Jau daugiau nei keliolika metų Lietuvoje veikiantys gyvybės langeliai yra itin svarbi socialinės pagalbos priemonė. Tai - kraštutinė, bet dažnai ir vienintelė išeitis situacijose, kai gresia pavojus kūdikio sveikatai ar gyvybei. Gyvybės langelis - tai vieta, kur žmonės, dažniausiai biologinės mamos, gali saugiai bei anonimiškai palikti naujagimius ar kūdikius.
Gyvybės langelis yra speciali kapsulė pastato sienoje. Iš gatvės pusės į tą kapsulę įdėjus kūdikį, jis netrukus, po perspėjimo signalo, atsidurs šiltame lopšyje ir visą parą dirbančių rūpestingų medikų rankose. Kai kūdikis paliekamas gyvybės langelyje, patalpa nuolat stebima signalizacijos sistemų, kurios iš karto informuoja medicinos personalą apie paliktą vaiką. Kai kūdikis paliekamas gyvybės langelyje, po kelių minučių suveikia signalizacija, kuri praneša įstaigos personalui. Šis trumpas laiko tarpas suteikia tėvams galimybę ramiai pasišalinti iš vietos išliekant anonimiškiems.
Gyvybės langelis užtikrina, kad paliktas kūdikis iškart gautų medicininę pagalbą ir būtų pasirūpinta jo tolimesne gerove. Po pirminės apžiūros naujagimis pervežamas į ligoninę, kur detaliau įvertinama jo sveikata ir vystymasis. Kūdikiui atliekami būtini tyrimai, įvertinama jo sveikatos būklė, pagal amžių skiriami pirmieji skiepai. Gyvybės langelyje paliktas naujagimis iškart sulaukia profesionalios pagalbos, juo tinkamai pasirūpinama.
Anonimiškumas ir teisinė apsauga
Vienas svarbiausių gyvybės langelio principų - visiškas anonimiškumas. Tėvams garantuojama teisinė apsauga. Tėvams, gyvybės langelyje palikusiems kūdikį, nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, nebent kūdikio sveikatai ir gyvybei dėl jų veiksmų buvo kilęs rimtas pavojus. Joks įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės už vaiko palikimą „Gyvybės langelyje“. Ji yra nustatyta už kūdikio palikimą nesaugioje ir kūdikiui pavojingoje aplinkoje. Policijos pareigūnai, kurie kviečiami užfiksuoti kiekvieną palikimo atvejį, tėvų neieško, nebaudžia, nes vaikas paliekamas saugioje aplinkoje, nesukeliant grėsmės jo gyvybei.
Galimybė persigalvoti
Tėvai turi teisę apsigalvoti ir, jei nori, susigrąžinti vaiką. Tėvai turi teisę susigrąžinti vaiką iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo dienos. Norėdami tai padaryti, jie turi kreiptis į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių ir atlikti DNR tyrimą, patvirtinantį tėvystę. Procedūra siekiant susigrąžinti vaiką paliktą „Gyvybės langelyje“ apima kreipimąsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, teisinį procesą (tuo atveju, kai įstaigoje rasto vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimas yra įregistruotas, o į skyrių kreipiasi moteris arba vyras, teigdama (teigdamas), kad rastas vaikas yra jos (jo) biologinis vaikas, ir pareiškianti norą jį susigrąžinti - motinystę (tėvystę) gali nustatyti tik teismas) bei DNR tyrimus. Nustačius motinystę arba tėvystę, vaiko gimimo įrašas yra ištaisomas. Jei, nustačius motinystę ir (arba) tėvystę, vaiko motina arba tėvas pareiškia norą susigrąžinti vaiką, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai vertina motinos ir (ar) tėvo galimybes auginti vaiką ir (ar) sprendžia vaiko grąžinimo motinai ar tėvui klausimą. Tokiais atvejais yra vertinamos asmens (asmenų) gyvenimo būdas, gyvenimo sąlygos, psichologinė būsena, sveikata, galimybės pasirūpinti vaiku. Pasitaikė atvejų, kai tėvai persigalvojo. Pavyzdžiui, 2012 metais Kaune buvo paliktos vos kelių dienų naujagimės dvynės. Vėliau jų biologiniai tėvai susigrąžino mergaites ir jas augina.
Tėvai turi laiko apsigalvoti. Palikus savo vaiką „Gyvybės langelyje“ biologiniams tėvams suteikiama 3 mėnesių galimybė pakeisti savo nuomonę ir susigrąžinti paliktą vaiką. Tiesa, tėvams teks įrodyti, kad jie yra biologiniai vaiko tėvai. Taip pat nustačius motinystę ir tėvystę, vertinamos jų galimybės auginti vaiką. Tai ir buvo pagrindinis tikslas įrenginėjant „Gyvybės langelius“ Lietuvoje: suteikti tėvams progą apgalvoti savo poelgį ir išspręsti kamuojančias bėdas.
