Muzikinis ugdymas nuo pat mažens turi daug privalumų, tačiau tėvai dažnai susiduria su iššūkiais, kaip tinkamai supažindinti vaikus su muzikos pasauliu. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo kada pradėti muzikinį ugdymą, kokius metodus pasirinkti, kaip išsirinkti tinkamą instrumentą ar mokytoją, ir kokią naudą muzika teikia vaikų raidai.
Ankstyvasis muzikinis ugdymas: nuo kada pradėti?
Vyrauja nuomonė, kad vaikų muzikinį lavinimą reikia pradėti kuo anksčiau, tada dar yra vilties, kad išmoks ar pasieks kažką daugiau. Egzistuoja daugybė teorijų, mokslinių studijų, metodinių straipsnių, taikomųjų mokymo metodų, tokių, kaip „Suzuki“, „Orff“, „Codaly“, akcentuojančių muzikinio ugdymo efektyvumą pagal vaiko amžiaus raidos tarpsnius. Tokie išskirtinai ankstyvi muzikantų pasiekimai visada daro įspūdį tėvams, galvojantiems apie tinkamą atžalų muzikinio lavinimo pradžios amžių.
Požiūrio, beje, ypač gajaus Azijos šalių mentalitete, pradėti muzikuoti kuo anksčiau, populiarumas, tampriai sietinas su neurolingvistiniais ir moksliškai įrodytais individų raidos tyrimais, analizuojančius būtent vaiko smegenų struktūrinius pokyčius bei vystymąsi ankstyvajame raidos etape. Žinoma, jog jau ir nuo trejų-ketverių metų vaikas gali mokintis muzikos dainų, įvairių žaidimų pavidalais, o smegenyse vykstantys sensoriniai procesai penktais-septintais augimo metais, leidžia organizuoti jau labiau struktūruotus muzikinius užsiėmimus.
Populiariausias specialistų požiūris bei rekomendacijos, pradėti individualaus instrumento mokymąsi šeštais-devintais augimo metais. Mokinys tuomet jau pakankamai socialiai subrendęs ir pasiruošęs įsisavinti konkrečią metodinę informaciją. Šioje vietoje norėčiau pabrėžti, jog tai ir yra laikotarpis, kuomet turėtų būti priimamas šeimos sprendimas, ar muzikuoti bus pasirenkama profesionaliai, ar užsiėmimai bus pasirenkami daugiau užklasinei veiklai papildyti, vaikui lavinti galbūt be didesnių profesinių ambicijų.
Nenorėčiau nepaminėti ir vyresnio amžiaus tarpsnių; dešimties ir vyresniems vaikams muzikos instrumentų mokymosi spektras dar paplatėja - dabar sparčiai populiarėja mušamųjų instrumentų užsiėmimai, kuriuos vis dažniau renkasi ne tik berniukai. Vyresnio amžiaus vaikai, idealiu atveju jau gavę muzikinius pradmenis, gali pradėti mokintis groti ir įvairiais pučiamaisiais: saksofonu, trimitu, fagotu ar styginiais - violončele ar kontrabosu dar ir dėl to, jog jie jau fiziškai pajėgūs suvaldyti masyvų instrumentą.
Muzikos supratimas prasideda nuo gebėjimo klausyti. Jeigu nuo ankstyvojo amžiaus mažyliui suteikiama galimybė klausytis įvairios muzikos, klasikinės ir etninės, tai padeda pagrindą muzikos mokymuisi. Vėliau mažylį galima išmokyti skaityti natas ir pagal jas groti. Galima išvystyti bet kurio vaiko muzikinius gebėjimus, nors ne visiems lemta tapti muzikantais.
