Vaikų kosulys - tai viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į gydytojus. Daugeliu atvejų kosulys yra natūrali organizmo reakcija, padedanti išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių ar kitų dirgiklių. Tačiau kai kosulys trunka ilgiau nei įprasta, dažnai kyla nerimas: kas tai lemia, ar tai rimta ir ką daryti? Šiame straipsnyje aptarsime užsitęsusio kosulio priežastis, kada verta kreiptis į gydytoją, ir kaip padėti savo vaikui.
Kas yra užsitęsęs kosulys?
Užsitęsęs vaiko kosulys - tai kosulys, trunkantis ilgiau nei įprasta ūminė kvėpavimo takų infekcija, paprastai ilgiau nei keturias savaites. Tai simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kosulys gali būti sausas arba šlapias, nuolatinis arba protarpinis, pasireiškiantis tik naktį ar tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, esant šaltesniam orui ar po fizinio krūvio. Jo pobūdis ir dažnis gali suteikti svarbių užuominų apie galimą priežastį.
Svarbu suprasti, kad kosulys yra natūrali organizmo reakcija, padedanti išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, bakterijų, virusų ar kitų dirgiklių. Tačiau kai jis užsitęsia, tai gali rodyti, kad kvėpavimo takai nėra visiškai sveiki arba kad juos nuolat veikia dirginantys veiksniai. Pavyzdžiui, sausas kosulys gali būti susijęs su alergijomis ar astma, tuo tarpu šlapias kosulys būdingas infekcijoms arba lėtinėms ligoms. Kadangi kosulio tipai ir trukmė gali labai skirtis, būtina įsigilinti į simptomus, kad būtų galima tinkamai diagnozuoti problemos šaltinį.
Tėvams svarbu stebėti ne tik kosulio trukmę, bet ir kitus lydinčius simptomus, tokius kaip dusulys, karščiavimas, apetito praradimas ar nuovargis. Tai padeda nustatyti, ar kosulys yra tik laikinas organizmo apsaugos mechanizmas, ar rimtesnės sveikatos problemos požymis. Galiausiai, laiku pastebėtas užsitęsęs vaiko kosulys ir tinkamas dėmesys gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti vaikui greičiau pasveikti.
Pagrindinės užsitęsusio kosulio priežastys
Infekcijos yra bene dažniausia vaikų užsitęsusio kosulio priežastis. Po virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas ar gripas, kvėpavimo takai gali išlikti jautrūs ir vaikas gali kosėti net kelias savaites. Taip pat bakterinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas ar kokliušas, gali sukelti ilgalaikį kosulį. Kokliušas dažnai pasireiškia stipriais kosulio priepuoliais, kurie gali trukti net kelis mėnesius, ypač jei vaikas nebuvo skiepytas arba paskiepytas ne pilna vakcinacijos schema.
Alergijos ir astma taip pat yra dažnos ilgalaikio kosulio priežastys. Alerginis kosulys dažniausiai pasireiškia kaip sausas kosulys, kuris stiprėja naktį ar ryte. Jį gali sukelti dulkės, naminių gyvūnų plaukai ar žiedadulkės. Tuo tarpu astma pasireiškia ne tik kosuliu, bet ir dusuliu, švokštimu ar sunkumo jausmu krūtinėje. Tiesa, abi šios būklės reikalauja specialaus gydymo ir ilgalaikės priežiūros.
Refliuksas (gastroezofaginio refliukso liga, GERL) taip pat gali būti kosulio priežastis. Skrandžio rūgštis, patekusi į stemplę, dirgina kvėpavimo takus ir sukelia kosulį, kuris dažnai stiprėja naktį, kai vaikas guli. Nors ši priežastis nėra labai dažna, visgi pasitaikyti gali. Žinoma, užsitęsį kosulį sukelti gali ir kitos ligos, pavyzdžiui, lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, gerklų ir balso stygų ligos.
Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos ilgalaikiam kosuliui. Sausas oras, įkvėpiami tabako dūmai, ar pelėsių buvimas namuose gali nuolat dirginti vaiko kvėpavimo takus ir skatinti kosulį.
