Regėjimas - vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, kurio vystymasis prasideda nuo pat gimimo. Nors naujagimiai nemato taip ryškiai kaip suaugusieji, jų regėjimo sistema sparčiai tobulėja. Laiku pastebėti ir koreguoti regėjimo sutrikimai yra itin svarbūs, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko raidą. Tyrimų duomenys rodo, kad vaikų amžiaus grupėje iki 17 m. beveik 19 proc. turi regėjimo sutrikimų. Daugiausia jų nustatyta 7-14 m. Nuolatinis rūpinimasis savo akimis - pirmas žingsnis, galintis padėti išvengti įprastų regėjimo problemų, jo susilpnėjimo ir netekimo.
Kada ir kaip tikrinti naujagimio regėjimą?
Akys yra vienas sudėtingiausių ir įdomiausių žmogaus kūno organų, kuriam pilnai išsivystyti reikia kelių metų. Akims reikia „surinkti“ šviesos spindulius, tada juos paversti į elektrinius impulsus, kuriuos galėtų suprasti ir apdoroti smegenys, naudodamos daugybę skirtingų neuronų. Motinos įsčiose kūdikio akys pradeda formuotis praėjus maždaug šešioms savaitėms nuo pastojimo. Antrojo nėštumo trimestro pradžioje kūdikis jau gali matyti šviesą net ir pro sulipusius akių vokus. Prieš keletą metų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog sveikoms akims ir gerai regai užtikrinti, vaisiui dar esant įsčiose yra būtina gauti kuo daugiau šviesos.
Gimdymo metu kūdikis yra išstumiamas į vizualinės stimuliacijos pasaulį, nors dar neturi gebėjimo atskirti vieną objektą nuo kito. Kūdikiams labiausiai įdomūs ryškūs ir kontrastingi vaizdiniai, o jų pagrindiniai regos objektai yra ne toliau kaip už 30 cm - maždaug tiek, kiek yra nutolęs motinos veidas maitinimo krūtimi metu. Pirmųjų gyvenimo mėnesių metu kūdikio akys mokosi veikti kartu ir pradeda sekti judančius objektus. Maždaug 5 mėnesį po gimimo, kūdikiui pradeda vystytis gylio suvokimas. Jis jau gali pradėti matyti pasaulį trimis dimensijomis. Maždaug nuo 9 mėnesio kūdikis pradeda mokytis kartu naudoti rankas ir akis. Šį gebėjimą pritaiko ropojimui, o vėliau vaikščiojimui. Kadangi regėjimas, kaip ir vaikščiojimas ar kalbėjimas, reikalauja mokymosi proceso, tėvai ir globėjai čia atlieka svarbų vaidmenį.
Visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams (35 savaitės gestacinio amžiaus) atliekamas privalomasis akių dugno reflekso tyrimas. Jo tikslas - laiku nustatyti įgimtas optinių terpių drumstis ar kitas akių ligas, trukdančiančias normaliai vystytis regos sistemai. Kaip nurodyta Naujagimių akių tikrinimo tvarkos apraše, tyrimas atliekamas tiesioginio vaizdo oftalmoskopu. Prietaisu dioptrijos nustatomos ties nuline padėtimi. Įprastai šis tyrimas atliekamas dar gimdymo namuose, prieš mamai su naujagimiu išvykstant į namus. Jei šio tyrimo dėl naujagimio būklės, ligos, nepavykus be skėtiklių praverti akies plyšio, sugedus medicinos prietaisui ar dėl kitų objektyvių priežasčių nepavyko atlikti ligoninėje, jį per dvi savaites turėtų atlikti gydytojas oftalmologas. Šis tyrimas svarbus, nes užkerta kelią potencialiems regos sutrikimams ar net aklumui. Tyrimas padeda diagnozuoti regėjimo sutrikimus ar ligas ir pradėti gydymą laiku. Apie tyrimo rezultatus naujagimio tėvus informuoja tyrimą atlikęs gydytojas ar kitas gimdymo namų darbuotojas. Kaip ir visų medicininių intervencijų bei tyrimų, regos patikros taip pat galima atsisakyti užpildant specialią gimdymo namų personalo pateiktą formą, tačiau tokiu atveju tėvai negauna objektyvios informacijos apie naujagimio sveikatos būklę.
