Dauguma nėščiųjų patiria rytinį pykinimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su hormonais. Moterų, kurias nėštumo metu dažniau pykina, kraujyje nėštumo hormono HCG koncentracija didesnė. Tarp aštuntosios ir dešimtos nėštumo savaitės šio hormono lygis būna pats aukščiausias, tai ir paaiškina, kodėl po dvyliktosios nėštumo savaitės pykinimas sumažėja.
Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vieni dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje (pvz., pykinimas, vėmimas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL)) ir / ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu (pvz., viduriavimas). Kai kurie VT sutrikimai yra būdingi tik nėštumo laikotarpiu. Dažniausiai jų gydyti nereikia, tačiau būna atvejų, kai besilaukiančiai moteriai pasireiškia lėtinės su VT susijusios ligos, kai speciali priežiūra ir gydymas tampa būtinybe. Siekiant rasti geriausią sprendimą dėl nėščiųjų priežiūros ir gydymo išsivysčius VT sutrikimams, svarbu suprasti minėtų sutrikimų pasireiškimo dažnį ir priežastis.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Pykinimas ir / ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, paprastai 6-8 nėštumo savaitę, net 91 proc. moterų vargina pykinimas. Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu.
Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais. Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiųjų pykinimą ir / ar vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.
Daugiau nei 70 % nėščiųjų junta pykinimą. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos, tačiau siūlomos kelios teorijos, susijusios su fiziologiniais bei metaboliniais organizmo pokyčiais nėštumo metu.
Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Dažnas pykinimas ir vėmimas būna jauno amžiaus moterims, kai nėštumas pirmas arba neplanuotas, taip pat esant daugiavaisiam nėštumui ar moteriškos lyties vaisiui, padidėjus kūno masės indeksui ar esant valgymo sutrikimui.
Patarimai, kaip sušvelninti pykinimą
Jei rytais jus stipriai pykina, vemiate, jei darosi sudėtinga gyventi, pasitarkite su gydytoju. Jums gali būti itin stiprus pykinimas nėštumo metu (Hyperemesis Gravidarum), kurį reikia gydyti medikamentais.
Keli patarimai, ką daryti, jei pykina rytais:
- Vos pabudusi suvalgykite trapučių.
- Valgykite kelis kartus po nedaug, užuot valgiusi sočiai ir retai.
- Susmulkinkite maistą trintuvu.
- Imbieras padeda nuo pykinimo, tad galite valgyti sausainius su imbieru, gerti imbiero arbatą, gėrimą, galite gerti imbiero tabletes.
- Sakoma, kad vitaminas B6 malšina pykinimą. Pasitarkite dėl to su jūsų nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
- Jokių vaistų, net žolelių negerkite nepasitarę su gydytoju.
- Reguliariai valgykite, kad neperalktumėte, dalis tyrimų rodo, kad esant žemam cukraus lygiui kraujyje, pykinimas stiprėja.
- Gerkite daug skysčių, ypač vandens.
- Alternatyva gėrimams gali būti sultingi vaisiai, tokie kaip arbūzai, vynuogės. Arba čiulpkite vaisinius ledus, ledo kubelį, citrinos skiltelę.
- Jei pykina, verčiau vengti riebaus maisto ir stiprių prieskonių. Lengvi patiekalai - vaisiai, daržovės, pieno produktai - mažiau apsunkina skrandį, be to, tai sveika mityba.
- Mažam užkandžiui organizmas priešinsis mažiau nei dideliam meniu. Per dieną nedidelėmis porcijomis užkandžiaukite: sugraužkite džiūvėsį, pakramtykite nevirtų avižinių dribsnių, retsykiais suvalgykite bananą, kad skrandis nebūtų tuščias.
- Geriausia priemonė nuo pykinimo - neleisti jam prasidėti. Kramtant (kad ir saulėgrąžas ar moliūgų sėklas) pagausėja seilėtekis - tai slopina pykinimą.
- Nuo pykinimo nėštumo metu padeda ir eteriniai aliejai, pavyzdžiui, bergamočių, mandarinų, pipirmėčių ar citrinų.
- Rytais neskubėkite, staigiai nešokite iš lovos. Prieš keldamosi iš lovos galite sukrimsti traputį, sūrų sausainį.
Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės. Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.
Kitos virškinimo trakto problemos nėštumo metu
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščiųjų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL. Dažniausiai GERL diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais.
Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.). Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Vėliau skiriamas sukralfatas. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių.
Pilvo pūtimas ir obstipacija
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.
Viduriavimas
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą. Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.
Tulžies pūslės akmenligė
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų. Cholecistektomija yra viena dažniausių su nėštumu nesusijusių operacijų nėštumo metu, kurią lenkia tik apendektomija.
Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume. Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami. Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Geriausias būdas padėti nuo rytinio pykinimo pirmąjį trimestrą
Nėštumo metu pykinimas yra rizikingas todėl, kad moteris mažiau valgo ir geria, netenka skysčių, mažyliui tuomet gali trūkti svarbių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Itin svarbu, kad besistengdamos pykinimą įveikti nėščiosios gautų pakankamai skysčių. Gera žinia yra tai, kad amerikiečių mokslininkai yra iškėlę hipotezę, kad pykinimas nėštumo metu padidina tikimybę pagimdyti sveiką kūdikį.
