Dažnai tėvai kreipiasi pagalbos, kai kūdikis sunkiai priauga svorio. Tačiau ne mažesnė aktualija - amžinai alkanas, per mėnesį po kilogramą ir daugiau priaugantis kūdikėlis. Su vaikų ligų gydytoju dr. Algimantu Vingru kalbėsimės apie kūdikių permaitinimą.
Ką reiškia „dažnai valgantis“ kūdikis?
Kokį kūdikį galime laikyti dažnai valgančiu ar nuolat išalkusiu? Dažnas valgymas yra neišvengiama naujagimio gyvenimo dalis. Taip yra dėl to, kad vaikučio skrandis labai mažas, o augimui reikia daug energijos. Kiekvienas naujagimis turėtų būti žindomas taip dažnai, kaip jis nori, tačiau ne rečiau kaip kas 3 valandas bet kuriuo paros metu. Tačiau tai - tik bendras standartas. Net ir tos pačios šeimos kiekvienas naujagimis yra skirtingas - vienas gali norėti valgyti dažniau, kitas rečiau. Dvynukų tėvai paliudys, kad ne visada sutampa vaikučių noras valgyti. Tad standartą žinokite, bet labiau kliaukitės kūdikio poreikiais.
Kai kurie kūdikiai yra užkandžiautojai - jie mėgsta žįsti dažnai ir trumpai. Kai kūdikis nuolat nori žįsti, nešiokite jį prisiglaudę oda prie odos. Kūdikio noras valgyti dažnai gali atsirasti bet kuriuo amžiaus tarpsniu ir bet kuriuo paros metu. Kūdikių noras valgyti kas 30 minučių yra logiškas, nes taip jie tarsi užsisako didesnes porcijas ateičiai. Dažnesnis bei ilgesnis žindimas skatina krūtis gaminti daugiau pieno. Kai kūdikis nori valgyti, nors įprastas maitinimo laikas dar neatėjo, nelaukite, kol mažylis pravirks, - pamaitinkite.
Jeigu manote, kad valgus kūdikis nepasisotina jūsų pienu, visada yra galimybė maitinimą pabaigti mišiniu. Nori daugiau pasisotinti prieš ilgesnį miegą vakare. Kartais kūdikis nuolat prie krūties, nes nepakanka pieno. Tada mamos sako - jis žinda, prie krūties užmiega, sotus, ramus. Problema išaiškėja, kai kūdikis pasveriamas - per mėnesį svoris paaugo minimaliai. Informacijos suteiks sauskelnių testas. Jeigu 5 parų kūdikiui per parą nereikia 5-6 kartus pakeisti sauskelnių, nes senosios yra tuščios ir lengvos, jeigu mažylis antros gyvenimo savaitės pabaigoje sveria mažiau nei svėrė gimęs, vadinasi, jo noras dažnai valgyti rodo, kad pieno nepakanka.
Svarbiausia, kad kūdikis kiekvieno maitinimo metu gautų pakankamai pieno. Kai kūdikis pradeda dažniau maitintis, neatsitraukia nuo krūties, nenusiminkite ir negalvokite, kad neturite pieno tiek, kiek reikia mažyliui. Nepasiduokite panikai ir pagundai duoti pieno mišinio. Jis pasotins kūdikį, tačiau ši taktika neigiamai paveiks pieno gamybą ir dėl to gali tekti nutraukti žindymą anksčiau nei planuota. Įrodyta, kad net apytuštės krūties spenelio čiulpimas yra signalas motinos organizmui daugiau gaminti pieno.
Kada kūdikis gali būti permaitinamas?
Pasak Amerikos pediatrų akademijos (AAP), mišiniais maitinamam kūdikiui kyla didesnė rizika suvalgyti per daug, nes maistas iš buteliuko teka ir tuomet, kai mažylis yra sotus. Rizika permaitinti padidėja, kai mišinys yra netinkamai paruošiamas, nepaisoma gamintojo rekomendacijų, įdedama per daug miltelių į nurodytą vandens kiekį. Kai kūdikis nuolat gauna maisto perteklių, gali pernelyg greitai augti svoris, o tai gali padidinti su nutukimu susijusių sveikatos problemų riziką. Nutukimas pablogina imunitetą, nes keičia organizmo imuninį atsaką.
