Pirmoji pažintis su maistu - nauja pradžia ir vienas svarbiausių nuotykių, kuriuos kūdikiai patiria pirmaisiais savo gyvenimo metais. Paprastai šio įvykio tėvai laukia ne tik nekantriai, bet ir su didžiuliu nerimu, ypač, jei tai yra pirmasis mažylis šeimoje.
Primaitinimo pradžia bus lengvesnė, jei prieš tai pasitarsite su gydytojais ir pasidomėsite pagrindiniais principais. Pradėti primaitinti kūdikį papildomu maistu įprastai rekomenduojama nuo šešių mėnesių, bet vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti, kai mažyliui sueina keturi mėnesiai. Vis dėlto, jei kyla abejonių, ar jūsų vaikas jau pasiruošęs primaitinimui, geriausia pasitarti su savo šeimos gydytoju ar pediatru.
Kada pradėti primaitinimą?
Nepaisant žindymo naudos, sparčiai augančiam kūdikiui prireikia daugiau maistinių medžiagų, negu jam suteikia mamos pienas. Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį. 4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys. Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nedera, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti.
Nuo ko pradėti? Daržovės, vaisiai ar grūdai?
Paklausta, ką geriausia rinktis primaitinimo pradžiai, mitybos specialistė pataria pradėti nuo kurios nors vienos daržovės: „Avokadas, pastarnokas, cukinija, moliūgas, morka, brokolis, žiedinis kopūstas - tai yra tos daržovės, kurios labiausiai tiktų pirmiesiems kūdikio patiekalams. Pasirinkta daržovė turi būti apvirta garuose ar mažame kiekyje vandens, bet jokiu būdu ne pervirta.“
Norintiems savo vaikams pasiūlyti vaisių, geriausiai, pasak specialistės, tiktų obuolys arba bananas. Obuolys pirmuosius kartus turėtų būti taip pat garintas, be odelės ir sėklyčių, bananą taip pat patariama pertrinti iki skystos konsistencijos.
Į mitybą įtraukiant grūdus, reikėtų dairytis į pilno grūdo košes. Svarbu, kad jos taip pat būtų tinkamai paruoštos, jog tiktų kūdikiui. „Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais gydytojai rekomenduoja pamažu įvesti visas grūdų rūšis. Norėdami, kad jūsų mažylis puikiai vystytųsi ir jam nepritrūktų jokių maistinių medžiagų, reikia pasirūpinti, kad jo maisto racionas būtų kuo įvairesnis. Todėl patarčiau primaitinamam vaikui kasdien duoti vis kitas košes, nes kiekviena grūdų rūšis turi savo privalumų“, - pasakoja specialistė.
Kaip pačią pirmąją košę primaitinimo pradžiai specialistė rekomenduoja pagamintą iš avižų. „Tai vienos maistingiausių kruopų. Jose - daug skaidulų ir antioksidantų, taip pat baltymų, B grupės vitaminų, geležies, kalcio, magnio. Be to, dauguma kūdikių mėgsta švelnų jų skonį“, - avižų privalumus vardija specialistė.
Mėsa kūdikių mityboje
Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Kiek mėsos rekomenduojama vaikams?
Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Kokia mėsa yra pati vertingiausia kūdikiams ir mažiems vaikams?
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs.
Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Ar tinkama kūdikiams valgyti žvėrieną?
Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.
Kaip paruošti mėsą kūdikiams?
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.
Ką daryti, jei vaikas nevalgo mėsos?
Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Kad mažylis neįspringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.
Nebijokite šaldyto maisto!
Turbūt niekas nesiginčija, kad tiek suaugusiems, tiek ir vaikams bei kūdikiams naudingiausias - šviežiai ruoštas maistas. Dėl to tėvai kartais prisibijo naudoti šaldytus produktus. Mitybos specialistė taip pat pataria pirmiausia rinktis šviežią maistą, ypač mėsą, tačiau ragina nedemonizuoti ir šaldytų produktų.
„Visada geriau naudoti šviežią mėsą, o jos patiekalus ruošti prieš pat maistą ir tik vienam kartui. Kai gaminate iš šaldytos mėsos, svarbu nepamiršti, kad kokybiška ji išlieka tik tada, kai yra atšildoma palengva. Saugiausia tai daryti šaldytuve, o pakartotinai jos užšaldyti jau nebegalima. Tačiau šaldytų vaisių ir daržovių baimintis nereikėtų nei kiek, netgi priešingai“, - teigia specialistė.
