Metas, kai vaikas pradeda lankyti darželį, yra reikšmingas įvykis ne tik mažajam, bet ir visai šeimai. Sėkmingas prisitaikymas naujoje aplinkoje priklauso nuo daugelio veiksnių, pradedant tinkamu pasiruošimu ir baigiant nuolatiniu bendradarbiavimu tarp tėvų ir ugdymo įstaigos personalo. Tinkamai pasiruošus ir supratingai palaikant vaiką, darželio lankymas gali tapti ne išbandymu, o džiaugsminga patirtimi.
Pasiruošimas darželiui: žingsniai link sėkmės
Prieš pradedant vaikui lankyti darželį, patariama atlikti namų darbus. Iš anksto su vaiku kalbėkite apie dienas darželyje, akcentuodami tik teigiamus aspektus: kaip ten smagu, daug naujų draugų, įdomūs žaidimai ir kt. Jei vaikas iš tėvų pasakojimų pamėgs darželį, supras, kad ten jo laukia naujos, įdomios veiklos, jis mieliau keliaus į ugdymo įstaigą. Be to, dar prieš darželio lankymą rekomenduojama namuose laikytis režimo, panašaus į darželio - tuomet vaikui bus lengviau adaptuotis.
Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal asmeninius poreikius radimas, o iš patirties žinome, kad ši paieška gali užtrukti. Adaptacijos procesas gali užtrukti iki 3-6 mėnesių. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, galima teigti, kad ji vidutiniška, o jei nerimastingas vaiko elgesys darželyje stebimas ilgiau nei pusmetį - vaiko adaptacija yra sudėtinga, tad tikslinga pasikonsultuoti su psichologu dėl pagalbos vaikui.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į savo nusiteikimą bei tai, kas namuose kalbama apie darželį ar kitą įstaigą, kurią ruošiasi lankyti ar jau lanko vaikas. Labai svarbu, ką vaikas girdi iš jį supančių suaugusiųjų. Pasitaiko, kad tėveliai atvirai nerimauja, bijo, abejoja ar nepagarbiai aptarinėja ugdymo įstaigas, auklėtojas, kitų pažįstamų patirtis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdinga laki, magiška vaizduotė. Nugirdę negatyvias suaugusiųjų kalbų nuotrupas, jie gali prisigalvoti visokiausių dalykų apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvams derėtų būti pozityviems ir prie vaikų kalbėti ramiai, drąsinančiai, optimistiškai. Be vaikui skirtos žinios, kas vyksta darželyje, pravartu jam ramiai bei džiaugsmingai apie tai papasakoti.
Būnant kolektyve išsivystys gebėjimas save prisižiūrėti: savarankiškai valgyti ir rengtis. Naudokite tokius drabužius, kuriuos apsirengti paprasta, megztiniai turėtų būti be sagų. Vaiko racioną papildykite įvairiais daržovių produktais, varškės apkepais, mėsos ir žuvies patiekalais ir panašiai.
Labai svarbu palaikyti gerus ryšius su auklėtojomis, nuolat bendrauti, sužinoti, kas vyko dienos metu, kad su vaiku vakare galėtumėte kartu pasidžiaugti praleista diena darželyje. Padės ir įsiklausimas į auklėtojų rekomendacijas, žinosite, kaip įvairiose situacijose elgiasi jūsų vaikas, apie ką vertėtų pakalbėti namuose.
Niekada vaiko negąsdinkite darželiu. Stebėkite savo savijautą. Mamų nerimas (kuris yra visiškai natūralus šioje situacijoje) lengvai persiduoda vaikui.
Vaikai vengia to, ko nepažįsta, ko nežino, kas kelia nerimą ar baugina. Tad verta ruoštis darželio lankymui iš anksto - artinti namų ritmą prie darželio ritmo, užsukti į teritoriją, aplankyti auklėtojas. Supažindinkite auklėtojas su vaiku, papasakokite, kuo jis ypatingas, ką mėgsta, kas jį nuramina. Tėvai, norėdami padėti vaikui susidraugauti su darželiu, turėtų išlikti ramūs, nuoseklūs, tikėti sėkme, drąsinti vaiką ir atsakyti į jam rūpimus klausimus.
Adaptacijos procesas darželyje: žingsniai link savarankiškumo
Pirmą dieną atėję į darželį, pabūkite su vaiku, kol jis apsipras (tam gali prireikti ir pusdienio). Supažindinkite jį su auklėtoja, vaikais. Jei mažylis - drąsus ir socialus, gali iškart pasilikti pusdieniui, jei ne, taikoma ilgesnė adaptacija, kai vaikas darželyje kasdien paliekamas vis ilgesnį laiką - valandą, dvi, pusdienį. Pirmą savaitę, kol vaikas apsipranta, patariama darželyje praleisti ne visą, bet pusę dienos.
