprendimų ir mąstyti „už dėžutės ribų“. Kūrybiškumas yra neatsiejama vaiko asmenybės dalis, kuri vėliau gali būti pritaikoma įvairiose gyvenimo srityse - ne tik mene, bet ir moksluose, technologijose ar versle.
Socialinių įgūdžių stiprinimas. Muzikos užsiėmimai dažnai būna socialinė veikla - vaikai dainuoja choruose, groja ansambliuose ar orkestruose. Tokiose situacijose jie mokosi bendradarbiauti, girdėti vienas kitą, dalytis atsakomybėmis ir dirbti komandoje.
Šie socialiniai įgūdžiai labai svarbūs ir kitose gyvenimo srityse. Be to, muzikinė veikla suteikia vaikams pasitikėjimo savimi. Atlikimas scenoje ar bendravimas su kitais muzikantais moko įveikti jaudulį, vysto gebėjimą efektyviai komunikuoti ir stiprina savivertę.
Muzika kaip atsipalaidavimo priemonė. Muzika turi ypatingą galią padėti atsipalaiduoti. Klausantis raminančios muzikos arba grojant mėgstamu instrumentu, vaikai gali sumažinti stresą, nusiraminti ir susikoncentruoti.
Tai puiki priemonė emocinei pusiausvyrai palaikyti, ypač šiuolaikiniame intensyviame pasaulyje, kur vaikai dažnai patiria spaudimą tiek iš mokyklos, tiek iš aplinkos.
Muzikinis ugdymas (muzikos pamokos mokykloje ar po pamokų lankomas būrelis) gerina vaikų atmintį, didina intelektą, ugdo savidiscipliną ir gebėjimą susikaupti.
Muzikos pamokos veikia vaiko smegenis tarsi kryžminė treniruotė. Grojant ir klausant muzikos vienu metu aktyvinamos įvairios smegenų dalys: regos, klausos, motorikos centrai, emocijų ir atminties sritys.
Ilgesnis muzikinis ugdymas daro apčiuopiamą poveikį smegenų raidai. Jaunesnio amžiaus vaikai, kurie bent metus lankė muzikos pamokas, pasižymėjo pastebimai kitokia smegenų raida negu tie, kurie muzikos nesimokė - fiksuota spartesnė tam tikrų smegenų struktūrų plėtra bei geresni atminties testų rezultatai.
Muzikos mokymasis tiesiogiai gerina vaiko atmintį. Mokydamasis naują melodiją ar akordų seką, vaikas nuolat kartoja ir kaupia informaciją, taip treniruodamas savo atminties mechanizmus. Ne atsitiktinai įvairūs tyrimai fiksuoja atminties patobulėjimus muzikuojančių vaikų grupėse.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad vaikai, kurie mokėsi muzikos, pasižymi geresne žodine atmintimi. Įdomu tai, jog muzikos pamokose lavinama atmintis vėliau atsispindi ir kitose srityse - Nacionalinių sveikatos institutų ir Kennedy centro mokslininkų tyrimas parodė, kad 8-12 metų mokiniai po tam tikro laiko muzikos užsiėmimuose demonstravo ženklų atminties pagerėjimą ne tik muzikuojant, bet ir įsimenant dalykus kitose pamokose.
Be to, muzika lavina ir kalbinius įgūdžius, kurie glaudžiai siejasi su atmintimi. Muzikuojant tenka įsiminti dainų žodžius, pastabas, ritmines struktūras - visa tai gerina žodinę atmintį ir klausos pastabumą.
Tyrimai netgi sieja ankstyvą muzikinį lavinimą su geresne kalbos tarimo tikslumu ir greitesniu skaitymo įgūdžių vystymu. Muzikos ir kalbos funkcijos smegenyse turi daug bendro - treniruodamas muzikinę klausą, vaikas kartu lavina gebėjimą skirti garsus ir foneminę atmintį, svarbią kalbai.
