Nevalingas naktinis šlapinimasis į lovą, dar kitaip vadinamas naktine enureze, yra dažna vaikučių bėda. Ji dažniau kamuoja berniukus. Visiškai normalu, kad nevalingai tiek dieną, tiek naktį į kelnytes vis dar pasišlapina 2-3 metų vaikai. Tačiau tėvai sunerimti turėtų, jei ši problema nepraeina 5 m. Kuo vaikas mažesnis, tuo dažniau jis šlapinasi nevalingai: retai kuriam 2-3 m. vaikui pavyksta išmiegoti visą naktį sausam. Dauguma specialistų sutaria, kad 5 m. turėtų būti „atskaitos taškas“, t.y. jei 5 m. vaikui vis dar pasitaiko, kad jis naktį šlapinasi į lovą, reikia ieškoti priežasčių.
Įvairių šalių duomenimis, net 15 proc. penkiamečių-šešiamečių turi šį rūpestį. Tai nėra rimta liga, veikiau vėluoja vaiko branda ir įgūdžiai. Vaikui augant kartais tai praeina savaime, tačiau gali būti, kad naktinis šlapimo nelaikymas yra rimtų inkstų ar šlapimo takų ligų požymis. Taip pat ši bėda gali byloti apie cukrinį diabetą, kai pradėjęs daugiau gerti vaikas ima šlapintis į lovą. Naktimis į lovą šlapinasi kas penktas penkerių metų vaikas, o 12-kos metų - kas dešimtas. Vienas iš šimto suaugusiųjų taip pat nekontroliuoja savo šlapinimosi naktimis.
Naktinė enurezė gali būti pirminė, kai į lovą šlapinamasi nuo gimimo be ilgesės pertraukos, ir antrinė, kai vėl šlapintis pradedama po 6-12 mėnesių pertraukos. Pirminė enurezė pasitaiko 80-85 proc. visų atvejų. Nuo pirminės enurezės kenčia apie 15-20 proc. vaikų. Diagnozuojama daug rečiau ir jos priežastys išties psichologinės: pradėta lankyti mokykla, darželis, įtampa dėl tėvų skyrybų, patirta prievarta, didelis išgąstis ir pan. Šiuo atveju gali padėti psichologai ir psichoterapeutai. Tačiau dažniausiai diagnozuojama pirminė vaikų naktinė enurezė, kurios priežastys ir gydymas neturi nieko bendra su psichologija.
Pirminė naktinė enurezė yra viena iš dažniausių vaikų ligų. Ji minima dar Eber’io papiruse prieš 3550 metų. 5-6 metų vaikų naktį į lovą šlapinasi 15-25%. Savaime pasveiksta 15% ligonių per metus. Sveikiems vaikams naktį padidėja serumo antidiuretinio hormono (vazopresino) koncentracija, vaikas išskiria mažiau šlapimo ir tai jam leidžia ramiai miegoti. Sergant naktine enureze, antidiuretinio hormono (ADH) koncentracija vaikų kraujo serume būna sumažėjusi, o naktinio šlapimo kiekis padidėja nuo 2 iki 3 kartų.
Naktinės enurezės priežastys
Naktinė enurezė gali būti sukelta įvairių veiksnių. Tarp dažniausių priežasčių yra:
- Hormonų įtaka: esant nebrandžiai nervų sistemai sutrinka antidiuretinio hormono vazopresino gamybos bioritmas. Šis hormonas reguliuoja šlapimo išsiskyrimo kiekį. Jo trūkumas lemia tai, kad naktį šlapimo susidaro per daug, todėl pūslė greitai prisipildo. Vazopresino gamyba dažniausiai sutrinka dėl nebrandžios nervų sistemos. Net 80-90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, nustatomas šio hormono stygius.
- Nesusiformavęs šlapinimosi refleksas: dėl to vaikas nesugeba prabusti šlapimo pūslei prisipildžius. Ankstyvoje vaikystėje šlapinimosi refleksą kontroliuoja nugaros smegenys, o šlapimo pūslei prisipildžius signalas perduodamas nervų sistemai, atpalaiduojančiai šlapimo pūslės rauką: kūdikis ar mažas vaikas pasišlapina nevalingai. Vaikui augant šlapinimosi reflekso kontrolę perima nervų centrai: vaikas pats geba kontroliuoti šlapinimąsi. Kai šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas užsimano šlapintis ir prašosi ant puoduko.
- Psichologinės priežastys: Enurezė vystosi dėl psichologinių problemų, traumų jautresniems ir emociškai nestabiliems vaikams. Dažniausiai vaikams ypač stiprus stresas kyla dėl pakitusios gyvenamosios vietos, patyčių, tėvų skyrybų, artimojo netekties ir pan. Dėl intensyvaus streso enurezė dažnai atsinaujina - vystosi antrinė enurezė. Tačiau psichologinės problemos nesukelia pirminės naktinės enurezės. Tačiau enurezė sukelia vaikui psichologinių problemų. Šie vaikai save blogiau vertina, jiems dažniau būna nerimo būsenos.