Pirmą kartą visapusiškai patikrinti kūdikio regą reiktų praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimimo. Tai reikalinga todėl, nes kurios regos problemos gydomos žymiai lengviau, jei yra nustatomos ankstyvosiose savo stadijose. Priklausomai nuo kūdikio amžiaus, regos vystymosi procesui taip pat padeda įvairios veiklos. Naujagimiams jų regos lauke galima 20-30 cm atstumu išdėlioti ryškius žaislus. Pirmaisiais metais vaiko regėjimas vystosi labai intensyviai. Beveik visiškas naujagimio aklumas (nekryptingas šviesos suvokimas) per kelis mėnesius perauga į gebėjimą analizuoti objektus ir jų judėjimą, vertinti ir palyginti objektus pagal jų įvairias, įskaitant spalvas, savybes. Regėjimo organo vystymosi laikotarpiai yra keli. Svarbiausias iš jų yra pastojimas ir vystymasis motinos įsčiose. Kitas laikotarpis yra nuo gimimo iki 1 metų. Šiuo metu aktyviai vystosi smegenų regos žievės sritys, gaunančios informaciją apie aplinkinį pasaulį. Treniruojamas akių judesys, formuojamas vaizdinis rankų judesių sekimas, užpildoma vaizdinių „biblioteka“. Jei šiame etape yra šviesos srauto į tinklainę apribojimas (pažeidimas akies optinių terpių skaidrumas), sutrikęs objektų fokusavimas (trumparegystė arba didelis toliaregystės buvimas) arba sutrikęs matomų vaizdų suvokimas (regos nervų, smegenų regos centrų pažeidimas), tada regėjimas gali sustoti pradiniame vystymosi etape ir nesusiformuoti iki normalaus lygio.
Iškart po gimimo kūdikis suvokia tik šviesos šaltinio buvimą ar nebuvimą. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais įvairūs aplinkinio pasaulio objektai atsiranda prieš vaiką tarsi iš rūko. Iš pradžių mažylis užfiksuoja akimis tik didelius daiktus (pirmą mėnesį), tada bando sekti jų judėjimą erdvėje - tiria praeinančius tėvus, stebi judančius žaislus (3 - 4 mėn.). Sulaukęs 6 mėnesių, vaiko regos aštrumas leidžia jam stebėti mažus daiktus, vizualiai atpažinti „savus“, patraukti ir mesti žaislus, tuo pačiu susipažįstant su trimate erdve. Vienerių metų kūdikis jau renka „mažas šiukšles“ ant grindų, aktyviai juda ryškaus žaislo link. Gavęs galingus regos stimulus, kūdikis pradeda ieškoti objektų, kurie jį domina, bando atsistoti ant kojų ir žengia pirmuosius žingsnius. Svarbu tai, kad pirmasis oftalmologo tyrimas turi būti atliktas per pirmuosius 3 kūdikio gyvenimo mėnesius (per tą laiką dauguma įgimtų ligų gali būti diagnozuojamos ankstyvosiose stadijose, o tai yra raktas į sėkmingą gydymą). Aštrumo nustatymas (1 mėnesį - vaizdo fiksavimas, 2-3 mėnesių - pagal stebimą ryškų 15-20 cm dydžio žaislą šviesiame vienatoniame fone, 4-5 mėnesių - pagal stebėjimo tikslumą iki 3-5 m atstumu) ir regos lauko nustatymas (regos laukas yra didžiausia erdvė, kurią galima ištirti viena akimi). Regėjimo laukai nustatomi preliminariai - gydytojas judina žaislą į priekį nuo vaiko galvos, kol kūdikis sureaguos į daiktą. Oftalmologas taip pat matuoja refrakciją skiaskopijos (šešėlio bandiniai su optinėmis liniuotėmis) arba refraktometrijos (naudojamas specialus aparatas) pagalba. Jei regėjimo aštrumo nustatyti neįmanoma (kūdikį būdinga neryški fiksacija ar sekimo reakcija), atliekamas smegenų impulsų, reaguojant į regos dirgiklius, tyrimas (regimojo potencialo metodas). Po 6 mėnesių, atlikus oftalmologo apžiūrą, be standartinio vaiko tyrimo, stebima ir akių refrakcijos dinamika, tai yra, palyginami naujai gauti ir pirminiai šio tyrimo duomenys.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyd. oftalmologė med. dr. teigia: „Įprastai pirmąkart regėjimą tikrina gydytojas oftalmologas kūdikiui iki jam sukanka 1 metai. Tačiau jei tėveliams kyla įtarimų, kad kūdikio akims kažkas negerai, reikėtų nedelsti.“
Jeigu akių pakitimų nenustatyta, kita patikra atliekama iki 6 mėn. amžiaus, po to - iki 3-iojo vaiko gimtadienio, tada akis tikrinti reikia prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą. Jei iki tol nenustatyta jokių bėdų, sekantis vizitas - prieš darželį arba apie trečius metus. Būtent čia prasideda mūsų tema: jeigu iki tol viskas buvo gerai, kita akių apžiūra numatoma prieš mokyklą, 6-7 metų amžiaus. Dalis klinikų ir oftalmologų rekomendacijose aiškiai pabrėžia: visiems vaikams reikėtų patikrinti akis vienerių metų, 3-4 metų ir būtinai prieš mokyklą.
