Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių pokyčių, kurie apima įvairias organų sistemas. Nors nėštumas nėra liga, jis moters organizmui kelia nemažą krūvį. Reta nėščioji išvengia tokių negalavimų kaip rėmuo, skausmeliai ar miego sutrikimai. Tačiau kai kurie, iš pirmo žvilgsnio nedideli, negalavimai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas, kurių negalima ignoruoti.
Kraujospūdžio pokyčiai nėštumo metu
Vienas iš tokių rodiklių yra kraujospūdžio padidėjimas. Nėštumo pradžioje, dėl didėjančio progesterono kiekio kraujyje, smulkiosios arterijos atsipalaiduoja, jų tonusas sumažėja, o kraujo spaudimas - nukrinta. Per pirmąsias 24 nėštumo savaites arterinis kraujospūdis paprastai sumažėja apie 10 mmHg. Jei kraujospūdis nesumažėja nėštumo pradžioje, net ir likdamas normalus, kyla didesnė rizika jo padidėjimui vėliau. Tokioms nėščiosioms rekomenduojama atidžiau stebėti kraujospūdį.
Nėščiųjų hipertenzija gydoma, kai arterinis kraujospūdis (AKS) siekia 140/90 mmHg. Esant kraujospūdžiui 160/100 mmHg, beveik visada būtina pradėti gydymą vaistais, net jei moteris nejaučia jokių simptomų. Padidėjęs kraujospūdis gali lemti vaisiaus aprūpinimo deguonimi ir maistinėmis medžiagomis nepakankamumą, sulėtindamas jo vystymąsi. Taip pat didėja placentos atsisluoksniavimo rizika, kuri gali sukelti pavojingą kraujavimą.
Preeklampsija ir eklampsija
Preeklampsija - tai nėštumo metu atsirandanti būklė, kuriai būdingas aukštas kraujospūdis, baltymas šlapime ir patinimai. Kai kurios moterys gali skųstis regėjimo sutrikimais, pykinimu ar skrandžio skausmais. Dažniausiai preeklampsija pasireiškia po 30 nėštumo savaitės. Ja suserga apie 6% moterų, kurioms iki nėštumo nebuvo kraujospūdžio sutrikimų, ir apie 20% tų, kurios jau turėjo hipertenzijos problemų. Preeklampsija gali progresuoti į eklampsiją, kuriai būdingi traukuliai ir koma, keliantys grėsmę tiek motinos, tiek vaiko gyvybei.
Hiperlipidemija nėštumo metu
Hiperlipidemija, kitaip tariant, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, atsiranda, kai organizme yra riebalų perteklius. Tai gali riboti kraujo tekėjimą arterijomis ir didinti širdies priepuolio ar insulto riziką. Tyrimai rodo, kad moterims, kurioms prieš nėštumą buvo hiperlipidemija, didėja rizika patirti neigiamų širdies ir kraujagyslių sistemos bei akušerinių pasekmių. Tai apima aritmiją, ūminį koronarinį sindromą, priešgimdyminį kraujavimą, gestacinį diabetą, gimdymo komplikacijas ir hipertenzinius nėštumo sutrikimus.
V tipo hiperlipoproteinemija yra reta, tačiau itin pavojinga būklė nėštumo metu. Jai būdingas labai didelis bendrojo cholesterolio ir triacilglicerolių kiekis kraujyje. Nors klinikiniai simptomai gali būti neryškūs, laboratoriniai tyrimai ir specifiniai lipoproteinų elektroforezės rezultatai padeda nustatyti šią ligą. Siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip ūminis pankreatitas ar širdies ir kraujagyslių ligos, gali būti taikomos procedūros, pavyzdžiui, plazmaferezė.
Dislipidemija nėštumo metu: rizika dviem pacientams
Rizikos veiksnių mažinimas ir prevencija
Nors vakcinos, 100% apsaugančios nuo kraujospūdžio padidėjimo, nėra, nėščiosios gali imtis priemonių rizikai sumažinti. Svarbu vengti per didelio kūno masės priaugimo. Nors mažo druskos kiekio dieta dažnai rekomenduojama, nėštumo metu ji gali būti netinkama, nes didėjant cirkuliuojančio skysčio kiekiui, organizmui gali trūkti elektrolitų, įskaitant natrį. Taigi, svarbu maitintis subalansuotai, vengiant visiškai nesūdyto maisto.
Atlikti tyrimai rodo, kad mažos aspirino dozės gali būti naudingos moterims, kurioms gresia aukštas kraujospūdis. Kalcio papildai taip pat gali mažinti kraujospūdžio padidėjimo tikimybę, tačiau juos vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju, kad būtų išvengta per didelių dozių.
Hipertenzinių ligų gydymas nėštumo metu
Hipertenzinės ligos yra dažniausios medicininės problemos nėštumo metu, paveikiančios iki 5-10% nėštumų ir susijusios su padidėjusia rizika motinai ir vaisiui. Arterinės hipertenzijos (AH) gydymas nėštumo metu priklauso nuo AKS padidėjimo laipsnio, nėštumo trukmės ir rizikos veiksnių. Nors nemedikamentinis gydymas (mitybos ir gyvensenos pokyčiai) yra svarbus, jis dažnai derinamas su vaistų vartojimu.
Medikamentinis gydymas rekomenduojamas, kai AKS yra aukštesnis nei 140/90 mmHg. Nėščiosioms dažniausiai skiriami metildopa, labetololis ar nifedipinas. Svarbu vengti vaistų, kurie kontraindikuotini nėštumo metu, tokių kaip AKF inhibitoriai ar angiotenzino II receptorių blokatoriai. Aukšto AKS (>170/110 mm Hg) gydymas paprastai tęsiamas stacionare.
Širdies ligų valdymas nėštumo metu
Nėščiosios, sergančios širdies ligomis, sudaro ypatingą pacientų grupę. Jų sveikatos priežiūra reikalauja kompleksinio požiūrio, apimant ne tik šeimos gydytoją ir akušerį ginekologą, bet ir kardiologą, o prireikus ir kardiochirurgą. Ūminių koronarinių sindromų dažnis nėščiosioms nėra didelis, tačiau jie yra susiję su padidėjusia kardiovaskulinėmis mirtimis. Gydymo rekomendacijos nėščiosioms yra panašios į bendrą populiaciją, tačiau svarbu atsižvelgti į padidėjusią kraujavimo riziką.
Širdies vožtuvų ligos reprodukcinio amžiaus moterims taip pat kelia susirūpinimą. Padidėjęs širdies minutinis tūris nėštumo metu gali padidinti komplikacijų riziką. Pacientėms, turinčioms mechaninius širdies vožtuvus, svarbu atidžiai apsvarstyti antikoaguliantų vartojimą ir su tuo susijusias rizikas vaisiui. Sprendimas dėl vožtuvo pasirinkimo turėtų būti priimamas bendradarbiaujant su kardiologų komanda ir paciente.
Trumpas aprašymas: Straipsnyje nagrinėjama hiperlipidemija ir hipertenzija nėštumo metu, jų priežastys, rizikos veiksniai, simptomai, diagnostika ir gydymo rekomendacijos, siekiant užtikrinti motinos ir vaiko sveikatą.
tags: #hiperlipidemija #nestumo #metu
