Pragulos, dar kitaip vadinamos pragulų opomis ar lėtinėmis pragulų žaizdomis, yra audinių pažeidimai, atsirandantys dėl ilgalaikio audinių suspaudimo, sutrikdančio kraujotaką ir lemiančio audinių irimą. Nors terminai gali skirtis, visi jie apibūdina tą patį susirgimą, kurį geriausia vadinti tiesiog pragula arba pragulos žaizda.
Literatūros duomenimis, pragulos išsivysto 2,7-29,5 proc. visų ligoninėse gydomų pacientų. Daugumą (70-90 proc.) sudaro vyresni kaip 65 metų žmonės. Į rizikos grupę patenka intensyviosios terapijos skyriuose gydomi ir šlaunikaulio lūžį patyrę vyresnio amžiaus pacientai. Tarp paralyžiuotų ligonių pragulų nustatoma 60 proc. atvejų. Pacientų, kuriems išsivystė pragulų ligoninės stacionare, mirties rizika padidėja keletą kartų. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir tobulėjant medicinos technologijoms, vis daugiau išgyvena sunkių ligonių, todėl tikėtina, kad ir ateityje pragulos klinikinėje praktikoje išliks aktuali problema.
Pragulos yra didžiulė finansinė našta visų išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemoms, o kartu tai ir didžiulė psichologinė, socialinė bei fizinė našta pacientams. Taip yra todėl, kad pragulos yra lėtinės, sunkiai gydomos žaizdos. Pragulų gydymas visuomet yra ilgas, reikalingi specialūs tvarsčiai, neretai išsivysto įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, pragulos žaizdos infekcija ar pooperacinis žaizdos prasiskyrimas. Jei pragulos srities juntamoji inervacija nėra pažeista, pacientai jaučia skausmą, šios lėtinės žaizdos gali skleisti nemalonų kvapą, apriboti paciento socialinį statusą, paskatinti depresijos išsivystymą ir pan.
Kur ir kodėl vystosi pragulos?
Pragulos dažniausiai susidaro tipinėse kūno vietose, kuriose kaulinių struktūrų projekcija yra labiau išreikšta, t. y. minkštieji audiniai yra suspaudžiami tarp kaulinių struktūrų ir gulimojo arba sėdimojo paviršiaus. Šio patogenezinio mechanizmo įvardijimas paaiškina, kur ir kodėl gali susidaryti pragulos. Dažniausios pragulų lokalizacijos - kryžkaulio, sėdimojo gumburo ar šlaunikaulio gūbrio sritys. Pragulos taip pat gali vystytis menčių, pakaušio, kulnų, net ir alkūnių srityse, t. y. vietose, kuriose santykinai nedidelis kaulo paviršius remiasi į čiužinio paviršių. Pastarųjų lokalizacijų pragulos yra labiau sietinos su ilgu gulėjimu intensyviosios terapijos skyriuose, tačiau dėl didėjančio dėmesio pragulų profilaktikai jų skaičius palaipsniui mažėja. Pragula - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti sunkiems pacientams, kurie dėl funkcinių sutrikimų yra priversti sėdėti arba gulėti ilgą laiką nekeisdami kūno padėties, ta pačia poza. Tai žaizda apimanti odą ir gilesnius sluoksnius - paodį, fasciją, raumenis dėl kraujo apytakos sutrikimo. Pagrindinės pragulų atsiradimo vietos yra kryžkaulis, alkūnės, mentės, pakaušis, kulnai, išorinės kelių sritys, šlaunis žemiau klubo, peties sąnarys bei skruostas. Pragula gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje. Taip pat pragulos gali išsivystyti ir dėl ilgalaikio išorinių prietaisų poveikio odai ir gleivinei, pavyzdžiui, deguonies tiekimo įrangos, zondų, kateterių, įtvarų ir kt.
Pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys yra dvi: mechaninis pažeidimas (ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, audinių plėšimas - kai gilesni audinių sluoksniai tiesiog atplyšta nuo odos ligoniui netinkamai verčiant ar perkeliant lovoje) ir medžiagų apykaitos sutrikimas (pagrinde baltymo trūkumas, mažakraujystė, odos jutimų sutrikimai senyvame amžiuje, odos maceracija, karščiavimas, bendrinė ir vietinė infekcija). Taip pat skiriami pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo veiksniai. Pirminiai - tai mechaninis minkštųjų audinių struktūrų pažeidimas, spaudimas, tempimas, trintis. Antriniai - bendros fizinės ir imuninės būklės silpnumas, mažakraujystė, baltymų stygius, karščiavimas, odos jutimų sutrikimas senyvame amžiuje ar sergant cukriniu diabetu, odos pažeidimai.
Svarbūs faktoriai, darantys įtaką pragulų atsiradimui, yra spaudimo intensyvumas ir trukmė. Kuo stipresnis spaudimas, tuo greičiau išsivysto pažeidimas. Užtenka vos dviejų valandų, kad sveikuose audiniuose atsirastų pakitimai. Pirmasis ženklas, kad pradeda vystytis pragulos, kai tam tikroje vietoje ilgiau nei pusvalandį neišnyksta odos raudonumas. Į tarp dviejų kietų paviršių, pavyzdžiui, kaulo ir lovos, suspaustus audinius mažiau priteka kraujo, jie gauna mažiau maistingųjų medžiagų, svarbiausia, deguonies, taip pat sutrinka nereikalingų produktų šalinimas ir audiniai miršta. Kai sėdint pacientui lovoje ar neįgaliojo vežimėlyje giliau esantys audiniai „slenka“ nuolydžiu, tai yra kai oda ir poodiniai audiniai pasislenka priešingomis kryptimis, tai įvyksta dėl plėšimo jėgos, dar vadinamos „kirpimo“ jėga. Dėl šios jėgos labiausiai pažeidžiami gilieji audiniai ir ši giliųjų audinių nekrozė gali būti neatpažinta tol, kol neatsiranda odos pažeidimų. Toje kūno vietoje, kurioje atsiranda trintis ar spaudimas, pakyla temperatūra. Pagreitėja medžiagų apykaita, todėl audiniams prireikia daugiau deguonies, o į suspaustus audinius jo patenka mažiau. Trintis su šiurkščia patalyne, marline tvarsliava, sauskelnėmis sukelia odos paraudimus, kurių pasekmė taip pat gali būti pragulos. Besitrinanti į kitą paviršių, oda susilpnėja, praranda savo epidermį ir gali būti pažeista. Vengti paciento traukimo, gulintį kelti specialia pakėlimo paklode. Drėgmė (šlapimas, prakaitas, išskyros iš žaizdų) sukelia odos pažeidimą, dėl to susilpnėja apsauginė odos funkcija ir susidaro idealios sąlygos atsirasti bakterijoms, padidėja infekcijos rizika. Ligoniai, kurie nelaiko šlapimo ar (ir) išmatų, turi labai didelę pragulų riziką.
Pacientus, kuriems dažniausiai vystosi pragulos, galima suskirstyti į 3 grupes. Tai žmonės, kuriems dėl tam tikrų priežasčių, dažniausiai jaunystėje įvykusių traumų, yra sutrikę apatinių galūnių jutimai ir valdymas. Šie žmonės juda tik su neįgaliojo vežimėliu, jiems dažniausiai susiformuoja sėdimojo gumburo pragulos. Kita pacientų grupė - tai dėl įvairių ligų ar buvusių traumų prikaustyti prie lovos pacientai. Pacientams, kurie turi antsvorio, pragulų išsivystymo tikimybė yra didesnė. Gretutinės ligos pragulų susidarymui didelės įtakos neturi, tačiau nuo šių ligų priklauso jų gijimas, gydymo veiksmingumas. Įvairūs kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas gali lemti, kad pragulas gydyti bus sunkiau.
