Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencija - tai bendrasis terminas, kuris apibūdina įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Pasaulio sveikatos organizacija demenciją apibrėžia kaip įgytą nuolatinę atminties ir kitų pažintinių savybių pablogėjimo būseną, kuri trunka mažiausiai šešis mėnesius ir turi įtakos darbui, socialinei veiklai ir galiausiai gebėjimui gyventi savarankišką gyvenimą. Anot slaugos ekspertų, kokie demencijos simptomai pasireikš konkrečiam žmogui, priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta, ir nuo paties žmogaus asmeninių savybių. Bėgant laikui demencija progresuoja. Kinta nuotaika, atsiranda nedidelių elgesio pokyčių, užmaršumas. 90 proc. žmonių, sergančių demencija, patiria elgesio ir psichologinių simptomų - tai nerimas, apatija, paranoja, haliucinacijos ir stiprus reagavimas. Ligai progresuojant, tampa vis sunkiau įvardyti savo poreikius ir apskritai suprasti pasaulį. Dėl to žmogus gali priešintis bet kokiai pagalbai, ypač sudėtinga būna susitarti su juo dėl asmeninės higienos: prausimosi, ėjimo į tualetą. Yra nemažai dalykų, kurie gali išprovokuoti elgesio ir psichologinių simptomų pasireiškimą: pvz., skausmas, niežulys, vidurių užkietėjimas, miego trūkumas ar įtampa artimoje aplinkoje, privatumo stoka. Kaip skelbia tarptautinė organizacija „Alzheimer Disease International“, net iki 85 proc. iš daugiau nei 55 milijonų demencija sergančių asmenų visame pasaulyje negauna specializuotos pagalbos. 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo pristatyta McGill universiteto (Kanada) parengta ataskaita „Gyvenimas po diagnozės: gydymas, priežiūra ir palaikymas“. Ataskaitoje pažymima, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas būtiniausių gydymo, priežiūros ir paramos paslaugų po diagnozės teikimui. Slaugos srities specialistai sako, kad slauga turėtų būti orientuota į asmenį. Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus. Svarbu patį sergantįjį įtraukti į įvairią, jam patinkančią veiklą. Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu. Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus.

Socialinės paslaugos sergantiems demencija

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Kaip nustatoma, kokias socialines paslaugas galima gauti?

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka. Vertinimo procesą apima: kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės; taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas; atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Skiriamos socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Bendrosios socialinės paslaugos

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas
• Psichosocialinė pagalba
• Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose
• Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne
• Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu

Specialiosios socialinės paslaugos

• Socialinės priežiūros paslaugas:
• pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.);
• socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
• Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
• Dienos socialinė globa:
• integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.);
• dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
• Trumpalaikė socialinė globa:
• asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus);
• institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
• Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.

Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto: asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas; seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą; atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Ar galima rinktis, kuri socialinių paslaugų įstaiga teiks paslaugas?

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.

Per kiek laiko nustatomas socialinių paslaugų poreikis?

Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

Jeigu paslaugos reikalingos skubiai

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.

Socialinės paslaugos asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigoje

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Ar socialinės paslaugos yra mokamos?

Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė. Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus. Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Priežiūra globos namuose

Senjorų socialinės globos namai, įsikūrę Vilniaus miesto širdyje, unikaliame Verkių regioniniame parke, siūlo paslaugas vyresnio amžiaus asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra dėl fizinio ar socialinio nesavarankiškumo. Įstaiga teikia tiek ilgalaikę, tiek trumpalaikę globą, ypač asmenims, sergantiems Alzheimerio, Parkinsono ligomis ar senatvine demencija. Gyventojams užtikrinamos orios gyvenimo sąlygos, kuriomis siekiama ne tik fizinės, bet ir emocinės gerovės. Patalpos pritaikytos neįgaliesiems, o užimtumo kambariuose, bibliotekoje, sporto salėje ir relaksacijos kambaryje senjorai gali mėgautis įvairiomis veiklomis. Įstaigoje taip pat yra šv. Socialiniai darbuotojai ir slaugos specialistai rūpinasi gyventojų sveikata ir kasdieniais poreikiais, o psichologai padeda prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių ir emocinių sunkumų.

Mūsų senjorų globos namai kiekvienam suteiks visus įmanomus patogumus, privatumą, sveikatinimo paslaugas bei nuolatinę priežiūrą. Šiuo metu laisvų vietų neturime. Apgyvendiname senjorus vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose. Gyventojams padeda plataus spektro reabilitacijos specialistai: kineziterapeutai, ergoterapeutai, masažuotojai ir kiti.

