Nėštumas - tai unikali ir svarbi patirtis moters gyvenime, kupina džiaugsmo, laukimo, tačiau ir emocinių iššūkių. Kiekviena būsimoji mama susiduria su įvairiais pokyčiais - nuo kūno transformacijų iki hormonų pokyčių, kurie gali paveikti emocinę savijautą. Nerimas ir stresas nėštumo metu yra natūralūs, bet svarbu žinoti, kaip su jais susidoroti, kad tai nepaveiktų nei motinos, nei kūdikio sveikatos. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis stresas nėštumo metu gali paveikti kūdikio sveikatą ir padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Todėl motinai reikia skirti dėmesio savo emociniam balansui ir, prireikus, ieškoti būdų, kaip sumažinti nerimą bei stresą.
Streso priežastys nėštumo metu
Nėštumas gali būti džiaugsmingas laikotarpis, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių iššūkių ir rūpesčių. Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių, t.y. ilgalaikis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Moterims, patiriančioms didelį stresą, gali pasireikšti depresijos ir nerimo simptomai.
Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.
Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus.
Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas -nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau.
Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Pasakyti ar ne? Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas.
Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius.
Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas.
Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.
Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“. Gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje.
Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu.
Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate. Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti.
Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą. Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu.
Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo.
Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.
Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus.
Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos.
Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).
Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
Kaip apsaugoti save ir kūdikį nuo streso?
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, plaukimas arba joga, gali padėti sumažinti stresą. Meditacija, gilus kvėpavimas, ar jogos praktikos gali būti puikus būdas sumažinti stresą. Bendravimas su šeima ir draugais gali suteikti reikalingą emocinę paramą. Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutė. Sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini, kad būtų palaikoma gera fizinė ir emocinė savijauta. Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite. Dar vienas svarbus aspektas - priimti, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove.
Stresas nėštumo metu gali turėti neigiamos įtakos nešiojamam vaikeliui. Apie tai, kad nėštumo metu reikėtų vengti streso, veikiausiai yra girdėję daugelis. Tokie perspėjimai lydimi paaiškinimais, kad dėl mamos patirto streso kūdikis gali gimti irzlus, o vėliau netgi turėti psichologinių ar bendravimo problemų. Visgi, nors ryšys tarp mamos patiriamo streso ir naujagimio būklės gali atrodyti tik kaip iš piršto laužtos pasakos, naujai atliktas tyrimas įrodė, kad tai yra tiesa.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 3 mėnesių kūdikių būklė smarkiai skyrėsi priklausomai nuo to, ar jų mamos nėštumo metu patyrė daug streso, ar ne. Daugiau streso patyrusios mamos pastebimai dažniau tikindavo, jog jų kūdikiai neretai atrodo pikti, verkia, yra neramūs, jei jie paliekami lovelėje. Negana to, atlikti tyrimai parodė, jog motinų emocinė būklė veikia vaikus net ir šiems gimus. Depresija sergančių mamų vaikai, būdami ikimokyklinukais, linkę turėti didesnį streso hormono kortizolio kiekį. Pasak tyrėjų, tokie vaikai gali turėti prastus santykius su bendraamžiais, jiems gali išryškėti prasta savikontrolė, agresija ir problemos mokykloje.
Apie tai, kad mamos emocijos daro stiprią įtaką vaikui, kalba ir daug kitų specialistų. „Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami į atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save. Tad mamų psichologinė būklė tiek nėštumo metu, tiek ir po jo smarkiai veikia vaikų emocinę būklę, gebėjimą bendrauti ir susitvarkyti su savo mintimis.
Mamos turėtų stengtis patirti kuo mažiau streso. Natūralu, jog nėštumo metu moterys jaučia stresą. Veikiausiai joks žmogus negali pilnai atsiriboti nuo nors retkarčiais aplankančio nerimo, baimės ar kitų neigiamų emocijų. Tačiau svarbu stengtis, jog streso būtų patiriama kuo mažiau.