Pragulos, susidarius sąlygoms, išsivysto visiems be išimties, o esant tinkamai profilaktikai jų galima išvengti šimtu procentų. Pragulos yra klastingos. Kartais žmonės, kurie daugelį metų tvarkingai laikęsi režimo, trumpam nusprendžia atsipalaiduoti ir režimo nepaisyti. Jie mano, kad, tiek laiko neturėję pragulų, gali sau leisti ilgesnį laiką nekeisti padėties ar nenaudoti specialių priemonių ir dėl to nieko blogo nenutiks. Deja, taip nėra. Užtenka vieno ilgesnio pasėdėjimo, vieno trumpalaikio nukrypimo nuo režimo - ir pragulos vėl gali imti vystytis.
Pragulų stadijos
Pragulos pagal sunkumo laipsnį klasifikuojamos į 4 stadijas. Klasifikavimas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso gydymo taktikos parinkimas ir gydymo prognozė. Pragulų stadijos yra tiesiogiai susijusios su pragulų gyliu arba odos storio pažeidimu.
- Pirmos stadijos pragula - tai neišnykstantis paraudimas. Audinių vientisumo pažeidimo nėra, tačiau matomas paraudimas, kuris, paspaudus jį pirštu, net trumpam neišblykšta. Pirmos stadijos pragula yra eritema - lokalus odos ploto paraudimas, kai audiniai nėra įtrūkę.
- Antros stadijos pragula - ne viso odos storio pažeidimas. Tai negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio audinių sluoksnio, kurios dugnas neretai būna išklotas granuliaciniu audiniu ar apnaša.
- Trečios stadijos pragula yra dar gilesnė, kai yra pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį.
- Ketvirtos stadijos pragula - dar vienas audinių sluoksnis gilyn. Pragulos dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius.
Pragulu profilaktika
Pragulu profilaktika yra pati svarbiausia. Ji susideda iš trijų pagrindinių dalių: spaudimo mažinimo, odos priežiūros bei esančių pragulų efektyvaus gydymo. Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas taip pat neatsiejamos profilaktikos dalys, kurios pagerina specialiųjų priemonių efektyvumą.
Spaudimo mažinimas: Pažeidžiamiausių šiuo požiūriu kūno vietų spaudimo mažinimas pasiekiamas įvairiais specialiais prietaisais bei įrenginiais. Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką. Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių. Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą. Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš natūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą. Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būti patogi, minkšta ir neveržti kūno. Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus. Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwa-ve sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, spaudimą keičiantys čiužiniai „antipraguliniai“, naudojimas silikoninio pluošto antklodės. Pragulų profilaktikai - spaudimo keitimui naudojamos slaugos priemonės: čiužinys nuo pragulų iš grikių lukštų - grūdų lukštai yra slidūs, todėl čiužinys lengvai prisitaiko prie kūno; universalus čiužinys nuo pragulų; pagalvėlės kulnų, dubens, alkūnių pragulų profilaktikai; čiužinys dubens srities pragulų gydymui - su specialiomis kiaurymėmis oro cirkuliacijai, gerina mikrocirkuliaciją - audiniai geriau aprūpinami maisto medžiagomis. Būtina reguliariai keisti kūno padėtį. Neįgaliojo vežimėliu judančiam pacientui būtina turėti specialių amortizuojančių pagalvių, paminkštinimų, priemonių, kurios didelį spaudimą viename taške paskirstytų didesniame plote. Šios priemonės - sertifikuoti medicininiai produktai, o dar geriau - pagaminti specialiai pacientui, pritaikyti pagal vežimėlio kėdę ir paciento kūną. Paprastos pagalvės iš spintos ar kiti namie randami daiktai dažniausiai nėra efektyvūs. Kalbant apie pragulų profilaktiką, siekiama, kad didesnis kūno paviršiaus plotas būtų spaudžiamas kuo mažesniu svoriu.
Odos priežiūra: Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Svarbi informacija slaugantiems: Pragulų rizikai įvertinti rekomenduojama naudoti pragulų rizikos skales, pavyzdžiui, Nortono skalę. Nustačius, kad ligoniui yra pragulų išsivystymo rizika, patariama sudaryti jam individualų pragulų profilaktikos planą. Slaugytojai turi informuoti bei mokyti ligonį ir jo šeimos narius apie pragulų profilaktiką. Raginama, pagal galimybes, atsisakyti pragulų profilaktikoje naudoti guminį pragulų ratą ir spiritą.
