Vaikas gyvena su tuo tėvų, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta tėvų tarpusavio susitarimu ar teismo sprendimu, nepriklausomai nuo pastarojo gyvenamosios vietos Lietuvoje ar užsienio valstybėje.
Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu nesikeičia, kai vaikas su kitu iš tėvų išvyksta gyventi į užsienio valstybę.
Asmuo, išvykstantis iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo.
Vaikas išvykti gyventi į kitą šalį gali su tuo iš tėvų, su kuriuo - teismo sprendimu - yra nustatyta jo gyvenamoji vieta. Kita būtina sąlyga - rašytinis nevykstančio tėvo sutikimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, neatleidžia nuo prievolės šį svarbų sprendimą priimti pasitarus su antruoju.
Jeigu tėvams sutarti nepavyko - ginčas sprendžiamas teisme. Tokiu atveju išvykti ketinantis tėvas turėtų kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą išsivežti vaiką į užsienio šalį be antrojo iš tėvų sutikimo. Tik gavus teismo leidimą arba turint atskirai gyvenančio tėčio ar mamos sutikimą vaiko išvykimas laikomas teisėtu.
Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį su vaiku išvykstama be sutikimo ar teismo leidimo, toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu, o antrasis iš tėvų įgyja teisę prašyti, kad jo vaikas būtų sugrąžintas į Lietuvą.
Priimdami bet kokius su vaiku ir jo gyvenamąja vieta susijusius sprendimus pasitarkime tiek su pačiu vaiku, tiek su partneriu. Juk vaikui labai svarbu turėti abu tėvus, nevaržomai bendrauti ir būti apsuptam meile ir rūpesčiu. Atminkime, kad ir skyrium gyvenantis tėtis ar mama turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.
Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu vienu iš tėvų bei vaiko giminaičiais.
Vaiko teisių gynėjai šiais metais sulaukė 13 skyrium gyvenančių tėvų prašymų padėti sugrąžinti į Lietuvą 20 galimai neteisėtai išvežtų vaikų. Praėjusiais metais registruoti 29 tokie prašymai dėl 38 vaikų, o 2020 m. - 20 prašymų dėl 26 vaikų sugrąžinimo į Lietuvą.
Tėvams priėmus sprendimą gyventi skyriumi privaloma nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. Sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų šalys gali priimti bendru sutarimu. Tėvams nepavykus susitarti šis klausimas turi būti perduodamas spręsti mediacijos būdu.
Vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, negali trukdyti skyriumi gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką.
Yra draudžiama vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienį be skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) leidimo.
Jeigu tėvai bendrai vykdo tėvų valdžią (autorité parentale), kiekvienas iš jų gali keliauti su vaiku be konkretaus kito iš tėvų sutikimo, išskyrus ypatingas aplinkybes.
Jeigu tėvų valdžią vykdo vienas iš tėvų, kito iš tėvų sutikimo nereikia, nesvarbu, ar vykstant atostogų, ar persikeliant gyventi į užsienį.
Norėdamas sutrukdyti vienam iš tėvų išsivežti vaiką į užsienį, kitas iš tėvų - jeigu jis taip pat vykdo tėvų valdžią - gali prefektūrai (préfecture) pateikti prieštaravimą dėl vaiko išvežimo iš šalies, galiojantį 15 dienų, ir (arba) kreiptis į šeimos bylų teismą, kad jis uždraustų išsivežti vaiką iš šalies be abiejų tėvų leidimo (Civilinio kodekso 373 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kol vaikas taps pilnametis, konkrečiam laikotarpiui arba kol bus priimtas naujas sprendimas dėl šio draudimo.
Draudimas išvežti iš šalies be abiejų tėvų leidimo užkerta kelią vaikui išvykti iš šalies. Tačiau tėvai gali duoti sutikimą dėl konkrečios vaiko kelionės, t. y. keliauti vienam arba su vienu iš tėvų, pateikdami pareiškimą teisėsaugos pareigūnui (officier de police judiciaire) (paprastai likus 5 dienoms iki kelionės).
