Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Ji apima įvairias paslaugas, skirtas padėti asmenims spręsti socialines problemas, organizuojant reikalingų paslaugų teikimą ir užtikrinant įstaigos gyventojams nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Demografinė visuomenės senėjimo problema išryškėjo Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje. Didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis, o iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai seni (80m. ir daugiau) žmonės. Ši tendencija turi įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje Lietuvoje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas, ir prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys. Pastarųjų metų statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. 2007 m. socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 101-oje senyvo amžiaus asmens globos įstaigoje. Šios paslaugos buvo suteiktos per 4,9 tūkst. asmenų.
Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Socialinės globos poreikis paskutiniame dešimtmetyje nemažėja. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdienio gyvenimo funkcijų. Nors pripažįstama, kad šiuo metu senėjant visuomenei institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmens socialinė priežiūra, bet socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.
Socialinės globos samprata ir jos rūšys
Socialines paslaugas, kaip socialinės apsaugos sistemos sudėtinę dalį nagrinėja įvairūs autoriai. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Specialiosios socialinės paslaugos skiriamos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose.
Socialinė globa senyvo amžiaus asmenims teikiama senų žmonių globos įstaigose. Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose. Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis, skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa.
Savarankiškesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose. Taigi, socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų paslaugų nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato. Dienos ir trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose.
Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika
Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas. Jose akcentuojama būtinybė užtikrinti senyvo amžiaus asmenims pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pažiūras, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę.
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo teigiama, kad vyriausybės politika turėtų užtikrinti, jog pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pabrėžia naujo požiūrio į senėjimą būtinybę, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę ir suvokiant jų globą kaip bendrą visuomenės uždavinį. Europos Sąjungos Regionų komitetas akcentuoja, kad konkretiems asmenims pritaikytos paramos priemonės turi būti suplanuotos laiku ir užtikrintos, o vietos ir regionų valdžios institucijoms būtinos priemonės kokybiškai paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmams parengti.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese, skatinantį nuolatinį socialinės politikos tobulinimą. Valstybinės institucijos kuria šalies paslaugų plėtojimo strategijas ir standartus, o socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje yra itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigų veiklos efektyvumą, Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatai, kuriuose siūloma tęsti decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų įprastoje bendruomenėje. Taip pat pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose turėtų būti apgyvendinami tik tie asmenys, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeniniame tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Socialinių paslaugų teikimo koncepcija nustato socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetus, siekiant užtikrinti asmens gyvenimo sąlygas, racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, gerinti gyvenimo sąlygas ir teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų gerovę ir sveikatą.
Viešojo valdymo pokyčiai ir jų įtaka administravimui
Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Tai lemia personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas. Atsižvelgiant į ilgalaikės globos poreikio didėjimą ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigos veiklą. Šio personalo sudėties, jo kvalifikacijos ir darbo organizavimo trūkumai, fizinė paslaugų teikimo aplinka, socialinės globos paslaugų reglamentavimo netobulumas daro įtaką senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimui.
Siekiama išnagrinėti ir įvertinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes. Svarbu apibūdinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo ypatumus. Išnagrinėta socialinės globos samprata ir reikalavimai, senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo aspektai. Apžvelgta Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjanti socialinės globos klausimus, apibūdintas šios paslaugos valdymas.
Socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo vertinimas šiame darbe vykdomas atliekant tyrimą - interviu su ekspertais, kurio tikslas - tobulinti ir efektyviau organizuoti globos įstaigos veiklą. Jų pagalba siekiama atskleisti įstaigos veiklos organizavimo problemas.
Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 m. nurodoma, kad ilgalaikės globos paslaugos būtų kokybiškos, prieinamos ir laiku suteikiamos.