Praktikuokite atsipalaidavimo technikas
- Kvėpavimo pratimai: kvėpavimo pratimai yra puiki priemonė atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą. Įkvėpimas per nosį ir lėtas iškvėpimas per burną padeda nuraminti nervų sistemą ir mažina įtampą.
- Meditacija ir mindfulness: meditacija gali padėti nukreipti dėmesį nuo nerimo ir sukurti vidinę ramybę. Pradėkite nuo trumpų meditacijos sesijų ir kasdien šiek tiek padidinkite laiką. „Mindfulness“ praktika, arba sąmoningas dėmesio sutelkimas, padeda suvokti ir priimti savo emocijas bei būti „čia ir dabar“ be papildomo nerimo.
- Progresyvus raumenų atpalaidavimas: šis metodas, kurio metu paeiliui įtempiami ir atpalaiduojami įvairūs kūno raumenys, gali padėti sumažinti fizinę įtampą ir sukurti atsipalaidavimo jausmą.
Rūpinkitės fiziniu aktyvumu
Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra naudingas ne tik kūno, bet ir emocinei sveikatai. Lengvi pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, nėščiosioms pritaikyta joga ar plaukimas, skatina endorfinų (laimės hormonų) gamybą, kurie padeda sumažinti streso lygį. Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą nėštumo metu, svarbu pasitarti su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog pasirinkti pratimai yra tinkami ir saugūs. Įtraukę fizinį aktyvumą į savo kasdienybę, galite patirti mažiau nerimo ir įtampos.
Laikas sau ir atsipalaidavimo ritualai
Rūpinantis kitais ir ruošiantis kūdikio atėjimui, dažnai pamirštama skirti laiko sau. Tačiau laikas sau yra būtinas emocinei sveikatai palaikyti. Pabandykite kasdien skirti bent keletą minučių veiklai, kuri jus džiugina - ar tai būtų knygos skaitymas, pasivaikščiojimas gamtoje, ar šiltos vonios malonumai. Nėštumo metu naudinga susikurti atsipalaidavimo ritualus, pavyzdžiui, naudoti aromaterapiją su eteriniais aliejais, kurie ramina ir padeda atsipalaiduoti. Lavandos, ramunėlių ar bergamotės aliejai yra žinomi dėl savo raminančio poveikio.
Palaikymas iš aplinkinių
Būti nėščia kartais gali būti vieniša patirtis, ypač jei aplinkui nėra žmonių, kurie tai patyrė. Palaikymas iš artimųjų, draugų ar net kitų nėščių moterų gali suteikti stiprybės ir sumažinti nerimą. Bendraukite su kitomis mamomis ar būsimomis mamomis - tai gali padėti suprasti, kad nesate viena ir jūsų jausmai yra normalūs. Nėščiųjų kursai, kuriuose galima dalyvauti kartu su kitomis būsimomis mamomis, taip pat gali būti gera emocinė pagalba. Šiuose kursuose moterys gauna praktinių patarimų, o tuo pačiu gali pasidalinti savo išgyvenimais su kitomis, kurios supranta jų patirtį.
Sveika mityba ir pakankamas miegas
Nėštumo metu būtina rūpintis savo mityba ir miego kokybe. Sveika ir subalansuota mityba, kuri aprūpina organizmą būtinais vitaminais ir mineralais, padeda palaikyti energijos lygį ir išlaikyti emocinį stabilumą. Be to, pakankamas miegas yra itin svarbus emocinei sveikatai. Miego stoka gali sustiprinti stresą ir nerimą, todėl stenkitės laikytis miego rutinos, kad jaustumėtės pailsėjusi ir rami.
