Kiekvienas asmuo arba įvykis žymimas tam tikrais dokumentais, kurie kaupiasi šeimų archyvuose, guli valstybinėse įstaigose, privačiuose fonduose ir tam skirtose saugyklose. Tokie dokumentai patvirtina asmens tapatybę, su juo susijusius įvykius ar reiškinius. Dokumentai leidžia išgauti papildomas žinias (biografijai ar metraščiui). Šie duomenys gali būti pačių įvairiausių formų: tekstai, fotografijos, garso ir video medžiaga.
Pasak Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos (LGHD) pirmininko Remigijaus Bimbos, genealoginio medžio kūrimas - darbas, kuris visad turi pradžią, bet niekad - pabaigos. „Kuo toliau giliniesi, tuo prosenelių ratas didėja, kažkas veda moterį ir prisijungia jos pačios giminė su nauja pavarde - kaip pasaka be galo. Kartu tai yra ir labai įdomus bei įtraukiantis procesas, nes jo metu supranti, kad mano kaimynas ne šiaip kaimynas, o ketvirtos eilės pusbrolis, o kolega darbe - giminė iš senelio brolio pusės. Ypač tai ryšku mažesniuose miestuose bei kaimeliuose, kur buvo gyvenama sėsliau“, - sako specialistas.
Daugelis pasvajoja sudaryti giminės medį. Tas giminės medis gali padėti pajusti stipresnį ryšį su protėviais, net labiau suprasti patį save ir savo gyvenimo pasirinkimus. Be to, visada intriguoja, kokias paslaptis slėpė po devyniais užraktais mūsų giminaičiai, o gal net norisi sužinoti, kad esate kilę iš kilmingos giminės arba tai, kad jūsų protėvis buvo koks nors garsus ir visuomenei nusipelnęs asmuo. Priežasčių pradėti gilintis į giminės istoriją gali būti ne viena.
Genealoginis medis (scheminis arba medžio piešinys) pradedamas nuo vyriausio išaiškinto giminės žmogaus prosenelio, senelio, išlaikant kartų eiliškumą (senelių broliai, seserys, tėvai).
Kaip pradėti kurti savo genealoginį medį?
R. Bimbos teigimu, pačiam susidaryti giminės medį - genealoginę schemą - tikrai įmanoma. Pradėti reikėtų apklausiant tėvus ir senelius, jei tik yra tokia galimybė. „Svarbi tokia informacija, kaip senelių ir prosenelių brolių bei seserų gimimo bei mirties datos, santuokų laikas ir vieta, laidojimo vieta, kuo vertėsi ir kokiai parapijai priklausė. Datų reikėtų kuo tikslesnių - metų, mėnesio, dienos“, - vardija specialistas.
Pakalbėti su vyresniais giminaičiais. Visi vyresni giminaičiai, net tie, kurie yra vyresni tik 20 minučių, yra gyvos bibliotekos. Giminės istorija saugoma jos narių smegenyse, todėl kartais atrasti savo šaknis gali padėti ilgas pasikalbėjimas su tam tikrais žmonėmis. Net jeigu atrodo, kad girdėjote visas šeimos istorijas ir legendas, vis tiek reikėtų apklausti vyresnius giminaičius ir jų atsakymus įrašyti į skaitmeninę laikmeną. Galima paprašyti jų apibūdinti žmones senose nuotraukose. Paklausinėkite apie jų tėvus, senelius, jeigu įmanoma, ir protėvius.
Apklauskite gimines arba jų draugus, patikslinkite jūsų turimą informaciją. Pasidomėkite kiek ir kokių dokumentų, nuotraukų jie turi.
Profesionalūs genealogai dirba kaip privatūs detektyvai: ieško užuominų, pastebi net menkiausius pokyčius, atlieka tyrimus ir renka duomenis, kad metodiškai išsiaiškinti giminės paslaptis, atskleistų šeimos istoriją. Taip pat genealogai kaip ir detektyvai žino, kad daugiau užuominų apie giminės istoriją yra puikiai visiems matomose ir prieinamose užsakovo namų vietose. Daugiau dėmesio reikėtų skirti, peržiūrint sukauptus daiktus palėpėse, rūsiuose ir stalčiuose, kur dūla nuotraukos, dokumentai, asmeninė korespondencija. Bet kokie daiktai su datomis gali būti labai naudingi.
Peržiūrėti interneto puslapius, skirtus genealogijai. Atlikti DNR testą. DNR testai padeda nustatyti, kas buvo jūsų protėviai prieš šimtus ir net tūkstančius metų, kai išlikusių dokumentų nebėra ar nepakanka.
