Tiek vaiko, tiek suaugusiojo kiekvienai kūno ląstelei reikalingas vanduo norint užtikrinti tinkamą organizmo funkcionavimą. Vandens trūkumas gali sukelti dehidrataciją. Termoreguliacija, toksinų pašalinimas šlapinantis - tai tik kelios iš funkcijų, kurioms atlikti organizmui reikia vandens.

Vandens svarba kūdikio organizmui

Vanduo yra būtinas visiems gyviems organizmams, tačiau kūdikių skysčių poreikiai šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų. Kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus paprastai nereikia papildomo vandens, nes motinos pienas arba mišinys užtikrina visą reikalingą skysčių kiekį. Motinos pienas sudaro apie 88% vandens, todėl net ir karštomis dienomis arba kai kūdikis karščiuoja, papildomų skysčių dažniausiai nereikia. Tačiau, kai kūdikis pradeda valgyti kietą maistą, jo skysčių poreikiai gali pasikeisti.

Kiekvieno kūdikio skysčių poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo amžiaus, svorio, oro temperatūros ir fizinio aktyvumo. Tačiau apytikslės rekomendacijos yra šios: 6-12 mėnesių kūdikiui pakanka apie 60-120 ml vandens per dieną, be motinos pieno ar mišinėlio. Karštomis dienomis arba jei kūdikis serga, vandens kiekį galima šiek tiek padidinti, tačiau visada reikia stebėti, ar kūdikis nenustojo valgyti įprasto maisto.

Organizmas netenka vandens prakaituojant, kvėpuojant, šlapinantis ar tuštinantis, daugiau vandens netenkama sergant, vemiant, viduriuojant ir tokiu atveju padidėja dehidratacijos rizika. Tikrai ryškūs ir pavojingi dehidratacijos ženklai yra vaiko tingumas, vangumas - tokius simptomus reikia nedelsiant šalinti, t. y. vaiką kuo greičiau pagirdyti arba vykti į ligoninę. Sausos lūpos ir burnos gleivinė, retesnis šlapinimasis (jei kūdikis šlapinasi mažiau nei 6 kartus per dieną arba šlapimas yra tamsios spalvos), verkimas be ašarų, įdubęs momenėlis, silpnumas, mieguistumas ar dirglumas - tai dehidratacijos požymiai, kurių atveju svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kada pradėti duoti vandens kūdikiui?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis vaikų sveikatos specialistų rekomenduoja kūdikius maitinti tik motinos pienu arba pritaikytu mišinėliu iki 6 mėnesių amžiaus. Pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau.

Kūdikiai iki 6 mėnesių: Iki 6 mėnesių amžiaus kūdikiams papildomo vandens gauti neturėtų - motinos pienas ar mišinėlis visiškai patenkina jų skysčių poreikius. Jei kūdikis maitinamas mišinėliu, taip pat svarbu laikytis rekomenduojamų proporcijų, kad skysčių ir maistinių medžiagų balansas būtų tinkamas.

Kūdikiai nuo 6 mėnesių: Vandens kūdikiui galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas maitinimas. Šiame amžiuje kūdikis pradeda valgyti kietą maistą, kuris turi mažiau skysčių nei motinos pienas ar mišinėlis, todėl papildomas vanduo padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Pradžioje užtenka pasiūlyti kelis gurkšnius vandens valgant arba po valgio. Geriausia naudoti vandenį iš puodelio su snapeliu arba mažo tūrio gertuvės, kad kūdikis priprastų prie naujo gėrimo būdo. Vanduo turėtų būti virintas ir atvėsintas, ypač jei naudojamas vandentiekio vanduo, kad būtų sumažinta bakterijų ir teršalų rizika.

Per pirmus gyvenimo mėnesius, kad kūdikis pavalgytų ir numalšintų troškulį, užtenka mamos pieno arba pieno mišinio. Vaikui reikia daugiau skysčių, kai jis pradeda gauti papildomą maitinimą. Kuo daugiau vaikas valgo papildomo maisto, tuo daugiau jam reikia skysčių. Pradžioje Jūsų kūdikis gers labai nedaug, nes skysčių poreikį patenkins gerdamas mamos pieną ar pieno mišinį. Kai vaikas pradės valgyti trečią papildomo maitinimo patiekalą, tai jam jau reikės atsigerti su kiekvienu maitinimu.

