Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai žindymas baigiasi. Nesvarbu, kiek žindėte - kelias dienas, savaitę, mėnesius, kiekvienas mamos pieno lašas yra svarbus ir reikšmingas kūdikiui. Kuo ilgiau žindome, tuo labiau saugome vaiką nuo įvairių ligų ir sveikatos problemų, o nauji moksliniai tyrimai netgi rodo, kad ilgiau žindytų vaikų smegenys yra didesnės.
Bėgant laikui mamas aplanko mintis arba joms aplinkiniai primena, kad laikas žindymą baigti, dažnai nurodydami priežastis, kurios ne visada yra pagrįstos. Pirmaisiais mėnesiais, kol mažylis valgo tik mamos pieną, didelę dalį žindymo svarbos matome mityboje: tyrimai rodo, kad žindomi vaikai auga geriau ir yra sveikesni. Tačiau krūties žindimas - tai ne vien maistas. Tai ir saugumo jausmas mamos glėbyje, nusiraminimas. Per žindymą kuriamas mamos ir vaiko emocinis santykis.
Ilgiau žindydama mama darosi jautresnė vaiko poreikiams, greičiau juos atliepia ir deda vaikui saugaus prieraišumo pamatus. Kai nutraukiame žindymą, vaikas netenka ne tik maisto šaltinio, bet ir įprasto būdo nusiraminti, o mamai tenka sąmoningai suprasti ir perkeisti savo santykį su vaikui iš žindymo teikiamo artumo į artumą nebežindant.
Žindymo nauda mamai ir vaikui
Mamos pienas yra gyva substancija. Jis yra pritaikytas kūdikiui ir užtikrina svarbiausius jo poreikius. Jame yra reikiamas vandens kiekis, baltymų, reikalingų kūdikio augimui, įvairių maitinamųjų medžiagų, kurias kūdikio organizmas lengvai įsisavina, angliavandenių reikalingų energijai gaminti ir smegenų raidai, nesočiųjų riebalų rūgščių, būtinų smegenų ir akių tinklainės raidai, augimo hormonų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų, vitaminų ir fermentų. Taip pat yra imunitetą stiprinančių medžiagų ir gyvų ląstelių, kurios kovoja su kenksmingomis bakterijomis. Mamos pienas kūdikį saugo nuo virškinimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, šlapimo takų infekcijų. Taip pat svarbu paminėti, kad mamos pienas mažina riziką turėti antsvorio, sirgti alerginėmis ligomis, diabetu. Žindymas saugo ir nuo staigios kūdikio mirties. Taip pat žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi.
Kūdikio žindymas turi teigiamą poveikį ir mamos organizmui: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu (kuo ilgiau moteris žindo, tuo mažesnė rizika). Ateityje moteriai mažėja tikimybė sirgti osteoporoze. Žindymas teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius. Mama išmoksta atpažinti kūdikio rodomus ženklus ir geriau sugeba atliepti kūdikio poreikius. Jie vienas kitą geriau supranta. Žindymas skatina prieraišumą ir motinai suteikia pasitikėjimą bei pasitenkinimą mamos vaidmeniu.
Kaip lengvai nujunkyti kūdikį: pagrindinės klaidos ir švelnūs metodai
Kiekvienas kūdikis yra asmenybė su savo poreikiais ir ypatumais. Todėl galima pasakyti, kad kiekvienas nujunkymas yra kitoks. Tačiau reikia pabrėžti, kad nujunkyti vaiką nuo krūties reikia kuo švelniau, laipsniškai. Būtina stebėti vaiko poreikius, kodėl jam reikia žįsti. Vaikui atsiranda naujos patirties ir išgyvenimų, jis žinda krūtį vis rečiau, o tai nulemia pieno kiekio krūtyse mažėjimą.
Kai kurios motinos daro klaidą manydamos, kad išvažiavus iš namų savaitgaliui ir palikus vaiką kitų žmonių priežiūrai palengvins šį laikotarpį. Išsiskyrimas su mama sukelia didelį stresą vaikui. Taip pat ir pati mama išgyvena didelį nerimą dėl vaiko. Be to, staigus nujunkymas gali sutrikdyti moters hormonų pusiausvyrą ir turėti įtaką moters nuotaikų kaitai. Nujunkyti vaiką nuo krūties pavyks geriau, jei mama visą laiką bus šalia ir daug bendraus su vaiku - taip jis jaus mamos artumą.
