Tėvų skyrybos - tai vienas didžiausių išbandymų, su kuriuo susiduria šeima. Vaikai skyrybas išgyvena giliai ir jautriai, o neigiamų trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių tikimybė yra daug didesnė vaikams, kurių tėvai išsiskyrę, nei vaikams iš neišsiskyrusių šeimų. Nors tėvų skyrybos kelia didelį pavojų vaikams, dėl ko reikia susirūpinti, tyrimai rodo, kad šios pasekmės nėra vienodos visiems vaikams ir jos nėra neišvengiamos.
Vaikams svarbiausia po skyrybų turėti galimybę matytis su abiem tėvais, žinoti, kad abiejų yra mylimas. Jei vaikas turės galimybę palaikyti santykius ir bendrauti su abiem tėvais, nors ir gyvenančiais atskirai, bus didesnė tikimybė, kad ateityje jis pats sukurs darnesnius santykius tiek šeimoje, tiek su aplinkiniais. Vaikui reikia suprantamai paaiškinti, kodėl tėvai priėmė sprendimą skirtis. Geriausia, kai su vaiku pasikalba abu tėvai, ir kai abiejų tėvų paaiškinimas yra iš anksto aptartas ir sutampa. Vaikui negalima meluoti, tačiau paaiškinimas turėtų būti atitinkantis amžių. Apie skyrybas reikia pasakyti net labai mažiems vaikams, tiesiog parinkti jiems suprantamus žodžius. Apie skyrybas vaikui derėtų pranešti tik tada, kai sprendimas skirtis jau tikrai priimtas ir nebus atšauktas.
Vaikui reikia stengtis pateikti visą informaciją, kuri padėtų jam sumažinti nesaugumo jausmą, nežinomybę ir nerimą dėl ateities. Kada įvyks skyrybos, kada vienas iš tėvų išeis gyventi kitur, su kuo liks vaikas, kaip dažnai galės matytis, ar keis gyvenamąją vietą ir t. t. Kalbantis su vaiku reikia vengti vienas kito kaltinimų, įžeidinėjimo ar žeminimo. Vaikui abu tėvai dažniausiai būna vienodai brangūs. Negalima versti jo rinktis ar būti kurio nors vieno šalininku. Vaikas turėtų aiškiai išgirsti, kad skyrybos yra ne jo kaltė, ir tėvai skiriasi ne todėl, kad nesutaria dėl jo auklėjimo, priežiūros ar kitų dalykų. Taip pat svarbu, kad vaikas netaptų „atpirkimo ožiu“, ant kurio išliejamas apmaudas ar pyktis dėl nesusiklosčiusio gyvenimo. Vaikas neturėtų tapti išsiskyrusių tėvų tarpininku ar pasiuntinuku. Nereikėtų jo kvosti apie tai, kaip dabar gyvena buvęs sutuoktinis, taip pat nereikėtų versti „perduoti“ anai pusei kokią nors informaciją. Kalbėti tėvai turėtų ne per vaiką, o tiesiogiai.
Po skyrybų reikėtų kiek įmanoma stengtis palaikyti vaikui įprastą gyvenimo ritmą. Tam tikras stabilumo jausmas išgyvenant skausmingas permainas yra labai svarbus ir tėvams, ir vaikui. Svarbu nepamiršti ir skirti dėmesio visiems kitiems vaiko rūpesčiams bei džiaugsmams - santykiai su draugais, mokykla, darželis, sveikata, būreliai, pasiekimai ir t.t. Jei skausmingų įvykių ir jausmų sūkuryje tėvams pavyktų prisiminti ir laikytis šių kelių pagrindinių principų, ilgainiui jie pastebėtų, kad tai padeda ne tik jų vaikams, bet ir jiems patiems lengviau išgyventi skyrybas, greičiau atsitiesti ir pradėti naują gyvenimo etapą.
