Atrūginimu yra vadinamas tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą. Atrūgimas būdingas kūdikiams dėl kardialinio sfinkterio nepakankamumo, ypač kai netaisyklingai maitinami. Netaisyklingo žindimo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro. Taip pat kūdikiai gali prisiryti oro kai pienas teka labai gausiai, greitai, stipria srove ir mažyliai skuba nuryti tai, kas burnoje, kol dar neužspringo.
Įprasta yra vertikalioje padėtyje panešioti kūdikius po maitinimo, kad atsirūgtų. Tikima, kad tokia praktika padeda išvengti kolikų - pilvo dieglių simptomų ir labai plačiai taikoma. Tačiau tyrimas, bandęs nustatyti ar atrūginimas padeda sumažinti pilvo dieglius nustatė, kad pilvo dieglių simptomų nesumažėja, tačiau atrūginamųjų grupėje kūdikiai atpila daugiau pieno, nei neatrūginamų.
Atpylimas yra dalies skrandžio turinio pasišalinimas iš skrandžio per burną. Atpylimas yra vėmimo atitikmuo kūdikiams, bet jis vyksta be pastangų, būdingų vėmimui: neįsitempia pilvo presas, nes jungtis tarp skrandžio ir stemplės kūdikystėje yra šiek tiek pravira, o privalgius labai daug pieno, dalis jo gali lengvai ištekėti. Gausiai atpylinėti gali ir visiškai sveiki kūdikiai.
Jeigu kūdikis auga, gerai jaučiasi, tikėtina, kad atpylinėjimas jam nekenkia. Priešingai, atpylimo metu mamos pienas dar kartą nuskalauja kūdikio gleivines ir suteikia antibakterinę apsaugą kvėpavimo takams. Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti.
Nelson ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad bent vieną kartą per dieną atpila pusė kūdikių iki trejų mėnesių amžiaus. Sulaukę 4 mėnesių atpylinėja 67 procentai kūdikių, 21 procentas 6 - 7 mėnesių kūdikių ir apie pirmąjį gimtadienį vis dar atpylinėja apie 5 procentai kūdikių. Tėvus tai labiausiai vargina, kai kūdikis sulaukia 6 mėnesių, ypač jeigu atpylimo padaugėja, padidėja atpilamo maisto kiekis, daugėja neramumo ir verkimo ar atpylimas siejamas su diskomfortu ir nugaros rietimu (kas galėtų rodyti skausmo, o tuo pačiu ir GER ligos simptomą), tačiau apie 7 mėnesį tokių tėvų procentas mažėja.
Jeigu kūdikis auga gerai, tuomet mažai tikėtina, kad tai gali būti ligos požymiai.
Galimos ligų priežastys, susijusios su atpylinėjimu:
- Alergija karvės pieno ir kiaušinių baltymams: Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama.
- Gastroezofaginio refliukso liga: Patirtis rodo, kad net laimingi atpylinėtojai naktį atpylinėja gerokai mažiau arba visai neatpylinėja. Taip pat naktį kūdikiai žinda ramiau ir mažiau prisiryja oro. Todėl stebėdami savo kūdikį pamatysite, ar jam reikia pagalbos nakčia atsirūgti, ar ne.
Kūdikių maisto atpylimo atvejai dieną daug dažnesni negu naktį. Įprasta, kad kūdikiai dar bevalgydami ar vos pavalgę užmiega. Miegantį kūdikį atrūginti iš esmės reikia tais pačiais metodais, kaip ir būdraujantį.
Tėvams dažnai patariama, pamaitinus kūdikį, jį atrūginti. Kai kurie žmonės mano, kad raugėjimas po maitinimo yra svarbus siekiant sumažinti vaiko jaučiamą diskomfortą arba sumažinti kūdikio pieno atpylimą. Tiesa, kūdikiai, kaip ir suaugusieji, valgydami praryja oro. Raugėjimas išskiria šį orą iš viršutinės mūsų virškinamojo trakto dalies. Taigi, kai kūdikis verkia po maitinimo, daugelis mano, kad taip yra todėl, kad vaiką reikia atrūginti. Tačiau tai nebūtinai yra tiesa.
Kūdikiai verkia dėl daugybės priežasčių, kurios kartais neturi nieko bendro su „įstrigusiu oru“. Jie verkia, kai yra alkani, jiems per šalta arba per karštą, yra išsigandę, pavargę, jaučiasi vieniši, priblokšti, jiems reikia suaugusiojo pagalbos, kad nusiramintų ir t. t.
Negausus atpylimas - kai po maitinimo kūdikis švelniai atpila šiek tiek pieno - yra dažnas reiškinys, nes naujagimio skrandžio viršuje esantis raumuo nėra visiškai subrendęs. Tai reiškia, kad tai, kas nugula, gali lengvai pakilti. Atpylimas dažnai nutinka, kai kūdikio skrandis yra labai pilnas, spaudžiamas arba jis paguldomas. Kūdikiams augant, šis reiškinys mažėja. Trys ketvirtadaliai vieno mėnesio kūdikių atpila po maitinimo bent kartą per dieną. Tik pusė kūdikių vis dar atpila sulaukę penkių mėnesių ir beveik visi (96 %) sustoja sulaukę pirmojo gimtadienio.
Ar atrūginimas padeda sumažinti atpylinėjimą?