Gyvenimo ritmas prasideda dar iki gimimo, kol kūdikis auga motinos pilve. Tyrimai parodė, jog naujagimis jau gali atskirti natą „si“ nuo natos „si-bemol“ ir garsą „pa“ nuo garso „ba“. Gimęs mažylis panyra į ritmingų ir muzikalių garsų pasaulį - pradedant mamos lopšinėmis. Paprastai tėvai pasitenkina tuo, kad jų vaikas gali girdėti, matyti, jausti kvapus, skonius. Tačiau normaliai vystytis jam to nepakanka. Jis pats stengiasi bet kokiais būdais praplėsti savo pojūčius ir gulėdamas lovytėje dėmesingai žiūri ir klausosi, sugerdamas lietaus lašų stuksenimą, tekančio vandens čiurlenimą, paukščių čiulbėjimą, važiuojančios mašinos gaudimą, žmonių balsus, telefono skambutį ir t.t. Iki šešių mėnesių vaikas atskiria muziką nuo visų kitų garsų ir įsiklauso į ją, atsakydamas ritmingais kūno judesiais, o vėliau - skleisdamas melodingus garsus, pirmus bandymus dainuoti. Dvylikos mėnesių mažylis jau turi muzikinį potraukį ir paprastai teikia privalumą melodingiems garsams.
Vaisiaus širdies klausymas yra svarbus, nes leidžia nustatyti vaisiaus gyvybingumą, įvertinti jo būklę ir aptikti galimas problemas. Širdies plakimas yra vienas iš pagrindinių vaisiaus gyvybingumo požymių. Širdies plakimo dažnis ir ritmas gali atspindėti vaisiaus būklę. Nenormalus širdies plakimas gali būti įvairių problemų, tokių kaip tachikardija ar bradikardija, požymis. Vaisiaus širdies plakimas keičiasi viso nėštumo metu. Maždaug penktą-šeštą savaitę embriono širdies ląstelės susijungia į mažą vamzdelį, kuris pradeda susitraukinėti. Iš pradžių vaisiaus širdies plakimas labai greitas - apie 90-110 dūžių per minutę, bet greitai pasiekia net 170-180. Vėliau, antrame ir trečiame trimestre, širdis stabilizuojasi ir dažniausiai plaka 120-160 kartų per minutę. Šis svyravimas laikomas visiškai normaliu, nes kūdikio širdis reaguoja į deguonies lygį, mamos aktyvumą ir net emocijas.
Muzikos mokymosi privalumai
Dėl teigiamo muzikos poveikio asmenybės ugdymui, manau, niekas nesiims ginčytis. Naujos mokslinės studijos tik patvirtina faktą, apskaičiuoja procentinį pokytį bei apibrėžia socialinės kompetencijos sąsajas apie tai, kokią teigiamą įtaką augančiai asmenybei suteikia menas bendrąja prasme, kuriame reikšmingą vietą užima būtent muzikavimas.
Tai ir kognityvinių gebėjimų - koncentracijos, kruopštumo, dėmesio, kantrybės bei disciplinos lavinimas, kūrybiško požiūrio į aplinką ugdymas, jautresnio aplinkinio pasaulio emocinis pažinimas. Gebėjimas muzikuoti glaudžiai susijęs su specifinėmis smegenų neuroninėmis dalimis, atsakingomis už skaičiavimo (matematikos), judesio motorikos, lingvistiniais (kalbinės raiškos) gebėjimais. Muzikuojantis vaikas gali labiau pasitikėti savimi bendraamžių tarpe, taip pat įrodyta, kad muzikuojantys žmonės yra mažiau paveikūs aplinkos dirgikliams, stresui.
Galų gale, tai neabejotinai naudingesnis būdas laiko leidimui nei vaikus užvaldantys elektroniniai prietaisai ar socialiniai tinklai.
Tyrimai teigia, kad muzikos užsiėmimai padeda vaikui geriau mokytis matematikos ir skaityti. Sugebėjimas groti muzikiniu instrumentu gerina rankų judesių ir akių koordinaciją. Jeigu vaikas groja muzikiniu instrumentu ne vienas, o kolektyve, tai skatina jo socialinius įgūdžius. Ir visiškai nebūtina, kad vaikas taptų muzikos virtuozu - pakanka ir to, kad kartu su muzikiniu mąstymu lavėja ir kitos mąstymo rūšys.