Naudotis socialiniais tinklais. Feisbuko grupėje „Domiuosi genealogija“ renkasi asmenys, kurie ieško savo šaknų ir padeda vieni kitiems atrasti savo giminės istoriją, iššifruoti archyvinius dokumentus ir pan. Galima tiesiog paieškoti žmonių socialiniuose tinkluose, kurių pavardės sutampa su jūsų ir pabandyti išsiaiškinti ryšį.
Jei paklausti nebėra ko, galima aplankyti protėvių kapus, nuo kryželio ar paminklinio akmens nurašyti vardus, pavardes, gimimo ir mirties datas.
Po šio žingsnio reikėtų informacijos ieškoti bažnyčios archyvuose, bibliotekose ar muziejuose, o jei ten jie nėra prieinami - pasitikrinti, ar reikalingi šaltiniai nėra skaitmenizuoti ir galbūt juos galima rasti internete.
Bažnyčių knygose yra daug informacijos. Bažnyčioje neradus reikiamos gimimo, mirties ar santuokos knygos, teks kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą.
Ieškojo skaitmenizuotuose dokumentuose Nuo informacijos internete paieškos pradėjo ir panevėžietė Vitalija Pikšrytė, kuri apklausti tėvų ir senelių, deja, nespėjo. „Kol esi jaunas ir yra kieno pasiklausti, tai klausimai kažkodėl nekyla, platesnės ar gilesnės šaknys nelabai ir domina. Bet laikui einant darosi vis įdomiau, tik kad kieno paklausti lieka vis mažiau“, - sako moteris. Ji prisipažįsta, kad jau buvo apėmęs beviltiškumo jausmas, jog kažko daugiau apie savo giminę sužinoti taip ir nepavyks. Pašnekovei tuomet pasitarnavo iškilę žemės grąžinimo klausimai. Juos sprendžiant iš archyvų gauta pažyma atskleidė, jog senelio, kurio Vitalija težinojo tik vardą, tėvai gyveno Surviliškyje - panevėžietei ir jos šeimai visiškai iki tol negirdėtame kaimelyje. „Mane šita informacija labai suintrigavo, nes jokių giminių ten neturėjau. Elektroninio paveldo puslapyje radau Surviliškio knygas ir pradėjau jas nagrinėti“, - tyrimo ištakas prisimena moteris. Pasak jos, paieškoms stipriai pasitarnavo reta giminės pavardė, pagal kurią buvo gana lengva ieškoti informacijos: randi pavardę ir žinai, kad ji tikrai priklauso tai pačiai šeimai.
J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė atsiųstame pranešime spaudai sako, jog viena iš aktualių temų mokymų dalyviams yra informacijos internete paieška. „Kadangi mokymų tikslas yra suteikti praktinių įgūdžių, tai ir mokome visko - nuo to, kaip naudotis Google paieškos sistema, kokius raktažodžius vesti, kokios egzistuoja duomenų bazės ir panašiai. Besinaudojantiems technologijomis kasdien šie dalykai atrodo savaime suprantami, tačiau neturinčius tokių įgūdžių ir mokome, kaip surasti paieškos laukelį internetiniame puslapyje ar naudotis klavišų Ctrl+F kombinacija“, - pasakoja ji.
Galima pasirūpinti ir giminės kilmės kartoteka: surašyti, kada ir kur gimė jūsų vaikai, tėvai, seneliai ir t. t. Kartoteka papildoma ir kita informacija: kada giminaičiai tuokėsi, mirė.
Pasirinkite jums tinkamą variantą surinktų duomenų laikymui; sąsiuvinį, aplanką, kompiuterį, kartotekos dėžę, informacijos saugojimo įrenginius (fotoaparatą, optinę duomenų laikmeną-diską, atmintuką ir kita). Neapsiribokite kaupimu kompiuteryje, internete, patikimiau laikyti papildomą variantą popieriuje.
Pasidomėkite giminės medžių programomis. Pasirinkimas platus, yra programų lietuvių kalba ir nemokamų. Išbandykite jas, pasirinkite jums patogiausią.
Kokie faktai gali nustebinti?