Šiuolaikinis pragulų gydymas
Pragulos, ypač didesnių stadijų, gydomos ilgai. Todėl daug lengviau jų išvengti, negu gydyti vėliau. Praguloms gydyti naudojamas priemonių kompleksas. Visuomet pradedama nuo profilaktikos. Tai jau minėtos specialios pagalbinės medicininės priemonės, čiužiniai, pagalvės ir pan. Žaizdos tvarstymas be tinkamos profilaktikos yra bevertis. Praguloms gydyti taikomos bendrosios žaizdos gydymo taisyklės - tinkamas žaizdos plovimas ir paruošimas tvarstyti, reguliarus pagal klinikines indikacijas tvarstymas, drėgnos terpės žaizdoje palaikymas, perteklinio eksudato pašalinimas, infekcijos kontrolė. Ypač svarbu kiekvieno tvarstymo metu nuplauti žaizdos paviršių fiziologiniu tirpalu ar vandeniu, nuo žaizdos pašalinti apmirusius audinius paviršiaus (pvz., apnašą, pagal galimybes - nekrotinius audinius, jei jų yra).
Kitas svarbus žingsnis yra tinkamo tvarsčio parinkimas pragulų opoms gydyti. Yra daug lėtinėms žaizdoms gydyti skirtų modernių tvarsčių - hidrokoloidinių, silikoninių, putų ir pan. Būtina atkreipti dėmesį, kad kiekviena tvarsčių grupė pasižymi skirtingomis charakteristikomis: skirtingai absorbuoja žaizdos eksudatą, ne visų tvarsčių sudėtyje yra antiseptinių medžiagų, ne visi tvarsčiai naikina bioplėvelę. Todėl svarbu, įvertinus žaizdos būklę, tinkamai parinkti tvarstį. Gydomasis tvarstis pasirenkamas įvertinus šiuos žaizdos kriterijus: infekcija, eksudacija, gylis, audiniai, dydis, aplinkinė oda.
Daugiausiai ištirti ir ilgiausiai praktikoje naudojami yra hidrokoloidiniai tvarsčiai. Pavyzdžiui, hidrokoloido masės tvarsčiai kaip GranuFlex® plačiai naudojami autolitiniam žaizdos valymui, t. y. siekiant nuo žaizdos paviršiaus pašalinti negyvus audinius. Pluoštiniai Hydrofiber technologijos principu pagaminti Aquacel® tvarsčiai gerai sugeria žaizdos eksudatą ir tarsi užrakina tvarsčio skaidulose, priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, nepalikdami tarpo. Taip žaizda apsaugoma nuo užterštumo svetimkūniais ir bakterijomis, joje palaikoma drėgna aplinka. Hydrofiber technologijos principu pagamintas Aquacel® Extra tvarstis tinka gausiai eksuduojančioms žaizdoms gydyti ir gilioms žaizdoms tamponuoti, nes gerai iškloja žaizdų ertmes, gausiai sugeria žaizdos eksudatą, apsaugo nuo žaizdos paviršiaus spaudimo. Tvarstis yra patvarus, traukiant iš žaizdos neplyšta, jo dalelės nepasilieka žaizdos dugne.
Tvarsčiai, kurie sudaryti iš kelių sluoksnių, gerai sugeria ir sulaiko žaizdos eksudatą, taip apsaugodami nuo aplinkinės odos pažeidimo ir maceracijos. Pavyzdžiui, Aquacel® Foam tvarstis pasižymi geromis eksudato absorbcinėmis savybėmis ir apsaugo nuo šoninio pratekėjimo. Paspaudus tvarstį, skystis iš tvarsčio neišteka ir neužteršia žaizdos bei apsaugo aplinkinę odą nuo maceracijos. Silikoniniai tvarsčiai turi silikoninį sluoksnį, kuris prilaiko tvarstį pakankamai tvirtai, tačiau nuimant tvarsčius apsaugo odą ir žaizdos dugną nuo pažeidimo, netraumuoja aplinkinės odos ir žaizdos audinių.