Tad nenuostabu, jog muzikos pamokos padeda praplėsti vaikų žodyną ir gerina skaitymo gebėjimus, lyginant su bendraamžiais, kurie muzika neužsiima.
Vis daugiau tyrimų atskleidžia ryšį tarp muzikinio ugdymo ir didesnio intelekto. Mokslininkų E. Glenn Schellenberg atliktas tyrimas parodė, jog vos kelios savaitės muzikos pamokų gali statistiškai reikšmingai padidinti vaikų IQ.
Muzikos mokymosi metu suintensyvėja smegenų veikla - tai patvirtina ir smegenų tyrimai, rodantys padidėjusį tam tikrų sričių aktyvumą bei net struktūrinius pokyčius (tam tikros sritys išryškėja, “ūgteli”) vaikams pradėjus groti instrumentu.
Muzikinė veikla skatina abiejų smegenų pusrutulių sąveiką - dešinysis atsakingas už kūrybiškumą, kairysis - už kalbą ir logiką, tad grojant lavėja jų tarpusavio ryšiai. Muzikos pamokos tiesiogine prasme “padaro” vaikų smegenis sumanesnes, pagerindamos informacijos apdorojimo greitį ir gebėjimą spręsti sudėtingas užduotis.
Ne vien intelekto koeficientas auga - gerėja ir kiti kognityviniai gebėjimai. Muzikos mokymas ankstyvame amžiuje siejamas su stipresniu loginio mąstymo ir kalbos centrų išsivystymu. Pavyzdžiui, nustatyta, kad muzikinis ugdymas pagerina vaikų gebėjimą apdoroti kalbą ir logiškai mąstyti.
Taip pat muzikąojančių vaikų grupėse fiksuojami aukštesni neverbalinio intelekto rodikliai - tyrimas su 8-11 metų vaikais parodė, kad lankiusieji muzikos būrelį pasižymėjo didesniu žodiniu IQ ir geresniu vizualiniu-erdviniu mąstymu nei nemuzikuojantys bendraamžiai.
Dar viena sritis, kur pastebimas muzikos poveikis - akademiniai pasiekimai mokykloje. Muzikuojantys vaikai neretai pranoksta bendraamžius įvairiuose mokomuosiuose dalykuose.
Tyrimai Jungtinėse Valstijose nustatė, kad mokiniai, lankantys muzikos pamokas, gauna geresnius pažymius bei aukštesnius standartizuotų testų balus lyginant su tais, kurie muzikos nesimoko. Pavyzdžiui, viename tyrime vidurinės mokyklos mokiniai, turintys muzikos išsilavinimą, geriau išlaikė matematikos ir skaitymo testus. Taip pat pastebėta, kad pradinukų muzikos užsiėmimai koreliuoja su aukštesniais raštingumo ir net rašybos gebėjimais.
Muzika glaudžiai susijusi su matematika - suvokdami ritmą, vaikai išmoksta skaičiuoti intervalus, supranta dalis ir proporcijas, kas vėliau padeda matematikos pamokose.
Ne mažiau svarbi muzikos būrelių nauda - savidisciplinos ugdymas. Išmokti groti instrumentu reikalauja laiko, pastangų ir kantrybės. Vaikui tenka reguliariai praktikuotis, kartoti pratimus, kol pavyksta sklandžiai pagroti kūrinį. Šis procesas moko, kad norimi rezultatai neateina akimirksniu - reikia atkakliai dirbti ir išlaukti atidėto pasitenkinimo.
Pavyzdžiui, smuiko pamokose vaikas pirmiausia turi išmokti taisyklingai laikyti instrumentą, nustatyti pirštų padėtį - tik tuomet pasigirs pirmieji švarūs garsai. Toks lėtas, nuoseklus progresas iš pradžių gali būti nelengvas, tačiau būtent jis formuoja kantrybės pamokas.