„Gemma“ senjorų kompleksas „Vievio namai“ įsikūręs Vievyje, tarp dviejų didžiųjų miestų, Vilniaus ir Kauno, tad yra lengvai pasiekiamas tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu. Vievio senjorų namų kaimynystėje yra įsikūręs vaikų darželis, taip pat netoli pradinė mokykla ir gimnazija, šalia parduotuvė ir bažnyčia. Geriausia priežiūra kyla iš nuoširdaus domėjimosi žmonėmis, todėl su visais savo gyventojais ir jų artimaisiais susipažįstame asmeniškai, kad sužinotume, kas jiems iš tikrųjų patinka ir svarbu. Įsiklausydami į jų poreikius ir interesus galime padėti gyventi visavertį gyvenimą ir įveikti visus iššūkius. Visada atkreipiame dėmesį į smulkmenas, kurios kasdienį gyvenimą daro patogesnį, labiau stimuliuojantį ir malonesnį. Kiekvieną dieną mūsų virtuvės šefas gamina sveikus ir subalansuotus valgius, kurie gyventojams patiekiami restorane ar erdvioje restorano terasoje. Dienos racione gausu sezoninių daržovių, o maistas visuomet šviežias, šiltas ir gardus. Gurmanai gali užsakyti išplėstinį meniu, suteikiantį galimybę kasdien pietums rinktis iš dviejų skirtingų patiekalų. Užimtumo specialistai organizuoja reguliarias grupines veiklas, todėl mūsų senelių namuose visada yra ko laukti ir ką veikti. Nuolat vyksta renginiai, koncertai, arbatos popietes ir net vakarienės žvakių šviesoje. Suprantame ir tai, kad dalis mūsų gyventojų negali dalyvauti grupinėje veikloje, nori laisvalaikį leisti individualiai arba tik su mėgstamu globėju. Mūsų specialistai rūpinasi, kad kiekvienas laiką praleistų kokybiškai ir taip, kaip jam patinka labiausiai, nesvarbu, ar jis sprendžia kryžiažodį, ar žaidžia šachmatais, ar bendrauja su bičiuliais bevaikščiodamas sode. Didesnėje nei 125 arų teritorijoje sutilpo viskas, ko reikia kokybiškam laisvalaikiui tiek lauke, tiek viduje. Gyventojai gali lankytis grožio salone, masažo kabinete, reabilitacijos ir kineziterapijos salėje, bibliotekoje, maldos kambaryje. Kiekviename aukšte jaukios erdvės bendram laisvalaikio leidimui su patogiais baldais, žaidimais, knygomis, dėlionėmis. Lauke platūs pasivaikščiojimo takai, sporto aikštelė, suoliukai poilsiui, talpi automobilių aikštelė. Mėgautis grynu oru galima ir erdviuose „Vievio namų“ balkonuose. Mėgstantys sodininkystę gali patys auginti vaisius, uogas, prieskonines žoleles ir daržoves. Tam įrengtos patogios pakeliamos lysvės, šiltnamis, pasodinti vaiskrūmiai ir vaismedžiai, kurie leidžia išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą. Sukūrėme ir sensorinį sodą - daugybė specialiai atrinktų augalų savo intensyviais kvapais, skirtingomis spalvomis skatina gyventojus juos paliesti ir taip suteikia teigiamų emocijų.

Saugumo užtikrinimas

Visi demencija sergantys pacientai susiduria su atminties sutrikimais, sumišimu, prastu orientavimusi gerai pažįstamoje aplinkoje, judėjimo ir koordinacijos sunkumais. Visi šie simptomai kelia riziką asmens saugumui. Todėl svarbu, kad šeimos nariai, globėjai, draugai ir sveikatos priežiūros specialistai prisidėtų kuriant kuo saugesnę aplinką.

Saugumas namuose

Demenciją turinčiam asmeniui geriausia gyventi aplinkoje, kuri leidžia jam / jai jaustis laimingam ir kuo labiau savarankiškam. Svarbu, kad gyvenamoji aplinka būtų pažįstama, joje būtų lengva orientuotis. Gyvenamosios aplinkos keitimas gali sukelti asmens sutrikimą ir nesiorientavimą.

Patarimai užtikrinti saugumą

• Baldų išdėstymas turi būti patogus, erdvė neapkrauta daiktais.
• Pašalinkite susigarankščiavusius kilimėlius - jie nėra saugūs.
• Pašalinkite ilgus elektros prietaisų laidus, kurie gali kliudyti judėti erdvėje.
• Apsvarstykite dūmų detektoriaus įrengimą.
• Pašalinkite nesaugius šildymo prietaisus.
• Pasirūpinkite, kad namuose gerai veiktų elektros saugikliai.
• Patikrinkite langų saugumą. Jeigu langų atidarymas gali kelti pavojų, apsvarstykite galimybę išimti rankenas.
• Įsigykite sieninį laikrodį ar kalendorių dideliais skaitmenimis - tai padės asmeniui orientuotis laike.