Vaiko reakcijos į skyrybas
Vaikai skyrybas išgyvena labai įvairiai, priklausomai nuo amžiaus, temperamento ir aplinkybių. Dažniausios reakcijos:
- Neigimas: Vaikas elgiasi taip, tarsi niekas nebūtų pasikeitę, pasakoja istorijas apie tai, kur su tėvais buvo, ką veikė, fantazuoja, kad tėvai susitaikys.
- Apleistumo jausmas ir baimės: Vaikai nerimauja, ar abu tėvai ir toliau jais rūpinsis, bijo, kad mama ir tėtis juos paliks arba pamirš. Jiems labai svarbu žinoti, kad nors tėvai ir skiriasi, jie tikrai neužmirš savo vaikų ir juos visada mylės.
- Įkyrus klausinėjimas: Vaikai jaučiasi nesaugiai ir stengiasi kuo daugiau sužinoti, kas atsitiko ir kas jų laukia. Jie gali ištisai klausinėti vis tų pačių klausimų.
- Pyktis ir priešiškumas: Vaikai gali pradėti elgtis priešiškai ir agresyviai su draugais, broliais ar seserimis, tėvais. Paaugliams ypač būdingos protesto reakcijos.
- Kaltė: Vaikai dažnai jaučiasi kalti dėl tėvų nesutarimų ir konfliktų, jiems atrodo, kad tėvai barasi dėl jų.
- Depresija: Vaikai liūdi, būna nusiminę, apatiški, prastai miega ir valgo, atsiriboja nuo draugų.
- Nebrandus arba pernelyg „suaugėliškas“ elgesys: Vaikai gali pradėti elgtis ne pagal amžių vaikiškai arba, atvirkščiai, prisiimti per daug atsakomybės.
- Pastangos sutaikyti tėvus: Kuo ilgiau tėvai jaučia abipuses nuoskaudas, tuo ilgiau ir vaikai puoselėja mintį, kad viskas gali grįžti į senas vėžias.
Kaip vaikams pavyks išgyventi šį sunkų laikotarpį, labai priklauso nuo tėvų išminties, brandumo, supratingumo ir dėmesio vaiko jausmams bei poreikiams.
Kaip padėti vaikams išgyventi tėvų skyrybas?
Visiems tėvams pravartu suprasti, kad ne skyrybos žaloja vaikus - skyrybų neigiamas poveikis gali būti trumpalaikis ir vaikai gali sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, jeigu jų tėvai jaučia pareigą pirmiausia pasirūpinti savo vaikais. Svarbiausias sveikos vaiko raidos veiksnys yra tėvų gerovė ir gebėjimas veiksmingai atlikti savo tėvystės vaidmenį - nesvarbu, ar tėvai gyventų santuokoje ar yra išsituokę. Tačiau skyrybų metu ar po jų tėvų vaidmuo keičiasi - jie tampa dviem atskirais savo vaiku besirūpinančiais tėvais. Palaikyti taikius santykius ir bendradarbiauti tėvams nėra lengvas uždavinys, nes jie patys tuo metu išgyvena įtampą ir emocinę sumaištį.
Daugeliui tėvų padeda suvokimas, kad kai ką šioje iš pažiūros nevaldomoje krizinėje situacijoje yra įmanoma kontroliuoti ir kad tai labiausiai turės įtakos vaiko gerovei tėvų išsiskyrimo ar skyrybų metu - tėvų galioje yra tarpusavio priešiškumo ir konflikto trukmės valdymas, rūpinimosi vaiku kokybė bei tėvų ir vaikų santykių kokybė.
Bendradarbiaujantis, vienas kitą gerbiantis, pagarbaus bendravimo stilius geriausiai padeda sumažinti skyrybų įtampą vaikams. Tačiau ne visuomet pavyksta sklandžiai bendradarbiauti. Svarbu parengti tėvystės planą, kuriame konkrečiai numatysite, pavyzdžiui, vaiko perdavimus, lankymąsi popamokiniuose renginiuose, išimtis ypatingoms progoms, vaiko sveikatos priežiūros ir kt.