Tvarsčiai, kurių sudėtyje yra sidabro jonų, pasižymi baktericidiniu poveikiu. Jie naikina platų spektrą patogeninių mikroorganizmų, įskaitant atsparias antibiotikams bakterijas. Tvarstuose Aquacel® Ag + Extra sidabro jonai apsaugoti dviem pagalbinėmis medžiagomis, kurios tirpdo klampų bioplėvelės polisacharidinį sluoksnį, pasiekia patogenines bakterijas ir jas sunaikina. Būtina pabrėžti, kad bioplėvele padengta daugiau nei 60 proc. lėtinių žaizdų, ir ji yra viena dažniausių žaizdos gijimą stabdančių veiksnių.
Pragulos gydomos atsižvelgiant į jų stadiją. Be abejo, lengviau gydomos pradinių stadijų pragulos. Pirmos stadijos pragula nėra didelė problema, bet, deja, jos dažniausiai nepastebimos ar ignoruojamos. Pradedančią formuotis pragulą gali pamatyti pastabūs slaugos specialistai arba artimieji. Laiku ją atpažinus ir paskyrus tinkamą gydymą, tokią pragulą galima nesunkiai ir greitai išgydyti. Pirmos stadijos pragulą, esant tinkamai profilaktikai, būtina pradėti gydyti moderniais šiuolaikiniais tvarsčiais. Pavyzdžiui, Granuflex® Extra Thin arba Foam LiteTM ConvaTec, yra tinkamas pasirinkimas pirmo laipsnio praguloms gydyti. Jei oda yra išplonėjusi, gležna, ypač tinka Foam LiteTM ConvaTec tvarsčiai.
Antros stadijos pragulų gydymo pagrindą sudaro tinkamai parinktas tvarstis. Antros stadijos pragula yra paviršinė žaizda, kurios dugnas gyjant pasidengia granuliaciniu audiniu, o jį ilgainiui padengia naujas epitelis. Tokiai pragulai puikiai tinka poliuretano putų ar hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie efektyviai sugeria sekreto perteklių ir kontroliuoja drėgmės balansą žaizdoje, skatina granuliaciją ir epitelizaciją.
Trečios stadijos pragulos pagal gylį gali smarkiai skirtis, atsižvelgiant į lokalizaciją ir esantį poodinio audinio storį. Esant pragulos kanalui, tvarstant jį būtina setonuoti (pvz., Aquacel Extra arba Aquacel Ag+Extra). Ketvirtos stadijos pragulos žaizda jau yra gili, dažniausiai turinti ilgus, epiteliu išklotus kanalus ar vadinamąsias kišenes. Tokių pragulų tvarstymas nesiskiria nuo giliųjų trečios stadijos pragulų priežiūros, tačiau išgydyti jų be chirurginės intervencijos beveik neįmanoma.
Ne itin gilias pragulas, iki 3 stadijos, o kai kurias atvejais ir 3 stadijos, galima visiškai išgydyti konservatyviai. Tiesa, tam reikia nemažai laiko, tačiau apsieinama be operacinio gydymo, nes parenkami tinkami tvarsčiai ir atliekama adekvati pragulų profilaktika. Jau minėta, kad pragulų gydymas yra sudėtingas ir kompleksinis procesas. Net ir pats veiksmingiausias tvarstis nepadės, jeigu jis nebus laiku keičiamas, o ligonis nebus tinkamai slaugomas ir prižiūrimas. Jeigu nebus užtikrinta profilaktika (ligonio vartymas, čiužinio nuo pragulų ir kitų priemonių naudojimas), žaizda progresuos.