Ji pataria, esant galimybėms, užšaldyti savo augintas ar kitas šviežias, kokybiškas daržoves sezono metu bei jas mažylių primaitinimui naudoti vėliau. Šaldymo metu išlieka visi žmogaus organizmui naudingi vitaminai ir mikroelementai, nes daržovės ir vaisiai taip konservuojami jau sunokę.
„Šaldyti produktai yra puikūs, naudingi, maistingi ir atšildyti. Jei pagal jūsų kūdikio amžių taip susidėlioja, kad primaitinimas nusimato žiemą, kai Lietuvoje nėra gausu šviežių pasirinkimų, savo augintas daržoves ir vaisius tikrai rekomenduoju užšaldyti. Tai - puikus būdas vėliau praturtinti tiek savo, tiek ir mažylių mitybą šaltuoju metų laiku“, - sako mitybos specialistė.
Kaip tinkamai šaldyti mėsą?
Mėsos užšaldymas yra puikus būdas prailginti jos galiojimo laiką ir užtikrinti, kad visada turėtumėte atsargų. Nesvarbu, ar ruošiatės iš anksto, ar siekiate sumažinti maisto švaistymą, svarbu žinoti, kiek laiko galite saugiai laikyti mėsą šaldiklyje.
Bendrosios mėsos šaldymo taisyklės
- Pakavimas. Svarbu tinkamai supakuoti mėsą, kad ji nesugestų. Naudokite sandarius indus, vakuuminius maišelius ar stiprią šaldymo plėvelę, kad apsaugotumėte mėsą nuo oro ir kvapų.
- Ženklinimas. Nepamirškite ant pakuočių užrašyti užšaldymo datą. Tai leis lengviau sekti, kiek laiko mėsa jau yra šaldiklyje, ir pirmiausia suvartoti senesnius produktus.
- Temperatūra. Šaldiklyje turėtų būti palaikoma bent -18°C temperatūra arba žemesnė, kad mėsa būtų saugi ir išsaugotų kokybę.
Rekomendacijos pagal mėsos rūšį
- Jautiena ir kiauliena: Kepsniai ir didkepsniai. Laikykite šaldiklyje 6-12 mėnesių. Vakuumuoti gabalai gali laikytis dar ilgiau. Malta mėsa. Saugu laikyti 3-4 mėnesius, tačiau tinkamai supakuota gali išsilaikyti iki 6 mėnesių. Šoninė. Šaldiklyje galima laikyti 1-2 mėnesius.
- Paukštiena: Vištiena ir kalakutiena. Visą paukštį galima laikyti iki 12 mėnesių, o dalis, tokias kaip krūtinėlės ar šlaunelės - 9-12 mėnesių. Malta paukštiena. Geriausia sunaudoti per 3-4 mėnesius. Virta paukštiena. Virtus paukštienos patiekalus galima šaldyti 2-6 mėnesius.
- Aviena ir žvėriena: Avieną, elnieną, triušieną ar briedieną šaldiklyje galima laikyti 6-12 mėnesių, priklausomai nuo gabalo ir pakuotės kokybės.
- Subproduktai: Kepenis, inkstus ir kitus subproduktus saugu laikyti 3-4 mėnesius.
- Perdirbta mėsa: Dešras ir kitus perdirbtos mėsos gaminius rekomenduojama laikyti šaldiklyje 1-2 mėnesius.
Kai norėsite naudoti užšaldytą mėsą, svarbu ją atšildyti saugiai. Geriausia tai daryti šaldytuve, nes kambario temperatūroje gali pradėti daugintis bakterijos. Nepalikite mėsos ant stalviršio ilgam laikui. Nors mėsa, laikoma tinkamoje temperatūroje, gali išlikti saugi vartoti ilgą laiką, laikui bėgant gali pablogėti jos tekstūra ir skonis.
Kūdikių tyrelių šaldymas
Jeigu norite, galite vienu kartu sutrinti daugiau tyrelės ir jos perteklių užšaldyti. Šaldymui naudokite tik specialius, šaldymui tinkančius stiklinius arba plastikinius indelius. Kūdikių tyrelę labai patogu šaldyti ledukų formelėje.