Kada vanduo kūdikiui yra reikalingas?

Nors pirmus šešis mėnesius kūdikiams paprastai nereikia papildomo vandens, yra tam tikrų situacijų, kai jo gali prireikti:

• Karštomis dienomis: Jei oras labai karštas, kūdikis gali prakaituoti daugiau nei įprastai. Tokiais atvejais, jei kūdikis atrodo neramus ar išsausėjęs, galima duoti kelis lašus virinto ir atvėsinto vandens.
• Esant vidurių užkietėjimui: Kai kuriems kūdikiams, maitinamiems mišinukais, gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Nedidelis kiekis vandens tarp maitinimų gali padėti sušvelninti šią problemą.
• Ligos atveju: Jei kūdikis serga, ypač jei jis turi karščiavimą ar viduriavimą, papildomas skysčių vartojimas gali būti svarbus. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju, kiek ir kokio vandens duoti.

Jeigu kūdikis atsisako maisto arba sumažėja jo apetitas, geriau vengti duoti vandens, kol nepasikonsultuosite su gydytoju. Jei kūdikis dažnai atpila, viduriuoja ar vemia, prieš duodant vandenį reikia pasitarti su gydytoju.

Kaip paskatinti vaiką gerti vandenį?

Gydytoja dietologė Karolina Bauraitė sako, kad tai, ar vaikas geria vandenį, ar mieliau renkasi saldintus gėrimus, didele dalimi priklauso nuo tėvų ir šeimoje suformuotų mitybos įpročių. „Aplinka daro įtaką vaiko įpročių formavimuisi, tad viena iš rekomendacijų siekiant, kad vaikai perimtų sveikatai palankius įpročius, - tėvų pavyzdys. Be to, būtina pasirūpinti, kad vanduo būtų visada pasiekiamas.

Tam, kad vaiko mitybos ir vandens gėrimo įpročius formuoti būtina nuo mažumės, pritaria ir „Druskininkų Rasos“ kokybės vadovė Renata Bubnė - vaikystėje įgyti įgūdžiai vėliau turi įtakos ne tik sveikatai palankaus maisto pasirinkimui, bet ir palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, išgerti rekomenduojamą per parą vandens kiekį. „Svarbu suvokti, kad dabartinių pasirinkimų rezultatų sveikatai vaikai nevertina, jie vertina skonį ir seka aplinkinių pavyzdžiu. Todėl neužtenka vaikui pasiūlyti atsigerti vandens, būtina tėvams tai daryti ir patiems. Reikia skatinti vaiką išgerti vandens stiklinę tik atsikėlus, prieš valgant ar turint didesnį fizinį aktyvumą dienos metu. Nuo pat ankstyvų dienų vandenį pateikti kaip vertybę, nes juk ir didesnę mūsų kūno sudėtinių dalių sudaro vanduo“, - sako R. Bubnė.

Pasak pašnekovės, tėvai saldžius gėrimus vaikams galėtų siūlyti retkarčiais ir ne tam, kad atsigertų, o kaip desertą, pasigardžiavimui. Taip pat gaiviuosius gėrimus reikia rinktis atidžiai, atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje būtų mažiau cukraus. K. Bauraitė apskritai rekomenduoja vengti duoti gaiviųjų, saldintų gėrimų vaikams iki 5 metų. Vėliau šie gėrimai neturėtų pakeisti vandens. Jų rekomenduojama ne daugiau nei apie 240 ml per savaitę. Saldinti gėrimai turi įtakos nutukimo ligos vystymuisi, o šios ligos paplitimas sparčiai auga.