Ribokite stresą skatinančias veiklas
Nėštumo metu verta atkreipti dėmesį į veiklas ar situacijas, kurios kelia stresą, ir jas riboti. Pavyzdžiui, informacijos perteklius, ypač apie galimas nėštumo komplikacijas ar gimdymą, gali kelti papildomą nerimą. Rinkitės patikimus informacijos šaltinius ir pasikliaukite savo gydytoju. Taip pat galite apsvarstyti galimybę mažinti laiką socialiniuose tinkluose ar kituose žiniasklaidos kanaluose, kurie gali kelti papildomą nerimą. Vietoj to skirkite laiko veikloms, kurios teikia ramybę ir atsipalaidavimą.
Kreipkitės į specialistą
Jeigu jaučiate, kad stresas ir nerimas tampa per dideli ir nebegalite su jais susitvarkyti patys, svarbu nedvejoti ir kreiptis į specialistą. Didelis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Todėl labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti stresą ir užtikrinti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą.
Streso valdymas nėštumo metu
Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų. Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities.
Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.
Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais. Šio tipo negalavimai gali atsirasti dėl nėštumo, tačiau kartais tai yra somatiniai neurozės simptomai. Stresas taip pat gali sukelti nerimą. Neturėtume numoti ranka į nėštumo metu patiriamą neurozę. Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
Kokias dar problemas gali sukelti neurozė? Kartais nerimui malšinti moterys griebiasi organizmui ir sveikatai ne itin palankių priemonių, kurios, kaip jos mano, palengvins nerimą keliančias sąlygas. Kartais, norėdamos numalšinti nerimą ar stresą, moterys valgo daugiau nei yra pratusios arba išgeria per daug kavos, vadinasi, suvartoja kur kas daugiau kofeino nei jų organizmas yra pratęs. Kartais griebiasi netgi alkoholio, kad sumažintų stresą. Tai labai pavojingas sprendimas, galintis sukelti vaisiui alkoholinį sindromą. Nėščių moterų patiriami emociniai sutrikimai turėtų gauti atitinkamą medicinos specialistų dėmesį ir būti gydomi. Negalima nuvertinti nerimą keliančių sąlygų.
Besilaukianti moteris turėtų mokytis taisyklingai kvėpuoti, kylant nerimo bangai, ir mokėti atsipalaiduoti. Taip pat palaikyti geresnę psichinę savijautą padeda jogos pratimai ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms. Kaip jau minėjome anksčiau, viena iš dažniausių nerimo ir baimės priežasčių yra mintis, kad kūdikis gali gimti su sunkiais sveikatos sutrikimais. Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės.
„Nėščia moteris jaučiasi lyg devintame danguje“, - girdime vien tokias istorijas. Tačiau pasitaiko situacijų, kai būsimoji mama patiria stresą darbe, ir nerimauja, kaip tai atsilieps jos ir vaikelio sveikatai. Iš skaitytojos laiško: „Dirbu atsakingą vadovės darbą, kuris kiekvieną dieną verčia nervintis. Ar tai reiškia, kad laukdamasi vaikelio turėčiau jį mesti? Ar gali išgyvenamas stresas padaryti žalos mano nėštumui?“
Net ir didelis stresas per nėštumą nebūtinai skatina pogimdyminę depresiją. Gali atsitikti netgi priešingai - per nėštumą nebūta jokių stresų, o moteris susirgo depresija. Tad svarbu pačiai moteriai neįtikėti tokia tiesmuka sąsaja. Stiprūs įsitikinimai linkę pildytis.
O atsakydama į Andrėjos klausimą paskatinčiau ją pagalvoti, kodėl ji svarsto mesti darbą kaip tik šiuo metu. Paprastai moteriai įprastas streso lygis, kai ji atlieka prasmingą, įdomų darbą, nebūtinai žalingas jos nėštumui. Tačiau gal yra kažkas, kas ją verčia nerimauti? Apie tai vertėtų rimtai pagalvoti, galbūt pasikalbėti su mokančiu išklausyti žmogumi, ir tik tuomet priimti sprendimą. Tačiau labai svarbu žinoti, kad paliekant darbą taip pat gali kilti stiprus stresas, kartais gal net gerokai didesnis nei paprastai.
