Ar gali būti, kad laukiuosi? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik keli signalai, kuriuos siunčia besikeičiantis kūnas. Tačiau kaip atskirti nėštumo simptomus nuo paprastų hormoninių pokyčių ar streso sukeltų organizmo reakcijų? Kada verta atlikti nėštumo testą, o kada - kreiptis į gydytoją? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius ir dažniausius nėštumo požymius.
Pagrindiniai nėštumo simptomai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Bet visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai gali pasireikšti 7-8 dieną po apvaisinimo ir kartais suklaidinti moterį, palaikant ankstyvomis ar neįprastai pasibaigusiomis mėnesinėmis.
Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Šie pokyčiai prasideda anksti, jau pirmosiomis savaitėmis, ir gali sukelti nemalonius pojūčius net nuo prisilietimo.
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir dažniausiai baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės.
Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Dažnai pasireiškia kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Mieguistumas gali tęstis iki antrojo nėštumo trimestro.
Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių.
Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Tai gali pasireikšti kaip nenoras vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimas jais, arba kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais.
Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Hormoninė pusiausvyros kaita gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą. Svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu.
Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Taip pat gali varginti nemalonios išskyros iš makšties, kurias gali lemti grybelinė infekcija.
Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.
Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Ankstyvas nėštumo testas gali nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios. Tačiau geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.
Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Antrasis nėštumo trimestras dažnai yra metas, kai gali atsirasti energijos stoka dėl didelių organizmo geležies sąnaudų, todėl būtini kraujo tyrimai, atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų.
Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymui. Omega-3 riebalų rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus.
Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.
Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
Vaisiaus vystymosi etapai ir moters savijauta
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Šis laikotarpis skirstomas į tris trimestrus, kurių kiekvienas pasižymi specifiniais pokyčiais tiek moters organizme, tiek besivystančiame vaisiuje.
Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)
Tai pats sudėtingiausias nėštumo etapas, kurio metu įvyksta didžiausi hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai. 1-oji savaitė: iškart po mėnesinių moters organizmas pradeda ruoštis apvaisinimui - brandina naują kiaušialąstę. 2-oji savaitė: įvyksta ovuliacija ir apvaisinimas. Susijungę kiaušinėlis ir spermatozoidas, dar vadinamas zigota, jau turi visą genetinę informaciją. Apvaisinta kiaušialąstė dalijasi ir keliauja kiaušintakiu gimdos link. 3-ioji savaitė: tęsiasi implantacija - kiaušinėlis galutinai įsitvirtina gimdos sienelėje. Moteris gali nežymiai kraujuoti. 4-oji savaitė: pradeda formuotis placenta, per kurią vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Taip pat atsiranda rankų, kojų, akių, uoslės ir burnos darinių bei ausies pūslelių užuomazgos. Penktą savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai.
Šiuo laikotarpiu moteris gali jausti pykinimą, nuovargį, krūtų jautrumą, nuotaikų svyravimus. Dėl hormonų pasikeitimo moterims gali būti būdinga staigi nuotaikų kaita, tai jos džiaugiasi, tai liūdi. Tai ne mitas ir ne bandymas manipuliuoti, todėl būsimiems tėčiams belieka šiuos svyravimus priimti ir susitaikyti. Nėštumo pradžia sudėtinga. Sklando daug įvairių mitų apie moterų savijautą nėštumo metu, bet realybė ta, jog didelė dalis jų teisingi. Pirmasis nėštumo trimestras pats sunkiausias tiek moteriai, tiek vyrui. Tenka priimti patį nėštumo faktą, nors daugelis porų planuoja nėštumą ir jo laukia, bet sužinojus, kad laukiasi, išgyvena daug įvairių jausmų, aišku, daugiausia teigiamų, bet kartu persmelkia nerimas dėl ateities pasikeitimo, dėl nėštumo sėkmės, dėl to, kaip pasiruošti būti gerais tėvais. Pirmąjį trimestrą kai kurias moteris kankina nėštumo toksikozė, jas dažnai pykina, joms būna silpna. Vyrai turi tai priimti kaip natūralų dalykį ir padėti moteriai, kai ši jaučiasi prastai.
Po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti.
Antrasis trimestras (13-28 savaitės)
Antrasis nėštumo trimestras moteriai dažnai yra lengvesnis. Praeina nėštumo toksikozė, ji įgauna naujų jėgų ir energijos, moteris apsipranta su pasikeitusia padėtimi, todėl ir emocijos aprimsta. Šis metas - porai geriausias laikas pasidžiaugti būsima tėvyste ir dar pagyventi tik dviese, jei laukiatės pirmo vaikelio. Nuo 20-os savaitės būsimosios mamytės pradeda aiškiai jausti vaikelio judesius. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai. Nėštumo 9-12-oje savaitėje: mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Nuo 18-20 savaitės atliekant ultragarsinį tyrimą matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Kūno pokyčiai: vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotarpiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.
Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Trečiasis trimestras (29-40 savaitės)
Trečiasis nėštumo trimestras būsimai mamytei pakankamai sunkus fiziškai, pilvukas didėja, todėl sunkiau greičiau judėti, lipti laiptais, nepatogu gulėti. Naktimis darosi sunku vartytis lovoje, dėl suspaustos diafragmos sunkiau kvėpuoti. Todėl vyrams tenka būti supratingiems ir užjaučiantiems. Iš kitos pusės moteris apima ypatingas noras „sukti lizdą“, t. y. paruošti namus mažyliui. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Nėštumo pabaigoje moterims sustiprėja gimdymo baimė, todėl stenkitės būti pozityvūs, išklausykite ir palaikykite partnerę. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.
