Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Kas atsirado pirmiau - višta ar kiaušinis, o kuri tradicija gyvuoja ilgiau - švęsti Velykas ar marginti kiaušinius? Kada, kaip ir iš kur į mūsų kraštus atkeliavo margučiai, ką jie simbolizuoja ir kokia yra tikroji jų reikšmė, pasakoja etnologė.
Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva. Archeologai, tyrinėjantys Senosios Europos laikotarpį, atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. metų prieš Kristų.
Margučių istorija ir simbolika
„Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“, - pasakoja etnologė.
Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos. „Su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“, t.y. daužti kiaušinius vieną į kitą.
Etnologė A. Valiukevičienė priduria, kad daugelio velykinių tradicijų ištakas galima rasti gamtos ciklo reikšmingume. Pavasarį į žemę ne tik sugrįžta šviesa ir šiluma, bet ir stiebiasi nauji žolynai, peri paukščiai: „Prieš daugybę tūkstančių metų gyvenusiam žmogui pavasaris reiškė ir paukščių kiaušiniais papildytą maisto racioną, savotišką atgaivą kūnui po jį išsekinusios žiemos. Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir gamtos kūriniais.
Kiaušinių įvairovė ir jų nauda
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė pažymi, kad kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, jame yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų visaverčių, turinčių visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, baltymų. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali. Kiaušinio baltyme yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl, vartojant žalią kiaušinio baltymą, dalis jo neįsisavinama. Biologiškai visaverčiai trynio riebalai turi daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebiųjų rūgščių, emulguoti labai smulkiais lašeliais, todėl jų skonis geras ir juos organizmas gerai įsisavina.
Kaip teigia I.Stoškuvienė, vienintelė nepageidautina kiaušinio savybė ta, kad jame gana daug cholesterino, kurio didesnis kiekis nepageidautinas žmogaus racione. Kiaušinio baltyme būna daug natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje - fosforo, sieros, kalcio.
Egzotinių paukščių kiaušiniai ant Velykų stalo nepažeidžia tradicijų. Vištos kiaušinis tapo kasdieniu maistu, todėl žmonės nori paįvairinti savo Velykų stalą, nori kažko įspūdingo. Nuo seno buvo tikima, kad kiaušinis sugrąžina jėgas, o kokio jis paukščio, ne taip jau svarbu. Juk senovėje žmonės valgydavo laukinių paukščių kiaušinius.
Stručių kiaušiniai
Šilalės rajone stručių ūkį turintis Romualdas Bertašius pasakojo, kad kiaušinius parduoda tik prieš Velykas, vėliau neapsimoka. Tada perinami stručiukai ir realizuojami. Daugiau nei pusantro kilogramo kiaušinio kaina - 80 litų. Patys Bertašiai per Velykas valgo ne virtus kiaušinius, o omletą. „Prie visos kompanijos kiaušinį pragręžiame, turinį išpučiame į indą, pridedame prieskonių ir kepame kiaušinienę“, - pasakojo ūkininkas. Tokio patiekalo užtenka maždaug dešimčiai žmonių.
Keletą metų stručius auginęs vilnietis Mindaugas Garška pripažino, kad jų kiaušinis - keisto skonio, o baltymas itin skaidrus. Beje, kietai išvirti stručio kiaušinį užtrunka pusantros valandos.
Anot gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės, tiek stručio, tiek vištos kiaušiniai, yra žmogaus organizmui naudingų medžiagų šaltiniai. „Tiesa, egzotikos mėgėjams siūlau netikėti prekybininkų skelbiamomis nerealiomis stručio kiaušinių savybėmis - paprasti kiaušiniai nuo stručio savo maistinėmis savybėmis beveik nesiskiria“, - sakė dietologė.
