Abortas, lotyniškai „abortus“, reiškia vaisiaus pašalinimą iš moters gimdos. Tai gali būti atliekama chirurginiu būdu arba medikamentinėmis priemonėmis. Neteisėtas abortas, atliktas ne medicinos įstaigoje ir ne gydytojo, kelia didelį pavojų nėščiosios sveikatai.
Daugelyje šalių nėštumo nutraukimas legalus tik iki 12-os nėštumo savaitės, o neteisėtas - laikomas nusikaltimu. Lietuvoje, kaip ir kitose buvusiose TSRS respublikose, abortai iki 1955 m. buvo draudžiami, išskyrus būtinus atvejus. Vėliau buvo įvesta griežta tvarka.
Dirbtinis abortas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik fizinei, bet ir psichinei moters sveikatai. Nėštumo nutraukimas didina kraujavimo, gimdos infekcijos ir uždegimo riziką. Retai pasitaiko kiaušintakių nepraeinamumas, lemiantis antrinį nevaisingumą. Taip pat didėja priešlaikinių gimdymų rizika, ypač jei abortai kartojami.
Visuomenės požiūris ir etiniai aspektai
Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai. Nėra vieningos nuomonės, kada prasideda asmenybė - apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus stadijoje. Dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti mano, kad gyvybė atsiranda tik vėlesnėse stadijose. Religiniai ir moraliniai įsitikinimai dažnai lemia neigiamą požiūrį į abortą, tačiau kita dalis visuomenės akcentuoja moters teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.
2010 m. apklausa Lietuvoje parodė, kad 36,3 proc. respondentų mano, jog moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais. Kategoriškai prieš abortus pasisako tik 9,2 proc. apklaustųjų.
Medikamentinis abortas: prieinamumas ir saugumas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) medikamentinį nėštumo nutraukimą laiko efektyvia ir saugia chirurginio aborto alternatyva. Šis metodas, kuriam naudojami du medikamentai, pirmą kartą buvo įdiegtas Prancūzijoje 1988 m. Šiuo metu jis įteisintas 45 pasaulio valstybėse.
Šalyse, kuriose medikamentinis abortas legalus, jis tampa vis populiaresnis. Suomijoje jis sudaro beveik 95 proc. visų ankstyvų nėštumų nutraukimų, Švedijoje - 93 proc., Anglijoje ir Velse - 73 proc., JAV - 39 proc.
Medikamentinio aborto privalumas - didesnis privatumas. Dažnai pirmasis medikamentas išgeriamas klinikoje, o antrasis - namuose. Procedūra paprastai trunka 4-6 valandas po antrojo medikamento vartojimo, per kurį įvyksta gimdos turinio pašalinimas. Komplikacijos yra retos ir paprastai nekelia grėsmės moters sveikatai ar gyvybei.
Istoriniai pavyzdžiai ir teisiniai aspektai
Nėštumo nutraukimo legalizavimas pasaulyje dažnai buvo susijęs su istoriniais įvykiais ir visuomeniniais pokyčiais.
- Sovietų Sąjunga: 1955 m. abortai buvo legalizuoti ne tik dėl ateistinės valstybės pozicijos, bet ir dėl to, kad nelegalių abortų aukų gelbėjimas kainavo brangiau nei procedūros su gydytojo priežiūra. Tačiau statistika rodė didelį abortų skaičių, nes jie buvo laikomi šeimos planavimo priemone.
- Rumunija: 1966 m. diktatorius Nikolajus Čaušesku uždraudė abortus ir kontracepciją, siekdamas padidinti gimstamumą. Tai lėmė didžiulį nelegalių abortų ir moterų mirtingumo skaičių. Po diktatūros panaikinimo Rumunija įteisino liberaliausią abortų reglamentavimą.
- JAV: Iki 1973 m. abortai JAV buvo daugiausia nelegalūs, o moterys naudojo pavojingus metodus. 1962-1965 m. raudonukės epidemija ir didelis apsigimimų skaičius tapo vienu iš argumentų legalizuoti abortus. 1973 m. Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, leidžiantį abortus visose valstijose.
Didžiojoje Britanijoje abortai legalizuoti nuo 1967 m., leidžiant procedūrą iki 24 nėštumo savaitės. Nuo COVID-19 pandemijos šalyje paplito „tablečių siuntimo paštu“ schema, leidžianti moterims nutraukti nėštumą namuose.
Neteisėti abortai ir jų pasekmės
Neteisėtas abortas, atliekamas neprofesionaliomis sąlygomis, kelia didelę riziką moters sveikatai ir gyvybei. Dažnos komplikacijos apima dalies vaisiaus likimą gimdoje, uždegimines reakcijas, nekontroliuojamą kraujavimą, nevaisingumą ir kitas problemas.
Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje moterys, atliekančios abortą namuose, pažeidžia įstatymus. Skelbimuose randama nelegalių nėštumo nutraukimo medikamentų.
Taip pat pastebima, kad kai kurios klinikos siūlo atlikti abortus dėl vaisiaus lyties, nors tai yra nelegalu. Tai rodo, kad net ir legalizuojant abortus, išlieka etinių ir teisinių problemų.
Reprodukcinė sveikata ir švietimo stoka
Dauguma sprendimų darytis abortą lemia finansiniai sunkumai, artimųjų nepalaikymas, baimė auginti vaiką ar partnerio nenoras. Šios priežastys rodo lytinio švietimo stoką ir nepakankamą patikimos kontracepcijos naudojimą Lietuvoje.
Gydytojai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nemokamą, nešališką pagalbą ir psichologų konsultacijas moterims, priimančioms sprendimą dėl nėštumo nutraukimo.
Estija ir Latvija turi pažangesnę reprodukcinės sveikatos politiką, įteisindamos medikamentinius abortus ir teikdamos kompensuojamas konsultacijas jaunimui. Lietuvoje tokios paslaugos ir įstatymų trūksta.
Abortų istorija ir šiuolaikinių kontracepcijos metodų naudojimas dabar – vaizdo įrašo santrauka [ID 164736]
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įteisintas vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris laikomas saugesne alternatyva chirurginei intervencijai. Šis metodas, panašus į savaiminį persileidimą, gali būti atliekamas iki 9 nėštumo savaičių prižiūrint gydytojui.
Nors medicininiai tyrimai rodo, kad medikamentinis abortas yra saugus ir efektyvus, visuomenėje vis dar išlieka daug diskusijų ir skirtingų nuomonių šiuo klausimu.