Šiandien, kai vaikai pripratę prie greito rezultato (kompiuteriniai žaidimai, internetas), muzika tampa puikia atsvara - čia nėra trumpų kelių, tenka dirbti iš lėto, tad vaikas mokosi valdyti savo impulsyvumą ir išlaikyti pastovumą.
Muzikos būrelis taip pat padeda ugdyti vidinę discipliną ir atsakomybę. Reguliarios repeticijos įpratina vaiką prie darbo rutinos - jis turi pats prisiversti pasipraktikuoti, sekti mokytojo duotomis užduotimis. Taip formuojasi savarankiškumo įgūdžiai.
Tyrimai patvirtina, kad muzikos mokymasis išties stiprina vaikų discipliną: vaikai, kurie mokosi groti, išugdo didesnį pareigingumą, atidumą ir supranta atkaklaus darbo naudą. Jie realiai patiria, jog tik įdėjus pastangų (valandų valandas repetuojant) pasiekiamas norimas rezultatas - gražiai suskambantis kūrinys. Tai suteikia pasitikėjimo savo jėgomis ir motyvuoja stengtis toliau.
Įdomu, kad mokslinėje literatūroje randama ir tiesioginių įrodymų, jog muzika lavina savireguliaciją: vaikai, išlankę tam tikrą muzikos mokymo kursą, parodė gerokai geresnę impulsų kontrolę bei gebėjimą planingai siekti tikslo lyginant su vaikais, kurie muzikos nesimokė. Šie savikontrolės gebėjimai yra esminė savidisciplinos dalis.
Dar vienas muzikinio ugdymo privalumas - tai dėmesio sutelkimo gebėjimų lavinimas. Muzikuojant reikia būti čia ir dabar: vaikas turi sekti natas, klausytis atliekamo garso, koordinuoti rankų judesius ir, pavyzdžiui, spausti fortepijono pedalo klavišą laiku. Visa ši veikla reikalauja intensyvaus susikaupimo, mokėjimo vienu metu apdoroti daug informacijos ir ignoruoti pašalinius trikdžius.
Moksliniai tyrimai taip pat patvirtina, jog muzika gerina vaikų dėmesio koncentraciją. Viename eksperimente vaikai po 30 min. trukmės aktyvaus muzikos užsiėmimo atliko specialų dėmesio testą - rezultatai parodė ženklų vaikų dėmesio kontrolės pagerėjimą, ko nebūta po analogiško laiko, praleisto žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Kitaip tariant, muzika pasirodė esanti veiksmingesnė už vaizdo žaidimus lavinant gebėjimą susikaupti ties užduotimi.
Muzikos ritmas, melodija, harmonija savaime “gaudo” mūsų dėmesį - mokslininkai teigia, kad pasikartojantys ritmo modeliai ir muzikos struktūra padeda treniruoti smegenis greičiau perjungti ir išlaikyti dėmesį.
Akivaizdu, kad muzikos būreliai vaikams suteikia daug daugiau nei vien gebėjimą pagroti dainelę ar padainuoti - tai visapusiška investicija į vaiko intelektinę ir asmeninę raidą. Muzikos pamokos gerina atmintį, smegenų veiklą, padeda formuoti aukštesnius intelektinius gebėjimus, moko disciplinos, kantrybės ir sukaupti dėmesį.
Šie įgūdžiai atsispindi ne tik muzikoje, bet ir kasdieniame gyvenime bei mokykloje: vaikai ima lengviau mokytis, tampa kūrybiškesni, labiau pasitikintys savimi ir atkaklesni siekdami tikslų.
Jeigu svarstote, kokią popamokinę veiklą pasirinkti savo vaikui - muzikos būrelis yra vienas iš geriausių pasirinkimų. Tai hobis, kuris ne tik teikia džiaugsmo, bet ir neša ilgalaikę naudą vaiko smegenims bei asmenybės ugdymui.