Muzikinis mąstymas - tai gebėjimas ne tik suvokti garsus, bet ir surasti juose dėsningumą. Vystosi muzikinis mąstymas, gebėjimas susieti toną, ritmą, melodiją ir kitas muzikos sudėtines dalis. Muzikinį mąstymą, kaip ir bet kokį kitą gebėjimą, galima išvystyti, o galima ir ignoruoti.
Muzikos pamokos vaikui - tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės ir atsidavimo. Štai keletas patarimų tėvams: Būkite kantrūs: Mokymosi procesas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti vaiką. Sukurkite palankią aplinką: Užtikrinkite, kad vaikas turėtų patogią vietą groti ir pakankamai laiko praktikai. Būkite įsitraukę: Dalyvaujate pamokose, domėkitės vaiko progresu ir skatinkite jį. Švęskite pasiekimus: Net ir maži pasiekimai verti atšventimo. Tai motyvuos vaiką toliau siekti tikslų.
Muzikos terapinis poveikis
Šiuo atveju reiktų pradėti kalbėti apie muzikinę terapiją ar terapinį muzikos poveikį besimokančiajam. Nors šiuolaikinis pasaulis yra smarkiai technologiškai pažengęs, mes, pedagogai, vis dažniau kalbame apie jautrius, pakitusio raidos spektro vaikus, nebemokančius bendrauti vieni su kitais gyvai, ne per socialinius tinklus.
Vaikai vis dažniau atsiduria ant emocinių krizių ribos, jų jautrumas tampa pertekliniu ar žymimas iššaukiančiu, agresyvesniu elgesiu. Tai susiję su paauglystės, brendimo laikotarpio problemomis bei iššūkiais, su kuriais mes kasdien susiduriame dirbdami su šiuolaikiniais vaikais mokykloje. Tuomet į pagalbą gali būti pasitelkiama terapinė, gydomoji muzikos galia. Pasitelkus psichologines žinias, muziko terapija gali efektyviai veikti emocijas, mažinti stresą, mokantis atsipalaiduoti klausant relaksacinės, klasikinės ar kitų stilių terapinės muzikos.
Muzikos terapijos užsiėmimo metu naudojami muzikos terapijos metodai padedantys stiprinti tėvų ir vaiko emocinį ryšį, tarpusavio sąveiką ir komunikaciją, suteikiantys teigiamų emocijų išgyvenimą, pasitenkinimą ir padedantys besiformuoti pozityviam tėvų požiūriui į esamą situaciją ir į vaiką.
Muzikos mokymosi formos
Muzikos galima mokytis labai įvairiai - lankyti užsiėmimus savo mokykloje, muzikinius būrelius, ansamblius, muzikos mokyklas ar privačias pamokas.
Pirmiausia - pasirinkimas tarp individualaus ir grupinio mokymo. Be abejonės, individualus mokymas visada bus kokybiškesnis dėl savo specifikos. Individualiam darbe su vaiku koncentruojamasi ir konkretaus instrumento mokymą, tačiau taip pat integruojamos ir bendros, pagrindinės teorinės, muzikos istorijos žinios. Priklausomai nuo pedagogo kompetencijos, tai turėtų būti „viskas viename“ mokymosi paketas. Tokius užsiėmimus rekomenduočiau jautresniems, didesnio dėmesio ar laiko atsiskleisti reikalaujantiems vaikams. Na, o vaikams, kurie itin socialiai aktyvūs, puikiai tinka muzikavimas chore ar mokykliniame orkestre.
Muzikos mokyklose, kaip taisyklė, vaikai mokomi ne tik individualiai pasirinkto instrumento, tačiau ir muzikos teorijos, istorijos, solfedžio pagrindų. Vieniems mokiniams toks modelis bus priimtinas, kiti tuo tarpu gali susidurti su sunkumais.