K. Bauraitė paskatinti visus šeimos narius gerti vandenį gali padėti įvairūs žaidybiniai elementai, kurie nuobodų vandens gėrimą pavers linksma atokvėpio akimirka. „Vienas iš paprastų būdų, ką, manau, ir daro daugelis, yra vandenį paskaninti citrinų, apelsinų, agurkų griežinėliais, uogomis, mėtomis. Šie natūralūs priedai suteikia vandeniui papildomą malonų prieskonį. Praturtinant vandenį mėgstamais priedais derėtų leisti vaikui išsirinkti, ko jis pats norėtų“, - dalijasi gydytoja dietologė.

R. Bubnė papildo, kad vaikui patrauklus turėtų būti ir indas, iš kurio bus geriamas vanduo. „Mes vaikams skirto vandens butelius dekoruojame unikaliais spalvingais personažais - monstriukais, kad vandens buteliukas būtų įdomus ir linksmas. Kiekvienas monstriukas turi savo vardą. Kviečiame vaikus irgi piešti monstriukus ir siųsti mums, nes išrinktas gražiausiu piešinys bus perkeltas ant naujos etiketės. Tėvai savo ruožtu galėtų kartu su vaiku nuėję į parduotuvę leisti jam išsirinkti vandenį, kurį jis nori gerti. Tai gali atrodyti smulkmenos, bet yra vertos dėmesio, nes gali pakeisti vaiko požiūrį į vandens gėrimo poreikį“, - akcentuoja ji.

Mama skuba į pagalbą ir dažnai duoda paprasto vandens. Bet neretai mato, kad vaikas pradeda raukytis, maivytis, sukiotis ir net nenori pažiūrėti į vandenį. Ir taip kas kartą, kai ateina metas gerti. Vaikui vanduo atrodo beskonis bekvapis, mieliau dažnas rinktųsi, kas saldu, šnypščia, putoja, turi spalvą. Ten, kur vaikai, ten žaidimas ir lengvumas. Ankstyvi įpročiai pripratins vaiko receptorius išlikti ir pasilikti su tuo, kas natūralu, o ne būti įtakoti reklamos ir kisti, renkantis teisingus gėrimus, todėl paaugusį bus kiek paprasčiau įtikinti, jog vanduo ne mažiau skanus nei sultys ar limonadas. Tam, kad vaikui formuotųsi sveiki įpročiai, matomoje vietoje padėkite ąsotį vandens, vaiko mėgstamą puodelį ar stiklinę. Jei tėvai geria vandenį, toks pasirinkimas bus įprastas ir vaikui. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad tikruoju vandeniu gali vadintis natūralus be priedų skystis, bespalvis, beskonis, (šiaip vanduo turi skonį), negazuotas (gazuotas vanduo nerekomenduojamas ypatingai vaikams dėl skrandžio dirginimo), bėgantis iš čiaupo ar iš šaltinio. Kad ir kaip vaiką auklėtumėte ir pratintumėte prie sveikų atsigaivinimo gėrimų, tėvams labai svarbu patiems būti pavyzdžiu. Jei nuo mažens atžala matys tėvus su sveiko gėrimo stikline rankoje, jam tai savaime taps įpročiu, kurio nepamirš net užaugęs. Vandenį ar kitus sveikus gėrimus nuolat statykite matomoje vietoje, kad galėtumėte atsigerti patys ir vaikas matytų, jog gerti reikia visiems. Vaikai, kaip ir suaugę, mėgsta gerti tai, kas skanu. Vienas vanduo, jei esame įpratę prie cukraus prisotintų gėrimų, nebus toks gardus. Šioje situacijoje gali pagelbėti vaisiai ir uogos, šaldyti jų kubeliai, formelės, kurias galime įpjaustyti ar įmesti į permatomą vandens ąsotį skoniui pagerinti. Tai gali būti citrinos, greipfrutai, mėtos lapeliai, avietės, braškės, mėlynės ar kitos uogos. Jas galima naudoti tiek šviežias, tiek šaldytas. Taip vanduo įgaus įdomesnę vaikui spalvą, atsiras malonus kvapas, intensyvesnis skonis. Labai svarbu rasti vaikui patinkantį indą gerti vandenį. Ar tai būtų dekoruotas įdomios formos puodelis, žaismingas buteliukais ar gertuvė su mėgstamais animaciniais superherojais - indas turi būti ryškus, spalvotas, pritraukiantis vaiko dėmesį. Iš tokio indo vaikas tiesiog norės atsigerti, visai nesvarbu, ką. Be to, ypatingai svarbu pasirinkti kokybišką gertuvę be bisfenolių, kurie ardo endokrininę sistemą. O plastikinių butelių rekomenduoju visai vengti, nes naudojant plastikinį butelį vos antrąkart, į vandenį išsiskiria toksinės medžiagos, kurios gali sukelti rimtų sveikatos problemų ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam.