Muzika ir šokis/judesys gerina: Fizinius įgūdžius, kognityvinius įgūdžius, socialinius ir emocinius įgūdžius.
Muzika ir garsai daro didelę įtaką vaikams net ir prieš jiems gimstant. Mamos balsas, dainos, čiūčiavimas - vienas geriausių būdų nuraminti vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais. Jis atsimena mamos balsą dar iš to laiko, kai buvo jos pilvelyje. Dainavimas, tikrąja to žodžio prasme, yra tarsi emocinė garsų vonia.
Elementarus vaikų poreikis - yra pažinti pasaulį, suprasti turinį per muziką ir judesį, mokytis su visais pojūčiais. Kadangi ši muzikos ir šokio kombinacija yra tokia plati, užsiėmimų metu paruošta informacija yra nenuobodi, vyksta nuolatinė kaita, vaikai nepervargsta. Užsiėmimai apima komunikaciją, interakciją, fantaziją ir kūrybą, lankstumą, jautrumą, kurie išgyvenami su muzikos ir judesio pagalba. Tai sukuria harmoniją vaikų reakcijoje ir veiksme, padeda pašalinti praktikavimosi stresą.
Muzikos ir šokio lavinimas, kai melodija, ritmas, išraika, dinamika, formos pereina į judesį, suteikia labai platų vystymosi spektrą. Jis taip pat labai stipriai paliečia socialinius aspektus. Per fizinį lavinimą, aplinkos suvokimą ir kontroliavimą vedama tiek prie asmeninės kūrybinės veiklos ir tobulėjimo, tiek prie socialinės ir bendros veiklos, bendrumo jausmo. Viso mokymosi pagrindas vyksta per kūną ir judesį. Ir tam impulsą gauname iš muzikos.
Muzikos klausymas, įvairių paprastų instrumentų kaip ksilofono, barškučių, būgnelių išbandymas, susipažinimas su skirtingomis priemonėmis padeda vaikams kurti savas idėjas, atrasti kažką naujo ir eksperimentuoti. Dažnai iš pradinės idėjos išsivysto nauja, kūrybinga, fantazijos pilna veikla, kuri vaikus dar labiau sudomina ir skatina žaisti. Ši kūrybinė veikla padeda vystytis saviugdai, savarankiškumui, intelektui bei asmenybei.
Sensomotorinis muzikos pritaikymas judesyje yra pagrindinis šio lavinimo aspektas. Teisingas tempas, garso perteikimas judesiu, kūno formų sudarymas ir jų keitimas, regavimas į skirtingus garsus skatina pojūčių koordinaciją tarpusavyje bei motorikos vystymąsi.
Muzikinis ugdymas apima keturias pasiekimų sritis: Muzikavimas (dainavimas, grojimas), Muzikos kūryba (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas), Muzikos pažinimas ir vertinimas, Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys. Šios sritys viena kitą papildo ir siejasi tarpusavyje.
Muzikos pamokose mokiniai plėtoja spontaniškus ir racionalius kūrybinės raiškos ir mąstymo būdus, mokosi juos derinti.
Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose.
Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą.
Susipažindami su muzikos reiškinių, žanrų, stilių, epochų ir kultūrų (subkultūrų) įvairove jie plečia savo muzikinį kultūrinį akiratį, ugdosi pozityvias nuostatas kitų kultūrų muzikos atžvilgiu, mokosi išvengti kultūrinių stereotipų, ugdosi empatiją.
Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose (klausydami ir vertindami muziką, judėdami pagal muziką, bendraudami kūrybos ir atlikimo procese, diskutuodami) jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vienas kitą (ugdomas aš-ir-kitas santykio supratimas).
Pažintis su kitų kultūrų (subkultūrų) ir stilių muzika mokiniams atveria galimybę pažinti kitą, taip ugdytis empatiškumą ir toleranciją.