Sloga yra vienas iš pirmųjų peršalimo simptomų, kurį pajuntame susirgę virusine infekcija. Užgula nosį, iš jos teka gleivės, čiaudėjame, dėl apsunkinto kvėpavimo per nosį suprastėja savijauta. Virusine sloga ne kartą per metus suserga ne tik dauguma vaikų, bet ir suaugusiųjų. Normaliomis sąlygomis kvėpuojame per nosį. Šis oro patekimo į organizmą kelias apsaugo nuo bėdų, kurias gali sukelti per įkvepiamą orą patekusios medžiagos ir šaltis. Nosies landose oras sušyla, o jos gleivinėje esantys plaukeliai sulaiko dulkes, mikrobus ir kitus teršalus, kad jie nepatektų į kvėpavimo takus, todėl juos pasiekia sušildytas ir švarus oras.
Nosies gleivinė gamina gleives, išklojančias nosies ertmės paviršių. Mažų vaikų nosies ertmės siauros, dėl to nosytę užgula net esant nedideliam gleivinės paburkimui. Sloga arba rinitas yra nosies ertmės gleivinės uždegimas. Bėganti ir užgulta nosis, čiaudulys ne vieninteliai virusų sukeltos ūmios slogos simptomai. Dažnam ašaroja akys, susilpnėja uoslė, vargina galvos skausmas ir nemiga. Iš nosies bėgančios išskyros iš pradžių būna skaidrios ir vandeningos, vėliau sutirštėja, o sveikstant vėl pasidaro skaidrios. Ūminė sloga paprastai praeina per 7-14 dienų ir, jeigu nesukelia stiprių negalavimų, ją galima išsigydyti patiems namuose. Tačiau nors sloga, kaip ir paprastas peršalimas, nelaikoma rimta liga, numoti į ją ranka nederėtų. Ilgai besitęsiančios ūminės slogos komplikacija yra lėtinė liga. Slogai užsitęsus gali prisidėti ir bakterinė infekcija, o jos gydymui gali prireikti antibiotikų. Nosies gleivinės uždegimas gali išplisti į prienosinius ančius ir sukelti sinusitą. Infekcija gali nusileisti žemyn ir sukelti gerklų uždegimą, laringitą, net bronchitą.
Kada būtina pasirodyti gydytojui?
Nors užsitęsęs vaiko kosulys ne visuomet yra rimtos ligos požymis, yra situacijų, kuomet tiesiog būtina kreiptis į gydytoją. Pirmasis signalas - tai kosulio trukmė. Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei keturias savaites ir negerėja, būtina išsiaiškinti jo priežastį. Tačiau kai kurių simptomų nereikėtų ignoruoti net ir anksčiau.
Pavojingi simptomai, tokie kaip dusulys, švokštimas kvėpuojant, karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas, ar mėlynuojantys lūpų kampai, yra aiškus ženklas, kad reikia skubios medicininės pagalbos. Taip pat verta sunerimti, jei kosulys yra labai stiprus, trukdo miegoti ar valgyti, arba jei vaikas kosėja su krauju. O jei vaikas jaučiasi itin išsekęs, greitai pavargsta, pradeda kristi svoris ar jį kamuoja krūtinės skausmas, tai taip pat gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas.
Jei mažylis rytais pakosėja vos kelis kartus, lėkti pas gydytoją tikrai nebūtina. Tačiau geriausiai būtų pirmomis 5-7 kosulio dienomis vaiko į darželį nevesti, nes yra pavojingas aplinkiniams. Jei mažylio imunitetas stiprus ir pats neįsisirgs, tikrai užkrės kitus.
Būtinai atkreipkite dėmesį į tai, koks kosulys. Jei mažiukas kas rytą kosėja ilgai, po 10-20 min., dieną taip pat pakosti, aišku, keliaukite pas gydytoją. Taip pat jei vaikas ne tik kosėja, bet ir atsiranda kitų peršalimo požymių, sloga, jei kosėja ilgiau nei savaitę, reikėtų aiškintis priežastį su gydytoju. Gal vaikas kosėja dėl refliukso, o ne peršalęs?
Jei kosėja kūdikis Jei kosti kūdikiai ir maži vaikai, į gydytoją kreipkitės visada, nes komplikacijų tikimybė didesnė. Taip pat pasikonsultuokite, jei maži vaikai neturi jėgų išsikosėti. Pas gydytoją taip pat reikėtų vesti vaikus, kurie yra labai silpni, smarkiai karščiuoja, garsiai ir sunkiai kvėpuoja.