Visa tai neleidžia pereiti į gilią miego fazę, o tai reiškia, jog mažylis negauna pilnaverčio poilsio. Pasitaiko atvejų, kuomet nusiraminti padeda mamos krūtis, tačiau toks sprendimas tik trumpam padeda vaikui pajusti komfortą. Tuomet, kai jo būsena tampa nepakeliama, jis atsisako krūties ir pradeda be paliovos verkti.
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta.
Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.
Kūdikio miego įpročiai ir svyravimai
Tiesa tokia, kad „nenormalus“ kūdikio miegas neegzistuoja. Tačiau labai dažnai, ypač pirmąkart tėvų gyvenime, gali egzistuoti nenormalūs lūkesčiai, klaidinančios gairės, žinių trūkumas apie vaikų miegą ar net vaikų lyginimo pinklės. Vienas vadovėlis sako „normalu“, kai kūdikio miegas sudaro 14-15 val. per parą (1 mėnesį), o kitas - jau 16-20 val. Nei vienas nekalba apie svyravimus. Kas tikrai normalu 1 mėnesį? 2013 tyrimai rodo, kad tiek 9 val., tiek 19 val. miego per parą. Visi „Išmiega naktį“ supranta skirtingai. Vieniems tai 5 val. be prabudimų, kitiems - 8 val. Tyrimai rodo, kad 1 mėn. kūdikiai gali miegoti tiek 6 val., tiek 13 val. per naktį. Bet bendrai, iki 3 mėn. nėra labai realistiška tikėtis, kad mažylis reguliariai išmiegos ilgesnius nei 4-5 val.
Tik atsiradus miego aplikacijoms, pradėjome gauti išsamius ir artimus realybei duomenis apie kūdikių miegą. Iki tol duomenys rėmėsi tėvų prisiminimais ir pasakojimais. O jūs ar tiksliai galite nupasakoti, koks buvo kūdikio miegas po bemiegės nakties? Šiuolaikiniai vaikai yra linkę miegoti mažiau, įtakos turi kultūriniai skirtumai, maitinimo skirtumai, kas vyksta ne miego metu (pavyzdžiui, Danijoje 3 mėn. kūdikių miegas sudaro vidutiniškai 2 val. 15-20% naujagimių gimsta su itin jautria nervine sistema ir visiškai normalu, kad šie vaikai yra genetiškai linkę miegoti trumpiau, mažiau ir daug jautriau. 20% kūdikių patiria pilvo skausmus (2% dieglius), todėl normalu, kad iki 3 mėn. Per 18 vaiko gyvenimo mėnesių gali įvykti net iki 16 augimo ir raidos šuolių. Kūdikiai miega ciklais ir tarp jų prabunda. Užmiegantys be pagalbos dažnai pereina į naują ciklą beveik nepastebimai. Užmiegantys su pagalba - neretai linkę prabusti dažniau, miegoti trumpiau.
Jei jūsų kūdikis miega mažiau nei rekomenduojama, visiškai natūralu, kad tai gali kelti nerimo. Visgi, tai nėra taip reta, kaip gali atrodyti. Skirtingi tyrimai rodo, tiek kūdikių, tiek vyresnių vaikų miego trukmė gali gerokai skirtis. Kai kuriais atvejais net iki 5-7 val. per parą. Praktikoje pastebiu, kad apie 70-80% kūdikių miego poreikis atitinka rekomendacijas.
Kūdikio miego poreikį įtakojantys veiksniai:
- Prigimtis: Tiesiog prigimtinai kiekvieno žmogaus miego poreikis skiriasi.
- Paveldimumas: Miego poreikis gali būti paveldimas.
- Temperamentas: Kai prašau apibūdinti savo vaikus konsultacijose, dažniausiai girdžiu - labai aktyvus(-i).
- Vystymosi šuoliai.
- Medicininės problemos: Nors itin retai, tokios problemos kaip refliuksas, alergijos ar miego apnėja gali paveikti miegą.
Svarbu ne tik matyti (ne)išmiegotas valandas. Tiesa ir tai, kad auginti mažiau miegantį kūdikį reikia daug daugiau tėvų energijos! Todėl tiesiog būtina prašyti visos įmanomos pagalbos, kad patys turėtumėte bent šiek tiek laiko atsipūsti.
Dirglumas ir neramumas: kas tai?
Dirglus kūdikis yra neramus, dažnai verkia be aiškios priežasties ir jautriai reaguoja į bet kokį dirgiklį. Tokie kūdikiai blogai miega, jų miegas trumpas, negilus, jie dažnai verkia, prabunda, krūpčioja. Tėvai negali susieti neramumo su jokia aiškia priežastimi.