Iš čiaupo ar mineralinis vanduo?

Gydytoja dietologė tikina, kad galima siūlyti vaikui tiek vandenį iš čiaupo, tiek negazuotą mineralinį vandenį. „Vanduo iš čiaupo paprastai yra saugus pasirinkimas. Tik reikėtų naudoti šaltą vandenį, tad atsukę čiaupą leiskite nutekėti, kol vanduo atvės. Tą patį, beje, reikėtų daryti ir naudojant vandenį iš čiaupo maisto gaminimui. Vanduo, parduodamas buteliuose, ne visada rekomenduojamas kūdikių mišinių gamybai dėl sudėtyje esančio per didelio natrio ar sulfatų kiekio, todėl reikėtų pasidomėti apie specialius žymenis, kurie yra ant butelių, nurodančių vandens tinkamumą kūdikių maisto gamybai“, - sako ji.

Kalbėdama apie vandenyje esančius mineralus ir jų naudą vaiko organizmui, ji teigia, kad visi mineralai svarbūs vaiko savijautai ir vystymuisi. Viena iš tokių mineralinių medžiagų yra kalcis, kuris užtikrina, kad normaliai augtų ir vystytųsi vaikų kaulai, būtų tvirti dantys.

Labai daug judantis ar sportuojantis vaikas mineralinį vandenį gerti turėtų, nes su prakaitu netenka ir druskų.

Kiti gėrimai kūdikiams: sultys ir arbatos

Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.

Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis!

Kiek vandens gerti?

Vaikams rekomenduojamas išgeriamo vandens kiekis skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikams vidutiniškai per dieną išgerti 30 ml vienam kilogramui kūno svorio. K. Bauraitė vardija, kad kiekvienam vaikui reikalingas vandens kiekis skirtingomis dienomis gali skirtis, atsižvelgiant į jo aktyvumą, oro temperatūrą ar skysčių kiekį, kurį vaikas gauna su kitais gėrimais ar maisto produktais: pienu, sriubomis, sultingais vaisiais, tokiais kaip arbūzai. Paprastai vaikai vartoja skysčius valgio metu ir kai yra ištroškę, tačiau lauke tvyrant karščiams arba kai vaikas serga, sportuoja, jam vandens reikia pasiūlyti dažniau, kad gurkšnotų reguliariai.

Išgeriamo vandens kiekis skaičiuojamas pagal vaiko svorį: kūdikiams iki 12 mėn. - Tačiau praktikoje ne visuomet paprasta apskaičiuoti, ar vaikas per dieną pakankamai atsigėrė. Jeigu vaikas sveikas, vandens trūkumą ar pakankamumą lengva nustatyti iš vaiko šlapimo: jei jis yra sodrios geltonos spalvos, vadinasi, vandens vaikui trūksta.

Rekomenduojamas vandens kiekis kūdikiams:

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad besaikis vartojimas visuomet yra blogai. Nereikėtų savęs prievartauti ir gerti vandens, jei tikrai nesinori, ar versti gerti vaiką, jei jis tinkamai vartoja skysčius.

tags: #kaip #pripratinti #kudiki #gerti #vandeni

• Kaip papuošti vaikų gimtadienio stalą
• Vadovų kompetencijos Lietuvoje
• Simptomai ir gydymas: kaklinės stuburo išvaržos
• Pradinis ugdymas
• Ypatumai darželio „Metų laikai“ bendruomenėje