Muzika svarbi ir kaip psichologinės savireguliacijos būdas (gilinamasi į muzikos sukeliamas emocijas ir būsenas, nagrinėjami pavyzdžiai, diskutuojama).
Visose pasaulio kultūrose galima rasti tą patį fenomeną: patenkintus vaikus, kurie grojant muzikai su didžiausiu džiaugsmu šoka ir dainuoja. Tas džiaugsmas ir susižavėjimas muzika ir šokiu yra nepriklausomas nei nuo amžiaus, nei nuo intelekto, galimybės suvokti aplinką, negalių ar kitų veiksnių. Muzika ir šokis - tarsi universali kalba - vienaip ar kitaip pasiekia kiekvieną žmogų.
Muzika ir garsai daro didelę įtaką vaikams net ir prieš jiems gimstant. Mamos balsas, dainos, čiūčiavimas - vienas geriausių būdų nuraminti vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais. Jis atsimena mamos balsą dar iš to laiko, kai buvo jos pilvelyje.
Muzika ir intelektas. Teigiama, jog muzikuojantys žmonės yra aukštesnio intelekto, vaikams geriau sekasi mokslai, jei jie groja kokiu nors instrumentu. Kokiu instrumentu groti, pirmiausiai turėtų spręsti pats vaikas. Tam jis turėtų paklausyti daugumos instrumentų skambesio, išgirsti jais atliekamų melodijų.
Muzikos mokykloje yra ankstyvojo meninio ugdymo grupės, kuriose vaikai mokosi nuo 3 iki 7 metų. Jie per tuos metus daug girdi ir mato muzikos instrumentų ir beveik visi išsirenka, kuo norėtų groti ateityje.
Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Mūsų muzikos mokykloje AMU skyriuje mažieji groja vaikiškais muzikos ir ritminiais instrumentais. O nuo 5-6 metų renkasi jiems patinkantį. Nuo kurio amžiaus pradėti groti? Labai įvairiai, tai priklauso nuo vaiko brandos ir jo noro. Balsu ir namų aplinka mes galime lavinti muzikantą be jokios „instrumentinės intervencijos“ iki 2 metų. Nuo trejų metų, jeigu vaikas lavintas, galima pradėti lankyti fortepijono, violončelės, fleitos, smuiko pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais.
Vis dėlto, jei vaikui groti nepatinka, ar verta jį spausti? Su vaikais būna visko. Tačiau labai svarbu, kad instrumentą rinktųsi pats vaikas, o ne tėvai išrinktų. Kai teisingai vaikas yra nukreipiamas, tokių problemų nutinka vis rečiau.
Spausti nereikėtų, tačiau pasikalbėti ir pasiaiškinti priežastis kodėl, būtų verta. Vaikas turi suprasti, kad atsisakius grojimo, kelio atgal nebus. Pakeisti instrumentą kitu instrumentu irgi galimas būdas, tačiau jis turi žinoti, kad nepasikartojant pamokos ir negrojant namuose, nė vienu instrumentu nepavyks išmokti groti. Nors truputėlį pastangų turi įdėti ir vaikas, aišku, su mokytojo pagalba ir patarimais.
Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi. Pavyzdžiui, žiūrėti televizorių, naudotis telefonu ir kitais ekranais leidžiama tik tam tikrą laiką. Ar gali būti muzikos per daug, t. y.? Gyvenime viskam ir visada turi būti savas laikas.
Svarbu rasti laiko ir tylai. Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime. Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.
Kodėl verta pradėti muzikuoti nuo mažens? Vaikai mokosi sparčiausiai būdami maži - jų smegenys dar itin plastiškos ir jautrios naujiems stimulams. Muzikos pasaulis, su savo garsais, ritmais ir tonais, padeda vaikams išmokti analizuoti garsus, tobulinti klausymosi įgūdžius ir net padeda greičiau mokytis kalbos.