Nepaisant to, kad tėvams patariama atrūginti savo kūdikius, šia tema nėra pakankamai tyrimų. Vienas Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas paskatino 35 naujagimių tėvus atrūginti savo kūdikius, o 36 naujagimių tėvams nebuvo suteikta jokios informacijos apie atrūginimą. Kitus tris mėnesius tėvai fiksavo, ar jų kūdikis po maitinimo atpila ir ar buvo pastebimas stiprus verkimas po maitinimo, dėl jaučiamo diskomforto. Šis tyrimas parodė, kad atrūginimas nesumažino verksmo, o iš tikrųjų padidino atpylinėjimą.
Kaip tinkamai atrūginti kūdikį?
Naujagimio atburpinimas (arba atrūginimas) po maitinimo yra svarbi dalis, padedanti pašalinti skrandyje susikaupusį orą, kuris gali sukelti diskomfortą, pilvo pūtimą, atpylinėjimą ar dieglius. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl verta išbandyti kelis būdus ir pasirinkti tinkamiausią.
Laikymas ant peties (klasikinis būdas)
Tai vienas iš dažniausiai naudojamų ir veiksmingiausių metodų.
Kaip tai daryti:
- Laikykite kūdikį stačiai, prispausdami jo pilvuką prie savo krūtinės.
- Paremkite galvytę ir kaklą ranka.
- Švelniai paglostykite ar patrinkite mažylio nugarą, kad padėtumėte orui pasišalinti.
Tinka:
- Kai kūdikis pavalgęs atrodo patenkintas, bet reikia profilaktiškai padėti pašalinti orą.
- Jei norite natūralios ir švelnios atrūginimo pozicijos.
Laikymas ant kelių pilvu žemyn („tigras ant šakos“)
Tai geras būdas, jei kūdikis atrodo neramus ar jo pilvukas yra išsipūtęs.
Kaip tai daryti:
- Paguldykite kūdikį ant savo šlaunų pilvu žemyn.
- Jo galvutė turėtų būti pasukta į šoną, o rankytės kabėti natūraliai.
- Švelniai patrinkite ar paglostykite jo nugarą.
Tinka:
- Jei kūdikis turi pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi.
- Jei kūdikis nenori atrūginti laikant stačiai.
Sėdėjimas ant kelių (stačiai su parama)
Šis būdas tinka vyresniems kūdikiams, kurie jau gali šiek tiek laikyti galvą.
Kaip tai daryti:
- Pasodinkite kūdikį ant savo kelių ir viena ranka prilaikykite jo krūtinę bei smakrą.
- Kita ranka švelniai patapšnokite jo nugarą.
Tinka:
- Jei kūdikis greitai pavargsta, kai laikomas ant peties.
- Kai kūdikis jau pradeda laikyti galvą ir yra šiek tiek vyresnis (nuo 2 mėnesių).
Teisingo naujagimio glaudimo prie krūties požymiai
Kiek laiko trunka atrūginimas?
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, tačiau vidutiniškai atrūginti kūdikį užtrunka nuo 1 iki 5 minučių. Jei per kelias minutes oras nepasišalina ir kūdikis atrodo ramus, nėra būtina bandyti ilgiau.
Ką daryti, jei kūdikis neatsirūgsta?
Jei kūdikis neatsirūgsta, gali būti, kad:
- Jis tiesiog neprarijo daug oro.
- Jis jaučiasi patogiai ir nėra diskomforto.
- Jūsų pasirinkta atrūginimo poza jam netinka - išbandykite kitą būdą.
Jei kūdikis atrodo neramus, bet neatsirūgsta, galite pabandyti:
- Pakeisti atrūginimo pozą.
- Duoti šiek tiek laiko ir vėl pabandyti po kelių minučių.
- Pašildyti pilvuką švelniai glostant arba lengvai sūpuojant.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite šiuos požymius, gali būti verta pasitarti su gydytoju:
- Labai dažnas ir gausus atpylinėjimas po kiekvieno maitinimo.
- Didelis pilvo pūtimas ar stiprus neramumas po kiekvieno valgymo.
- Kūdikis atsisako valgyti ar atrodo vangus.
- Dažnas kosulys ar užspringimas maitinimo metu, kuris gali rodyti gastroezofaginį refliuksą.
Taip pat žr:
- vaikas atsisako valgyti;
- kūdikio svoris auga labai lėtai, dėl gausaus atpylinėjimo;
- po maitinimo atsiranda kosulys;
- atpylinėjama su krauju.
Jei jūsų kūdikiui pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, kreipkitės į gydytoją.
Taip pat normalu, kad kūdikiai gana daug verkia ir nerimsta. Verkti dvi valandas per dieną, maždaug pirmąsias šešias gyvenimo savaites yra norma. Paprastai tai sumažėja iki maždaug vienos valandos per dieną, kai jiems sukanka trys mėnesiai. Jei verkia daugiau, tai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Intensyvų, nepaguodžiamą verksmą patiria iki ketvirtadalio mažų kūdikių, tačiau laikui bėgant jis praeina savaime.
Neskiepija kūdikių, nors beveik visi gydytojai ragina tai daryti. Nesikreipia į gydytoją, kai kūdikis karščiuoja. Karščiuojantį naujagimį būtinai turi apžiūrėti specialistas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