Nesiūlyk, bet ir neatsakyk. Nors reta mama žindydama metinuką, pati savo iniciatyva siūlo krūtį, greičiau jau leidžia mažyliui žįsti, nes supranta poreikį, pasitaiko situacijų, kuomet norėdamos turėti valandėlę ramybės (pvz., pokalbiui telefonu) mamos pačios pasiūlo mažyliui pažįsti. Žindymo atidėjimas. Neskubėkite žindyti vos tik mažylis paprašė. Paprašykite jo šiek tiek lukterėti kol baigsite darbą ar grįšite namo. Stebėkite vaiko reakciją.
Planavimas kartu su vaiku. Šis būdas tinka su vyresniu vaikučiu, kuris jau kalba. Galite sutarti, iki kada (iki Kalėdų, iki gimtadienio) dar žįs krūtį ir vis pasikalbėti apie artėjančią žindymo pabaigą.
Tėčio įtraukimas. Stovėjimas. Kai kuriems vaikams atrodo, kad mamai prisėdus ar atsigulus pailsėti, tai puiki proga pažįsti krūties.
Įprasto ritmo pasikeitimas. Dienos ritmas vaikui yra labai svarbus, tačiau jis taip pat gali tapti ir priminimu, kad reikia žįsti krūtį.
Sutrumpinti žindymo epizodai. Naudojančios šį metodą mamos sutrumpina laiką prie krūties. Kiek sutrumpinti? Žindymas tik tam tikrose vietose ar tam tikru laiku. Sutarkite, kad žindysite tik tam tikrose vietose (namuose, arba dar konkrečiau, šiame fotelyje ar lovoje) arba tik tam tikru laiku (dažniausiai prieš pietų miegelį arba iškarto po jo, prieš užmiegant).
Atlygis žaislais ar pramogom. Pamirškite bandymą nujunkyti. Kai kurie vaikai, jausdami mamos spaudimą nustoti žįsti krūtį, dar labiau prie jos prisiriša, dėl to kartais verta padaryti mėnesio ar dviejų pertrauką ir vėl pabandyti. Dalis vaikų gali per tą laiką patys atsisakyt krūties, jausdami, kad ji tapo nebe tokia svarbia mamai, kai kurie po poros mėnesių subręsta tiek, kad gali lengviau atsisakyti žindymo.
Kai kurie vaikai ima žįsti krūtį tada, kai jiems nuobodu arba tada, kai gauna per mažai mamos dėmesio. Jeigu jums atrodo, kad jūsų situacija tokia, galite pamėginti nukreipti mažylio dėmesį nuo žindymo į kitus įdomius dalykus, kuriuos galite daryti kartu. Žaidimai, knygelių skaitymas kartu su mama mažyliui virš metų jau gali būti įdomiau, nei krūties žindimas. Vaikui gali norėtis ne tiek krūties, kiek mamos dėmesio (dėl to mažylis gali ateiti pažįsti, kai mama kalba telefonu), tad skirkite jam keletą kartų per dieną visą savo dėmesį, neužsiimdama kitais darbais. Tokio amžiaus vaikai itin domisi namų ruošos darbais (ir daugelis mamų tikisi, kad taip bus iki paauglystės. Deja...), tad įtraukite vaiką į tuos darbus, kuriuos jums reikia atlikti.
Mėgstantiems bendrauti vaikams kitų vaikų draugija arba išėjimas iš namų gali padėti užmiršti žindymą, tačiau jautriems vaikams dažni išėjimai ir didelė draugija gali kelti per daug įspūdžių, kuriuos nuraminti norėsis prie krūties. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, todėl geriausiai galite nuspręsti ko jam reikia - draugijos ir veiklos ar ramybės ir namų!