Tokie vaikai valgo nervingai, griebia krūtį ar buteliuką, patraukia, vėl meta. Jiems gali būti sutrikę valgymo, čiulpimo refleksai, jie atpylinėja, viduriuoja, jiems diegia pilvuką ar užkietėję viduriai. Būdingas padidėjęs spontaninių judesių aktyvumas, dreba smakras ir galūnės (tremoras), spontaniškai skėsčioja rankytėmis. Dirgliems kūdikiams būdingas kintantis raumenų tonusas: vaikas tai įsitempęs, tai atsipalaidavęs. Jie jautriai reaguoja į bet kokį aplinkos pasikeitimą, temperatūros pokyčius. Sustiprėjusi reakcija į garsą, šviesą, lietimą, padėties keitimą. Jų ir kūno temperatūra, ir pulsas, ir kvėpavimas gali būti greitai kintantys.
Galimos padidėjusio dirglumo priežastys
Padidėjusio dirglumo priežastys dažnai siejamos su nėštumo ir gimdymo nesklandumais, kai besivystančio ar gimstančio vaikučio smegenims trūksta deguonies. Kūdikio dirglumą gali lemti gimdymo traumos, infekcijos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai.
Kaltos gali būti ir mamos ligos - širdies kraujagyslių, plaučių, endokrininės (padidėjusi skydliaukės funkcija, diabetas ir kt.), ginekologinės, mamos karščiavimas, sloga nėštumo metu, toksikozė, įvairios infekcijos (toksoplazmozė, citomegalija, herpes virusas). Nereikia pamiršti ir dažnėjančių socialinių ligų - rūkymo, narkotikų, alkoholio. Neradus kūdikio dirglumo priežasčių, reikia pagalvoti ir apie įgimtus būdo, temperamento ypatumus. Todėl šnekėdama su neramaus, dirglaus kūdikio tėvais mėginu kartu su jais ieškoti priežasties: kokie buvo kūdikio tėvai vaikystėje, kokie jie dabar, ar mamos įtampa ir nerimas nepersiduoda mažyliui? Jautrūs tėvai savo dirglumu užkrečia kūdikį. Pavyzdžiui, pediatras puse lūpų pakalba apie kokį vaiko sutrikimą, mama įsijautrina, įsitempia, nuo to vaikelis dar neramesnis.
Jei padidėjusio dirglumo priežastis - lengvi sutrikimai po gimdymo, dažniausiai jie praeina per pirmą gyvenimo mėnesį, kartais gali užtrukti kelis mėnesius. Toliau vaikutis vystosi normaliai, tačiau tokį vaiką sunkiau auginti - jo miegas gali būti neramus ir metus, ir ilgiau, paros miego poreikis mažesnis. Paaugęs jis gali būti lyg gyvas sidabras - judantis, bėgantis, kliūvantis ir griūvantis. Kartais išlieka kiek blogesnė judesių koordinacija. Kartais jie nedėmesingi, nesugeba ramiai pažaisti bent kelias minutes. Kartais tokie vaikai labiau prakaituoja, jautresni temperatūrų svyravimams. Jų nervų sistema gali jautriau reaguoti į įprastas vaikų infekcijas su karščiavimu (pvz., gali būti temperatūrinių traukulių). Auginant dirglų, neramų kūdikį siūlyčiau pasitarti su gydytoju, nes mažo vaikelio neramumo priežasčių - daugybė.
Kitos galimos priežastys, kodėl naujagimis nemiega pavalgęs
- Pilvo diegliai: Tai dažna problema, ypač pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Diegliai sukelia pilvo skausmus, dėl kurių kūdikis gali būti neramus ir verkti.
- Alergija maistui: Kai kurie kūdikiai gali būti alergiški tam tikriems maisto produktams, pavyzdžiui, karvės pienui. Alergija gali sukelti pilvo dieglius, vėmimą, viduriavimą ir kitus simptomus, kurie trukdo kūdikiui ramiai miegoti.
- Refliuksas: Refliuksas - tai būklė, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę. Tai gali sukelti rėmuo, vėmimą ir kitus simptomus, kurie trukdo kūdikiui ramiai miegoti.
- Perkrautumas: Kūdikiai lengvai perkraunami, ypač jei jie patiria daug stimulų, pavyzdžiui, garsų, šviesų ir žmonių. Perkrautumas gali sukelti neramumą ir sunkumus užmigti.