Net jei neprieštaraujama dėl kelionės su vaiku į užsienį ir nėra draudimo išvežti vaiką iš šalies, kito iš tėvų sutikimas yra būtinas, jeigu tokios kelionės su vaiku į užsienį tikslas yra pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nebent teisę vykdyti tėvų valdžią turi tik vienas iš tėvų, pageidaujantis persikelti.
Jeigu vienas iš tėvų nepaiso kito iš tėvų nesutikimo, pastarasis gali prašyti grąžinti vaiką, remdamasis neteisėtu išvežimu pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (convention de La Haye du 25 octobre 1980 sur les aspects civils de l'enlèvement international d'enfants).
Jeigu vienas iš tėvų, vykdantis tėvų valdžią, atsisako duoti sutikimą dėl kelionės, kitas iš tėvų, pageidaujantis keliauti su vaiku, turi teisę pradėti procesą šeimos bylų teisme, o pastarasis gali išduoti leidimą išvežti vaiką iš šalies.
Laikinas ir nuolatinis vaiko išvežimas į užsienį
Laikinas vaiko išvežimas turi būti skiriamas nuo ilgalaikio išvežimo.
Šengeno erdvei priklausančių valstybių šalių piliečiai turi vienodas teises keliauti be vizų ir pasienio kontrolės, todėl reikalavimo turėti/gauti papildomus dokumentus (leidimus) nėra. Šengeno erdvei priklauso 25 Europos Sąjungos šalys narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, bei 4 ne Europos Sąjungos valstybės: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.
Notariškai patvirtinto tėvų sutikimo vaikui, keliaujančiam su jį lydinčiu asmeniu arba vienam, reikia tik tuomet, kai keliaujama į ne Šengeno erdvėje esančią valstybę. Tačiau dažnai pastebime, kad, pavyzdžiui, visa klasė planuoja kelionę į Šengeno erdvės šalis, tokias kaip Latvija ar Lenkija, tačiau iš tėvų vis tiek reikalaujama notariškai patvirtintų sutikimų, nors pagal galiojančius teisės aktus to daryti nereikia.
Visgi prieš kreipiantis į notarą dėl sutikimo, keliaujant į Šengeno erdvės šalis, rekomenduoju tėvams pirmiausia pasiteirauti vežėjo, kokia yra jo nustatyta nepilnamečių keliavimo tvarka. Kai kurie vežėjai, ypač oro transporto bendrovės, gali taikyti papildomus reikalavimus - pavyzdžiui, reikalauti notariškai patvirtinto vieno tėvų sutikimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą (nors šio sutikimo formai jokių specialių reikalavimų nekeliama, tačiau geriausiai būtų gauti rašytinės/elektroninės formos sutikimą, kad, reikalui esant, būtų galima įrodyti sutikimo gavimo faktą).
Norint išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, kito tėvo (motinos) sutikimas yra būtinas, nepriklausomai nuo to, ar vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimu vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų).
Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.
Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtintas Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Aprašo 2 punkte nustatyta, kad vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas - kaip matyti, sutikimo nereikia nepriklausomai nuo to, ar vaiko tėvai susituokę, gyvena kartu ar skyrium.
Vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, negali trukdyti skyriumi gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką. Yra draudžiama vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienį be skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) leidimo.
Jei vaikas į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, vyksta su jį lydinčiu asmeniu arba vienas, norint išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, kito tėvo (motinos) sutikimas yra būtinas, nepriklausomai nuo to, ar vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina).
Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį su vaiku išvykstama be sutikimo ar teismo leidimo, toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu, o antrasis iš tėvų įgyja teisę prašyti, kad jo vaikas būtų sugrąžintas į Lietuvą.
Vaiko teisių gynėjai padeda mūsų šalyje likusiam tėvui, teikia pagalbą kelyje į vaiko susigrąžinimą į gimtinę.