4 stadijos pragulos gydomos chirurginiu būdu - šalinamas epiteliu išklotas pragulos maišas. Siekiant padengti visą kišenę, neretai reikia panaudoti aplinkinius audinius. Kartais, kai kišenė nėra labai didelė, pavyksta tiesiog susiūti žaizdos kraštus. Kai pragulos defektas didelis, tenka atlikti pasukamojo raumens lopo operaciją. Jo metu paimama dalis aplinkinių raumenų, kuriuos mobilizuojame, pakeičiame jų lokalizaciją, tačiau neatsiejame nuo kraujotakos. Tokios operacijos tikslas - kad raumeniniai audiniai užslinktų ir padengtų kaulinį paviršių, t. y. vietą, kurioje susiformavo pragula. Suprantama, kad audinių, kuriais galime užlopyti žaizdą, kiekis nėra beribis. Jeigu pacientas dėl 4 stadijos pragulos operuojamas ne pirmą kartą, rekonstrukcijai tinkamų aplinkinių audinių gali stigti. Galiausiai po kartotinių tos pačios lokalizacijos pragulų operacijų pacientui belieka gyventi su žaizda.
Būtina atsakingai pasirinkti antiseptines medžiagas pragulų priežiūrai, nes dauguma antiseptikų turi citotoksinį poveikį ir stabdo lėtinės žaizdos gijimą. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, tokie antiseptiniai produktai kaip kalio permanganatas, vandenilio peroksidas ir briliantinė žaluma praguloms gydyti nėra naudojami.
Pragulų prevencija ir gydymas moderniais tvarsčiais / STOP praguloms akcija 2021 | Grike.lt
Baziniai pragulų gydymo principai - daug kartų minėta profilaktika ir režimo laikymasis arba, kitaip sakant, žalojančio veiksnio pašalinimas, jo poveikio mažinimas bei racionalus ir rimtai apsvarstytas antiseptinių produktų, įvairių tepalų vartojimas. Jeigu pragula išsivystė, gydymo baziniai principai yra tinkama jos priežiūra ir tinkamo tvarsčio parinkimas. Tvarsčiai parenkami atsižvelgiant į žaizdą. Kiekvienas tvarstis turi konkrečias indikacijas, be to, svarbu reguliariai jį keisti. Modernių gydomųjų tvarsčių pagrindinis tikslas skatinti žaizdos gijimą, palaikyti drėgną aplinką žaizdoje, sugerti eksudato perteklių, saugoti žaizdą nuo išorinio užterštumo ir aplinkos poveikio, užtikrinti pacientui komfortabilumo jausmą. Tvarsčiai, į kurių sudėtį įeina antiseptinės medžiagos, sugydo infekuotas žaizdas. Aquacel Ag+ Extra tvarstis tarptautinių ekspertų pripažintas kaip inovatyviausias tvarstis, kuris efektyviai naikina bioplėvelę. Dauguma šiuolaikinių tvarsčių kompensuojama Valstybinės ligonių kasos.
Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinį tvarstį sudaro vidinis lipnus ir išorinis dengiamasis sluoksniai. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda. Po kelių pirmųjų perrišimų žaizda gali atrodyti padidėjusi, nes tvarstis skatina atsiskirti žuvusius audinius. Raumenis, sausgysles ir kaulus siekiančias ar infekuotas žaizdas galima gydyti tik gydytojui prižiūrint. Tvarstant žaizdą šiuo tvarsčiu, jos negalima tepti jokiais vaistais, o plauti galima tik specialiu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Supakuoti tvarsčiai būna sterilūs. Jei pakuotė pažeista, jo naudoti negalima. Naudojimas: 1. Parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją. Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių. 2. Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais. 3. Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus. Viską darykite neskubėdami, nes sušilęs tvarstis prilimpa tvirčiau. Jei reikia, tvarsčio kraštus galima papildomai pritvirtinti pleistru. Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų sudėtingus kontūrus, pvz., alkūnę, kulną, pirštus. Jei reikia, ant hidrokoloidinio tvarsčio galima uždėti papildomą tvarstį, pvz., spaudžiamąjį. Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas. Tvarstis nuėmimas: paspaudę odą, pakelkite tvarsčio kraštus, paskui atsargiai nuimkite tvarstį. Žaizdą galima plauti steriliu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Kartu su hidrokoloidiniais tvarsčiais turėtų būti naudojamos atitinkamos papildomos priemonės - kūno svorio spaudimą mažinančios priemonės, reguliarus ligonio vartymas. Jei žaizda gilesnė kaip 5 mm, po hidrokoloidiniu tvarsčiu rekomenduojama papildomai vartoti specialius gelius. Šių tvarsčių negalima naudoti, jeigu esate pastebėję jautrumą tvarčio komponentams. Šalutinės reakcijos: kartais suerzinama ir (ar) suminkštėja aplinkinė oda, pasireiškia alerginė reakcija, žaizda stipriau randėja.