- Netinkama aplinka miegui: Kūdikis gali nemiegoti, jei aplinka miegui nėra tinkama. Ideali aplinka miegui yra tamsi, tyli ir vėsi.
- Netinkamas režimas: Griežta kūdikio dienotvarkė - tai pagalba ir jam, ir tėveliams. Tik gimusiam mažyliui svarbu jausti, kad nauja aplinka, kuri jį supa - saugi ir harmoninga. Kasdien pasikartojantys ir trunkantys tiek pat laiko veiksmai gali tai suteikti. Režimas svarbus fiziologiškai - artėjant maitinimo laikui išsiskiria skrandžio sultys, o atėjus laikui miegoti - pasklinda miego hormonas melatoninas. Taip pat mažylis taip labiau pailsi, yra laimingesnis. Specialistai rekomenduoja režimą įvesti nuo maždaug 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesio, kai atsiranda stabilumas, tėveliai perpranta jo ritmą, poreikius ir pradeda formuotis įpročiai. Jei šeima nusprendžia netaikyti režimo, jie pasirenka chaotišką gyvenimą. Kai neaišku, nei kada vaikas kelsis, nei kada eis miegoti, kiek miegos ir t.t. Taip daug sunkiau kažką planuoti ir rasti laisvo laiko sau.
- Nervinė tėvų būklė: Sakoma, kad vaikas yra mūsų pačių atspindys, todėl, jei mama viso nėštumo metu patyrė daug streso, gimdymas buvo komplikuotas, o laikotarpis po gimdymo - taip pat itin sudėtingas, nieko keisto, kad mažylis perima visas šias neigiamas emocijas. Pirmiausia, reikia suprasti, kad kūdikio verkimas - natūrali reakcija į aplinką. Juk jis dar negali pasakyti, ką jam skauda, ar ko jis nori, todėl už savo poreikius kovoja ašaromis. Jei kūdikio visi poreikiai patenkinti (jis pamaitintas, pamiegojęs, jo sauskelnės sausos), ieškokite kitų priežasčių, kodėl jis verkia. Gal jam tiesiog trūksta jūsų šilumos, prisilietimų, šypsenų? Juk tėveliai yra veidrodis, per kurį kūdikis mato šį pasaulį, todėl visos mūsų emocijos tampa ir jo emocijomis.
- Perkaitimas: Kūdikio neramumo, verkimo ar pykčio priežastis gali būti labai paprasta - jam tiesiog labai karšta. Taip pat tai gali būti peršalimo ligų ar net staigios kūdikių mirties sindromo priežastis. Jauni tėveliai turėtų atsiminti, kad naujagimiams ne iki galo susireguliavusi šilumos apykaita organizme, specialistai tai vadina nebrandžia termoreguliacija. Net vėsios rankos ir nosis nerodo, kad vaikas sušalo (reikėtų tikrinti jo nugarą).
- Nevystymas: Seniau visi be išimties vystė kūdikius, nes tikėjo, kad taip mažylio kojos bus tiesesnės, tačiau tai turėjo ir kitą privalumą - mažylis ramiau užmigdavo, nes savęs neišbudindavo. Šiais laikais rekomendacijos kitokios. Teigiama, kad toks kojų ištiesimas ir suspaudimas gali būti pavojingas vaiko klubų vystymuisi. Tačiau ne visi tėveliai žino, kad vaikiškų prekių parduotuvėse galima rasti specialių vystyklų, kurie tikrai nepakenks.
- Pilvo pūtimo priežastys: Daugelis žino, kad kūdikiams labai dažnai pučia pilvą, todėl tai laiko savaime suprantamu dalyku ir nesikreipia į gydytojus. Mėnuo ar net keli, kai kūdikis nuolat zirzia, verkia, nemiega - gali jus labai išvarginti, o ir mažyliui tai tikrai nelengvas metas, todėl vertėtų išsiaiškinti, kodėl jį kankina šie nemalonūs jausmai. Gal jis alergiškas tam tikriems mamos vartojamiems produktams, pavyzdžiui, pienui ar glitimui? Tokiu atveju, žindyvei atsisakius šio maisto, mažylio savijauta gali pastebimai pagerėti.