Socialinė pagalba ir globa
Gyvybės langeliuose palikti naujagimiai iškart perduodami laikiniesiems globėjams arba globos institucijoms, kur jais tinkamai pasirūpinama. Įprastai gyvybės langelyje rastam vaikui yra nustatoma laikinoji globa. Vėliau, tik jeigu tėvai dėl vaikelio susigrąžinimo nesikreipė ilgiau nei tris mėnesius, vaikas gali būti įvaikintas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gavusi informaciją apie „Gyvybės langelyje“ rastą vaiką, atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančią galimų įvaikintojų šeimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos skyrius, informuodamas šiuos asmenis apie galimybę globoti rastą vaiką, įspėja, kad vaiką bus galima įvaikinti tik kai vaikui sueis 3 mėnesiai.
Norintys įsivaikinti - daug. Žmonės dėkoja už „Gyvybės langelius“, nes tai suteikė jiems galimybę turėti taip trokštamą vaikelį. Iš „Gyvybės langelio“ kūdikį įsivaikinti yra paprasčiau nei iš kūdikių namų. Kelių dienų ar kelių savaičių amžiaus pamestinukai dažniausiai įtėvius randa iš karto. Įsivaikinti vaiką paliktą „Gyvybės langelyje“ yra žymiai paprasčiau bei žmonėms patinka galimybė auginti vaiką nuo pat jo gyvenimo pradžios. Jeigu biologiniai tėvai atsisako tėvystės teisių, teisinių procedūrų kelias yra ženkliai trumpesnis, lyginant su atvejais, kuomet tėvystės teisės yra atimamos. Dažniausiai „Gyvybės langeliuose“ paliekami kūdikiai ir jie gali keliauti tiesiai į šeimą, kuri pirmus tris mėnesius yra jo laikini globėjai, o po trijų mėnesių, jeigu biologiniai tėvai nepareiškia noro vaiką susigrąžinti, gali pradėti įvaikinimo procedūras.
Tiesa, įtėviai laikinai globojantys pamestinukus suprasti, kad gali tekti vaiką grąžinti biologiniams tėvams. Tokie atvejai, kai vaikas grįžta į biologinę šeimą, potencialiems įtėviams būna didelė netektis ir trauma, tačiau, vaiko interesams toks kelias vis tiek yra geriausias - tris mėnesius praleisti mylinčioje šeimoje ir grįžti į biologinę šeimą.
Aktorė A. Baukutė neslepia džiaugsmo, kad per 10 metų „Gyvybės langeliai“ išgelbėjo daug vaikų gyvybes. Kiekvieną kartą išgirdusi apie paliktą kūdikėlį dėkoja Dievui - dėkoja už tai, kad nebuvo atimta dar viena gyvybė. „Man tai yra didžiulis džiaugsmas. Aš visada sužinojus šitą žinią pirmiausiai padėkoju savo padėjėjai Aurelijai Peleckaitei, su kuria mes ėmėmės šios idėjos, nors tuometinė vaikų teisių kontrolierė man sakė, kad tai tikrai nepavyks. Kai aš tai sužinau, visada persižegnoju ir pagalvoju: „Ačiū Dievui - neužmuštas“, - šypsosi ji. Ji teigia, kad visuomenėje iki šiol yra labai daug problemų, ypač skaudžiai realybė paliečia nuvykus į regionus ar mažesnius Lietuvos miestus. „Man iki šiol tenka važinėti po regionus ir matyti, kaip ten gyvena žmonės, kaip jie skursta. Tai yra dar viena problema Lietuvoje dėl kurios yra nužudoma daug kūdikėlių. Manau, aš ir jūs, ir visi mes turime puikią vaizduotę. Įsivaizduokite, kaip atrodo 68 išrikiuoti karsteliai. Tiek jų galėjo būti, jeigu gyvybės langeliai neveiktų“, - teigia A. Baukutė.
A. Baukutė neskuba teisti moterų, kurios palieka savo kūdikius. „Nei vienas mes nesame be nuodėmės: nei aš, nei jūs. Sunku pasakyti, kodėl motinos nusprendžia palikti savo vaikus gyvybės langeliuose, bet, patikėkit, joms tai nėra lengva. Jos visą laiką atsimins ir galvos apie tai. Tokio poelgio priežasčių yra ir jos tikrai brandžios. Neatmeskime to, kad visiems atrodo, kad mamos, paliekančios kūdikius, yra degradavusios, bet viena ir priežasčių gali būti ir pogimdyvinė depresija, kuri įrodyta mediciniškai. Palikti vis tiek geriau nei nežudyti savo vaikelį“.