Norėčiau tik paskatinti pasirinkus individualų ar grupinį muzikos mokymą, iš anksto sutarti ir išsiaiškinti su vaiku, kad tai nebus vienadienis užsiėmimas, o veikla, reikalaujanti kantrybės ir laiko, reguliaraus lankymo bei namų darbų užduočių atlikimo. Na, o tėvams reikia nepamiršti ir finansinio aspekto, mat privačios individualios pamokos ar būreliai visuomet esti brangesni nei muzikos mokyklos lankymas.
Kaip išsirinkti instrumentą ar muzikos klasę?
Pirmiausia, reiktų atsižvelgti į vaiko rodomą interesą muzikai. Dar ikimokyklinėje grandyje, darželiuose išryškėja vaiko jautrumas muzikai, tarkim, polinkis dainuoti. Patarčiau dažniau nusivesti savo vaiką į bet kokius muzikinius renginius: koncertus, spektaklius, baletus ar operas bei stebėti jo reakcijas. Tai ne tik nepakeičiamas laikas pabūti kartu, tačiau tokiu būdu vaikas būna supažindinamas su muzikos pasauliu.
Be to, teigiamą poveikį muzikuoti daro ir įvairūs per televiziją rodomi populiarūs muzikiniai šou. Jei vaikui įdomu ir jis tam tikru laikotarpiu nuolat kalba apie konkretesnę veiklą, to taip pat nereikėtų praleisti.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaiko temperamentą, charakterio savybes. Jei vaikas labiau ekstravertas - gerai jausis muzikuodamas ir grupėse, kolektyvuose, ir grodamas soliniu instrumentu. Jei labiau intravertas - jam tiks labiau individualus muzikavimas. Ramiam vaikui greičiausiai mažiau tiks mušamųjų instrumentų specifika, smulkaus sudėjimo - kontrabosas ar trombonas vien dėl didesnių fizinių resursų reikalavimų.
Reikia nepamiršti, jog tam tikrus instrumentus reikės pačiam vaikui kilnoti, laikyti, transportuoti, dėl to gali nukentėti laikysena ar nugaros tiesumas. Taip pat visada rekomenduoju atkreipti dėmesį į pasirinkto instrumento kokybę. Mat kokybiškas instrumentas tarnaus ne vienerius metus, jei bus kokybiškai derinamas ir prižiūrimas. Dar svarbus ir kambario ar patalpos, kuriame numatomas instrumento laikymas, dydis.
Renkantis muzikos mokyklą ar mokytoją, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus: Patirtis ir kvalifikacija: Įsitikinkite, kad mokytojas turi reikiamą išsilavinimą ir patirtį dirbant su vaikais. Metodai: Pasidomėkite, kokius mokymo metodus naudoja mokytojas. Ar jie atitinka jūsų vaiko poreikius ir mokymosi stilių? Atsiliepimai: Pasidomėkite kitų tėvų ir mokinių atsiliepimais apie mokyklą ar mokytoją. Atmosfera: Svarbu, kad pamokos vyktų teigiamoje ir įkvepiančioje aplinkoje.
Mokymasis paauglystėje
Atsakau, kad grojimo menas ir yra unikalus tuo, kad jam neegzistuoja amžiaus limitas ar cenzas. Ne visi tik vėliau tampa profesionalais, bet ne visų ir tikslas tokiais būti. Juk svarbus mokymosi, saviraiškos procesas.
Gebėjimas išmokti naujovių, lavinimasis visą gyvenimą, galėjimas muzikos pagalba pabūti su savimi, didelis privalumas taip skubančiame šiandienos pasaulyje. Vieno instrumento, nors fortepijonas, kaip pagrindinis ar papildomas instrumentas yra vienas populiariausių pasaulyje, neišskirčiau, tam puikiai tinka ir gitara, ukulėlė, smuikas ar dainavimas. Svarbiausia, noras išbandyti save. Ir tai visados bus gera investicija ar dovana sau!