Kiaušinio sandara ir kokybė
Kiaušinis - gyvūnų moteriška lytinė ląstelė (kiaušialąstė). Paukščio kiaušinio sandara: 1. Kevalas, 2. Išorinė pakraštinė plėvelė, 3. Vidinė pakraštinė plėvelė, 4. Vytulas, 5. Skystas baltymas, 6. Tirštas baltymas, 7. Trynio dangalas, 8. Trynys, 9. Gemalinis diskas, 10. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu, 11. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu, 12. Trynio plėvelė, 13. Vytulas, 14. Oro kamera, 15. Oocitas (nesubrendusi kiaušialąstė) atsipalaidavęs iš kiaušidės atsiduria kiaušintakyje, čia po tam tikrų pakitimų oocito branduolyje jis virsta kiaušiniu ir apvaisinamas spermatozoido. Ilgame kiaušintakyje yra įvairių liaukų, kurios po apvaisinimo apgaubia kiaušialąstę pirma baltyminiu sluoksniu, po to dviem plonomis pergamentinėmis plėvelėmis. Tuomet kiaušinis patenka į išsiplėtusią raumeningą kiaušintakio dalį - gimdą, kurioje iš liaukų išskyrų susiformuoja kietas kiaušinio kevalo lukštas, kurį nudažo pigmentai. Susiformavęs kiaušinis patenka į kloaką, o iš ten į aplinką. Vištos kiaušinis kiaušintakiu slenka maždaug parą. Tuo tarpu karvelių per beveik dvi paras.
Vidinę padėto kiaušinio dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra priaugęs gemalinis diskas (paukščio gemalas ankstyvosiose vystymosi stadijose). Trynys yra padengtas plona plėvele ir plūduriuoja skystame baltyme (vidinis baltymo sluoksnis tirštesnis, išorinis - skystesnis), kuris yra baltyminės kiaušintakio dalies sienelės gaminys (sekretas). Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai - vytulai ant kurių kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas būna visuomet paviršiuje. Visa tai gaubia dvisluoksnė polukštinė plėvelė, kuri bukajame kiaušinio gale persiskiria ir sudaro oro pilną ertmę. Kiaušinį dengia kietas lukštas, kuris susideda iš kalcio druskų (kalcio karbonato) ir turi daug smulkių kanalėlių, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oras ir išeina besivystančio gemalo gyvybinės veiklos dujiniai produktai.
Vienų paukščių kiaušiniai būna balti ar vienspalviai (genių, pelėdų, karvelių). Kiti, tokie kaip žvirbliniai, plėšrieji paukščiai, kirai, tilvikiniai, deda spalvotus kiaušinius. Paprastai kevalo spalva yra melsva arba gelsva išmarginta įvairių atspalvių dėmėmis. Dėmių spalva priklauso nuo ooporfirino, kuri susidaro iš suirusių raudonųjų kraujo kūnelių, patekusių į kaušintakius. Iš jų susiformuoja įvairaus dydžio gumulėliai, kurie prilipę prie kevalo sudaro taškus ir dėmes.
Kiaušinių dydis būna labai įvairus ir priklauso nuo paukščio rūšies. Didžiausius kiaušinius tarp dabar gyvenančių paukščių deda strutis, kuris yra 2000 kartų didesnis nei kolibrio kiaušinis. Stručio kiaušinis yra apie 180 mm pločio ir 140 mm aukščio bei sveria apie 1,2 kilogramo. Kolibrio kiaušinis yra 13 mm ilgio ir 8 mm pločio ir sveria apie pusę gramo. Išnykusio milžiniško paukščio epiornio kiaušiniai buvo 7 kartus didesni nei stručio. Net ir vienodo dydžio paukščių kiaušiniai neretai būna nevienodo didumo.
Kiaušinio trynys ir baltymas yra maistas besivystančiam paukščio gemalui. Gemalo diskas su tryniu suaugęs ir gemalui vystantis tarp jo ir trynio susidaro virkštelė, pro kurią grūdeliai patenka į paukščiuką. Jam augant trynys vis mažėja. Neužperėtas kiaušinis būna sunkesnis už užperėtą. Kiaušiniui išperėti reikia tam tikros temperatūros. Esant aukštesnei ar žemesnei temperatūrai išsirita nenormalūs jaunikliai. Neužperėtas vištos kiaušinis, laikomas žemesnėje nei 24 laipsnių temperatūroje, sugebėjimą vystytis praranda tik po 3-4 savaičių. Tačiau paukščių, kurie pradeda perėti padėję 1-2 kiaušinius, šis sugebėjimas prarandamas anksčiau. Perėjimo pabaigoje, paukščiukas turi savo šilumos, tad galima jį palikti ilgesniam laikui. Perėjimo laikas skirtingas pas įvairius paukščius ir neretai priklauso nuo kiaušinio dydžio - didesni perimi ilgiau, nors taip yra ne visada.