Be gyvybės langelio daugelio vaikų likimai būtų neaiškūs, o kai kurių - galbūt net tragiški. Gyvybės langelis suteikia alternatyvą tėvams, kurie atsidūrė sudėtingoje situacijoje.
Istorinė apžvalga
Pirmieji pasaulyje „gyvybės langeliai“ atsirado dar viduramžiais - 1188 m. Prancūzijoje, Marselio ligoninėje. 1198 m. Italijoje, Romos ligoninėje, buvo įrengti „našlaičių ratai“, kur buvo paliekami kūdikiai. Vėliau, sunerimęs dėl Tibro upėje nuolat randamų nuskendusių kūdikių kūnelių, 1198 m. popiežius Inocentas III įsakė įrengti tokius „ratukus“ Romoje. Jau vėliau pirmuosius našlaičių namus Paryžiuje 1638 m. įsteigė Romos katalikų bažnyčios kunigas Vincentas de Paulis. Vėliau ši praktika paplito visoje Europoje. Vokietijoje „našlaičių ratai“ (Drehladen) našlaičių namų sienoje pirmą kartą įrengti tik 1709 m., tačiau išliko tik penkerius metus, nes įstaiga finansiškai nebepajėgė pasirūpinti visais paliktais kūdikiais. O nuo 1863 m. Prancūzijoje savo kūdikius saugiai palikti motinos galėjo gimdymo skyriuose. Nuo 1904 m. Airijoje be tėvų globos likę vaikai buvo auginami našlaičių prieglaudose, finansuojamose iš vargšų mokesčio. Pirmasis „našlaičių ratas“ šioje šalyje įsteigtas 1730 m.
Šiuolaikiniai gyvybės langeliai atsirado XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Taip pat nemažai šalių šiuo metu suteikia moterims galimybę ligoninėse gimdyti anonimiškai ir palikti naujagimius. Nuo 2000-2005 m. Japonijoje 2006 m. atidarytas pirmasis kūdikių namelis - „Gandrų lopšys“, o pirmąjį kūdikių namelį Malaizijoje 2019 m.
Pirmasis gyvybės langelis Lietuvoje buvo atidarytas 2009 metais Vilniuje, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (dabartinis pavadinimas - kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“).
Gyvybės langeliai Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 „Gyvybės langelių“:
- Vilniuje - Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis” (Žolyno g. 47);
- Vilniuje - Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (Antakalnio g. 57);
- Kaune - Respublikinė Kauno ligoninė, Krikščioniškieji gimdymo namai (Miško g. 27);
- Kaune - LSMU Kauno ligoninės filialas Prano Mažylio gimdymo namai (V. Putvinskio g. 3);
- Klaipėdoje - Klaipėdos universitetinė ligoninė (Liepojos g. 41);
- Šiauliuose - Šiaulių moters ir vaiko klinika (Architektų g. 77);
- Marijampolėje - Marijampolės ligoninė (Palangos g. 1);
- Alytuje - Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė (Ligoninės g. 12);
- Tauragėje - Tauragės ligoninė (V. Kudirkos g. 2);
- Jonavoje - Jonavos ligoninė (Žeimių g. 19).
Nuo 2009 m. iki šios dienos šalies gyvybės langeliuose buvo palikta iki 100 vaikų, biologiniai tėvai susigrąžino 17 vaikų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis Lietuvoje nuo 2009 m. iki šios dienos „Gyvybės langelyje“ palikti 68 vaikai, iš kurių: 52 vaikai įvaikinti LR piliečių šeimose; 11 vaikų susigrąžino biologiniai tėvai; 1 vaikas auga laikinųjų globėjų šeimoje; 1 vaikas nebuvo siūlomas laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl turimų sveikatos sutrikimų, šiuo metu, tėvams teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia, tuo pagrindu vaikas įrašytas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą; dėl 1 vaiko laikinųjų globėjų šeima kreipėsi į teismą dėl įvaikinimo, tačiau atsirado galimi biologiniai tėvai, kurie nori vaiką susigrąžinti; dėl 1 vaiko atliekami veiksmai dėl motinystės nusistatymo ir galimybės vaiką auginti motinai.
2023 m. langeliuose palikti 5 vaikai: 3 - Kaune, po vieną Vilniuje ir Klaipėdoje. 2024 m. gyvybės langeliuose nebuvo paliktas nei vienas vaikas.
Įvadas į ląsteles: Didžioji ląstelių ekskursija