Kada reikėtų sunerimti tėvams?
Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas neprieina pernelyg arti televizoriaus, žiūri iš arti, prisikišęs. Dėl regėjimo patikrinimo reikėtų kreiptis į gydytoją, jei vaikas žiūri į objektą šonu. Kad yra regėjimo patologija, galima spręsti ir iš vaiko nuotraukų. Reikia nuolat stebėti, ar nėra vienokių ar kitokių požymių, rodančių silpną vaiko regėjimą. Juos pastebėjus delsti negalima.
Pirmieji daugelio ligų simptomai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, yra daikto judesio sekimo nebuvimas ar uždelstas sekimas, žvairumo atsiradimas, akies baltymo paraudimas, išskyros, kurios kaupiasi vidiniuose akių ir vokų kampuose. Jei atsiranda tokių požymių, būtina skubiai kreiptis į specialistą.
Vaikui „akių gydytojas“ dažnai skamba tiek pat bauginančiai, kiek „dentistas“. Vaikus tikrina patyrę gydytojai oftalmologai arba vaikų akių ligų specialistai. Kadangi šis straipsnis ir informatyvus, ir šiek tiek pramoginis, verta vieną akimirką pamiršti formalias frazes ir įsivaizduoti, kad vaikų oftalmologas - tai toks „akių detektyvas“. Paaiškinkite, kad tai trumpas žaidimas, kur gydytojas rodys paveikslėlius, švieseles, paprašys pasakyti, į kurią pusę atvira „E“ ar koks gyvūnas nupieštas lentelėje. Pasakykite, kad skausmo nebus - tik šiek tiek neįprastų pojūčių, ypač lašinant lašus, po kurių akys gali tapti jautresnės šviesai. Pasiimkite mėgstamą žaislą ar knygą - laukiamasis laikas bus trumpesnis ir ramesnis.
Kaip suprasti sutrikusį regėjimo aštrumą ir jo priežastis?
Sutrikęs regėjimo aštrumas - tai būklė, kai žmogus patiria regėjimo problemų, dėl kurių tampa sunkiau aiškiai matyti objektus. Šis sutrikimas gali paveikti kasdienį gyvenimą, nes prastas regėjimas apsunkina gebėjimą skaityti, vairuoti ar atpažinti veidus. Regėjimo aštrumo sumažėjimas gali būti laikinas arba ilgalaikis ir priklauso nuo įvairių priežasčių, įskaitant natūralų senėjimo procesą, akių ligas ar net bendrą sveikatos būklę.
Galimos sutrikusio regėjimo aštrumo priežastys:
- Refrakcijos sutrikimai - Trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas ir presbiopija (su amžiumi atsirandantis regos susilpnėjimas) yra dažniausios regėjimo aštrumo sumažėjimo priežastys.
- Akių ligos - Katarakta (akies lęšiuko drumstėjimas), glaukoma (akispūdžio padidėjimas) ir geltonosios dėmės degeneracija (su amžiumi susijęs tinklainės pokytis) dažnai lemia regėjimo aštrumo sumažėjimą.
- Sausų akių sindromas - Nepakankamas ašarų kiekis ar prasta jų kokybė gali lemti diskomfortą, akių sausumą ir regėjimo susilpnėjimą.
- Sisteminis sveikatos sutrikimas - Kai kurios ligos, pvz., diabetas (dėl diabetinės retinopatijos), aukštas kraujospūdis ir smegenų traumos gali sukelti regėjimo aštrumo sumažėjimą.
- Vaistų poveikis - Kai kurie vaistai gali sukelti laikinas regos problemas, pavyzdžiui, miglotą matymą.
- Ilgalaikis akių įtempimas - Dažnas darbas prie kompiuterio arba per ilgai naudojantis mobiliaisiais įrenginiais gali sukelti laikiną regėjimo aštrumo sumažėjimą.
Simptomai, lydintys sutrikusį regėjimo aštrumą:
- Neryškus matymas - Žmogus gali matyti neryškias ar susiliejusias linijas bei objektus.
- Sunku matyti smulkius detales - Ypač skaitant arba bandant matyti toliau esančius objektus.