Prievarta maitinant kūdikį, galima sukelti rimtų ligų. Atsiminkite - kuo mažesnis kūdikis, tuo lengviau nuspėti jo norus, mamos užduotis - padėti mažyliui įgyti savireguliavimo mechanizmą, išmokyti atpažinti savo pojūčius ir tinkamai parodyti. Labai atsargiai vertinčiau siūlymus maitinti kūdikius pagal poreikį, t. y. kada ir kiek jie nori. Aišku, jei vaikelis vystosi įprastai, tuomet viskas gerai, šios rekomendacijos jam tinka. Bet yra tokių kūdikių, kurie neturi savireguliavimo mechanizmo. Mažylis verkia kas valandą? Jam reikia duoti krūtį ar buteliuką? Joks sveikas žmogus nenori valgyti kas valandą, lygiai taip pat ir naujagimis.
Jeigu mes kūdikio verksmą bandome nuraminti tik maistu, darome didžiulę klaidą. Vaikas nesuformuoja savo noro valgyti, nes mes per prievartą kemšame, mažylis jau nebesugeba suvokti, kiek maisto jam iš tiesų reikia. Iš pradžių kovos - atpylinės, viduriuos, paskui pasiduos. O vėliau, kai pradedamas primaitinti, dar prasideda visi kiti cirkai: „Už mamytę, už tėvelį…“ Mamos tam tikrais atvejais yra stebuklingos būtybės, primąstančios įvairiausių būdų kūdikius maitinti - skambant muzikai, žiūrint filmukus ir pan. Paskui skundžiasi, kad vaikas auga dirglus… Vyresnio vaiko maitinimas per prievartą, jau ne kartą sakiau, gali būti įvardijamas kaip tam tikra smurto forma prieš jį. Mano patarimas mamoms, kurios nesugeba „perskaityti“ vaiko norų ar jie tiesiog negali jų aiškiai išreikšti, parodyti: laikykitės maitinimo ritmo ir režimo.
Suformuoti miego ritmą
Lygiai tas pats dėl miego. Tėvai neretai pasakoja, kad, užmigdę kūdikį, vaikšto pirštų galais, kad tik jis nepabustų, nes atseit jų mažylis labai jautrus garsams. Tai rodo, kad tie signalai, kurie pasiekia kūdikio ausis, per daug jį dirgina ir neleidžia nusiraminti nervų sistemai, o tai jau nėra labai gerai.
Miego ritmas turėtų atsirasti natūraliai, naujagimis miega tik pavalgęs, vėliau poilsio laikas trumpėja. Jeigu kūdikiui sunku pačiam suformuoti miego ritmą, o tai pasitaiko ne itin dažnai, tėvai tam ir yra, kad padėtų nusistatyti poilsio režimą - migdykite vienu ir tuo pačiu metu.
Taip pat žr Miego ritmas
Išgąsčio refleksas
Neretai tėvai skundžiasi ir dėl to, kad kūdikiai skėsčioja rankomis ir taip daro nei iš šio, nei iš to. Tai įgimtas refleksas, išlikęs per evoliuciją: kai išsigąstame, mūsų organizme pradeda gamintis hormonas adrenalinas ir mes esame pasiruošę kovoti su pavojais. Būna kūdikių, kurių savireguliavimo procesas sutrikęs, jie reaguoja į bet kokį garsą kaip tik taip - išgąsčiu.
Mažyliai nesugeba intuityviai vertinti signalo ir suvokti - pavojinga jiems tai ar ne, nesuvokia, kad šalia yra mama, kuri apgins nuo visų pavojų. Naujagimiai tikrai bijo šaižių, aštrių garsų, tačiau mama yra tas garantas, kuris saugo. Nuo maždaug ketvirto-šešto gyvenimo mėnesio kūdikis paprastai rankomis skėsčioja mažiau, nes gauna vis daugiau informacijos apie pasaulį ir pamažu pradeda skirti, kas pavojinga, o kas ne. Juk ir suaugusieji puikiai žino, kad ne kiekvienas stiprus garsas būtinai rodo pavojų.
Šis naujagimystės refleksas (Moro) praeina, bet baimės jausmas išlieka visam gyvenimui. Be skėsčiojimo rankomis (Moro reflekso), pasitaiko ir kitokių baimės raiškos formų, pavyzdžiui, ne tik suaugęs žmogus gali, vaizdžiai tariant, suakmenėti iš išgąsčio, taip savo jausmus gali reikšti ir kūdikis.