Svarbu ryte atvykti laiku, nes jei vėluosite, ne tik jūsų vaikas jausis nepatogiai, bet ir visa grupė gali išsiblaškyti dėl nutrauktos veiklos.
„Palikdami vaiką darželyje, būtinai atsisveikinkite, nepabėkite jo palikę. Jokiu būdu nemeluokite, norėdami jį nuraminti, kad, pavyzdžiui, greitai nueisite kažko pasiimti iš mašinos ir grįšite, nes apgaunate vaiką, ir jis liūdės, nesulaukdamas tėvų, o kitą dieną dar labiau nenorės eiti į darželį. Jei vaikas pradėjo verkti, nesėdėkite ilgai apsikabinę - išsiskirti bus tik sunkiau. Labai svarbu vaikui aiškiai pasakyti, kad mama ar tėtis sugrįš jo pasiimti tam tikru laiku (po pietų, vakarienės, kai bus lauke ir pan.). Atsisveikinimas turėtų būti trumpas ir su teigiamu palinkėjimu - „Geros dienos”, „Skanių pusryčių”, „Įdomių žaidimų“. Tai vaikui suteiks gerų emocijų, jis tikės, kad jo laukia graži diena“, - pataria darželio „Kindermusik“ vadovė L. Titė-Petrauskė.
Dalis vaikų atsisveikindami su savo tėvais pravirksta, todėl tėvai dažnai griebiasi gudrybės - nutaikę momentą, kai kur nors nukrypsta vaiko dėmesys, tyliai išbėga. Toks netikėtas tėvų dingimas gali sukelti vaikui papildomą nerimą dėl to, kad darželyje dingsta žmonės, tad čia nesaugu ir baisu. Todėl kartu su vaiku susikurkite atsisveikinimo tradiciją: prieš išeidami apsikabinkite, duokite „penkis“ ar bučkį, suskaičiuokite iki 10 ar pamojuokite vaikui, jus stebinčiam pro langą. Šio ritualo laikykitės kasdien, nes tai, kas pastovu, veikia raminančiai. Be to, taip vaikui bus aišku, kada jūs išeisite. Svarbu pastebėti, kad kuo sunkiau vaikui nuo jūsų atsiskirti, tuo svarbiau išsiskyrimo neištęsti, tad po atsisveikinimo ritualo ramiai perduokite vaikutį į auklėtojos rankas ir ryžtingai išeikite. Net jei vaikas verkia, paprastai tai trunka vos keletą minučių, o netrukus, auklėtojos padrąsintas, jis jau sėkmingai dalyvauja grupės veikloje.
Verta turėti omenyje, kad mažylis darželyje susiduria su nauja aplinka, keičiasi jo dienotvarkė, atsiranda naujų patirčių, keliančių nerimą ar įtampos jausmą. Natūralu, kad kuriam laikui vaiko elgesys ar emocijos gali pasikeisti. Vieni vaikai tampa judresni, jausmingesni, kiti priešingai - tampa uždaresni, atsisako bendrauti, renkasi stebėtojo vaidmenį. Tad naujai pradžiai turi ruoštis visa šeima.
Siekiant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos taip pat svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko. Tam įgyvendinti prireiks 8 žingsnių:
- Būkite kartu su vaiku toje pačioje patalpoje tol, kol vaikas pradeda domėtis grupės patalpoje esančiais daiktais ar žmonėmis. Būtina sąlyga - sėdėkite ir po grupę nevaikščiokite, drąsinkite savo vaikutį bendrauti su auklėtoja ir kitais vaikais. Taip mažylis greičiau susidomės kitais aplinkoje esančiais žmonėmis.
- Išeikite į greta esančią patalpą, pavyzdžiui, drabužinę, kad vaikas pajaustų galintis būti saugus net kai jūsų kelias akimirkas nemato.
- Trumpam (iki 3-5 min.) išeikite už grupės durų ir jei vaikas jūsų pasiges - pravėręs grupės duris jus pamatys ir nurims.
- Išeikite iš grupės 10-15 min., pavyzdžiui, į tualetą. Net jei vaikas sunerims ar ims verkti, jūs greitai grįšite ir turėsite progą nuraminti mažylį.
- Išeikite į lauką maždaug 20-30 min., pavyzdžiui, trumpam nueikite į parduotuvę. Taip pratinsite vaiką pamojuoti ir stebėti jus išeinančius ar ateinančius.
- Palikite vaikutį grupėje 1-2 val.
- Palikite mažylį grupėje iki pietų miego. Kol jūsų nebus, vaikui draugiją gali palaikyti mylimiausias žaisliukas - su juo paprastai būna ir ramiau, ir drąsiau.