Dar trys dalykai, kaip sau galima padėti užgriuvus stresui:
- Su artimu žmogumi išgerti po puodelį arbatos. Tai graži angliška tradicija, kuria verta pasinaudoti. Gurkšnojant arbatą galima atsipalaiduoti ir ramiai pasikalbėti apie tai, kas kelia įtampą.
- Gali padėti apkabinimai, apsikabinimai. Kai artimas žmogus apkabina, paglosto galvą, kartais stresas ima ir atslūgsta.
- Sportuoti, užsiimti kūryba, rūpintis gėlėmis, gamta, gyvūnais ar rasti kitą, kartais gal tik jums vienai tinkantį ir patinkantį streso šalinimo būdą. Paklauskite pačios savęs, o ko man dabar norėtųsi labiausiai ir padarykite tai.
Nėštumas - tai unikali ir svarbi patirtis moters gyvenime, kupina džiaugsmo, laukimo, tačiau ir emocinių iššūkių. Kiekviena būsimoji mama susiduria su įvairiais pokyčiais - nuo kūno transformacijų iki hormonų pokyčių, kurie gali paveikti emocinę savijautą. Nerimas ir stresas nėštumo metu yra natūralūs, bet svarbu žinoti, kaip su jais susidoroti, kad tai nepaveiktų nei motinos, nei kūdikio sveikatos. Šiame straipsnyje aptarsime būdus, kaip palaikyti emocinę sveikatą nėštumo metu ir kaip kovoti su nerimu bei stresu.
Emocinė sveikata yra svarbi ne tik dėl motinos gerovės, bet ir dėl kūdikio vystymosi. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis stresas nėštumo metu gali paveikti kūdikio sveikatą ir padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Todėl motinai reikia skirti dėmesio savo emociniam balansui ir, prireikus, ieškoti būdų, kaip sumažinti nerimą bei stresą.
Nėštumas gali būti džiaugsmingas laikotarpis, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių iššūkių ir rūpesčių. Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Ilgalaikis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Moterims, patiriančioms didelį stresą, gali pasireikšti depresijos ir nerimo simptomai.
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, plaukimas arba joga, gali padėti sumažinti stresą. Meditacija, gilus kvėpavimas, ar jogos praktikos gali būti puikus būdas sumažinti stresą. Bendravimas su šeima ir draugais gali suteikti reikalingą emocinę paramą. Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutė. Sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini, kad būtų palaikoma gera fizinė ir emocinė savijauta. Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite. Dar vienas svarbus aspektas - priimti, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove.
Laukimas ir bandymas baigėsi - jūs nėščia. Džiugi naujiena! Sužinokite daugiau: Nėštumas kartais gali atrodyti neįveikiama paslaptis. Kamuoja nesibaigiantys klausimai. Ar mano kūdikis sveikas? Ar būsiu gera mama? Ar gimdymas nebus pernelyg skausmingas? Ar mano partneris vis dar manys, kad esu seksuali? Kiekviena moteris turi savo nėštumo patirtį ir nė vienos patirtis nėra lygiai tokia pat.
Jei spaudimas darbe darosi per didelis, gal reikėtų atvirai pasikalbėti su viršininku. Skirtingiems žmonėms tinka skirtingos streso mažinimo strategijos. Mankšta. Išsilaisvinimas. Bendravimas. Raskite su kuo pasikalbėti - partneriu, draugu, mama ar psichologu. Negatyvo vengimas. Žmonės mėgsta reikšti savo nuomonę - norite ją girdėti ar ne, o pokalbis apie neigiamus dalykus gali turėti įtakos jūsų streso lygiui. Neskubėjimas. Pasivaikščiokite, paskaitykite laikraštį, pažiūrėkite filmą, pasidarykite manikiūrą.
tags: #kaip #nestresuoti #nestumo #metu