„Užsirašykite pas šeimos gydytoją, jei kosėjantis vaikas karščiuoja, o kosulys intensyvėja. Reiktų, kad gydytojas vaiką įvertintų ir tuo atveju, jei kosulys trunka ilgiau nei mėnesį“, - pataria V. Sutkus. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį į išskirtinius ženklus, kai nieko nelaukus reikia vykti nebe pas šeimos gydytoją, o tiesiai į ligoninę. Skubėkite pas medikus, jei vaikas nustoja kvėpavęs, jei matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas (kilnojasi krūtinės ląsta ir pilvukas, o mažas vaikas, kuris dar negali nieko pasakyti, atrodo išsigandęs), jei pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi. Taip pat pavojinga, jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo.
Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų kosulio priežastį. Vienas pagrindinių tyrimų yra kvėpavimo takų klausymas stetoskopu, siekiant išgirsti, ar nėra švokštimo, kuris būdingas astmai ar infekcijoms. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti infekcijų ar uždegimų rodiklius. Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti krūtinės rentgenogramą, kuri padeda nustatyti galimą plaučių uždegimą ar kitas kvėpavimo takų problemas. O jei įtariamas alerginis kosulys, gali būti atlikti alergijos testai. Svarbiausia - nebijoti kreiptis į specialistus, jei kyla abejonių dėl vaiko būklės. Ankstyvas problemos nustatymas ne tik padeda greičiau išgydyti kosulį, bet ir apsaugo nuo galimų pavojingų komplikacijų.
Sunkiausiai slogą pakelia kūdikiai ir maži vaikai. Kūdikių nosies landos siauros, todėl jas greitai užkemša net nedidelis gleivių kiekis. Labai svarbu taisyklingai išsipūsti nosį - be didelių pastangų, pakaitomis užspaudus vieną ir kitą šnervę. Tačiau kūdikiai ir maži vaikai dar negali patys išsišnirpšti nosies, be to, jiems negalima spausti šnervių, kad nepažeistume trapių nosytės kauliukų.
Nors sloga nėra sunki liga, ji gali tęstis ilgiau negu dvi savaites, o tada būtina kreiptis į gydytoją. Mediko konsultacijos reikia ir anksčiau, jeigu būklė negerėja arba blogėja, karščiuojama, pasikeitė gleivių spalva: jos pasidarė gelsvos ar žalsvos. Jeigu spaudžia ar skauda kaktos, nosies ir akių srityje, iš nosies teka tirštos, gelsvos gleivės, burnoje atsiranda blogas kvapas, pakyla kūno temperatūra, galima įtarti sinusitą. Tai sinusų - prienosinių ančių - aplink nosį, akis ir skruostų srityje esančių kaulų ertmių uždegimas.
Kaip gydyti vaiką namuose?
Stiprus ir sausas kosulys gali labai erzinti ir netgi kelti skausmą. Savijauta tikrai pagerėtų, jei išbandytumėte keletą naminių priemonių nuo kosulio.
Jūsų dėmesiui - trys švelnios priemonės, kurios padeda užpuolus kosuliui:
1. Inhaliacijos su valgomąja druska arba ramunėlių žiedais
Vieną valgomąjį šaukštą druskos arba ramunėlių žiedų užpilkite vienu litru karšto vandens. Pasilenkite virš dubens, tačiau būkite atsargūs, kad nenusiplikytumėte. Dabar uždėkite ant galvos didelį rankšluostį ir nuo 10 iki 15 minučių kvėpuokite garais - per nosį įkvėpkite ir per burną iškvėpkite. Svarbu, kad garai nebūtų pernelyg karšti. Jeigu inhaliacija daroma vaikui, ypač atidžiai stebėkite, kad jis nenusidegintų.
Beje, jeigu sloguojate, galima daryti tokias pat garų inhaliacijas, kaip ir kosėjant - tai padės išvalyti kvėpavimo takus. Inhaliacijoms nuo slogos labiausiai tinka eukaliptas, pipirmėtės ir ramunėlės.