Didesnė pykinimo tikimybė yra gimdant pakartotinai; kai nėščioji turi antsvorio; jaunesnio ar senesnio amžiaus arba kada nėštumas yra nelauktas ir nepageidaujamas. Kaip ir minėjome, jog stresas ar įtampa nėštumo metu gali būti viena iš pykinimo priežasčių. Tad labai svarbu suprasti, kad kartais staiga pasikeitusi savijauta yra normali nėštumo dalis ir nepasiduoti blogoms emocijoms. Nėščią moterį gali pykinti nuo kelių iki keliolikos kartų per dieną.
Besilaukiančios moterys greitai susierzina, tampa jautresnės, mažiau darbingos, kinta mitybos įpročiai. Be šių niuansų dar labai svarbus ir padidėjęs jautrumas į tabako, alkoholio, kavos produktų ar net kartaus kvapo vaisių, daržovių kvapus.
D. Bartkevičienė teigė, kad daugelis nėščiųjų ima justi tam tikrus odos pokyčius - pigmentaciją, išryškėjusius kapiliarus, strijas. Kai kurios moterys skundžiasi po nėštumo padidėjusiu batų dydžiu. Manoma, kad su tuo yra susijusi padidėjusi kūno masė nėštumo metu bei hormonas relaksinas. Šis hormonas, išskirtas nėštumo metu, suminkština ir atpalaiduoja raiščius bei sąnarius ir taip ruošia moters organizmą artėjančiam gimdymui.
Docentė D. Bartkevičienė tvirtino, jog daugelis nėščiųjų junta skonio pokyčius pirmojo nėštumo trimestro metu. Dažniausiai šio skonio pokyčio priežastis - hormonas estrogenas, kurio koncentracija nėštumo metu stipriai padidėja ir visą nėštumo laiką kinta. Būtent tai ir paaiškina nuolatinius skonio jutimo pokyčius ir svyravimus nėštumo metu.
Itin svarbus vaidmuo nėštumo metu atitenka druskai, kurios poreikis nėštumo metu ypač padidėja. Būtent dėl šios priežasties normalu, jei moteris dažniau nori suvalgyti sūrių maisto produktų, tokių kaip silkė, lašiniai ar kt. Taip pat dažnai pasireiškia ir padidėjęs uoslės ir skonio jautrumas kartumui ir kitiems įvairiems produktams bei kvapams. Mediciniškai tokie pojūčiai aiškinami kaip sistema, kuri apsaugo vaisių nuo teratogeninių ir abortą/persileidimą sukeliančių veiksnių. Kitaip tariant, organizmas ginasi nuo galimų ar tikrų nuodų, ypač pirmojo trimestro metu, kai embrionas yra labiausiai pažeidžiamas.
Padidėjęs noras valgyti labai saldų maistą gali būti susijęs su padidėjusiu energijos poreikiu nėštumo metu. Energija greičiausiai yra pasisavinama būtent iš angliavandenių - gliukozės ir fruktozės, kurių yra gausu tokiuose saldžiuose maisto produktuose kaip cukruje, meduje, vaisiuose.
Pakitusi uoslė nėštumo metu įvardijama jau nuo seniausių laikų. Yra atlikta keletas mokslinių tyrimų, kurie lygino nėščiųjų bei nenėščiųjų tiriamųjų gebėjimus identifikuoti kvapus bei nustatyti jų stiprumą. Šių tyrimų rezultatai parodė, jog skirtumo, atpažįstant kvapus ir jų stiprumą tarp tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau nėščiosios, labiau nei kita tiriamųjų grupė, sugebėjo atpažinti tam tikrus kvapus: arbūzo, gvazdikėlio ir braškės. Šie rezultatai leidžia manyti, kad nėščiosios galimai geriau suvokia ir yra jautresnės tik tam tikroms kvapų rūšims. Nors tikslus pajautrėjusios uoslės mechanizmas nežinomas, siūloma keletas hipotezių, susijusių su padidėjusiu bendru jautrumu, kognityviniais mechanizmais ir hormonais (estrogenu). Hormoninė teorija teigia, jog padidėjusį jautrumą kvapams gali lemti hormono estrogeno koncentracijos svyravimas, tačiau kai kurie moksliniai straipsniai mini ir chorioninio gonadotropino hormono įtaką uoslės pokyčiams. Taip pat yra teorijų, teigiančių, jog nėštumo metu pakitusi uoslė yra tiesiogiai susijusi ne su jautrumo, bet su suvokimo uoslės funkcija.
Daugelis nėščiųjų, kurios nerimauja, ar galima valgyti itin trokštamus maisto produktus, dažnai stengiasi save riboti, nes baiminasi, kad ne visiškai tinkamas maistas gali pakenkti augančiam vaisiui. Ir iš tiesų, tame tiesos tikrai yra - nėštumo metu kiekviena moteris turi stebėti, ką valgo, stengtis rinktis tik sveiką maistą bei subalansuoti maisto produktus taip, kad nepakenktų nei sau, nei būsimam vaikeliui. Būtent todėl gydytoja perspėjo nėščiąsias savo įgeidžius tenkinti, nes organizmas tokiu būdu reikalauja tam tikrų trūkstamų maisto medžiagų, tačiau tai daryti su saiku. Kitaip tariant, jei norite silkės, galite suvalgyti vieną gabalėlį, bet ne visą indelį.
SOS nėštumo metu:
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV). Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 k. Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio). Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (gali netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).
- Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav.). Lengva preeklampsija. Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus). Eklampsija.
- Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
- Meteorizmas. Dirgliosios žarnos sindromas. Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).