Staigus nujunkymas: rizika ir pasekmės
Staigus nujunkymo būdas - tiesiog vieną dieną vaikui nebeduoti krūties - yra gana populiarus Lietuvoje. Dienos metu dažniausiai tai nekelia sunkumų, bet naktimis tenka vaiką rėkdinti, nes jo dėmesio neišeina nukreipti. Paprastai po trijų - keturių naktų, kartais ir ilgiau, vaikas supranta, kad mamos pieno nebegaus, pasiduoda ir nustoja rėkti. Kartais šis būdas dar derinamas su mamos išvažiavimu kelioms dienoms, nes nėra mamos, nėra ir krūties.
Tačiau tai kelia problemų vaiko ir mamos sveikatai. Vaikas patiria emocinę traumą staiga netekdamas įprasto maisto, nusiraminimo šaltinio ir dar prarasdamas galimybę būti su mama. Vaiko kūnas turi greitai persitvarkyti virškinti vien tik kitą maistą ir nebegauti iš mamos pieno be tik maistinių, bet ir virškinimą gerinančių medžiagų. Taip pat imuninė sistema staiga netenka svarbios paramos. Vaikas turi greitai persiorientuoti į naujus nusiraminimo būdus ir tie būdai ne visada gali būti tinkami. Ir taip pat skubiai reikia keisti santykius su mama, vietoje vienų nutrūkusių sukurti kitus.
Psichologai tvirtina, kad prie pokyčių vaikai turėtų būti pratinami pamažu, kad turėtų laiko apsiprasti ir prisitaikyti. Mamai staigus nujunkymas gali kelti problemų su krūtimis - užsiblokavę latakai, mastitas gali būti staigaus nujunkymo palydovai. Moteriai gali tekti kurį laiką nutraukti pieną iš krūtų, kad jos nustotų gaminti pieną, nes krūtis nenustoja gaminti pieno dėl to, kad mes nusprendžiame nebežindyti. Staigiai nujunkant taip pat keičiasi ir hormonų pusiausvyra organizme, dėl to kai kurioms moterims gali išryškėti depresijos simptomai.
Nujunkymas yra galutinis kūdikio atskyrimas nuo motinos. Kol motina žindo, jos kūno fiziologija, pasak šiuolaikinės medicinos, panaši į nėščiosios: motinos endokrininė sistema aprūpina kūdikį maistu. Pasitaikydavo, kad mama, pagailėjusi verkiančio vaiko, vėl duodavo jam krūtį, t.y. atžindydavo. Atžindymas kaimo kultūroje buvo laikomas neigiamu reiškiniu. Prisiminusios senus papročius, moterys kartais ir dabar nepagrįstai bijo atžindymo.
Kada ir kaip pradėti nujunkymą?
Nujunkymo procesas gali būti skirtingas. Vienas iš būdų yra dalinis nujunkymas, kai mama sumažina žindymų skaičių pakeisdama juos kitu maistu, kai vaikas jau yra virš metų, arba sutrumpina žindymų trukmę. Pavyzdžiui, jei mama išeina dirbti, ji gali palikti vakarinius ir naktinius žindymus, žindyti tik ryte ir vakare, o kitu laiku pasiūlyti kito maisto ar kitos veiklos vietoje žindymo.
Planuotas nujunkymas yra, kai mama nusprendžia, kad jau laikas pradėti nujunkyti, nors jos vaikas dar nerodo požymių, kad jis tam pasiruošęs. Tokiu atveju mama mažina po vieną žindymą kas 3 - 4 dienas. Galima laikytis taktikos „nesiūlau, bet ir neatsakau krūties“, pakeisti dienos režimą, daugiau įtraukti tėtį ar giminaičius į vaiko priežiūrą, pasiūlyti užkandžių šiek tiek prieš įprastą žindymo laiką, nukreipti dėmesį, atidėti, trumpinti žindymo laiką ir derėtis.