2. Arbata nuo kosulio
Nemažiau nemalonu ir tada, kai kosulys yra drėgnas, nes dėl skreplių darosi sunku ryti. Išskyras geriau pašalinti padės štai tokia vaistažolių arbata: po vieną arbatinį šaukštelį čiobrelio ir gysločio bei griežinėlį citrinos užpilkite verdančiu vandeniu, leiskite šiek tiek pastovėti ir gerkite, kol arbata šilta.
Reikia vaiką skatinti gerti kuo daugiau skysčių - skysčiai ne tik veiksmingai sumažina gerklės dirginimą, bet ir palengvina sekreto atkosėjimą. Tinkamas ir vanduo, ir šilti skysčiai, pavyzdžiui, arbatos, kurios ne tik lengvina gleivių atkosėjimą, bet ir mažina nemalonų gerklės skausmą bei diskomfortą. Geriausia gerti vos šiltas arbatas, nes labai karšta arbata gali sudirginti gerklę ar net termiškai pažeisti jautrius audinius.
Į šiltą arbatą galima įdėti medaus, kuris veikia prieš virusus ir bakterijas bei kitus patogenus, mažina gerklės niežulį, dirginimą ir skausmą. Arbatos su medumi nereikėtų gerti prieš miegą, jau po dantų valymo, nes joje gausu cukrų, galinčių prisidėti prie ėduonies vystymosi.
3. Čiobrelių kompresas
Atsikosėjimą taip pat skatina ir čiobrelių kompresas, dedamas ant krūtinės. Tam reikės vieno valgomojo šaukšto čiobrelių, juos užpilkite karštu vandeniu, leiskite 10 minučių pastovėti, o tada nukoškite. Į skystį pamerkite ploną medvilninį rankšluostį, išgręžkite jį, uždėkite ant krūtinės, o ant viršaus uždėkite didesnį sausą rankšluostį.
Kai kosulys nėra lydimas pavojingų simptomų, padėti vaikui ir palengvinti jo būklę bei savijautą galima ir namuose. Viena svarbiausių sąlygų - užtikrinti, kad namų aplinka būtų tinkama vaiko kvėpavimo takams. Sausas oras gali dirginti kvėpavimo takus, todėl rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus arba bent jau pastatyti didelį indą su vandeniu kambaryje. Tai ypač naudinga šaltuoju metų laiku, kai patalpų oras dėl šildymo tampa labai sausas. Taip pat verta dažnai vėdinti patalpas, užtikrinant gaivaus oro cirkuliaciją.
Ypatingai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, nes jie padeda drėkinti kvėpavimo takus ir skystina gleives. Tai gali būti paprastas vanduo, šiltos arbatos su medumi (vaikams vyresniems nei vienerių metų) ar net lengvi sultiniai. Tačiau reikia vengti pernelyg karštų gėrimų, kurie gali dirginti gleivines.
Be jokios abejonės, natūralios priemonės, tokios kaip garų inhaliacijos, taip pat gali būti veiksmingos. Garai padeda atlaisvinti gleives ir palengvina kvėpavimą.
Mityba taip pat yra labai svarbi. Maistas, kuriame gausu vitaminų ir mineralų, stiprina imuninę sistemą. Tad įvairūs vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir maistas, turintis daug vitamino C, gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis. Na ir galiausiai, apsaugokite vaiką nuo bet kokių dirgiklių, tokių kaip cigarečių dūmai, stiprūs kvapai ar dulkės, nes jie gali paskatinti kosulį. Be to, naudingi gali būti ir įvairūs purškalai, kurie ramina sudirgintą gleivinę, pavyzdžiui, Salviasept kids gerklės purškalas.
Kosuliui gydant namuose vaikams galima duoti žolinių preparatų: gebenės - skystina gleives; raktažolės ir čiobreliai - kosulį silpnina; skėstašaknis kamras - taip pat silpnina kosulį.
Tarp naminių priemonių gydytojas pamini ir medų. „Vis daugiau straipsnių aprašoma, kad medus veikia antibakteriškai ir silpnina kosulį. Medaus kosančiam vaikui galima duoti nuo pusės šaukštelio iki dviejų ir geriausia vartoti prieš miegą. Jei matote, kad per tris dienas tokio gydymo jokio poveikio nėra, nėra prasmės medaus duoti ilgiau, bent jau dėl kosulio. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą. Vyresniems vaikams tai nepavojinga“, - kalba gydytojas.