„Sunkus“ vaikas
Pasitaiko tokių nepaaiškinamų vaikų - lyg ir sveiki iš pažiūros, bet kažkas negerai. Tam mes turime tokį visa gelbstintį paaiškinimą - „sunkus“ vaikas. Pažiūrėkite į kai kuriuos suaugusiuosius - jie supykę niekaip negali nusiraminti, tai tik parodo jų sutrikusį savireguliavimo procesą, kuris turėjo pradėti formuotis trečią-ketvirtą gyvenimo parą… „Sunkus“ vaikas mediciniškai yra sveikas, tačiau ilgai nesugeba nusiraminti, dažnai pyksta.
Kūdikio miego trukmė ir būdravimo laikas
Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.
Pirmiausiai, kalbant apie vaikus (nesvarbu, tai būtų kūdikio miegas, svoris, gebėjimai ir pan.), sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis, nuo, pavyzdžiui, Jūsų draugės ar kaimynės mažylio. Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje.
Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą. Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų.
| Amžius | Miego trukmė per parą (rekomenduojama) |
|---|---|
| Naujagimiai (0-1 mėn.) | 15 - 18 val. |
| 2 - 4 mėn. | ~ 16 val. |
| 5 mėn. | Naktį 10-12 val., dieną 3-4 val. |
| 1 metai | 12-14 val. (naktį 10-12 val., dieną 2-3 val.) |
Kartu su šiais pokyčiais natūraliai ilgėja ir kūdikių būdravimo laikas. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus. Tai nereiškia, kad verta laukti, kol mažylis visiškai „išsikraus“ - svarbiausia rasti balansą.
Miego regresija
Kuri
Vaikų, kaip ir suaugusiųjų miegas, yra lemiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Prie šių veiksnių labai glaudžiai prisideda ir tai, kaip dienos metu atrodo kūdikių būdravimo laikas. Jei po nakties miego ar pogulio mažylis ilgiau būdrauja - su juo daug keliaujama, žaidžiama, jis nuolat patiria stiprius įspūdžius ir nėra laiku migdomas, net ir nedidelis miego regresas gali pasireikšti gerokai ryškiau. Žinoma, vaiką, taip pat - ir jo miegą, aktyviai veikia išorinė aplinka. Trikdantys, neįprasti garsai, pasikeitusi miego aplinka (nakvynė svečiuose ar tiesiog naujoje lovytėje), pirmosios dienos, savaitės, o kartais - net ir mėnesiai - darželyje ir kita. Nesitikėkite, jog mažylis, dieną priverstas „virškinti“ naujus įspūdžius, dieną miegos it angelėlis. Norėdami kiek įmanoma sumažinti neigiamą permainų įtaką miegui, pasistenkite išlaikyti įprastą dienotvarkę (tas pat kėlimosi/gulimosi metas, miego ritualas, užmigimo procesas ir pan.).
Atrodo, jau pavyko „sustyguoti“ kūdikio dienotvarkę taip, jog visi šeimos nariai, įskaitant, žinoma, ir mažylį, džiaugiasi kokybišku poilsiu. O Jūs, vaikučiui miegant, galite atlikti ne tik būtiniausius darbus, bet netgi skirti laiko sau. Tačiau staiga, nei iš šio, nei iš to, Jūsų kūdikio miegas ir vėl „išsiderino“… Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškiantį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių.
Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Pertvarkant dienotvarkę, verta ne tik trumpinti ar ilgininti pogulius, bet ir peržiūrėti, kaip išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas tarp jų.
Savarankiško miego įgūdžiai
Žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ - net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką (8 mėnesių, 9 mėnesių, darželinuką, paauglį) ar net suaugusįjį kalbėtume. Kaip žinia, žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia. Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Tad draugė, teigianti, jog jos kūdikis „miega visą naktį“, tikriausiai atliko rimtą darbą ir išmokino savo mažylį savarankiško miegelio įgūdžių. Kiekviena mamytė/tėvelis, kurie, žinoma, savo vaiką pažįsta geriausiai, turi atrasti individualiu atveju efektyviausią ramaus miegelio „receptą“.
Miego aplinka ir ritualai
Rutina - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Pasikartosiu, jog, kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas. Jei, pavyzdžiui, sugalvosite pakeisti įvykių seką (pirmiausiai - pasaka, tik tada - dantukų valymas, o iki šios viską darydavote atvirkščiai), mažyliui gali kilti klausimas, dėl ko taip vyksta.
