Aštuntojo mėnesio pabaigoje kūdikis pasiekia svarbų raidos etapą, kuomet jo judesiai tampa vis įvairesni ir individualūs. Jis ne tik aktyviai žaidžia su žaisliukais, bet ir bando jų siekti iš įvairių padėčių, taip atrasdamas sau tinkamiausias kūno pozicijas. Šis laikotarpis ypač svarbus, nes formuojasi savarankiškas sėdėjimas - kūdikis išmoksta tvirtai sėdėti ir individualiai prisitaikyti sėdėjimo padėtis. Kūdikis įsikibęs arba remdamasis ranka šone bando sėstis.
Fizinė raida ir judėjimas
8 mėnesių kūdikis jau moka pasėdėti ir pasiremti rankytėmis, jei svyra į kurią nors pusę. Kitas svarbus etapas - ropojimas. Kūdikis išmoksta „atsistoti keturiomis“, tokioje pozoje jis neretai ima linguoti pirmyn - atgal. Tokiu būdu mažylis stiprina savo rankų ir kojų raumenis, kad, pakankamai jiems sustiprėjus, pradėtų ropoti. Kai kurie kūdikiai praleidžia šliaužimo arba ropojimo etapą - nerimauti nėra pagrindo, tai tiesiog šio kūdikio raidos ypatybė.
Kai galūnių raumenys pakankamai sutvirtėja, mažylis atsistoja, paprastai įsitvėręs kokio nors paviršiaus. Po kurio laiko jis pradeda žengti pirmuosius žingsnius - dažnai irgi prisilaikydamas. Gulėjimas ant pilvo šiuo laikotarpiu yra pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėginama judėti į priekį, judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną.
Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Be to, kūdikis gali apsisukti apie savo ašį. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y. perneša savo kūno svorį nuo rankų ant kojų ir atvirkščiai, o taip pat iš šios padėties atsisėsti šonu ir vėl pereiti į padėtį ant keturių.
Sėdimoje padėtyje, kūdikis pats pasikelia aukštyn, laikydamasis už paduotų pirštų. Mažiausiai 5 sekundes savarankiškai sėdi, pasiremdamas rankomis iš priekio. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai sėdėdami tiesia nugara, gali laisvai manipuliuoti žaislais.
Pereinamasis fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesio yra ir stovėjimas. Dažniausiai jau gali stovėti ant abiejų padų. Klubo sąnarys dar šiek tiek sulenktas. Kai kurie 8 mėnesių amžiaus kūdikiai, įsikibę į baldus, jau atsistoja iš padėties „ant keturių“. Įsikibęs kūdikis visą kūną traukia rankomis į viršų, tik judesio pabaigoje kūno svorį perkelia ant kojų.
Smulkioji motorika ir pažintiniai gebėjimai
Kūdikis išmoksta imti smulkius žaislus ar jų detales. Abiem rankomis pagriebia po kaladėlę ir trumpą laiką jas sąmoningai laiko. Paima skritulėlį pirštais ir ištiestu nykščiu, neliesdamas delnu.
Šiame amžiaus tarpsnyje kūdikis gali labai susidomėti daiktų metimu ant grindų ir stebėjimu, kas vyksta. Tai gali erzinti tėvelius, nes gali atrodyti, kad vaikas tai daro specialiai. Vis dėlto tai nesusiję su kūdikio noru paerzinti ar pridaryti daugiau namų ruošos darbų. Vaikas taip daro, nes tai yra jo „didysis atradimas“, kad daiktai nukrenta, bet neišnyksta, ir juos vėl galima paimti ir iš naujo mesti žemyn.
Vaikas stengiasi pasiimti daiktą, kuris gali būti pasiektas tik pakeitus kūno padėtį. Vaikas pasilenkia į priekį, ištiesia rankas į žaislą ir bando jį pasiekti.
Kaip skatinti vaiko raidą?
Stiprinkite liemens raumenis: kūdikiui išmokus tvirtai sėdėti, abu su mažyliu atsisėskite ant grindų. Ridenkite jam kamuoliuką: bandydamas jį pasiekti, kūdikis mankštins savo liemens raumenis. Gali taip nutikti, kad jis neišlaikys pusiausvyros ir nuvirs, bet virtimai į šoną - taip pat geras būdas mankštinti tiek liemens, tiek rankų raumenukus.
Lavinkite smulkiąją motoriką: duokite kūdikiui čiupinėti įvairius smulkių daiktų, o kad išvengtumėte nurijimo ar užspringimo ir kad nereikėtų jo visą laiką akylai stebėti, tai gali būti valgomi produktai, pavyzdžiui, smulkūs ratukų ar kvadratėlių formos sausi pusryčiai, razinos, uogos, susmulkinti vaisiai. Taip pat galite duoti žaisti kubeliais, kuriuos kūdikiai labai mėgsta mėtyti, padaužyti vieną į kitą, o vėliau iš jų stato “traukinukus” ir bokštus.
“Meninis ugdymas”: nors kūdikis dar nieko prasmingo nenupieš, galite jam duoti vaškinių kreidelių ir popieriaus, kad jis pakeverzotų.
Maitinimas ir apetitas
Nerimas dėl vaiko apetito - viena dažniausių jaunų tėvų patiriamų baimių. Kai mažylis pradeda nenoriai valgyti, vengia buteliuko ar krūties, tėvai ima ieškoti atsakymų ir sprendimų. Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį, žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias. Daugumos mažylių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja.
Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai serga, atsisako valgyti. Sveikstant apetitas pagerėja ir greičiau arba lėčiau tampa toks, koks buvo iki ligos. Klysta tie suaugusieji, kurie iš sergančio vaiko reikalauja daug valgyti. Tai tampa kančia visiems.
Kūdikiui judėjimas - gyvybinis poreikis. Kuo daugiau energijos atiduodama judant, tuo didesnis yra jos poreikis - judėjimas gerina apetitą. Nuo 2-3 mėnesių valgus ir nevalgus kūdikis turi būti masažuojamas, mankštinamas tam, kad jis sparčiau tobulėtų. Jis turi būti aprengtas taip, kad drabužėliai nevaržytų judesių.
Bet kokio amžiaus kūdikio, vaiko apetitas nėra matuojamas suaugusiojo apetitu. Kiekvienas vaikas yra individualus, ir jo poreikiai gali skirtis. Reikėtų vadovautis apytikslėmis mitybos normomis, tačiau stebėti kūdikio elgesį ir apetitą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nuolatinis nevalgumas, apetito stoka gali būti vienas iš įvairių ligų požymių. Tai gali nustatyti tik gydytojas.
Apytikslės mitybos normos
- Iki 1 mėnesio: Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
- Nuo 1 iki 2 mėnesių: kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
- 2 mėnesiai: Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną.
- 3-4 mėnesiai: Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
- 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
- 6-12 mėnesių: Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
- 12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.
Pasak vaikų ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, šiuolaikinė pediatrija teigia, kad vaiką maitinti reikia tada, kada jis nori, ir tiek, kiek nori. Tai labai individualu.
Ar kūdikiai gali persivalgyti?
Kursuose sakoma, kad kūdikiai MP persivalgyti negali, kad patys nusistato, kiek jiems reikia. Nepamirškime, kad žindymas vaikeliui ne tik maistas, tai ir mamos artumas, šiluma, paguoda, kai skauda, saugumo jausmo patenkinimas dideliame ir nepažįstamame pasaulyje! Jei kūdikėlis priauga ir net 2 kg per mėnesį, tai visai nereiškia, kad permaitinate ir reikia „ilginti“ tarpus tarp žindymų. Turime pasidžiaugti tokiu puikiu rezultatu ir toliau žindyti pagal poreikį: kada tik nori ir kiek nori.
Maitinant mišiniais, tėvai dažnai nerimauja dėl to, kiek mišinio duoti kūdikiui. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir jo poreikiai gali skirtis.
Persivalgymo požymiai
Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje.
Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją).
Kiti požymiai:
- Dažnas atpylinėjimas arba vėmimas: Jei kūdikis dažnai atpila didelį kiekį pieno arba vemia "fontanais", tai gali būti persivalgymo požymis.
- Pilvo diegliai (kolika): Pilvo diegliai - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje.
- Neramumas ir irzlumas: Kūdikis gali būti neramus, irzlus ir sunkiai nuraminamas.
- Gausus tuštinimasis: Jei kūdikis tuštinasi labai dažnai ir išmatos yra skystos, tai gali būti persivalgymo pasekmė.
- Svorio prieaugis viršija normą: Jei kūdikio svoris auga per greitai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Saugumas namuose
Kadangi kūdikis išmoksta judėti, pats laikas pasirūpinti namų saugumu. Ypač svarbu įtaisyti užtvarą laiptams, jei gyvenate name, taip pat prižiūrėti, kad kūdikis nepasiektų viryklės, virdulio, elektros prietaisų laidų, uždėti apsaugas ant aštrių kampų ar maitinamųjų elektros lizdų, pasirūpinti, kad kūdikis neįlįstų į stalčių ar spintą, kur yra svarbūs dokumentai ar kiti daiktai, kurių nenorėtumėte duoti kūdikiui pažaisti.
Kalbos raida
8 mėnesių kūdikis jau gali pradėti šnabždėti. Kūdikis garsus taria tyliai. Pradeda suvokti skirtingo stiprumo garsus ir juos išmėgina. Taip pat nuolat kartoja jau išmoktus garsus ir jų kombinacijas. Nuo 6 iki 10 mėnesių laikotarpis yra pats aktyviausias čiauškėjimo metas, kai vaikas taria suporintus skiemenis „ba-ba“, „va-va“, „te-te“, „ma-ma“. Nors tai dar nėra sąmoningas kreipimasis „mama“, vaikui patinka eksperimentuoti su garsais.
Nuo 9 mėnesio prasideda mėgdžiojimo laikotarpis. Svarbu skatinti kūdikį kartoti išmoktus čiauškėjimo skiemenis.
Kada sunerimti dėl kalbos raidos? Jeigu 8-9 mėnesių kūdikis dar nečiauška, netaria skiemenų, verta apsilankyti pas logopedą ar neurologą.
Socialinė raida
Kūdikis džiaugsmingai reaguoja į “žaidimą slėpynėmis” už baldų. Vaikas nusijuokia, kai mama pasirodo iš už slėptuvės, ir ieškodamas žvelgia į tą pusę, kur ji vėl prapuolė. Kūdikis įsitempęs nekantriai laukia pasirodančios mamos. Tai yra jau pradžia socialinio žaidimo, kuriame vaikas gana aktyviai atlieka “žaidėjo” vaidmenį.
Sėdinčio savarankiškai kūdikio kasdieninė veikla gali būti paįvairinama žaidybine veikla. Šioje vaizdinėje medžiagoje išvysite žaidimus, lavinančius 8 mėnesių amžiaus ir vyresnių kūdikių griebimo funkciją, akies-rankos koordinaciją, pažintinius procesus: mąstymą, dėmesį, suvokimą.