Kiaušinių klasifikacija ir laikymas
Kiaušiniai pagal savo kokybę yra skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai surūšiuojami, paženklinami ir supakuojami per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo. A klasės kiaušiniai dar skirstomi į svorio kategorijas: XL - labai dideli (73 g ir didesni), L - dideli (63-73 g), M - vidutiniai (53-63 g), S - maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuotės. Galima prekiauti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniais. Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu, kiaušiniai neatitinka A klasės kiaušiniams taikomų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei.
Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys yra taikomos smulkiems ūkininkams, kurie augina ne daugiau kaip 50 vištų savo ūkyje. Pirmoji žymens dalis nurodo auginimo būdą (0 - ekologiniai, 1 - laisvai laikomų vištų, 2 - aptvaruose, 3 - narvuose). Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turės ženklą LT.
Vištų kiaušiniai aplink lukštą turi apvalkalą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo į vidų. Šis apsauginis sluoksnis pažeidžiamas plaunant kiaušinį. Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Specialistė I. Stoškuvienė pažymi, kad virti kiaušiniai sugenda greičiau, kai jų lukštai yra pažeisti ir mikroorganizmai greičiau patenka į kiaušinio vidų. Todėl kiaušiniai po virimo neturėtų būti panardinami į šaltą vandenį, kadangi kiaušinyje esantys mikroorganizmai gali prasiskverbti pro mažus įtrūkimus ar pro akytus lukštus. Siekiant apsaugoti savo sveikatą, virtą kiaušinį patariama suvartoti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo išvirimo.
- Rekomenduojama kiaušinius laikyti ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje.
- Vartoti tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių.
- Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo.
- Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius.
- Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.
„Raginame pirkėjus prisiminti šį ryšį ir pagalvoti, kokiomis sąlygomis yra laikomi velykinius kiaušinius dedantys paukščiai. Palaikome idėją, kad marginami kiaušiniai turi būti ne tik patvarūs, bet ir tvarūs, t. y. įsigyjami iš geresnes sąlygas turinčių paukštynų, kuriuose gyvūnai yra auginami atsakingai ir turi sąlygas patenkinti savo natūralius poreikius“, - sako R. Dėl to „Lidl“ prekybos tinklas siekia dar iki 2024 metų pabaigos iš savo asortimento išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius, o iki 2025 metų pabaigos - tokių kiaušinių nebenaudoti savo privačių prekių ženklų gaminiuose.
Paprastas kiaušinių marginimo metodas, kuris labai patiks vaikams
Žaidimas "Kieno kiaušiniai kiečiausi?"
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, Velykos neįsivaizduojamos be margučių. Tai ne tik šventinis simbolis, bet ir smagus užsiėmimas, ypač vaikams. Vienas populiariausių velykinių žaidimų - "Kiaušinių daužymas", arba "Kieno kiaušiniai kiečiausi". Šis žaidimas turi gilias tradicijas ir savitas taisykles.
Istorija ir taisyklės
Nors tiksli žaidimo atsiradimo data nėra žinoma, kiaušinių daužymo tradicija siekia gilius laikus. Kiaušinis nuo seno simbolizavo gyvybę, atgimimą ir pavasarį. Tikėta, kad kiaušinis turi magiškų galių, todėl jis buvo naudojamas įvairiose apeigose ir žaidimuose.
Lietuvoje kiaušinių daužymas, kaip velykinis žaidimas, paplito XIX amžiuje. Žaidimas buvo populiarus tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Anksčiau kiaušinius dažydavo natūraliais dažais - svogūnų lukštais, burokėlių sultimis, žolėmis. Šiandien margučiams išmarginti naudojama kur kas daugiau priemonių.
Žaidimo "Kieno kiaušiniai kiečiausi" taisyklės yra gana paprastos:
- Žaidėjai pasirenka po vieną margutį.
- Žaidėjai paeiliui daužia savo kiaušinius į priešininko kiaušinį.
- Kiaušinis, kuris lieka sveikas, laimi.
Patarimai, kaip laimėti
Norint laimėti žaidimą "Kieno kiaušiniai kiečiausi", reikia pasirinkti tinkamą kiaušinį. Štai keli patarimai:
- Rinkitės kiaušinį su storesniu lukštu.
- Apžiūrėkite kiaušinį prieš žaidimą - ar nėra įskilimų.
- Laikykite kiaušinį tvirtai rankoje.
tags: #kieno #kiausiniai #kieciausi