Į miego ritualo kūrimą, nepamiršdami šiam suprantamais žodžiais paaiškinti ir miegelio svarbą organizmui, galite įtraukti ir jau ūgtelėjusį vaiką. Tiesa, vaikai, gavę laisvę kūrybai, neretai yra linkę labai įsijausti. Prisiminkite, jog miego ritualas turi raminti, o ne, priešingai, aktyvinti.
Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduoju naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir Jūsų miegamajame.
Ašaros mokantis savarankiškai miegoti
Nusiteikite, jog, mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Ypač, kalbant apie tuos vaikus, kurie ilgą laiką buvo migdomi, pasitelkiant nerekomenduojamas pagalbines, su Jumis besiasocijuojančias priemones (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Tiesa, tai nereiškia, jog, ignoruojant savo jausmus, būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia. Gera žinia, kad vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurias jau aptariau. Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai, sutikite, nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas.
Kaip ką tik aptariau, kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Norint to išvengti, dienos metu reikia būti atidiems ir neleisti vaikui „perdegti“. O, juolab, kaip kartais daro dalis ūgtelėjusių vaikučių tėvelių, sąmoningai neapkrauti juos įvairiomis veiklomis, kurios turėtų neleisti mažyliui užsinorėti miegelio. Tokiu elgesiu tėveliai, ne paslaptis, neretai tikisi „išlošti“ daugiau laisvo laiko vakare. Tikiuosi, jau supratote, kad toks absurdiškas elgesys atneša kardinaliai priešingą efektą.
Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos. Šios rekomendacijos neretai vadinamos terminu kūdikių būdravimo laikas. Tai - orientacinis laiko tarpas, kiek vaikas gali būti pabudęs tarp vieno ir kito miego, dar neperžengdamas pervargimo ribos. Svarbiausia suprasti, kad kūdikių būdravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau. Minėtas elgesys, jei artėja dienotvarkėje numatytas miego laikas, yra visiškai normalus. Jei pastebite, kad vaikas nuolat rodo nuovargio ženklus anksčiau, tai ženklas, kad realus Jūsų mažylio poreikis yra kitoks. Tokiu atveju daug naudingiau pasitikėti ne teorija, o savo vaiku - sutrumpinti būdravimo tarpą, jį švelniai nuraminti ir pasiūlyti miegą anksčiau.
Tiesa, kai kuriems vaikams būdingi pervargimo simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs ar netgi klaidinantys. Pavyzdžiui, pervargęs mažylis gali jausti norą būti „prilipęs“ prie tėvelių. Dar vienas apgaulingas požymis - perdėtas vaiko aktyvumas ir nuolatinis bandymas kažkur išlieti savo energiją. Manote, kad tai - hiperaktyvumas? Gali būti. Pastebėjus aptartą ar į jį panašų elgesį, atidžiau pasekite, kokia yra konkreti Jūsų vaiko naktinio bei dieninio miegelio trukmė. Jei mažylis miega gerokai mažiau, nei rekomenduojama jo amžiaus vaikams, akivaizdu, kad būtina šią situaciją taisyti. Dažnai padeda vaiko dienotvarkės korekcijos (jei tokių dar neturite, mažylio nuovargio priežastis aiški).
Kai kurie tėveliai, pasakodami, jog jų ūgtelėjusio (pavyzdžiui, 2 metų) vaiko dienotvarkėje yra likęs tik naktinis miegas, tuo tarpu pietų miegelis - užmirštas reikalas arba likęs tik tomis dienomis, kai einama į darželį, akivaizdžiai tuo didžiuojasi. Tai - anaiptol ne tiesa. Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego.
Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus. Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį. Tad dažnam tėveliui, norinčiam turėti pakankamai laisvo laiko dienos metu bei išvengti pervargusio mažylio pykčio priepuolio, kyla klausimas, ką daryti, jei vaikas nemiega dieną? Sprendžiant šią problemą labai pravartu pažvelgti į tai, kaip visos dienos metu išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas. Jei rytinis tarpas tarp pabudimo ir pirmojo miego yra per ilgas, dažnai sugriūna ir visa likusi diena: vaikas nebespėja pilnai pailsėti, pradeda priešintis pietų miegui, vakare užsibūna ir sunkiai nurimsta. Kortizolis - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių. Žinoma, kalbant apie dienos miegą ir ypač kūdikius, ...