Suzuki metodas
Suzuki metodas remiasi unikaliu principu - kiekvienas vaikas gali išmokti. Kiekvienas vaikas gali išmokti būdamas puikioje, mylinčioje ir lavinančioje aplinkoje. Šiniči Suzuki šį procesą pavadino motinos kalbos metodu, o visą pedagoginę sistemą - lavinamais talentais. Ši metodika yra unikali tuo, kad mes galime pradėti groti bet kuriais instrumentais nuo 3-4 metų. Svarbiausia - kad visose pamokose su vaiku dalyvauja mama, tai vadinama mamos kalbos metodu. Pirmiausia mes dirbame su tėvais - nesvarbu - su mama ar su tėčiu (tėčiai tai daro rečiau), t. y. su tuo žmogumi, kuris bus atsakingas už grojimą namuose, tai gali būti iš tiesų bet kas - nors močiutė ar senelis - tas, kuris galės būti namų mokytojas, tas, kuris užtikrins, kad namuose bus muzikuojama kiekvieną dieną.
Tam, kad vaikas pradėtų groti, mes turime paruošti jo kūnelį kaip instrumentą - turi būti pakankamai išlavinta smulkioji motorika, dėmesio koncentracija, laikysena. Pavyzdžiui, mažylis turi atsistoti ir ramiai pastovėti tris minutes, tokiam mažam žmogučiui tai gan sunki užduotis. Arba ramiai stovėdamas atlikti tam tikrus ritminius pratimus. Jei kalbėtume apie smuiką, tai būtų tiesiog palaikyti stryką.
Tokių žaidimų Suzuki metodikoje yra labai daug, jie apgalvoti ir praktiški, turintys savo tikslą ir taisykles. Vaikui tikrai neaiškiname, ko mes siekiame, žaidžiame, ir tiek. Mokosi abu - ir mama, ir vaikas, jie groja kartu, mokosi kartu žingsnis po žingsnio. Mokytojas parodo, mama pakartoja, paskui - ir vaikas. Mama lygiai taip pat kaip vaikas gali pradėti nuo nulio.
Mamos pagalba vaikui pagal Suzuki metodą yra būtina, ypač kai kalbame apie ankstyvąjį muzikavimą, kuris prasideda nuo 3-4 m. Jeigu viskas paliekama tik savieigai, o vaikas muzika užsiima tik per pamokas, tokia veikla - tuščias reikalas. Tokius pačius žaidimus tėvai turi nuosekliai pakartoti kiekvieną dieną ir namuose. Paprastai tėvai mokosi greičiau ir jie tada moko savo vaiką.
Individualios pamokos
Individualios fortepijono pamokos yra labai svarbios. Kartą per savaitę vyksta ir grupinės pamokos. Jose mokomės muzikos teorijos ir istorijos, improvizacijų - to, ko nespėjame per individualias grojimo pamokas. Profesionali mokytojo pagalba, lankstus tvarkaraštis ir galimybė mokytis tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Kainos: nuo 15-30 €/h (vid. 25 €).
Muzikos ir judesio svarba
Vaikas, jau būdamas pilvelyje, pradeda girdėti garsus, muziką, ypatingą ryšį sukuria su mamos balsu. Jau tada galime pradėti supažindinti jį su šiuo aktyviu pasauliu - dainuoti, klausytis įvairios muzikos. Gimęs vaikutis jau reaguoja į skirtingus tonus, atskiria linksmas tonacijas nuo liūdnų. Studijos parodė, kad vaikučiai, kurie patyrė ryšį su tėvais per muziką ir judesį, lengviau nusiramindavo, anksčiau pradėdavo reaguoti ir suprantamai komunikuoti su tėvais - pamojuoti ranka, parodyti į daiktą, kurio nori.