- Akių įtampa ar skausmas - Dažnas akių nuovargis ar diskomfortas gali atsirasti dėl nuolatinio akių įtempimo.
- Dviejų vaizdų matymas (diplopija) - Kartais dėl tam tikrų sveikatos būklių žmogus gali matyti dvigubus objektus.
- Sausumas ar ašarojimas - Jei regėjimo sutrikimus sukelia sausų akių sindromas.
- Galvos skausmas - Gali atsirasti dėl akių įtampos, ypač po ilgo darbo prie kompiuterio ar skaitymo.
Kaip pagerinti regėjimo aštrumą ir kada kreiptis į gydytoją?
Priklausomai nuo sutrikimo priežasties, regėjimo aštrumą gali padėti pagerinti šios priemonės: tinkamų akinių ar kontaktinių lęšių naudojimas, akių higienos ir drėgmės palaikymas, ekranų naudojimo laiko mažinimas, sveika mityba, saugojimasis nuo saulės spindulių.
Jei regėjimo aštrumo sumažėjimas tampa nuolatinis arba stiprėja, rekomenduojama kreiptis į akių gydytoją. Išvadą apie regėjimo būklę - ar viskas normoje, ar yra refrakcijos ydos, ar reikalinga korekcija. Esant poreikiui - akinių receptą arba kontaktinių lęšių receptą vyresniems vaikams; dažnai klinikose pamokoma, kaip lęšius saugiai įsidėti ir prižiūrėti. Rekomendacijas dėl pakartotinės patikros dažnio - kartą per metus, dažniau arba tik prieš kitą didesnį vaiko raidos etapą.
Jei viskas gerai, tai - puiki proga ramia sąžine pabaigti kitų „priešmokyklinių“ rūpesčių sąrašą. Galime kalbėti apie vaikų regėjimo patikrą kaip apie formalų punktą „pasiruošimo mokyklai“ sąraše. Lietuviškas stilius čia paprastas: mes dažnai linkę „kentėti tyliai“, nekreipti dėmesio į savo problemas, bet vaikams ta taisyklė neturėtų galioti. Ir galbūt po kelerių metų, žiūrėdami į pirmokų nuotraukas su kuprinėmis, prisiminsime ne tik rugsėjo 1-osios jaudulį, bet ir tą dieną, kai vaikas pirmą kartą užsidėjo akinius ir pasakė: „Mama, o medis turi tiek lapų?“
Akiniai ne silpnina, o padeda - jie leidžia vaiko akims dirbti optimaliai, mažina įtampą, padeda vystytis taisyklingam binokuliniam regėjimui. Uždelsus trumparegystės ar kitų sutrikimų korekciją, gali atsirasti žvairumas ar ambliopija (tinginė akis). Dauguma regos sutrikimų neišaugami savaime.
Tyrimai (ir tarptautinės rekomendacijos) rodo, kad buvimas lauke, natūralioje šviesoje, gali padėti lėtinti trumparegystės progresavimą.
Amžių apribojimai ir kontaktiniai lęšiai
Maždaug apie dešimtuosius metus vaikai dėl estetinių sumetimų ar noro sportuoti nevaržomai nori akinius pakeisti į lęšius. Ar gali vaikas nešioti kontaktinius lęšius, labai priklauso nuo to, ar jis sugeba tinkamai pats juos įsidėti ir išsiimti. Regėjimą koreguojančius kontaktinius lęšius vaikai sugeba patys įsidėti ir išsiimti nuo 12-13 metų. Amžiaus apribojimų nėra. Svarbu vaiko motyvacija ir organizmo toleravimas. Bet kokio amžiaus vaikai, netgi kūdikiai, gali nešioti akinius arba kontaktinius lęšius. Tėveliams, kurių vaikai nešioja akinius, noriu patarti, kad leistų vaikams patiems išsirinkti akinių rėmelius. Vaikams iki 2 m. geriau parinkti akinių rėmelius iš lengvo ir lankstaus plastiko. Jie lengvai prisitaiko prie veido, nesideformuoja, nelūžta, nevaržo vaiko. Aktyviems vaikams nepamesti akinių padeda prie jų pritvirtinta elastinga juostelė.
Ambliopija: „tinginė akis“
Ambliopija populiariai žinoma kaip tinginė akis, nes čia viena akis (silpnesnė akis) tingi judėti sinchroniškai su kita akimi ir klaidžioja kita kryptimi, o tai lemia regėjimo aštrumą. Tai taip pat siejama su žvairumu arba sukryžiuoti akis“, kai abiejų akių matymo linija yra neteisinga. Abi mūsų akys turi būti nukreiptos į binokulinio regėjimo židinio tašką. Kai tai neįvyksta, abi akys neužfiksuoja aiškaus vaizdo, o smegenyse susidaro painus vaizdas, sukeliantis neaiškų, miglotą regėjimą.