- Ligos: Būtina ištirti, ar besišlapinantis į lovą vaikas neserga jokiomis kitomis ligomis. Tokiu atveju galima įtarti antrinę enurezę, vidutiniškai pasitaikančią 10-15 proc. visų atvejų. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs siuntimą nefrologo (inkstų ligų specialisto) konsultacijai. Dažnai būna padidėjęs šlapimo pūslės dirglumas ar nestabili šlapimo pūslė, sergant latentiniu cistitu. Naktinė enurezė diagnozuojama vaikams nuo 5 metų amžiaus, jei jie naktį šlapinasi į lovą. Kadangi naktinio šlapinimosi priežastimi gali būti inkstų ligos (šlapimo organų infekcija, inkstų nepakankamumas), endokrininės ligos (cukrinis ar necukrinis diabetes), tai atliekamas šlapimo tyrimas ir inkstų echoskopija. Šie tyrimai leidžia diferencijuoti pirminę naktinę enurezę nuo kitų inkstų ligų.
- Paveldimumas: Šis sutrikimas neretai paveldimas. Ypač glaudus tėvo ir sūnaus paveldėjimo ryšys. Jei vienas tėvų šlapinosi vaikystėje, tikimybė, kad taip nutiks vaikui, yra 45 proc. Jei ir tėtis, ir mama (arba jų abiejų giminėse) turėjo šią bėdelę, tikimybė padidėja net iki 80 proc. Kitaip sakant, 3 iš 4 jų vaikų šlapinsis naktį. Jei bent vienas iš tėvų vaikystėje sirgo enureze, rizika, kad ji pasireikš vaikui, siekia apie 40 %.
Kada kreiptis į medikus? Pasak gydytojos, į medikus verta kreiptis tada, kai į lovą šlapinasi vyresnis negu penkerių metų vaikas. Jeigu šlapią lovytę radote tik kartą, nerimauti neverta: greičiausiai vaikas tądien buvo pavargęs ar prieš atsiguldamas išgėrė daugiau negu įprastai skysčių. Problema yra tada, kai vaikas šlapinasi po kelis kartus per savaitę ar kasdien - ir tai nuolat kartojasi.
Tėvai kartais nedrįsta kreiptis į gydytojus, nes tai atrodo ne taip svarbu ir „garbinga“, kaip, pavyzdžiui, širdies skausmas. Vaiką prižiūrintis šeimos ar vaikų ligų gydytojas irgi dažnai neskiria dėmesio šiai problemai. O vaikui augant ir jo negydant bėda tampa rimtesnė ir vis sunkiau pagydoma. Be to, metams bėgant tai tampa didelė visos šeimos problema: tėvams rūpesčių ir išlaidų kelia kasdien skalbti patalus, vargina nemalonus šlapimo kvapas, o vaikai bijo važiuoti į stovyklas, nakvoti pas draugus ir ilgainiui gali net imti vengti bendraamžių.
Gydymo būdai
Nors naktinis šlapinimasis gali kelti nerimą tėvams, svarbu žinoti, kad tai yra gydoma problema. Gydymo metodai parenkami individualiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, enurezės tipą ir priežastis.
Šlapinimosi dienynas
Viena iš svarbių diagnostikos priemonių - šlapinimosi dienynas, kurį tėvai kruopščiai pildo. Dienyne pažymima, kiek ir kada vaikas gėrė skysčių, kada ir po kiek šlapinosi, ar skaudėjo šlapinantis, ar kelnės sušlapo naktį ir pan. Iš dienyno galima spręsti apie vaiko šlapimo pūslės tūrį ir skysčių vartojimo įpročius. Jeigu išgėrus 100 ml šlapimo pūslė jau būna pilna, vadinasi, tai jau problema - per mažas šlapimo pūslės tūris. Maždaug 4-5 m. vaikas turėtų per dieną šlapintis 6-7 kartus. Gali šiek tiek svyruoti, bet ne rečiau kaip 4 ir ne dažniau kaip 8 kartus per parą.
Medikamentinis gydymas
Besišlapinančiam į lovą vaikui gydytojas gali skirti gydymą vaistais. Jų yra keletas rūšių - vieni kompensuojami, kiti - ne. Daugiau kaip du dešimtmečius naktinė enurezė sėkmingai gydoma vaistu „Minirin®”. Galima vartoti lašus į nosį, aerozolį ar tabletes nuo 5 metų. „Minirin®” veiklioji medžiaga desmopresinas skatina inkstus labiau koncentruoti šlapimą. Šlapimo pasigamina mažiau ir vaikas naktį išmiega sausas. Gydymas būna efektyvus 60-80% atvejų. Jei pradinė dozė neveikia, tai po 2 savaičių ji padidinama. „Minirin®” gydoma 3-6 mėnesius ir ilgiau. Enurezei gydyti taikomi ir tricikliniai antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas, melipraminas). Gydymas efektyvus 60% atvejų. Šios grupės preparatai sumažina šlapimo pūslės tonusą ir skatina antidiuretinio hormono sekreciją. Gydymo kursas yra 3 mėnesiai. Spazmolitikai (oksibutininas, flavoksatas) gali būti skiriami kartu su desmopresinu ar tricikliniais antidepresantais.