Virtuvėje

• Apsvarstykite galimybę įrengti termostatą maišytuvo karšto vandens temperatūrai sumažinti.
• Užtikrinkite, kad elektros prietaisai, pavyzdžiui, skrudintuvė, elektrinis virdulys ir pan., nekelia pavojaus.
• Rekomenduojama, kad virtuvėje naudojami prietaisai turėtų automatinio išjungimo funkciją.
• Pašalinkite pavojingas medžiagas (pavyzdžiui, žibalą ir pan.).
• Jeigu virtuvėje laikote telefono aparatą, greta padėkite asmenų ir jų telefono numerių sąrašą, atspausdintą dideliu šriftu.

Miegamajame

• Pašalinkite galinčius kelti pavojų elektros prietaisus (pavyzdžiui, elektrines antklodes ir pan.).
• Įrenkite naktinę lempą - ji gali padėti demenciją turinčiam asmeniui susiorientuoti erdvėje, jeigu prireiktų judėti po kambarį tamsiu paros metu.

Vonioje

• Naudinga turėti dušo galvutę su ilga žarna, kuria asmuo galėtų nukreipti vandens srovę norima kryptimi.
• Duše arba vonioje įrenkite galimybę maudantis atsisėsti.
• Jei įmanoma, duše, vonios kambaryje ar tualete įrenkite turėklus įsikibti - tai gali apsaugoti nuo kritimų.
• Jei įmanoma, įrenkite termostatą iš čiaupo bėgančio karšto vandens temperatūrai reguliuoti.
• Vonios kambaryje nelaikykite vaistų.
• Tamsiam paros metui galite naudoti šviesoje švytinčius paviršius, kurie padės susiorientuoti erdvėje.

Saugumas už namų ribų

Kai kurie asmenys gali pasimesti nepažįstamoje arba net ir anksčiau pažinotoje aplinkoje. Todėl yra svarbu, kad asmuo visuomet turėtų identifikacinę informaciją: vardą, adresą, pagalbos numerį. Tai gali būti įsiuvas drabužiuose arba identifikavimo apyrankė.

Patarimai dėl saugumo:

• patikrinkite vartų sklendes;
• takai turi būti nušluoti, pašalintos išsikišusios augalų šakos;
• iš pavėsinės ar garažo pašalinkite nuodingus augalus ir kitas pavojingas medžiagas.

Patikrinkite saugumą namuose

Pereikite visus namus kambarį po kambario, įvertindami visus galimus pavojus. Pasinaudokite žemiau pateiktomis gairėmis:

Patikrinkite namų prieigą, įėjimą:

• taką;
• laiptus;
• slenkstį.

Bendros namų erdvės:

• Ar erdvės nėra perkrautos daiktais?
• Ar jose pakanka šviesos?
• Ar grindų paviršius nėra slidus?
• Ar langai atidaromi saugiai?

Gyvenamosios erdvės:

• kėdžių aukštį;
• ar nėra išsikišusių baldų;
• pavojus virtuvėje;
• grindų saugumą;
• ar nėra degių medžiagų;
• ar nėra nuodingų medžiagų;
• vandens čiaupus;
• elektros ar dujų prietaisus;
• spinteles;
• ar nėra dūžtančių paviršių.

Kad asmuo, turintis demenciją, nesijaustų paliktas vienas ir nesugalvotų išeiti iš namų ieškoti artimųjų ir pan., galima namuose naudoti raštelius, kuriuose būtų primenama apie artimųjų išvykimą. Taip pat galima pagal asmens specialiuosius poreikius pritaikyti namų aplinką.

Kalbant apie asmens higieną, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimosi, iki galės pasinaudoti tualetu. Ligai progresuojant, sergantysis gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtose vietose, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti laiku nusimauti apatinių. Apatija ir depresija taip pat gali paveikti higienos įpročius. Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu padėti slaugomam asmeniui kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą. Naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą - įjungtą, kad būtų lengva rasti. Demencija sergantiems pacientams „TENA“ rekomenduoja „TENA Pants“ sauskelnes-kelnaites, kurios užtikrina savarankiškumą. „TENA Pants“ dėvimos kaip įprasti apatiniai, jas lengva nusimauti ir užsimauti, tad slaugomajam dėvėjimo įpročiai nesikeis. Kai kurie demencija sergantys žmonės bijo vandens. Tokiu atveju kasdienį prausimąsi palengvina vandeniu nenuplaunami produktai.

tags: #kaip #organizuojama #prieziura #sergantiems #demencija #globos

• Kaltinėnų senelių globos namų istorija
• Universalus derinys jūsų mitybai
• Praktiniai aspektai socialinės globos namų gyventojo byloje Lietuvoje
• Vėmimas vaikams: ką daryti, kai prasideda
• Kaip susidoroti su nėštumo pokyčiais