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais tėvams neišvengiamai teks atsisveikinti su kokybišku nepertraukiamu visą naktį trunkančiu miegu. Be to, net ir pačių didžiausių miegaliams ir ramiems kūdikiams kartais sunku užmigti, jie neramiai miega, dažnai pabunda. Kūdikiams, ypač 6 mėn.
- 0-3 mėn.: Naujagimiai ir kūdikiai iki 2 mėn. amžiaus paprastai miega 14-17 valandų per parą su dažnais pabudimais tiek dieną, tiek ir naktį. Naktį jie vidutiniškai miega 8-9 val., dieną - 7-9 val.
- 3 mėn.: Net ir įskaičiuojant momentus, kai kūdikis snaudžia, gali atrodyti, kad jis miega per mažai. Kūdikiai iki 3 mėn. dažnai nenori miegoti ant nugaros: jie jaučiasi saugiau miegodami ant pilvuko, tačiau ši miego padėtis siejama su didesne staigios kūdikių mirties sindromo rizika. Ką daryti, jei mažylis nenori miegoti ant nugaros? Visų pirma kūdikiai gali nenorėti miegoti ant nugaros dėl tam tikrų fiziologinių priežasčių, tad pasitarkite su gydytoju. Ką daryti? Daugelis 2-3 mėn. Ką daryti? Jei manote, kad naktį kūdikis keliasi per dažnai (pavyzdžiui, kas 2 val.), įsitikinkite, kad mažylis pakankamai suvalgo dienos metu. Dieną maitinkite jį ne rečiau kaip kas 3 val.
- 4-5 mėn.: 4 mėn. kūdikiai turėtų miegoti 12-16 val. per parą: 9-11 val. 5 mėn. kūdikiai naktį vidutiniškai miega 10-11 valandų, dienos metu jie vis dar miegos 2-3 kartus.
- 4 mėn.: sulaukę anksčiau puikiai miegoję kūdikiai gali pradėti miegoti ilgesnėmis atkarpomis, nenorėti miegoti arba dažniau pabusti: tai vadinama miego regresija. Tai visiškai normalus reiškinys, būdingas 4, 6, 8-10 ir 12 mėn. kūdikiams. Ketvirtąjį mėnesį miego regresija pasireiškia dėl to, kad tuo metu mažylis daug aktyviau pradeda domėtis aplinka, jis atranda žaislus, žmones, įdomią veiklą ir t. Ką daryti? Susikurkite arba nuosekliai laikykitės esamos miego rutinos: maudynės, maitinimas, lopšinė arba pasakėlė, sūpavimas.
- 6 mėn.: 6 mėn. kūdikiai naktį išmiega 10-11 valandų, o dieną trumpais intervalais miega 2-3 kartus. Be to, 6 mėn. ir vyresni kūdikiai jau gali išmiegoti ir visą naktį.
- 9 mėn.: Maždaug 12 mėn. ir vyresni kūdikiai dienos metu jau gali miegoti ir 1 kartą, nors įprastai vienu dienos miegeliu apsiriboja 14-16 mėn.
Jei 6 mėn. Ką daryti? Atnaujinkite miego režimą. Kūdikį pamaitinkite 30 min. iki guldant nakties miegui. Mieguistą kūdikį guldykite į jo lovelę. Pradžioje jis prieštaraus, galiausiai išmoks nusiraminti čiulpdamas nykštį arba čiulptuką. Ką daryti? Galite pakoreguoti 6 mėn. Ką daryti? Jei kūdikiui skauda dantenas, duokite kramtuką (tiks ir atšaldytas šaldiklyje), paglostykite, švelniai pakalbinkite ar padainuokite lopšinę. Kūdikio miego rutiną gali sutrikdyti paprasčiausias peršalimas ar ausų uždegimas. Taip pat kūdikių miego kokybę pablogina ir emociniai iššūkiai: mamos grįžimas į darbą ir pratinimas prie auklės. Ką daryti? Darykite viską, kad kūdikį nuramintumėte ir paguostumėte, skirkite jam daugiau nei įprasta dėmesio. Ką daryti? Guldykite kūdikį miegoti, kol jis dar nėra pervargęs. Ką daryti? Kai kūdikis serga, tėvai daro viską, kad jis bent kiek pamiegotų: šiuo metu pateisinamos visos priemonės, kaip, pavyzdžiui, karščiavimą mažinantys vaistai ar kūdikio miegojimas mamai ant rankų. Atminkite, kad miego sutrikimai - įprasti pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais (kartais - ir ilgiau).