Tvarstymas pagal pragulų stadijas:
- Tvarsčiai I stadijos praguloms: Esant pirmo laipsnio pragulai - neblykštančiam odos paraudimui, kuris neišnyksta paraudusią vietą paspaudus - rekomenduojame naudoti ploną lipnų hidrokoloidinį tvarstį opos atsiradimui išvengti. Tam tinka prilimpantys ploni hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie uždėjus ant paraudusių pirmo laipsnio pragulos vietų gali būti laikomi 5-7 dienas. Su tokiu tvarsčiu galima maudytis, praustis. Tvarstis apsaugo odą nuo trinties į patalus, bei nuo išorės veiksnių - galimo šlapimo ar išmatų patekimo ant odos, kt.
- Tvarsčiai II stadijos praguloms: II laipsnio pragula: dalinis odos pažeidimas, apimantis dermą, epidermį arba abu šiuos odos sluoksnius. Opa yra paviršinė, kliniškai atrodo kaip nubrozdinimas arba pūslė. Jei antro laipsnio pragula yra be infekcijos požymių, dar negausiai šlapiuoja, rekomenduojame tvarstyti lipniais storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Šie tvarsčiai turi plonesnius kraštelius, kurie atsparesni tvarsčiui trinantis į patalus. Su šiais tvarsčiais galima maudyti, prausti ligonį. Opa apsaugoma nuo išorės veiksnių ir galimo užkrato patekimo į žaizdą. Yra specialios tvarsčių formos praguloms: kulno ir kryžmens sričiai tvarstyti. Svarbu: Hidrokoloidinis tvarstis turi dengti opą ir bent 2,5-3 cm sveikos odos aplink ją. Keisti, kai tvarstis prateka ar eksudato pūslė artėja prie tvarsčio kraštelio, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas. Nenaudoti kartu su tvarsčiais antiseptikų, pabarstų, kremų. Jei antro laipsnio pragula šlapiuoja gausiai ir yra infekcijos požymių - rekomenduojame ant pragulos dėti antimikrobinius tvarsčius su sidabru, o juos uždengti lipniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.
- Tvarsčiai III-IV stadijos praguloms: III-IV laipsnio pragulų opos yra gilios, pažeidžia odą ir giliau esančius audinius. Tvarstant III-IV laipsnio pragulas reikia naudoti: žaizdos užpildą ir dengiamąjį tvarstį. Žaizdos užpildas gali būti: specialus gelis, jei opa nešvari, joje yra nekrotinių audinių. Tuomet užpildoma 80% žaizdos gylio geliu ir opa uždengiama dengiamuoju vandens nepraleidžiančiu hidrokoloidiniu tvarsčiu. Perrišama ne rečiau kaip kas 3 dienas, kol opa nešvari ir valosi. Jei opa jau išsivaliusi, galima geliu užildytą opą palikti iki 7 dienų. Absorbcinis tvarstis su sidabru, kai yra žaizdos infekcijos požymių arba infekcijos rizika. Tuomet antimikrobiniu tvarsčiu užildoma opa, tvarstį sulenkiant kelis kartus. Atidžiai apžiūrėkite ar tvarstis užpildė ir pragulos kišenės ertmes. Svarbu, kad tvarstis išklotų visą žaizdos dugną. Palikite tvarsčio „uodegėlę” kyšoti iš žaizdos ir uždenkite antriniu tvarsčiu. Paprastas absorbcinis tvarstis neinfekuotoms eksuduojančioms gilioms praguloms.