Natūralus nujunkymas - tai toks procesas, kai vaikas pats atsisako krūties. Kai kurie vaikai patys krūties atsisako iki 2-jų metų, kiti sėkmingai žinda ir iki trejų. Vaiko, sulaukusio metų, žindymas duoda daug naudos ir jam, ir mamai. Geriau vystosi burnos skliautas, berniukams kyla mažiau kalbos ir skaitymo problemų; antrais gyvenimo metais žindomi vaikai mažiau serga; žindymas suteikia nusiraminimą pavargusiam, sergančiam, nuliūdusiam vaikui; sergančiam vaikui mamos pienas yra geriausias maistas; suteikia emocinį stabilumą vaikui, kuris sparčiai vystosi antrais gyvenimo metais.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaiko pasirengimo ženklus. Kai kurie požymiai gali rodyti, kad vaikui nujunkymas yra per greitas ir mama gali į tai atsižvelgti. Jei vaikas ima mikčioti, dažnai prabudinėti naktimis, jei dieną daugiau limpa prie suaugusio, jei atsiranda naujas daiktas - prisirišimo objektas - žaislas, antklodė ar pan., paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, kandžiojimasis, jei jo nebuvo anksčiau. Taip pat tokios fiziologinės problemos, kaip vidurių kietėjimas ar pilvo skausmai gali rodyti, kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Mama pagal galimybes turėtų sulėtinti nujunkymo procesą.
Naktiniai maitinimai ir jų nutraukimas
Maitinimas naktį yra vienas iš labiausiai paplitusių vaikučio nuraminimo ir užmigdymo būdų. Tačiau ateina laikas, kai mamos supranta, jog naktinius maitinimus reikia baigti. Tad kyla klausimas kaip nutraukti maitinimą ir kaip tą padaryti kuo lengviau?
Labai svarbu žinoti, kad kai kūdikis priauga svorio, gerai jaučiasi ir yra maždaug 6 mėnesių (pasitarkite su gydytoju), dažniausiai jam nebereikia valgyti naktį vien tam, kad augtų. Tuo metu valgymas gali būti labiau susijęs su įpročiu nusiraminti nei su realiu alkio jausmu. Labai svarbu leisti vaikučiui suvokti, kad (buteliuku ar krūtimi) nėra pagalba užmigti ir tai atriboti net ir nuo pietų miegelių. Naktinis žindymas neretai tampa dalimi įprastų miego asociacijų, todėl kūdikiui svarbu išmokti kitų, savęs nuraminimo įgūdžių.
Kad šis procesas būtų sklandus, galite atkreipti dėmesį ir į bendras miego sąlygas: tinkamą kambario temperatūrą (apie 18-21 °C), ramų apšvietimą bei rutiną prieš miegą (pvz., rami lopšinė, trumpas masažas). Vis dėlto, svarbu stebėti, kada mažylis pats rodo pasirengimą - geba nusiraminti ir užmigti be buteliuko ar krūties.
Jei svarstote, ar rinktis staigų nutraukimą („cold turkey“), ar pamažu ilginti laiko tarpą tarp maitinimų, pagalvokite, kuris būdas jums abiem sukeltų mažiau streso. Svarbu suvokti, kad tai, kaip nutraukti žindymą kiekviena mama gali rinktis pagal savo bei vaiko poreikius. Kai Jūsų kūdikis sugebės išmiegoti iki 5 val. ryto be maitinimo, patarimas būtų: visiškai atsisakyti maitinimo. Dauguma kūdikių, pabudusių pavalgyti po 5 val., negali tinkamai sugrįžti miegoti tomis ankstyvomis ryto valandomis ir pradeda skaidyti naktinį miegą (dažniau budintis), jiems sutrinka pietų miegelis. Geriausias būdas to išvengti, yra nutraukti naktinį maitinimą. Toks naktinio maitinimo nutraukimo procesas greičiausiai turėtų užtrukti mažiau nei mėnesį.
Kaip nustoti maitinti krūtimi ir miegoti: atskirti maitinimą nuo miego
Nujunkymo procesas: kada ir kaip?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėn. amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėn. amžiaus).