Judėjimas vaikui - natūralus dalykas. Būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, - teisingas pasirinkimas. Ir tai gali būti daroma įvairiausiais būdais. Visu pirma, nedrauskime vaikui judėti, nesistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai - padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvariausius žaidimus, bėgiokime drauge.
Muzika ir judesys - galinga komunikacijos priemonė. Krypties ypatumai, „judesio elementai gali išreikšti skirtingus požiūrius, priežastis, tikslus ir ketinimus“. Bendraujant judesiu atsiranda savojo aš suvokimas, tarpusavio pasitikėjimas, teigiama emocinė priklausomybė. „Emocinio komunikacinio ryšio pagrindu įgyjamas pasididžiavimo savimi ir užtikrintumo jausmas“.
Muzikinis ugdymas veikia ne tik už klausymą atsakingą smegenų dalį, tai turi įtakos ir kitoms veikloms. Muzika ir šokis: ar tai susijusios disciplinos? Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas. Namuose galite su vaiku dainuoti, pavyzdžiui, atrasti daugiau būdų kaip dainuoti vieną ir tą pačią dainą: lėtai, greitai, garsiai, tyliai, šnabždėti ir t. t.
Kaip ugdyti vaiką per judėjimą? Šokti, žinomas pasakas perteikti judesiu ar visai be žodžių, klausytis įvairios muzikos, atsiliepti į vaiko smalsumą ir išbandyti įdomiai skambantį puodą!
Patarimai tėvams
Tėvai turėtų paskatinti savo vaikus suprasti, kad mokytis groti instrumentu ar dainuoti - naudingas įgūdis, kuris gali suteikti pasitenkinimą ir džiaugsmą įžengus į suaugusiųjų gyvenimą.
Prisijunkite! Parodykite savo vaikui, kad muzikavimas yra įdomus. Linksminkitės su vaiku kurdami muziką. Pastebėkite ir pagirkite vaiko pastangas, o ne talentą! Viešojoje erdvėje profesionalūs atlikėjai dažniausiai įvardijami kaip talentingi, kas realybėje - didelių pastangų ir mokymosi rezultatas. Taigi ir vaiko vertinimas už talentą sustiprina fiksuotą mąstymą apie muzikinius sugebėjimus. Jei vaikas mano, kad žmonės yra talentingi arba nepajėgūs, tai mokymosi procesas formuoja supratimą, kad jie nėra talentingi. Todėl tėvai turėtų pagirti vaiko pastangas, kurias atžala įdeda mokydamasis, tai pripažinimas, kad veikla jam yra tinkama.
Pabrėžkite vaikui ilgalaikio muzikavimo naudą! Ypatingai paaugliams, nes tai daro poveikį apsisprendimui muzikuoti toliau ar sustoti. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie įsipareigoja muzikuoti ilgalaikiam laikotarpiui demonstruoja aukštesnį muzikinių pasiekimų lygį, nei tie, kurie renkasi atsitiktinius, trumpalaikius muzikinius užsiėmimus.
Labai svarbu sukurti tinkamas aplinkas vaikams muzikuoti namuose. Jie to neturėtų daryti atskirai, būti išstumti į atskiras erdves, uždaryti kaip trukdantys ar maišantys namiškiams. Muzikavimas turėtų būti bendra veikla. Vaikas turėtų jausti, kad namuose, kuriuose jis gyvena, jo muzikavimas yra bendra šeimos gyvenimo dalis. Kai vaikai muzikuoja namie, įsijauskite su jais drauge, išgyvenkite kartu jų nesėkmes ir triumfus. Jiems tai labai svarbu!
Supažindinkite vaikus su muzikos pasauliu kuo mažesnius ir išlaikykite muzikavimo procesą smagiu! Dauguma mažamečių mėgsta dainuoti, muzikuoti ir judėti. Jie dar nėra pakankamai sąmoningi savo veiklą sieti su savo įvaizdžiu. Paaugliui dainuojant ar grojant instrumentu jau gali kilti nerimas, kaip reaguos jo bendraamžiai. Todėl muzikavimas nuo mažumės normalizuoja muzikos atlikimą ir padeda vaikams vystyti įpročius, kurie ateityje tampa įprasta praktika. Palaipsniui, labai natūraliai pereinama nuo žaismingo prie laibai struktūruoto mokymosi, kai jie yra pasiruošę tam. Labai svarbu, kad pirminė patirtis būtų linksma.
