Nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros išmokos yra svarbi finansinė parama jaunoms šeimoms Lietuvoje. Tačiau daugelis kyla klausimų, kaip šios išmokos skaičiuojamos, ar verta taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir kokius pasirinkimus turime. Šiame straipsnyje remdamiesi išmokų specialistės Mildos Maknavičienės patarimais, pateiksime išsamų atsakymą į šiuos ir kitus aktualius klausimus.
Kada pradėti galvoti apie motinystės išmokas?
Daugelis apie motinystės išmokas pradeda galvoti tik nėštumo antroje pusėje. Tačiau, pasak specialistės Mildos Maknavičienės, kai kuriais atvejais tai gali būti per vėlu. Jei dirbate pagal neterminuotą darbo sutartį su stabiliu atlyginimu, galite pradėti planuoti artėjant nėštumo ir gimdymo atostogoms. Tačiau dirbant savarankiškai, ypač pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą ar turint mažąją bendriją, rekomenduoja apie išmokas pagalvoti dar prieš pastojant. Tai leidžia pasidaryti pirminį planą, įvertinti galimybes ir lūkesčius, bei tinkamai pasiruošti.
Savarankiškai dirbančių asmenų grupėje egzistuoja daug mitų dėl socialinių garantijų. Dažnai manoma, kad niekas nepriklauso, tačiau tinkamai suplanavus ir sumokėjus mokesčius, galima pretenduoti į nemažas išmokas. Svarbu žinoti, kad kiekviena savarankiškai dirbančių asmenų kategorija (verslo liudijimas, individualios veiklos pažyma, mažoji bendrija, ūkininkai) gali turėti skirtingas socialines garantijas ir pretenduoti į skirtingas išmokas. Todėl patarimai iš kitų savarankiškai dirbančių mamų gali būti netikslūs dėl skirtingų darbo pagrindų ir sumokėtų mokesčių.
Išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų mokesčių. Todėl žinojimas, kiek mokesčių reikia sumokėti, kad būtų suteikta teisė gauti išmoką, yra aukso vertės. Savarankiškai dirbantiems asmenims žinios gali atverti kelią nuo „niekas nepriklauso“ iki „priklauso visai nemažai“.
Ar verta taikyti NPD (Neapmokestinamąjį pajamų dydį)?
Vienas populiariausių klausimų, sulaukiamų iš būsimų mamų, yra dėl NPD taikymo. NPD yra taikomas pagal bendras žmogaus pajamas, į kurias įeina darbo užmokestis, nedarbingumas, visos išmokos, savarankiška veikla ir kitos pajamos. NPD taikymas labiausiai orientuotas į žemas pajamas gaunančius asmenis.
Specialistės Mildos Maknavičienės patarimas - jei bendros pajamos yra aukštesnės nei vidutinis šalies darbo užmokestis, saugiau NPD netaikyti nei dekretui, nei vaiko auginimo atostogoms. Tai padeda išvengti prievolės grąžinti NPD metų gale, jei dalinai grįžtama į darbą ar gaunamos papildomos pajamos.
NPD dydis priklauso nuo pajamų sumos, susijusių su darbo santykiais. Jeigu gaunamos pajamos iš kelių šaltinių (kiti darbai, individuali veikla), svarbu apsvarstyti, ar verta taikyti NPD. Galima pasirinkti senąją NPD formulę arba visai netaikyti NPD, o metams pasibaigus ir perskaičiavus metinį NPD, GPM permoką susigrąžinti.
Vaiko auginimo atostogos: 18 ar 24 mėnesiai?
Tai dar vienas dažnai užduodamas klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo, nes pasirinkimas priklauso nuo šeimos norų ir galimybių. Vaiko auginimo atostogos prasideda mamai pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms (dekretui) ir trunka iki tam tikro vaiko amžiaus (išskyrus dvynukų gimimo atvejus).