Kosuliui palengvinti galima naudoti ir eterinius aliejus: eukaliptų, čiobrelių, pipirmėtės, levandos ir t.t. Eteriniai aliejai gali būt geriami, tepami ar garinami. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad galimi ir šalutiniai reiškiniai - odos arba gleivinių sudirginimas. Taip pat galima taikyti inhaliacijas - inhaliuoti tiek su paprastu, tiek su negazuotu mineraliniu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar pačių namuose pasigamintu 1 proc. druskos tirpalu (tokį pasidarysite ištirpinę porą gramų druskos stiklinėje vandens). „Tiek inhaliacijos, tiek skysčiai drėkina kvėpavimo takus ir tokiu būdu palengvina vaikams atsikosėjimą, jis darosi mažiau skausmingas“, - rekomenduoja gydytojas.
Sloguojančiam vaikui duokite daugiau šiltų gėrimų, drėkinkite kambario orą. Užpuolus slogai labai svarbu išvalyti nosį. Pašalinus dėl gleivinės uždegimo išsiskiriančias gleives, palengvėja kvėpavimas bei susilpnėja kiti nemalonūs simptomai, sukeliantys didelį diskomfortą. Dėl slogos išsausėjus nosies gleivinei ir sutirštėjus gleivėms, sutrinka epitelio virpamųjų plaukelių valomoji funkcija ir išskyros sunkiau pasišalina iš nosies. Todėl gleivinę reikia drėkinti, kad suskystėtų gleivės bei greičiau atsikurtų ši funkcija. Kraujagysles sutraukiančiais lašais ar aerozoliais galima gydytis ne ilgiau kaip keturias-septynias dienas. Nosies ertmėms išvalyti tinka fiziologinis druskos tirpalas. Ligos sukėlėjams pašalinti, gleivinei sudrėkinti bei gleivėms suskystinti nosies ertmę galima praplauti hipertoniniu druskų tirpalu, kuris ne tik pašalina susikaupusias išskyras, bet ir sumažina gleivinės paburkimą.
Inhaliacijos naudojant specialų prietaisą inhaliatorių yra efektyvus slogos gydymo būdas. Jis patariamas pirmiausia dėl to, kad veiksmingai padeda sudrėkinti gleivinę, sumažinti patinimą, todėl vaikas vėl gali kvėpuoti per nosį ir pagerėja jo savijauta. Šios procedūros greitai nuramina sudirgintą gleivinę ir padeda nuslopinti uždegimą. Atlikdami inhaliacijas greičiau išgydysite ūminę slogą nenaudodami daugybės vaistų. Inhaliuojamos vaistinės medžiagos praktiškai nesirezorbuoja į kraują, todėl nėra šalutinio poveikio, kurio ne visada išvengiama geriant vaistus. Inhaliacijos padeda kosint, susirgus sloga, sinusitu, gerklų uždegimu, tracheitu, bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat - šių ligų prevencijai.
Kosuliui gydyti vartojamos kelios rūšys vaistų. Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą, antihistamininiai - alergijos simptomus. Ekspektorantai - skystina gleives, dėsto V. Sutkus. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma šių vaistų skiriami tik nuo paauglystės ir prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto.
Taip pat labai svarbi nosies higiena. Mažiausiems vaikams turite padėti nosį atsiurbdami, didesni jau gali ir patys išpūsti. Galima nosį ir praplauti, nes nosyje esantis sekretas gali nubėgti į kvėpavimo takus ir tokiu būti skatinti kosulio refleksus. Jei taip nutinka, padeda ir burnos skalavimas druskos tirpalu.
„O jei matote, kad tokių naminių gydymo priemonių nepakanka, kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis paskirtų tyrimus arba atitinkamą gydymą“, - sako V. Sutkus.