Muzika yra išraiškos forma, kuri leidžia vaikams pažinti savo emocijas ir jas išreikšti. Dainavimas ar grojimas instrumentais gali tapti būdu atskleisti džiaugsmą, liūdesį, pyktį ar baimę.
Taip pat muzikinės veiklos, pavyzdžiui, grojimas ar dainavimas kartu su kitais vaikais, ugdo socialinius įgūdžius.
Muzika turi teigiamą poveikį kognityvinei raidai - tyrimai rodo, kad muzikinė veikla gali padėti ugdyti atmintį, dėmesį ir logiką. Pavyzdžiui, grojant instrumentu vaikas turi prisiminti garsų seką, ritmą, kas padeda lavinti atmintį ir analitinį mąstymą.
Muzika suteikia vaikams laisvę eksperimentuoti, kurti ir interpretuoti garsus. Tokios veiklos, kaip improvizacija ar kūrinių atlikimas, lavina jų kūrybiškumą, gebėjimą savarankiškai kurti bei per muziką pažinti save.
Muzikos mokymasis reikalauja nuoseklumo ir pastangų. Norint išmokti groti instrumentu ar tobulinti dainavimo techniką, vaikai turi reguliariai praktikuotis, įveikti nesėkmes ir neprarasti motyvacijos.
Kada pradėti ir kaip pasirinkti tinkamą veiklą? Nors amžius, kada pradėti muzikos mokymą, gali skirtis, specialistai dažnai rekomenduoja pradėti nuo 3-4 metų, kai vaikai jau gali susikoncentruoti bent trumpam laikui. Tačiau svarbiausia, kad muzika būtų įdomi, pritaikyta vaikų amžiui ir gebėjimams.
Dainavimas: vienas iš lengviausių būdų įtraukti muziką į vaikų gyvenimą. Dainuodami vaikai lavina klausą, mokosi ritmo ir kalbos.
Ritmo žaidimai: paprasti pratimai su rankomis, kojomis ar mažais mušamaisiais instrumentais leidžia vaikams susipažinti su ritmu ir skirtingais garsais.
Šokis ir judesio muzika: tai puikus būdas išmokyti vaikus sinchronizuoti judesius su muzika, stiprinti jų koordinaciją ir mokyti ritmo pajautimo.
Kaip skatinti vaiko susidomėjimą muzika? Svarbu, kad muzika vaikui keltų džiaugsmą, o ne taptų prievole. Rodykite pavyzdį: vaikai mėgsta imituoti suaugusiuosius, todėl dainuokite, klausykitės muzikos kartu. Jei vaikas matys, kad muzika jums yra svarbi, jis taip pat norės į ją įsitraukti.
Sudarykite laisvę rinktis: leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti.
Paverskite muziką žaidimu: pavyzdžiui, mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
Nepamirškite pagyrimų: kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus. Girti vaiką už pastangas, palaikyti ir padėti jam jaustis drąsiam yra labai svarbu.
Muzikos mokyklų įtaka. Muzikos pagrindai, buvę vienas iš išsilavinusio, intelektualaus žmogaus požymių, šiandien praranda svarbą. Retas vertina bet kokias meninio ugdymo įstaigas. Tačiau baigti muzikos mokyklą nėra vien tik išmokti groti ar dainuoti. Tai kur kas daugiau.
Muzikos įtakos svarba vaikams, besiformuojančioms jaunoms asmenybėms, sunku pervertinti. Pradėkime nuo to, kad muzikos menas yra garsinės prigimties, tai yra, veikiantis žmogų per klausą. Taip pat muzika - tai menas, vykstantis laike. Muzikos kūrinys trunka tam tikrą laiko tarpą, per kurį žmogus, kad tikrai išgirstų kūrinį, yra atitraukiamas nuo kasdienių darbų, begalinės skubos ir beprotiško tempo.