Dažnai pasirinkimą lemia matematinis skaičiavimas. Jei priskaičiuojamas atlyginimas siekia 1200-1250 Eur, matematiškai daugiau pinigų bus išmokama pasirinkus 24 mėnesius. Esant priskaičiuojamam atlyginimui 1400 Eur ir daugiau, didesnė suma gaunama pasirinkus 18 mėnesių. Viduriniame intervale reikia skaičiuoti individualiai.
Tačiau matematika nėra viskas. Svarbu atsižvelgti į tai, kiek laiko norima mėgautis motinyste, kada planuojama leisti vaiką į ugdymo įstaigą ir kitus šeimos planus. Pildant prašymą „Sodroje“ ir darbdaviui, galima nurodyti skirtingus laikotarpius, kiek laiko norima gauti išmoką ir kada grįžti į darbą.
Tėčio neperleidžiami mėnesiai: praktiniai aspektai
Nors tėčio neperleidžiamų mėnesių tikslas - skatinti tėčius įsitraukti į vaikų auginimą, praktikoje tai sukelia nemažai nepatogumų. Neperleidžiami mėnesiai nėra prievolė, tačiau jei tėtis jais naudojasi, tai yra lygiavertiškos vaiko auginimo atostogos. Dėl įstatymo nuostatų, kad vienu metu pagal įstatymą gali būti tik vienas iš tėvų vaiko auginimo atostogose (išskyrus dvynukų atvejus), mama privalo grįžti į darbą. Tai sukelia pasipiktinimą, nes jei tėtis neišnaudoja šių mėnesių, mama negali gauti išmokos.
Svarbu apgalvoti, kada tėčiui patogiausia pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais ir ką tuo metu veiks mama. Jei mama dar negrįžta į darbą, ji gali pasinaudoti kasmetinėmis apmokamomis arba nemokamomis atostogomis. Tėčiai gali skaidyti šiuos mėnesius, tačiau kiekvieną kartą mama turi grįžti į darbą arba naudoti apmokamas/nemokamas atostogas.
Darbas vaiko priežiūros atostogų metu
Būnant vaiko priežiūros atostogose (VPA), neretai šeimos pajamos sumažėja. Tačiau įstatymas leidžia užsidirbti papildomai. Skirtingai nuo ankstesniojo įstatymo, dabar galima grįžti į darbo rinką pasibaigus neperleidžiamiems mėnesiams (maždaug nuo ketvirtojo vaiko mėnesio, jei dirbama pagal darbo sutartį). Savarankiškai dirbantys asmenys gali veiklos net ir nenutraukti.
Dirbant pagal darbo sutartį svarbu sekti, kad dabartinis gaunamas darbo užmokestis neviršytų buvusio uždarbio, iš kurio buvo skaičiuojama išmoka. Jei uždarbis didesnis, tai mažins išmoką. Todėl būtina atlikti skaičiavimus, kad nesulauktumėte nemalonių siurprizų.
Antras nėštumas būnant VPA: kaip skaičiuosis išmokos?
Jei moteris, būdama VPA, vėl pastoja, paprastai galimi 3 scenarijai išmokų skaičiavimui:
- Jei moteris išeina į nėštumo ir gimdymo atostogas (NGA), ji naudojasi palankesniu pirmojo vaiko skaičiavimo scenarijumi.
- Jei moteris grįžta į darbo rinką, trumpai padirbusi vėl turi NGA, bet naujo vidurkio nespėjo sukaupti, gali taikyti pirmojo vaiko scenarijų, jei per 12 paskutinių mėnesių iki teisės gauti išmoką buvo bent viena diena, kai gavo VPA išmoką.
- Jei moteris pasirinko trečiuosius metus darbe, negrįžo į darbo rinką ir nė vienos dienos nedirbo, taip pat leidžiama naudoti pirmojo vaiko scenarijų.
Ne visais atvejais apsimoka naudotis buvusiuoju scenarijumi, ypač jei moteris pradėjo naują verslą ir generuoja pajamas, kurios viršija jos buvusias pajamas.