Tėvai turi būti kaip komanda ir net tarpusavio konflikto atveju nepamiršti, kad svarbiausia - emociškai nesužaloti savo vaiko. Svarbu nepamiršti, kad vaiko santykiai su tėvais gali turėti didžiausią įtaką jo gyvenime - santykiai, kurių pagrindas yra empatija, užuojauta ir jautrumas kito jausmams.
Kaip kalbėti su vaiku apie skyrybas?
Vaiko teisių gynėja Larisa Paurienė pataria, kad prieš pranešant vaikui apie skyrybas, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo amžių. Mažiems vaikams, iki maždaug šešerių metų, svarbu kalbėti paprastai ir aiškiai, vengiant perteklinės informacijos. Jie dažnai gali jausti nerimą dėl savo saugumo, todėl būtina patikinti, kad abu tėvai juos myli ir rūpinsis jais, nepaisant skyrybų. Vyresniems vaikams ir paaugliams reikia daugiau detalių bei galimybės išsakyti savo jausmus. Svarbu būti atviriems, tačiau kartu stengtis nekaltinti vieno iš tėvų ir vengti konfliktų. Paaugliams ar jau kone pilnamečiams jaunuoliams galima kalbėti dar atviriau, paaiškinant priežastis ir aptariant būsimus pokyčius šeimoje.
Reakcija į skyrybas gali būti netikėta. Atspėti, kaip vaikas reaguos į tėvų skyrybas, kone neįmanoma. Dažnai tėvai, laukę ašarų, susiduria su abejingumu, o tikėjęsi supratingumo, gauna pykčio pliūpsnį. Tėvai gali tikėtis ir netikėtų reakcijų, pavyzdžiui, visiško abejingumo, kuris gali būti laikinas apsauginis mechanizmas. Nors neįmanoma visiškai numatyti vaiko reakcijos, pasiruošti galima įsigilinant į vaiko poreikius, amžių ir emocinę brandą, taip pat užtikrinant saugią aplinką, kurioje vaikas gali jaustis išgirstas.
Dažniausia tėvų klaida - pasiruošimo stoka. Kartais tėvai kalba neapgalvoję žodžių arba situaciją perteikia chaotiškai ir taip sukelia vaikui dar didesnį nerimą. Kita klaida - bandymas apkaltinti vieną iš tėvų, nes tai verčia vaiką jaustis įtrauktam į konfliktą arba rinktis vieno iš tėvų pusę. Taip pat pavojinga žinią apie skyrybas pranešti skubotai arba neatsižvelgiant į vaiko poreikius. Be to, tėvai kartais nesuteikia vaikui pakankamai galimybių užduoti klausimus arba išreikšti jausmus, nes patys yra emociškai paveikti situacijos.
Vaikui svarbu ir toliau jausti tėvų meilę ir rūpestį. Svarbiausia, pranešant apie skyrybas, palaikyti vaiką, nesvarbu, kokia būtų jo reakcija. Kalbėti reikia ramiai ir aiškiai, kartu pabrėžiant, kad tėvų meilė jam nesikeis. Tėvai turėtų būti pasiruošę išklausyti ir palaikyti, taip pat duoti vaikui laiko prisitaikyti prie naujos situacijos. Vengdami skubėjimo, kaltinimų, tėvai gali padėti sumažinti žinios apie skyrybas sukeliamą stresą ir išsaugoti artimą ryšį su savo vaiku.
Aušra Kurienė. Pokalbis apie tėvų skyrybas
Jeigu tėvai jaučia, kad tinkamai pranešti vaikui apie skyrybas nepavyks dėl patiriamo streso, tarpusavio konfliktų ar kitų priežasčių, visada galima pagalbos ieškoti kreipiantis į specialistus: kvalifikuotus šeimos psichologus.