Tėvystės iššūkiai ir parama
Nėštumas yra ne tik moters, bet ir visos šeimos patirtis. Būsimojo tėvo vaidmuo nėštumo metu yra itin svarbus, nors dažnai ir nepastebėtas.
Ko tikisi ir laukia moteris iš būsimo vaiko tėvo, kai laukiasi? Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, geras tėtis nėštumo metu pirmiausia - rūpestingas ir supratingas vyras savo besilaukiančiai žmonai. Geras tėtis supranta, kad mažylis pilvelyje nuo pat užsimezgimo yra žmogutis, norintis, kad abu tėveliai jo lauktų, mylėtų ir su juo bendrautų. Vaikelio savijauta nėštumo metu labai priklauso nuo moters savijautos. Jei būsimoji mamytė bus rami, saugi, dažniausiai laiminga, taip jausis ir mažylis. Mama ir jos kūdikis nėštumo metu yra tarsi fizinis, emocinis ir dvasinis vienis. Kuo gyvena mama, tai išgyvena ir jos vaikelis. Tik rami ir laiminga mama sudaro pačias geriausias sąlygas vystytis savo vaikeliui.
Su besilaukiančia moterimi buvo nevalia pyktis, vyras turėjo būti jai geresnis ir atidesnis. Pati nėščia moteris stengdavosi su visais susitaikyti. Tai rodo siekį, jog besilaukianti moteris patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų. Vėliau tai buvo užmiršta ir susitelkta tik į fiziologinius dalykus. Vyrams tenka pasitelkti švelnumą, natūralų rūpestį ir tada kasdieninės problemėlės sprendžiasi gana lengvai. Moterys, pamačiusios vyrų atsidavimą, tikrai nelieka tam abejingos.
Nors moteriai nėštumo metu sunkiau, nes būtent jai tenka išnešioti ir pagimdyti vaikelį, bet retokai kalbama apie tai, jog vyrui taip pat nelengva. Juk gyvenimas keičiasi iš esmės, iš vyro daug reikalaujama - kad jis būtų dėmesingas, supratingas, visur ir visada padėtų. O juk jam irgi tenka didžiulė būsimojo tėvelio atsakomybė, su kuria reikia susigyventi. Deja, jo retai kas klausia: „O kaip tu jautiesi?“ Paklausti reikėtų, nes vyrai nelinkę atvirauti, o kalbėtis apie savo nerimą svarbu. Todėl būsimosios mamytės turėtų nepamiršti, kad vyrai irgi turi jausmų, jie nerimauja dėl jūsų, dėl savęs, dėl vaikelio. Kalbėkitės apie tai.
Vyrai gali jausti pavydą būsimam kūdikiui, kurį, iš baimės būti nustumtam į antrą planą, laiko savo varžovu. Seksualiniuose santykiuose gali atsirasti baimė nepakenkti kūdikiui. Galų gale, vyrą gali trikdyti neįprasti apvalumai, per ryškiai išreikštas moteriškumas. Taip pat jis gali nerimauti dėl pasikeitimų, jausti didžiulę atsakomybę už savo būsimą kūdikį.
Pirmiausia, reikia leisti savo partneriui priprasti prie pakitusių jūsų santykių. Kadangi labai dažnai vyrams sunku kalbėti apie savo baimes, moterys galėtų pačios inicijuoti pokalbį ta tema. Moteris turėtų papasakoti vyrui, kas vyksta su ja, kokius pokyčius ji pati jaučia, ką naujo atranda savo vidiniame pasaulyje, kaip elgiasi kūdikis ir pan. Būtina leiskite vyrui suprasti, kad jis jums dabar ypač reikalingas. Būsimai mamai svarbu atminti, kad ne tik jai reikia dėmesio ir supratimo, vyrui lygiai taip pat.
Susirūpinimas nėštumu ir būsimu gimdymu - natūrali būsena, tačiau reikėtų stengtis išlaikyti psichologinį/emocinį ir fizinį kontaktą su vyru. Bent kartą savaitėje ką nors nuveikite kartu: pavakarieniaukite kavinėje, nueikite į kiną, ar nuvažiuokite kur nors. Pietų ar vakarienės metu pakalbėkite su juo apie naujienas, nesusijusias su kūdikiu. Abiem būsimiems tėveliams dabar teks tapti dėmesingais klausytojais, gerbiančiais vienas kito jausmus. Jautrus savitarpio supratimas ateityje suteiks jums džiaugsmo: ramioje, tvirtoje poroje lengviau įveikti visus sunkumus.
Pirmasis nėštumo trimestras: ką turi žinoti kiekvienas partneris | Simptomai, pokyčiai, kūdikio augimas!
Bendraukite su mažyliu pilvelyje. Mokslininkai įrodė, jog kūdikiai įsčiose ir gali, ir nori bendrauti su savo tėveliais. Jau nuo 16-os nėštumo savaitės kūdikio raumenys reaguoja į signalus, atėjusius iš smegenų, todėl jis geba derinti savo judesius. Nuo 20-os savaitės vaikelis tikrai girdi ir atpažįsta mamos balsą. Tuo metu vaikelio smegenys ir nervų galūnės jau yra pakankamai išsivysčiusios, kad jis galėtų jausti lytėjimą ir tuo džiaugtis. Kūdikiai įsčiose geriau girdi žemus vyriškus balsus, dėl to tėčio balsas jam ypač malonus. Kalbindami savo vaikelius būsimi tėčiai turi progą pajusti bendravimo džiaugsmą, nes labai smagu, kai į žodžius atsakoma stuksenimu.
Nėštumo metu užsimezgęs ryšys tarp mamos ir vaiko, tarp tėčio ir vaiko nenutrūksta visą gyvenimą. Bendrauti su kūdikiėliu pilvelyje svarbu.