Mamos be dramos su psichologu Robertu Povilaičiu. Apie ryšį su vaiku, ribas ir paauglystės dramas
Vaiko priežiūros išmokos: pasirinkimai ir dydžiai
Po nėštumo ir gimdymo atostogų vienas iš tėvų ar kitas teisę turintis asmuo gali išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti „Sodros“ mokamą išmoką. Tėvai gali rinktis vieną iš dviejų pagrindinių variantų:
- 1 variantas: Atostogos iki vaikui sukaks 18 mėnesių. Neperleidžiami mėnesiai: po 2 mėn. mamai ir tėčiui (viso 4 mėn.). Išmoka šiais mėnesiais - 78 % kompensuojamojo uždarbio (KU). Perleidžiami mėnesiai: likę 14 mėn., kuriuos gali imti vienas iš tėvų ar dalintis. Išmoka šiais mėnesiais - 60 % KU.
- 2 variantas: Atostogos iki vaikui sukaks 24 mėnesiai. Neperleidžiami mėnesiai: po 2 mėn. mamai ir tėčiui (viso 4 mėn.). Išmoka šiais mėnesiais - 78 % KU. Perleidžiami mėnesiai (iki 1 metų): likę 8 mėn., kuriuos gali imti vienas iš tėvų ar dalintis. Išmoka šiais mėnesiais - 45 % KU. Perleidžiami mėnesiai (nuo 1 iki 2 metų): likę 12 mėn., kuriuos gali imti vienas iš tėvų ar dalintis. Išmoka šiais mėnesiais - 30 % KU.
Svarbu žinoti, kad pasirinkto varianto (18 ar 24 mėn.) vėliau keisti negalima. Neperleidžiamus mėnesius galima imti dalimis, bet jie turi būti panaudoti iki pasirinkto atostogų laikotarpio pabaigos. Vienas vaiką auginantis asmuo turi teisę į papildomus 2 neperleidžiamus mėnesius (viso 4 mėn.) su 78% išmoka.
Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki vaikui sukaks 3 metai, tačiau trečiaisiais metais išmoka nemokama. Kompensuojamasis uždarbis (KU) yra dydis, kurį „Sodra“ apskaičiuoja pagal pajamas per 12 mėnesių iki vaiko priežiūros atostogų pradžios. Išmoka turi minimalią ir maksimalią ribas, nuo jos atskaitomi mokesčiai.
| Laikotarpis | Neperleidžiami mėnesiai (mama/tėtis) | Išmoka neperleidžiamais mėnesiais | Perleidžiami mėnesiai | Išmoka perleidžiamais mėnesiais |
|---|---|---|---|---|
| Iki 18 mėn. | Po 2 mėn. (viso 4 mėn.) | 78% KU | 14 mėn. | 60% KU |
| Iki 24 mėn. | Po 2 mėn. (viso 4 mėn.) | 78% KU | 8 mėn. (iki 1 m.) + 12 mėn. (nuo 1 m. iki 2 m.) | 45% KU (iki 1 m.) + 30% KU (nuo 1 m. iki 2 m.) |
Gimus dvynukams ar daugiau vaikų, išmokos dydis procentine išraiška nedvigubinamas, tačiau abu tėvai gali išeiti vaiko priežiūros atostogų vienu metu. Tėvai gali dalintis perleidžiamus mėnesius, tačiau neperleidžiamų mėnesių perleisti negalima. Seneliai gali gauti išmoką tik perleidžiamuoju laikotarpiu ir jei abu tėvai dirba bei atitinka kitas sąlygas.
Dirbti vaiko priežiūros atostogų metu galima, tačiau tai skirtingai veikia išmoką priklausomai nuo laikotarpio. Perleidžiamų mėnesių metu išmoka nemažinama, jei bendra išmokos ir gaunamų pajamų (bruto) suma neviršija 100 % kompensuojamojo uždarbio.