- Palikite vaiką grupėje visai dienai. Šis žingsnis rekomenduojamas tik po to, kai vaikas geba grupėje ramiai praleisti pirmąją dienos dalį.
Adaptacijos metu palaikykite vaiką emociškai - dažniau apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite. Jei šios strategijos nepadeda, reikėtų individualiai pasikonsultuoti su psichologu. Kiekviena šeima yra unikali, tad natūralu, kad bendro pobūdžio rekomendacijų gali nepakakti.
Darželio pasirinkimas: svarbūs kriterijai
Jei darželis jūsų vaikui bus svetingas ir jam ten patiks - išsiskyrimas netaps sunkiu procesu. Todėl dar prieš renkantis darželį, patariama aiškiai apsibrėžti prioritetus - kas jūsų šeimai svarbiausia, kokia lavinimo įstaiga atitiktų jūsų vaiko poreikius. Kiek laiko kasdien praleidžiama gryname ore, kiek jo skiriama sportui ir kūno lavinimui, ar tiekiams sveikas maistas, kokie yra lavinantys užsiėmimai, kokiose patalpose darželis įkurtas - tokius svarbius klausimus tėvai turėtų užduoti darželio atstovams.
Prieš pasirenkant darželį, jei tik yra galimybė, L. Titė-Petrauskė pataria jame apsilankyti kartu su vaiku. Praleidę pusdienį ar dieną jame, pamatysite, kokia lavinimo įstaigos dienotvarkė, kokie užsiėmimai vyksta, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais, kaip darželyje jaučiasi vaikai, ką jie valgo, kaip bendrauja. Išsiaiškinkite, kokius papildomus užsiėmimus galėtų lankyti vaikas, išklausykite auklėtojų rekomendacijas.
„Darželis jau seniai nebėra tik ta vieta, kurioje vaikas praleidžia visą dieną ir tik bendrauja su kitais vaikais. Labai svarbu, kokia yra darželio aplinka ir patalpos, kokias ugdymo programas jis siūlo, pagal kokias programas lavinami, kaip maitinami vaikai, kiek laiko praleidžiama gryname ore. Juk tik teisingai lavinant vaikus nuo mažų dienų, tikslingai juos supažindinant su supančiu pasauliu, galima užauginti asmenybes“, - neabejoja L. Titė-Petrauskė.
Visi vaikai (išskyrus itin retas išimtis dėl sveikatos sutrikimų) gimsta turėdami poreikį priklausyti tam tikrai grupei - visų pirma šeimai, paskui - bendraamžių grupei, mokyklos klasei, draugų būriui. Jie nori būti priimti, mylimi, saugūs, kad jais rūpintųsi, kad jie galėtų tvirtai jaustis esantys reikalinga ir svarbia šeimos dalimi.
Kaip elgtis sudėtingose situacijose: vaikų drausminimas ir agresyvus elgesys
Vienas svarbiausių tėvų uždavinių auklėjant vaikus - nubrėžti aiškias ribas, koks elgesys yra tinkamas, pageidaujamas, priimtinas, o koks - ne. Svarbu, kad vaiką prižiūrintys suaugusieji (mama, tėtis, seneliai, darželio auklėtojos) brėžtų kiek įmanoma vienodesnes ribas, kad vaikui būtų aišku, jog tam tikro elgesio (pavyzdžiui, mušimosi) niekas netoleruos, o kitas elgesys (pavyzdžiui, mandagumas) visur yra siektina vertybė.
Kai vaikui nepavyksta laikytis suaugusiųjų nubrėžtų ribų ir jis pasielgia netinkamai, reikėtų siekti ne nubausti vaiką, o leisti jam patirti natūralias tokio elgesio pasekmes. Tarkim, išliejus ant stalo arbatą pasiimti pašluostę ir nuvalyti stalą, nuskriaudus brolį jo atsiprašyti ir pasiūlyti žaisti kartu, kai tėčiui pakvietus neateini praustis ir valytis dantų, nelieka laiko pasakos skaitymui prieš miegą.
Vaiko elgesys, ypač agresyvus, dažnai yra vidinės būsenos simptomas. Pastebėjus tokį elgesį, svarbu reaguoti kuo greičiau, pirmiausia padedant vaikui pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir pasirinkti tinkamą emocijų išreiškimo būdą. Vėliau tokiems vaikams reikėtų suteikti galimybę būti draugiškoje, saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Ne mažiau svarbu dirbti ir su kitais klasės vaikais bei darželio ar mokyklos bendruomene: klasėje turėtų būti įvestos aiškios elgesio taisyklės, mokoma suprasti agresyvių vaikų elgesį, įvardijami tinkami reagavimo būdai. Galiausiai, bendrų susirinkimų metu derėtų inicijuoti pokalbius ne apie tai, kaip pašalinti tokius vaikus iš ugdymo įstaigos, o apie tai, kaip jiems/jų šeimoms būtų galima padėti.
