Vėmimas yra natūrali organizmo reakcija, kurios metu pašalinami kenksmingi mikrobai ir toksinai. Tačiau, kai kūdikis pradeda vemti, ypač po tam tikro maisto, pavyzdžiui, banano, tėvai natūraliai susirūpina. Svarbu suprasti galimas priežastis ir tinkamai reaguoti į šią situaciją.
Vėmimas gali būti sukeltas įvairių priežasčių, tiek infekcinių, tiek neinfekcinių. Dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų, pavyzdžiui, rotavirusas, bakterinės infekcijos, gastritas ar kitos virškinamojo trakto sutrikimai. Neinfekcinės priežastys gali būti perkaitimas, permaitinimas, neteisinga mityba, stresas ar net kelionės. Kai kurios ligos, tokios kaip angina ar meningitas, taip pat gali prasidėti vėmimu.
Kūdikiams, maitinamiems mišinukais, vėmimas gali pasireikšti dėl netinkamos mišinuko kokybės, neteisingo paruošimo ar laikymo sąlygų, kurios leidžia patekti į mišinuką mikroorganizmams. Jei kūdikis yra alergiškas karvės pienui, būtina atidžiai rinktis alternatyvius mišinukus ir laikytis higienos reikalavimų.
Vyresni vaikai gali vemti kelionėje automobiliu ar nulipę nuo supynių dėl ausyse esančių pusiausvyros organų stimuliacijos. Tai nėra liga ir dažniausiai praeina su amžiumi. Vėmimas taip pat gali būti natūrali reakcija į neskanius vaistus, tačiau šiuo atveju tėvai gali bandyti apgauti vaiką, slepiant vaistus maiste arba renkamasi kitokią vaistų formą.
Atpažinti vėmimą nuo atpylimo
Iki 6 mėnesių amžiaus kūdikiams, kol dar nėra pilnai susiformavusi stemplė ir ryklė, atpylinėjimas yra įprastas reiškinys. Vėmimas, palyginti su atpylimu, yra gausus ir priverstinis. Jei kūdikis atpila tik truputį maisto, tai paprastai nėra liga. Tačiau, jei kūdikis nuolat vemia ar atpylinėja, net ir normaliai priaugdamas svorio, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei pastebimi kiti virškinimo sutrikimo požymiai.
Pirmoji pagalba ir ką daryti
Jei kūdikiui išsivėmus palengvėja, situacija nėra kritinė. Svarbiausia užtikrinti, kad vaikas negautų skysčių ir druskų trūkumo (dehidracijos). Po vėmimo vaikui reikėtų neduoti nieko valgyti apie 6 valandas. Jei vaikas labai nori valgyti, po 3-4 valandų galima duoti kažko lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus.
Svarbiausia - girdyti vaiką nedideliais kiekiais skysčių (pvz., kambario temperatūros vandeniu, negazuotu mineraliniu vandeniu) ir dažnai, bet mažais intervalais (kas 5-10 minučių). Vanduo neturėtų būti nei karštas, nei šiltas, nes tai gali stimuliuoti vėmimą.
Jei vaikas vemia ir viduriuoja, būtina atstatyti prarastus skysčius ir druskas. Po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikui reikia duoti gerti specialių elektrolitų tirpalų (pvz., „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“). Kiekvieną kartą pavėmus, reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą viduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Jei kūdikis maitinamas krūtimi, maitinimo nutraukti nereikėtų, tačiau patartina dozuoti maitinimus. Svarbu, kad mama (žindyvė) gertų daug skysčių.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei vaiko sveikata negerėja, vėmimas yra periodinis, ar jei pastebimi kiti sutrikimo požymiai, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėnesiai ir vemia.
- Vėmimas kartojasi nuolat ir vaikas negali išlaikyti net vandens.
- Atsiranda dehidracacijos požymiai: sausos lūpos, mažai arba visai nėra šlapinimosi, įdubusios akys, vangumas, odos sausumas, verksmas be ašarų.
- Vėmimą lydi aukšta temperatūra (38°C ar daugiau), stiprus pilvo skausmas.
- Vėmaluose pastebimos žalios tulžies ar kraujo priemaišos.
- Vaiko būklė staigiai blogėja.
- Vėmimas užsitęsia ilgiau nei 24 valandas.
Neurologinio pobūdžio vėmimą gali išprovokuoti panašios situacijos, todėl reikėtų kreiptis į gydytoją ir patiems diagnozės nenustatinėti.
Mityba ir vaistai
Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis negali valgyti bet ko, nes žarnynas yra pažeistas. Nerekomenduojamas aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir jo produktai, termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės, jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai. Jei vaikas nenori valgyti, nereikia jo versti. Svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų.
Vėmimą stabdantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. Niekada neduokite vėmimą slopinančių vaistų vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Gerosios žarnyno bakterijos gali būti naudingos žarnyno infekcijų atveju.
Kalbos suvokimas: kaip atpažinti ir ką daryti (7 žingsniai)
Jei kūdikis maitinamas krūtimi, mamos pienas beveik visų ligų atvejais yra tinkamiausias maistas, gėrimas ir vaistas. Po vėmimo vaikui patartina duoti džiūvėsėlių, krekerių, vandenyje virtos košės arba makaronų (be riebalų). Vėliau grįžtama prie įprastinio maisto. Badauti nerekomenduojama.
Kaip apsaugoti vaiką?
Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia į organizmą patekusios infekcijos, svarbu skirti daugiau dėmesio profilaktikai: kruopščiai plauti rankas, ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko. Rekomenduojama vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu vaiką sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią. Taip pat nereikėtų leisti vaikui valgyti automobilyje.
Jei vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį. Jei vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su juo.
Svarbiausia - neleisti išsivystyti dehidratacijai ir laiku pastebėti pavojingus simptomus.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml/parą) |
|---|---|
| 3 | 300 |
| 4 | 400 |
| 5 | 500 |
| 6 | 600 |
| 7 | 700 |
| 8 | 800 |
| 9 | 900 |
| 10 | 1000 |
| 11 | 1100 |
| 12 | 1200 |
| 13 | 1250 |
| 14 | 1300 |
| 15 | 1350 |
| 16 | 1400 |
| 17 | 1450 |
| 18 | 1500 |
| 19 | 1550 |
| 20 | 1600 |
`
`