Ant puoduko 👦👧 Edukacinė dainelė | LRT VAIKAI
Atidžiai pasirinkite muzikos pedagogą! Tai ko gero pats svarbiausias veiksnys, kuriam reikėtų net atskiro straipsnio. Tačiau trumpai - labai svarbu pasirinkti tinkamą pedagogą, su labai aiškia ugdymo filosofija, kuris pabrėžia laipsnišką mokymą(si) ir ilgalaikius tikslus. Venkite pedagogų, kurie per labai trumpą laiką pasiekia aukštų rezultatų ir kelia trumpalaikius tikslus. Pasekmės gali būti neišmatuojamai žalingos vaiko asmenybei, jo savivertės formavimuisi, mokymosi motyvacijos susilpnėjimui ar apskritai jos dingimui, o neretai tapti ir netiesiogine muzikos mokyklos metimo priežastimi. Susipažinkite su muzikiniu repertuaru ir dalykais, kuriuos jis mokosi, stebėkite ar jis girdi tai ką groja, ar sąmoningai suvokia ir supranta, ką mokosi.
Vertinkite vaiko muzikavimą!
Jeigu nuo ankstyvojo amžiaus mažyliui suteikiama galimybė klausytis įvairios muzikos, klasikinės ir etninės, tai padeda pagrindą muzikos mokymuisi. Vėliau mažylį galima išmokyti skaityti natas ir pagal jas groti. Išmokykite vaiką dėmesingai įsiklausyti į aplinkinius garsus. Ar jis girdi vėjo šlamesį? Supažindinkite mažylį su įvairios rūšies muzika. Pažaiskite su vaiku gamą ksilofonu.
Muzikinis kalbinimas. Gyvai atliekamas į vaiką nukreiptas dainavimas veikia raminančiai, suteikia saugumo, stabilumo pojūtį, padeda užsimegzti patikimam prieraišumo ryšiui. Dainavimo metu vaikas atsipalaiduoja, ilgiau išlaiko dėmesį, reaguoja judesiais. Dainuojama aukštesniu balsu, švelniai, muzikos tempą derinant su vaiko kvėpavimo tempu. Naudojamos lyrinio pobūdžio slenkančios krypties melodinės linijos, paprasta harmonija, pastovūs ritmai, pasikartojantys motyvai. Muzikinė medžiaga neapkrauta - dainuojama balsu solo arba pritariant vienam instrumentui. Mamos balsas, kurį vaikas girdėjo dar būdamas įsčiose, jam yra ypatingai svarbus, kaip ir artumas su mama, buvimas jos glėbyje, jos kvapo pojūtis, girdėtos dainos.
Dainavimo atlikimas: greitis ir garsumas, - pritaikomi pagal vaiko kvėpavimą ir būseną. S.O‘Gorman atliktas tyrimas rodo, kad vaikai teikia pirmenybę į vaiką nukreiptam dainavimui lyginant su kalba, nukreipta į vaiką. Tai rodo muzikinės tėvų ir vaiko sąveikos svarbą. Į vaiką nukreiptas dainavimas padeda vaikui ir tėvams susiderinti tarpusavyje tame lygyje, kur jie gali pradėti vystyti bendravimo santykius. Muzikinis kalbinimas suteikia daug teigiamų emocijų, skatina vaiko emocinį ir garsinį atsaką, susieja jį jausmais su jam reikšmingu asmeniu. Dainuojant gyvai lanksčiai reaguojama į vaiko reakcijas - veido mimiką, judesius, elgesį ir prisiderinama prie atsako.