Gydant ir vaikų, ir suaugusių kosulį svarbu nustatyti pagrindinę jį sukėlusią priežastį - ar kosulį sukėlė virusas, ar bakterija, ar kita priežastis, pavyzdžiui, cheminiai garai, dūmai, dulkės, žiedadulkės ar pan. Vaikų kvėpavimo takų gleivinė jautresnė ir reaktyvesnė nei suaugusiųjų, todėl ji į patogenus ar teršalus reaguoja kur kas „audringiau“. Tik bakterijų sukeltos ligos gydomos antibiotikais, o virusų sukeltos infekcijos, kurios pasitaiko daug dažniau, paprastai gydomos simptomiškai, stengiantis palengvinti kosulį, raminti sudirgintą vaiko kvėpavimo takų gleivinę ir pan. Pavyzdžiui, virusų sukeltas kosulys pirmąsias kelias ligos paras paprastai būna sausas ir dirginantis, o po kelių parų jis tampa drėgnas bei produktyvus - jau atkosėjama skreplių.
Vienas iš dažniausių tėvų klausimų susidūrus su užsitęsusiu vaiko kosuliu yra toks: ar reikalingi vaistai? Atsakymas priklauso nuo kosulio priežasties ir vaiko būklės. Nors kai kuriais atvejais vaistai yra būtini, daugeliu atvejų kosulys praeina ir be jų. Svarbu suprasti, kad kosulys yra organizmo gynybos mechanizmas, todėl vaistai, kurie tik slopina šį simptomą, gali būti ne visada naudingi.
Pavyzdžiui, įvairūs sirupai išties gali suteikti laikiną palengvėjimą, tačiau jie negydo pagrindinės priežasties. Be to, sirupų su medžiagomis, slopinančiomis kosulį ar skystinančiomis gleives, reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes netinkamas jų naudojimas gali turėti šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, sausam ir dirginančiam kosuliui gali būti skiriami sirupai, slopinantys kosulio refleksą, o šlapiam kosuliui - atsikosėjimą lengvinantys ir gleives skystinantys preparatai.
Tad jei norima palengvinti kosulį sukeltą gerklės dirginimo, galite išbandyti Miramile sirupą vaikams, o kad sumažinti gerklės dirginimą - naudingi gali būti Salviasept kids ledinukai. Tiesa sakant, ledinukai vaikams, skirti sudirgusiai gerklei raminti, yra veiksminga ir patogi priemonė, padedanti sumažinti diskomfortą. Šie ledinukai dažnai yra praturtinti natūraliais ingredientais, tokiais kaip medus, vaistažolės (pavyzdžiui, ramunėlės, šalavijai) ar kt, kurie švelniai ramina sudirgintą gleivinę ir mažina uždegimą. Be to, čiulpimo veiksmas skatina seilių išsiskyrimą, o tai padeda drėkinti gerklę ir sumažinti sausumą. Vienas populiariausių yra HERBITASSIN ledinukai su šalavijais ir svilarožėmis bei AMBIO KIDS ledinukai su islandine kerpena.
Na, o antibiotikai yra būtini tik tuo atveju, jei kosulį sukelia bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar kokliušas. Jie neduoda jokios naudos, jei kosulio priežastis yra virusinė infekcija ar alergija. Be to, per dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas gali sukelti vaiko organizmo atsparumą šiems vaistams, todėl jie turėtų būti skiriami tik gydytojui nustačius tikslią diagnozę. Trumpai tariant, vaistai turėtų būti naudojami tik tada, kai to iš tiesų reikia. Pagrindinis tėvų tikslas turėtų būti ne tik simptomų slopinimas, bet ir pagrindinės kosulio priežasties pašalinimas.
Kosuliui gydyti naudojami įvairūs vaistai, tačiau svarbu žinoti, kad dauguma jų tinka tik vyresniems nei 2 metų vaikams. Prieš vartojant bet kokius vaistus, būtina pasitarti su gydytoju. Kaip alternatyva gali būti naudojami natūralūs vaistažolių preparatai, pavyzdžiui, gebenės, raktažolės, čiobreliai, skėstašaknis kamras, kurie padeda skystinti gleives ir silpninti kosulį. Taip pat gali padėti medus, kuris veikia antibakteriškai ir silpnina kosulį. Tačiau medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų.