Elektroniniai žadintuvai
Kitas gydymo būdas - elektriniai žadintojai. Tai tokie prietaisai, kurie reaguoja į drėgmę. Pradėjęs naktį šlapintis vaikas pažadinamas. Ilgainiui jis išmoksta pabusti anksčiau - tada, kai prisipildo pūslė. Specialus treniruoklis turi įklotą, pritvirtinamą prie vaiko kelnaičių. Kai naktį vaikas pradeda šlapintis, treniruoklis suveikia ir pradeda skleisti garsą arba vibraciją. Palaipsniui formuojasi refleksas: kai šlapimo pūslė prisipildo, vaikas užsinori šlapintis. Teigiamų pokyčių jau galima pastebėti po ~2 sav. Gydant enurezę sėkmingai naudojami garso signalus skleidžiantys aparatai. Šlapinimosi sulaikymo „treniruokliai“ padeda suformuoti vaiko šlapinimosi refleksą. Šie prietaisai nustato labai tikslią šlapinimosi pradžią ir duoda signalą smegenims: „noriu šlapintis, reikia pabusti ir eiti į tualetą“. Aparato veikimo mechanizmas gana nesudėtingas. Tikslas - išugdyti natūralų šlapinimosi refleksą. Smegenyse užsifiksuoja, jog kai tik prisipildys šlapimo pūslė, atsiras noras šlapintis, aparatas pradės cypti, todėl bet kokiu atveju vis tiek reikės keltis ir eiti į tualetą, todėl neverta net pradėti šlapintis į lovą. Po kiek laiko vaikas pabunda kelias sekundes anksčiau prieš garsinį signalą, dar vėliau skambučio išvis nereikia.
Psichoterapija ir elgesio keitimas
Kai kuriais atvejais, ypač jei enurezė yra antrinė ir susijusi su psichologinėmis problemomis, gali padėti psichoterapija. Svarbu mažinti vaiko patiriamą stresą, užtikrinti ramią aplinką, jaustis saugiam. Tėvams reikia paaiškinti, kad naktinė enurezė pagydoma liga. Reikia pastoviai bandyti vaikui įteigti, kad jis gali miegoti sausas. Premijavimas (vaikas, jei išmiega sausas, turi teisę dienoraštyje priklijuoti žvaigždę, nupiešti saulę) padeda pakeisti vaiko elgesį ir jo požiūrį į naktinį šlapimo nelaikymą.
Svarbu atminti, kad vaikui augant, nerekomenduojama naudoti sauskelnių vyresniame amžiuje. Pasistenkite iki miego likus 2 val. apriboti skysčių vartojimą. Tinkamas laikas - 1-1,5 m. Specialistų nuomone, nuo sauskelnių privalu atpratinti 2,5-3 m. vaikus.
Svarbiausi patarimai, kaip padėti vaikui susidoroti su šlapimo nelaikymu lovoje
Kitos priemonės
Nors alternatyvių gydymo metodų, tarkim, akupunktūra ar kiti, veiksmingumas moksliškai nėra įrodytas, kai kuriais atvejais gali būti taikomos ir kitos priemonės. Gydytoja A.Jankauskienė įspėja, kad gydant naktinį vaikų šlapinimąsi greito rezultato tikėtis neverta. Tai kelių mėnesių darbas ir vieno universalaus gydymo būdo visiems nėra. Kartais tenka derinti kelis vaistus ir būdus. Svarbu, kad tėvai kruopščiai ir nuosekliai laikytųsi medikų rekomendacijų, nenustotų vaiko gydę, nors, atrodytų, nepagerėjo. Pasaulio medicinos praktika rodo, kad esama specialistų, apmokančių vaikus šlapinimosi įgūdžių - uroterapeutų.
Vienu sakiniu:
- Naktinė enurezė - dažna vaikų problema.
- Į gydytojus rekomenduojama kreiptis, kai nuolat naktimis šlapinasi vyresnis negu 5 m. vaikas.
Niekada negalima vaiko barti, bausti ar gėdinti už nevalingą šlapinimąsi. Vaikas pats labiausiai kenčia dėl šios problemos ir jam reikalinga ne tik medicininė, bet ir tėvų pagalba bei supratimas.
tags: #vaiku #slapinimasis #nakti