Jei kalbėsime apie vaiką iki vienerių metų, tuomet labai skatinčiau mamas dar pasvarstyti, ar tikrai norite visai nutraukti žindymą. Net ir dalinis žindymas, tarkime, tik naktimis, duotų didžiulės naudos mažyliui. Jei vis dėlto nusprendėte nujunkyti, pradėkite mažinti po vieną maitinimą kas kelias dienas, kad per savaitę maitinimų krūtimi sumažėtų dviem-trimis. Ir taip po truputį, kol nustosite žindyti dieną. Neverta vaikui sakyti, kad tau jau pienuko nereikia, nes tu jau didelis, nes vaikas jaučiasi kitaip. Geriau pabrėžti paties pienuko pasibaigimą. Ir, žinoma, neturėkite iliuzijų, kad vaikas džiaugsmingai ir su šypsena priims tokius pasikeitimus. Normalu, kad jis kažkiek laiko pyks, bus irzlesnis, gali prasčiau miegoti. Tačiau tai - atsisveikinimo procesas (kai kuriuose tyrimuose jis prilyginamas gedului netekus ko nors svarbaus), todėl padėkite jį išgyventi. Naktinių maitinimų atsisakykite paskiausiai, ir visų iškart. Toks palaipsnis nujunkymas suteikia vaikui galimybę priprasti prie minties, kad pienukas baigiasi.
Vyresnio nei metų vaikučio nujunkymo atveju mamos svarbu stebėti savo krūtis, neleisti joms persipildyti, o pajutus didesnį pilnumą ar tempimą, nusitraukti pienuko (bet tik tiek, kad pasijustų palengvėjimas krūtyse). Kiek ilgai dar gaminsis pienas po nujunkymo, prognozuoti sunku, nes tai labai individualu.
Kodėl sakoma, kad negalima nujunkyti vasarą? Geležinės taisyklės nėra, kaip nėra ir tinkamiausio nujunkymui sezono. Gal tokia nuomonė reiškiama todėl, kad mamos pienas yra puikus skysčių šaltinis mažyliui. Nujunkymo nerekomenduojama sugretinti su kitais svarbiais vaiko gyvenime įvykiais - išėjimu į darželį, persikraustymu į kitus namus ar naują lovą, sesers/brolio atsiradimu šeimoje.
Žindymas yra susijęs su jausmais. Daugelis moterų žindydamos patiria labai stiprius motiniškus jausmus. Pats žindymo procesas ramina tiek mamą, tiek kūdikį, būna malonus abiems. Svarbu pabrėžti, kad tai, kiek laiko žindyti kūdikį apskritai, mama turi suprasti pati. Tai yra jos ir kūdikio apsisprendimas. Kūdikiui tinkamiausia pirmus 6 gyvenimo mėnesius žįsti tik krūtį. Paskui, kūdikiui augant ir pradedant valgyti kietą maistą, žindymas retėja. Antraisiais ir tolimesniais metais daugelis motinų savo vaikus žindo tol, kol abiems būna gerai. Paaugęs vaikas nežinda krūties taip dažnai kaip naujagimis. Žindymas jam daugiau reikalingas tam, kad prisiglaustų prie mamos ir nusiraminimui ar skausmui numalšinti.
Nujunkymas - tai kantrybės ir ryžto reikalaujantis procesas. Nors būna tokių vaikų, kurie patys savaime atsisako mamytės pienelio ir tai nesukelia jokio streso nei jam, nei motinai, dažniausiai šis procesas savaime nesibaigia ir tenka įdėti nemažai pastangų į maitinimo nutraukimą. Specialistai rekomenduoja mažylį maitinti kuo ilgiau. Motinos maitina savo mažylius, tuo mėgaujasi (arba tiesiog maitina be didesnių emocijų), kol vieną dieną pagauna save bemąstančias apie maitinimo nutraukimą.
Nesijauskite kaltos nutraukusios maitinimą - jūs esate ne tik motinos, jūs dar ir moterys. Apdovanokite save ir atšvęskite žindymo pabaigą, o kartu ir mažylio savarankiškumo pradžią. Nesikankinkite, jeigu akivaizdžiai matote, kad pienelis baigėsi, ir tai trukdo ramiai miegoti tiek jums, tiek vis nepasisotinančiam mažyliui, tiesiog objektyviai įvertinkite žindymo padėtį ir imkitės ryžtingų veiksmų.