„Pirmiausia, tai buvo žinia, jog senelis kilęs iš Surviliškio ir kad jo šeima kalbėjo lenkiškai. Buvo didžiulė nuostaba, nes mano tėvai ir senelis buvo labai dideli patriotai ir lietuvninkai - o čia paaiškėja, jog jie kilę iš lenkų. Tai giminės man sakė - na, tu čia ir detektyvą atskleidei“, - sako ji. Visą gyvenimą galvojusios, jog Pikšrių giminė yra lietuviškos kilmės, Vitalijos tyrimas parodė, jog į Lietuvos vidurį jos protėviai atsikėlė iš dabartinės Lenkijos teritorijos po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimo, vykusio 1772 m. „Kiek skaičiau šaltinių, jie lyg gyveno pilyse prie Minsko - buvo pilies darbuotojai. Carui užėmus Minsko guberniją, Radvilos jiems pasiūlė keltis į dabartines Lietuvos žemes spėdami, kad caras iki čia neateis. Tokia yra Pikšrių giminės atsiradimo istorija Lietuvoje, kuria visa giminė iki šiol neatsistebi“, - sako Vitalija. Kita įdomi dalis - giminės vardai. „Pavyzdžiui, mano prosenelės vardas buvo Simforoza. Tai pradėjau tuos vardus rinkti ir jau daviau užklausą istorikams, nes labai įdomu būtų tokių negirdėtų vardų kilmę sužinoti“, - teigia moteris.
Nenusiminkite, jeigu apie savo gentainius turite labai mažai informacijos. Tai tik pradžia, nes jūsų giminės lobynas laukia kol bus surastas.
Ką daryti, jei trūksta informacijos?
Kai kurių asmenų genealoginiai tyrimai gali būti labai sudėtingi dėl ribotos išlikusios archyvinės medžiagos. Daugybė bylų yra dingusių, suplyšusių, neįskaitomų. Kartais net išlikusių įrašų būklė gali būti labai bloga, tekstai išblukę, sulieti, suplyšę. Laiko paveikti dokumentai tampa neįskaitomi. Raštininkų perrašytose bažnytinėse knygose atsirasdavo netikslumų, akivaizdžių klaidų, pasitaikydavo net praleistų ištisų puslapių.
Nenuleisti rankų. Sudaryti giminės medį gali būti labai ilgas ir sunkus darbas, todėl ne visi turi kantrybės daug laiko praleisti archyvuose, ilgai klausinėti gal jau sunkokai ir bepašnekančius giminaičius, šifruoti senovinius dokumentus ir išblukusias rankas.
Programos ir įrankiai genealoginiams medžiams kurti
Šiuolaikinės kompiuterinės programos labai palengvina genealoginių medžių kūrimo procesą. Yra daugybė programų, kurios leidžia rūšiuoti informaciją, patogiai ją valdyti ir netgi atpažinti klaidas. Svarbu pasirinkti programą, kuri palaiko GEDCOM failų formatą, nes tai yra standartas duomenų mainams tarp skirtingų genealoginių programų.
Kai kurie tyrėjai naudoja tokias programas kaip „Geni.com“, kuri leidžia bendradarbiauti su kitais tyrinėtojais ir kartu auginti bendrus medžius. Kiti renkasi programas, kurios leidžia duomenis saugoti lokaliai savo kompiuteryje, pavyzdžiui, „Tree Builder“. Tokios programos dažnai siūlo įvairius duomenų eksportavimo formatus, tokius kaip „Adobe PDF“, RTF, „Microsoft Excel“, EPS arba PNG.
Yra ir nemokamų programų, kurios siūlo daugybę funkcijų, tačiau kartais jų dizainas gali būti senoviškas. Svarbu, kad programa turėtų patogią vartotojo sąsają ir galimybę vizualizuoti medį įvairiais būdais.
Galimybė apjungti kelis atskirai darytus medžius ir spausdinti juos į PDF formatą yra labai patogi funkcija. Nors kai kurios funkcijos gali neveikti, svarbu atsirinkti tai, kas geriausiai atitinka jūsų poreikius.
Užsakant giminės genealogiją, svarbu žinoti apie galimybes. Galimas pilnas tyrimas - vienos pavardės visų kartų giminių paieška, arba dalinis tyrimas - kiekvieno asmens bent vienas dokumentas, leidžiantis jį pagrįstai priskirti giminės medžiui. Dalinis tyrimas gali būti atliktas iki tam tikros kartos arba apimti tik tiesiogines gentainių linijas, neįtraukiant jų brolių ir seserų.
Daug reikšmės turi vykusios žmonių migracijos, netikėtos mirtys, karai, epidemijos ar kiti gyvenimo įvykiai, kurie gali turėti įtakos išlikusių šaltinių kiekiui ir informacijos prieinamumui.