Lietuva rengiasi didžiuliam įtraukiojo ugdymo pokyčiui: nuo 2024 m. visose ugdymo įstaigose turės būti sudarytos sąlygos visų ugdymosi poreikių vaikams, todėl turime kalbėti apie pagalbos teikimo procesą ir jo efektyvumą, o ne vaiko šalinimą iš ugdymo įstaigos. Šiuo aprašytu atveju darželio bendruomenei pagalbą turėtų teikti psichologas, socialinis ir/arba specialusis pedagogas. Jeigu darželis jų neturi, galėtų kreiptis pagalbos į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Turėtų būti atliktas situacijos vertinimas, parengtos rekomendacijos, vaiko tėvams neįsitraukiant į pagalbos procesą, į pagalbą turėtų būti kviečiami Vaiko teisių apsaugos specialistai. Bet svarbiausia - būtinas intensyvus pagalbos teikimo procesas ir klasėje, ir vaikui.
Jei darželis/mokykla pastebi smurto atvejį, turėtų būti individualiai informuojami ne tik vaiko, kuris elgiasi netinkamai, bet ir skriaudžiamo vaiko tėvai. Jie turi sužinoti planą, kas bus daroma, kad tokia situacija nepasikartotų. Kai kalbama su agresyvaus vaiko šeima, svarbu nubrėžti mokyklos ar darželio poziciją ir ribą bei sutarti neginčijamus dalykus - kad smurtas nebus toleruojamas. Ypač, jeigu tai nėra vienetinis atvejis.
Situacijos sprendimo būdų, anot specialistų, yra įvairių: šeimos sutikimas, kad vaiką stebėtų vaiko gerovės komandos specialistas, galbūt - papildomas asistentas, kuris prižiūri vaiką, be to, gali būti, kad vaikui iš pradžių naudingesnė trumpesnė diena mokykloje, palaipsniui trukmę ilginant. Ne pro šalį būtų gauti ir rekomendacijas iš Vaiko raidos centro ar Pedagoginės, psichologinės tarnybos - svarbu įtraukti specialistus, kurie labiausiai gali padėti vaikui.
Vis tik mokyklos direktorius neneigė, kad kartais išeitis gali būti ir vaiko pašalinimas iš ugdymo įstaigos. Tačiau nors kartais tai ir atrodo lengviausias kelias, taip nėra: jeigu abi pusės nori bendradarbiauti ir mato išeitį bei sutinka laikytis susitarimų, reikia šiuo keliu eiti - juk svarbiausia yra ne bėgti nuo problemos, o ją spręsti. Jeigu vaikas bus pašalintas, problema bus išspręsta laikinai - iki kitos tokios situacijos, nes nebus išmoktos pamokos dirbti su sudėtingesniais vaikais. Tėvams ši situacija dažnu atveju irgi nėra gera, nes problema nebuvo spręsta, o tik atitolinta. Vis dėlto, jeigu mokyklai ir tėvams nepavyksta rasti sprendimo, kuris galėtų šią problemą išspręsti, išsiskyrimas, matyt, yra geriausias variantas.
Saugumas yra vienas pagrindinių elementų sklandžiam mokyklos ar darželio darbui: jeigu nekalbėsime apie ugdomuosius dalykus, saugi aplinka yra visa ko pagrindas normaliam įstaigos funkcionavimui. Jeigu tėvai ieško pagalbos, nes jų vaikai patiria smurtą - su reakcija jau vėluojama. Ne tėvai pirmieji turi pastebėti smurtą darželyje ar mokykloje. Pamačiusi pirmuosius signalus, turi reaguoti ugdymo įstaiga. Dar daugiau - ji iš anksto turi atlikti „namų darbus“ ir, prieš vaikui prisijungiant prie grupės, mokytojai ar administracija turėtų susitikti su jo šeima ir išsiklausinėti, kaip vaikas reaguoja į įvairias situacijas.
Rogerso elgesio sveikatos terapeutas teikia patarimų, kaip padėti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Svarbu suprasti, kad tokios situacijos neišsprendžiamos per savaitę, tam reikia laiko, kalbėjimosi ir plano, kurio laikomasi. Tačiau dirbti reikia keliomis kryptimis, nes svarbus ne tik smurtaujantis, bet ir smurtą patiriantis vaikas, todėl reikėtų pasikalbėti su kitais vaikais, juos nuraminti, pasakyti, kad mes visi iš šios situacijos mokomės. Geriausias variantas - bandyti surasti būdą, kaip šiems vaikams padėti, jų nesupriešinant.