Muzikinis kalbinimas gali vykti ir grojant muzikos instrumentais. Neverbalinė muzikos terapijos prigimtis per vaiko grojimą atskleidžia tėvams ir terapeutui, kaip vaikas norėtų, kad su juo būtų komunikuojama. Stebėdami ir prisiderindami, atkartodami jo vokalizacijas ar grojamus garsus, grojimo būdą, judesius, grojimo instrumentu būdą tėvai ima bendrauti muzikine vaiko kalba. Tokiu būdu užmezgamas dialogas ypač naudingas šeimoms, patiriančioms negatyvius sąveikos modelius, negebančioms atpažinti gerų vienas kito savybių. Dalinimasis per muziką išreiškiamomis emocijomis apjungia, palaikoma muzikinę komunikaciją: „mes kalbame viena kalba, vienu ritmu, esame vienoje melodijos tėkmėje - esame viena“.
Muzikavimo metu vaikas patiria, kad jis yra išgirstas, jo bendravimo būdas yra pripažįstamas ir vertinamas. Ši sąveika suteikia pozityvų rezultatą abiems, lyginant su ketinimu siekti įsivaizduojamų rezultatų ir fokusuoti dėmesį ties tuo, ką vaikas daro netinkamai. Komunikacinė veikla, paremta natūraliu lygiavertiškumo principu, suteikia saviraiškos laisvę „pateikti daugybę teisingų atsakymų“ ir išgirsti kiekvieno balsą.
Muzikinis kalbinimas savo prigimtimi artimas žaidimui, dėl to yra ypač tinkama sąveikos su neįgaliais vaikais forma. Žaidimas ir grojimas daugelyje kalbų įvardinamas tuo pačiu žodžiu, yra tos pačios kilmės. Vaikas į muzikinį kalbinimą atsiliepia aktyviai reaguodamas. Muzika suteikia teigiamas emocijas, harmonijos ir grožio išgyvenimą, motyvuoja aktyviai dalyvauti. Vaikams, turintiems komunikacijos sunkumų, muzikinis kalbinimas ir iš jo kylanti interaktyvi improvizacija padeda įsitraukti į neverbalinę ir verbalinę muzikinę sąveiką ir komunikaciją, įveikti bendravimo sunkumus. Muzikavimas skatina naudoti balsą ir vystyti jo galimybes dainų ir improvizuoto vokalinio apsikeitimo pagalba. Muzikinės komunikacijos procese yra svarbi muzikinės raiškos prasmė, t.y. asmens perteikiamos būsenos išraiška. Pagrindinis muzikinio proceso interpretavimo kriterijus yra tai jog klaidingų garsų ar judesių nėra.
Muzika ir judesys. Judėjimas pagal muziką vaikams padeda atrasti jų šokantį kūną. Vaikai gali eksperimentuoti atlikdami įvairius judesius, jautriai atliepti muzikai, kurti santykį per muziką ir judesį su kitais užsiėmimo dalyviais. Muzikos terapeutas gali pastiprinti vaikų išraišką palaikydamas judėjimą muzikine improvizacija. Pasak J.Šinkūnienės, muzika ir judesys - galinga komunikacijos priemonė.
Pirštų žaidimai lavina smulkiąją motoriką, kalbinius įgūdžius, atmintį, koncentraciją, vaizduotę. Tuo pačiu tai yra komunikacijos priemonė žaidžiant drauge su tėvais, bendra apjungianti veikla. Komunikuojama ne tik žodine kalba, bet ir judesiais.
Istorijos kūrimas - tai muzikinių istorijų kūrimas pasitelkiant laisvą muzikinių instrumentų naudojimą, kalbėjimą, dainavimą ir judesį terapeutui akomponuojant, iliustruojant, sekant vaiko siūlomą kūrybinę kryptį ar inicijuojant dramatinį istorijos vystymąsi, vedant prie tinkamos išvados ir istorijos pabaigos.