Vaikų kvėpavimo takų ligomis gali susirgti kelis kartus per metus, tačiau jiems dar neleidžiama vartoti daugelio vaistų, todėl inhaliatorius yra puiki kosulio malšinimo priemonė. Inhaliatorius yra medicininis prietaisas, kuriuo galima įkvėpti vaistus garų pavidalu. Inhaliatoriaus gaminami vandens garai ar vandens garų ir vaistų dalelių mišinys prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus ir skatina sekreto išsiskyrimą. Inhaliatorius sudrėkina gleivinę, todėl sumažėja patinimas, edema ir dirginimo pojūtis. Be to, inhaliatorius gali būti naudojamas peršalimo, kosulio, laringito, plaučių uždegimo, bronchito, astmos ar sinusų infekcijų gydymui bei profilaktikai. Inhaliatoriuje dažniausiai naudojamas natrio chlorido tirpalas, tačiau perkant jį vaistinėje jau paruoštą, būtinai įsitikinkite, kad jis yra pažymėtas kaip tinkamas inhaliacijai.
Vaikų kosulį malšina ir sirupas nuo kosulio, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad dauguma sirupų nuo kosulio yra skirti vyresniems nei 2 metų vaikams. Juodųjų serbentų sirupas nuo kosulio „Kidsmed“ malšina gerklės niežėjimą ir kosulį. Natūraliame kosulio sirupe „Kidsmed“ yra daug su kosuliu padedančių kovoti vitaminų bei mineralų.
Gerklės dirginimą gali sukelti slogos išskyros. Taigi, kad kosulys būtų suvaldytas, nosis turi būti švari. Nosies aspiratorius iš nosies pašalina infekcines daleles, kurios gali išplisti į plaučius ir sukelti kosulį. Šiuo atveju jums padės elektrinis nosies aspiratorius „Nosiboo“, kuris greitai ir patogiai pašalins iš nosies visas ten susikaupusias išskyras.
Kosulio gydymas užtrunka gana ilgai, tačiau jeigu kosulys nepraeina, tikrai vertėtų kreiptis patarimo į gydytoją. Kosulio gydymas gali užtrukti, todėl vertėtų apsišarvuoti kantrybe. Gydant kosulį reikia gerti daug skysčių, daryti inhaliacijas ir vartoti leistiną sirupo nuo kosulio dozę.
Kaip greitai atsikratyti slogos ir ją sustabdyti
Vaikų ligų gydytojas V. Sutkus vaikų kosulį skirsto į:
- ūminį - trunkantį iki 2-3 savaičių;
- lėtinį - užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau.
Taip pat skiriamas:
- sausas - kai neatsikosėjama;
- drėgnas/šlapias - kai atkosima sekretu.
Taip pat, anot jo, būna specifinis kosulys, kuris padeda atpažinti ligą, arba nespecifinis - t.y. nebūdingas specifinei ligai.
„Pati dažniausia ūminio kosulio priežastis yra sloga. Dažniausiai ji praeina pati ir be jokių komplikacijų. Maždaug dešimtadaliui kosinčių vaikų nustatomas bronchitas arba bronchiolitas - dažniausiai tai yra drėgnas kosulys, o kartu girdimas ir garsus šnopavimas. Jei pastebime, kad vaikui darosi sunkiau kvėpuoti, būtinai reikia pasirodyti gydytojui. Dar dešimtadalis vaikų kosėja dėl astmos, šuo atveju būdingas specifinis sausas kosulys“, - dažniausias vaikų kosulio priežastis išskiria vaikų ligų gydytojas.
Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu. Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas. V. Sutkus ramina, kad jei šios ligos eiga nėra sunki, galima gydytis ir namuose, tačiau jei patiems susitvarkyti nepavyksta, verčiau kreiptis į gydytoją. Esant plaučių uždegimui kosulys gali būti sausas arba drėgnas, kartu pasireiškia karščiavimas, vaikas pastebimai prastai jaučiasi ir čia dažniausiai jau reikia gydytojo įsikišimo.
Iš retesnių priežasčių, kodėl vaikas ima kosėti, gali būti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Jį nesunku atpažinti, mat kosulys prasideda staiga, greičiausiai kartu su springimu. Jei patiems svetimkūnio ištraukti nepavyksta, reikia kreiptis į medikus. Kosėjama ir dėl kitų dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų, vaistų ir pan. Po kvėpavimo takų infekcijų gali pasireikšti neurogeninis kosulys - kai vaikas ir toliau kosėja iš įpročio. Kosulį gali sukelti ir alergijos, kai kurie vaistai, šaltas ir sausas oras, COVID infekcija, vardija vaikų ligų gydytojas.