Ją sukelia įvairūs akių sutrikimai, tokie kaip žvairumas (akys sukryžiuotas), astigmatizmas, katarakta, trumparegystė, toliaregystė, nukritęs vokas ar randas ragenoje. Dėl šių akių sutrikimų susilpnėja akių raumenys arba akių veikla, todėl jos linkusios tingėti. Kad matytų aiškiai, smegenys slopina silpnų akių įvestis ir pasikliauja gerąja akimi, kad matytųsi aiškiai. Jis spaudžia gerosios akies akies raumenis, o silpnesnė akis lieka neaktyvi, nes trūksta stimulo. Todėl pažeidžiamas abiejų akių regėjimas.
Naujagimio akys klaidžiojančios yra normalu. Bet jei jie ir toliau klajoja po metų, juos reikia diagnozuoti. Ambliopija gali būti nepastebima. Todėl kiekvienas vaikas turi būti reguliariai tikrinamas akies, kad būtų galima nustatyti anomalijas ankstyvosiose vystymosi fazėse. Remiantis įvairiais pranešimais, iki 7-8 metų regėjimas yra nuolatinio vystymosi fazėje. Todėl gydant ambliopiją šiame amžiuje yra didžiausios galimybės visiškai atkurti regėjimą.
Ambliopija sergančiam vaikui dažnai galite pastebėti šiuos simptomus: galvos pakreipimas, atsitrenkimas į daiktus, trankyti į sienas dėl regėjimo aštrumo giluminio suvokimo, palankumas vienai kūno pusei, nukritę akių vokai arba vienos akies užmerkimas, sukryžiuota akis, didelis trumparegystės ar toliaregystės regėjimo skirtumas.
Yra trys ambliopijos tipai: žvairumo ambliopija, deprivacinė ambliopija ir refrakcinė ambliopija. Žvairumas ambliopija - taip atsitinka, kai abi akys nemato tiesiai. Dėl to smegenys ignoruoja arba „išjungia“ silpnesnės akies signalus, o silpnosios akies regėjimas susilpnėja. Deprivacija Ambliopija - atsiranda, kai tam tikros sąlygos, tokios kaip katarakta, „atima“ mažiems vaikams aiškų regėjimą. Jei negydoma anksti, šie vaikai niekada neišmoks tinkamai matyti po tam tikro amžiaus. Refrakcinė ambliopija - atsiranda dėl nevienodo lūžio trūkumo tarp dviejų akių akinių.
Ambliopija turi įtakos regėjimo aiškumui ir gylio suvokimui. Dėl to galite susidurti su daiktais ir patirti bėgimo, laipiojimo, jojimo ar vairavimo problemų. Be to, padidėjus ambliopijai, akys akivaizdžiai atrodo prisimerkusios, o tai turi įtakos jūsų pasitikėjimui.
Tradiciškai gerosios akies lopymas arba baudimas yra ambliopijos gydymas. Čia geroji akis uždengiama pleistru, o vaikas ar žmogus turi dirbti su silpnąja akimi. Oftalmologas taip pat rekomenduoja atlikti regos terapijos pratimus, o ambliopijai pakeisti - atropino akių lašus.
Paprastai ambliopija gali būti lengvai ištaisyta iki dešimties metų.
Regėjimo patikra vaikams prieš mokyklą šiandien yra beveik tokia pat savaime suprantama, kaip pirma rugsėjo 1-osios nuotrauka su kuprine. Tačiau kol suaugusieji aiškinasi, kurią kuprinę rinktis ir kiek kišenėlių „būtinai reikia“, vaikų akys tyliai daro savo darbą - stengiasi prisitaikyti prie ekranų, knygų, ryškios saulės ir prasto apšvietimo. Priešmokyklinio amžiaus vaikui akis yra ne tik „objektyvas“, bet ir viena svarbiausių mokymosi priemonių. Daugiau nei pusė informacijos klasėje ateina per regą - nuo lentos, vadovėlių, pratybų, paveikslėlių, iki veido mimikų, gestų ir socialinių situacijų. Lietuvos oftalmologai ir optometristai vieningai pabrėžia, kad reguliarus profilaktinis vaikų regėjimo patikrinimas leidžia sekti regėjimo vystymąsi, anksti pastebėti pakitimus ir užkirsti kelią sutrikimams.
tags: #kaip #patikrinti #ar #naujagimis #mato