Muzikos klausymas, inspiruojantis daugybę mąstymo ir vaizdinių asociacijų, tiesiogiai veikiantis žmogaus jausmus ir emocijas, stipriau, nei kitas menas, padeda įsigilinti žmogui į savo ir kitų žmonių dvasinį pasaulį. Taigi lankydamas muzikos mokyklą žmogus išmoksta geriau pažinti tą dvasinį pasaulį.
O taip pat muzika teikia ir kitos naudos: Vien tik per dainavimą vystomas taisyklingas kvėpavimas, palaikomas raumenų tonusas, smegenys aktyviai aprūpinamos deguonimi. Choro pamokose per trumpą laiką išmokstami tekstai lavina atmintį ir susikaupimą, vysto dikciją. Ritmo skaičiavimo užduotys, garsų junginių grupavimas laike stiprina matematinius gebėjimus.
Žmogus, turintis muzikinio ugdymo pagrindus, paprastai yra komunikabilesnis, empatiškesnis, moka organizuoti ir planuoti savo laiką, moka dirbti kolektyve, visada stengiasi muzikines vertybes perduoti ir skiepyti savo vaikams ir gyvenime pirmenybę teikia kultūrinėms vertybėms.
Muzika ugdo gėrį ir grožį. Muzika - veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas.
Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus.
Teigiama muzikinio ugdymo nauda asmenybės raidos vystymuisi neabejojama. Įrodyta, kad muzikos besimokantiems vaikams lengviau ir greičiau sekasi įsiminti mokyklose pateikiamą informaciją bei turinį, jų mokymosi rezultatai yra geresni nei mokinių, papildomai nelankančių muzikinių užsiėmimų.
Muzikinis lavinimas glaudžiai susijęs su lingvistiniais gebėjimais. Ankstyvas muzikinis lavinimas teigiamai veikia smegenų centrus, atsakingus už kalbinės raiškos vystymąsi, skaitymo gebėjimus, padeda gydyti dislekciją.
Muzika padeda susikurti reikiamą nuotaiką, juk visi puikiai žinome - ji gali nuraminti, gali ir įaudrinti. Muzikos besimokantis vaikas mokosi susikaupimo, atidumo, savarankiškumo ir atsakomybės.
Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, Šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems - greitesnių, linksmesnių.
Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.
Muzikos mokymas visada reiškia tiesioginį pedagogo priėjimą prie vaiko. Mokytojui lengviau per trumpiausią laiką suvokti konkretaus mokinio poreikius bei parinkti tinkamiausią mokymosi metodiką. Toks mokymasis labai tinka uždaresniems, jautriems mokiniams, taip pat ir hiperaktyviems vaikams, mat jie sulauks maksimalaus reikalingo pedagogo dėmesio pamokos metu.
Tradiciniai populiariausi instrumentai - fortepijonas, kaip universalus muzikos mokymo įrankis, smuikas, fleita, gitara ar dainavimas. Tačiau kiti styginiai - violončelė, arfa, pučiamieji - trimitai, obojai, valtorna, mušamieji instrumentai-būgnai bei nepaminėti instrumentai taip pat puikiai tiks jaunesnio ir vyresnio mokyklinio amžiaus mokiniams mokantis muzikos. Svarbiausia - išdrįsti pradėti muzikuoti. Tai nepamainomas indėlis į harmoningos asmenybės ateitį.
Muzikinis lavinimas yra daug daugiau nei tik grojimas instrumentu ar dainavimas. Tai visapusiškai ugdo vaiką - lavina jo intelektą, emocijas, socialinius įgūdžius ir kūrybiškumą. Muzika ne tik praturtina vaikystę, bet ir suteikia įrankius, kurie gali būti naudingi visam gyvenimui. Todėl įtraukti muziką į vaiko kasdienybę yra vienas iš geriausių sprendimų, padedant formuoti harmoningą, kūrybingą ir savimi pasitikintį žmogų.