Kaip atšildyti kūdikių tyrelę:
- Šaldytuve.
- Karštame vandenyje.
- Mikrobangų krosnelėje. Būtinai naudokite tik šildymui mikrobangų krosnelėje tinkančius indus (saugiausia naudoti stiklinius)! Į indą dėkite šaldytą tyrelę, uždenkite dangčiu (jeigu indas turi dangtį) ir pasirinkę atšildymo (angl. defrost) režimą šildykite 10-15 sekundžių, tuomet tyrelę dėmesingai permaišykite, jeigu reikia šildykite dar 10-15 sekundžių ir vėl permaišykite.
Mitybos patarimai kūdikiams ir vaikams
Vaisių ir daržovių vaikai turėtų suvalgyti ne mažiau 5 porcijų per dieną, tad 2-3 porcijos vaisių per dieną būtinai turėtų būti. Tačiau svarbiausia vasarą užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Svarbu atminti, kad saldūs gėrimai tam netinka. Vasarą galima trinti ir šaldyti ledų formelėse įvairius vaisius ar uogas, šaldytas bananas su pienu - puiki pirktinių ledų alternatyva.
Pirmaisiais gyvenimo metais dažna alergija maistui. Todėl iš pradžių svarbu rinktis daržoves, kurios mažiau alergizuoja, tai pat - neskatina dujų sankaupų. Nuo 4 mėnesių galima pradėti duoti cukinijos. Tai lengvai virškinama daržovė, turinti daug vitaminų C, B1 ir B2, kalio, magnio, kalcio ir t.t. Cukinijos taip pat yra maistinių skaidulų šaltinis. Pirmajam papildomam maistui tinka žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, avokadai, ropės ir brokoliai.
Kiekviena iš šių daržovių turi unikalią sudėtį, o įvairūs produktai leidžia ne tik lavinti skonio pojūčius, bet ir suteikia gausybę maistinių medžiagų. Moliūgai ir morkos yra pagrindiniai natūralaus beta karotino šaltiniai, iš kurio susidaro vitaminas A. Moliūgų minkštimas - lengvai virškinamas maistas, tai dietinis produktas. Moliūguose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vitaminų (C, B1, B2, PP). Morkos turi vitaminų C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio. Jose yra daug fitoncidų - aktyviųjų medžiagų, kovojančių su mikrobais.
Nuo 5 mėnesių galima duoti paragauti šviežių vaisių: obuolio, kriaušės, banano, taip pat -uogų. Nulupus odelę vaisiai sutrinami arba susmulkinami. Nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia duoti mėsos - tinka, pavyzdžiui, jautiena, triušiena, vištiena, kalakutiena. Mėsa verdama ir pradedama duoti nuo nedidelių kiekių. Nuo 7 mėnesių į kūdikio racioną galima įtraukti ankštines daržoves: pupeles, avinžirnius, žirnius. Nuo 8 mėn. galima pasiūlyti kiaušinio ir žuvies. Tik reikia stebėti vaiką, nes šie produktai gali sukelti alergiją. Šiuo metu galima maistą paskaninti prieskoninėmis žolelėmis.
Bet koks naujas papildomas maistas turi būti siūlomas ramiam, nesergančiam vaikui. Pradedama nuo minimalaus kiekio (1 arbatinio šaukštelio) 2-3 kartus per dieną. Maždaug savaitę siūlomas vieno produkto patiekalas, nepridedant druskos ir cukraus, ir stebima, ar neatsirado nepageidaujamų reakcijų. Jei kūdikis gerai toleruoja šį produktą, jo kiekis palaipsniui didinamas.
Tada siūlomas kitas maisto produktas. Jeigu kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite. Įpratusio prie atskirų maisto produktų kūdikio meniu atsiranda patiekalai iš kelių daržovių, jei kiekvienas komponentas yra gerai toleruojamas.
Daržovių energinė ir maistinė vertė nėra labai didelė. Kūdikio racione naudojant kelių produktų grupių patiekalus, galima žymiai išplėsti maistinių medžiagų įvairovę ir pagerinti patiekalo skonio savybes.
