Žmonės sensta skirtingai. Vieni ilgus metus gali savarankiškai pasirūpinti savimi, o kitiems senelių globos namai tampa vienintele išeitimi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip patekti į senelių globos namus Lietuvoje, kokie yra reikalavimai ir kokius žingsnius reikia atlikti.

Pirmieji žingsniai norint patekti į senelių globos namus

Norint patekti į senelių globos namus, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Socialiniai savivaldybės darbuotojai turi nustatyti, kad žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa, ir tik tada asmuo gali patekti į senelių namus. Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą.

Sprendimo apgyvendinti garbaus amžiaus artimąjį senelių namuose priėmimas dažnai būna vienas sunkiausių emocinių iššūkių šeimos gyvenime. Tačiau ne ką mažesnį stresą gali sukelti ir biurokratinių procedūrų gausa. Daugelis žmonių, susidūrę su staigiu tėvų ar senelių sveikatos pablogėjimu, pasimeta informacijos sraute: nežino, nuo ko pradėti, kokias institucijas aplankyti ir kaip užtikrinti, kad finansinė našta nebūtų nepakeliama. Socialinės globos sistema Lietuvoje yra gana griežtai reglamentuota, o norint gauti valstybės ar savivaldybės finansavimą, būtina tiksliai laikytis nustatytų taisyklių ir pateikti visus reikiamus dokumentus.

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis, siekiant gauti vietą valstybiniuose senelių namuose arba kompensaciją privačioje įstaigoje, yra kreipimasis į asmens (senjoro) deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Tiksliau - į seniūniją arba Socialinės paramos skyrių. Svarbu suprasti, kad net jei faktinė senjoro gyvenamoji vieta skiriasi nuo deklaruotos, procesą inicijuoti reikia pagal oficialią registraciją. Socialinis darbuotojas yra jūsų pagrindinis kontaktinis asmuo šiame procese. Gavęs prašymą, jis privalo įvertinti asmens socialinės globos poreikį. Tai reiškia, kad specialistas atvyks į senjoro namus, įvertins jo savarankiškumą, gebėjimą pasirūpinti savimi, buities sąlygas ir artimųjų galimybes suteikti pagalbą.

Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdų, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.

Būtini dokumentai

Prieš kreipiantis į savivaldybę, būtina turėti šiuos dokumentus:

• Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
• Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
• Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a) iš sveikatos priežiūros įstaigos, nurodant diagnozę ir asmens sveikatos būklę.
• Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
• Pažymą apie gyvenamąją vietą.

Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.

Be socialinio vertinimo, lygiavertę svarbą turi medicininė asmens būklė. Jums reikės kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parengs medicininių dokumentų išrašą (forma 027/a). Gydytojo pažymoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad asmeniui reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra ir slauga, kurios negalima užtikrinti namuose. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.

Sprendimo priėmimo procesas

Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.

Nukreipimas į socialinės globos įstaigą: Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Primename, kad www.slauga24.lt pateikiama informacija apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus, galima peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.

Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti. Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.

Finansiniai aspektai

Vienas aktualiausių klausimų artimiesiems - kas ir kiek mokės už paslaugas. Ilgalaikė socialinė globa senelių namuose yra mokama paslauga, tačiau valstybė yra sukūrusi mechanizmą, apsaugantį asmenis nuo visiško skurdo. Pagrindinė taisyklė yra tokia: asmuo už ilgalaikę globą moka 80 proc. savo pajamų (pensijos, šalpos išmokų ir kt.). Likę 20 proc. pajamų lieka asmeniui jo asmeninėms reikmėms (vaistams, higienos priemonėms ar smulkioms išlaidoms). Jei 80 proc. asmens pajamų nepakanka padengti senelių namų kainos (kuri gali svyruoti nuo 1000 iki 1600 eurų ir daugiau per mėnesį), skirtumą dengia savivaldybė.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.). Taip pat reikia mokėti 1 proc. nekilnojamo turto vertės, jei turto vertė viršija turto vertės normatyvą socialinei paramai gauti. Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš:

• 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos).
• 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos.
• Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).

Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.

Turto vertinimas ir 1 proc.: Jei asmens pajamų nepakanka paslaugos kainai padengti, savivaldybė vertina asmens turimą turtą. Jei asmuo turi turto, viršijančio nustatytus normatyvus (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, žemės, santaupų), gali būti taikomas papildomas mokestis - 1 proc. nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, per mėnesį. Svarbu žinoti, kad jei asmuo savo turtą padovanojo ar perleido kitiems asmenims likus mažiau nei 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės globos, šis turtas vis tiek gali būti įskaičiuojamas į finansinį vertinimą.

Kokia tai suma - priklauso nuo atskirų savivaldybių, turto normatyvai skirtingi visose savivaldybėse - aišku, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje kainuos brangiau, negu Pasvalyje, ir patys normatyvai skirtinguose miestuose skiriasi.

Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.

Svarbūs aspektai renkantis globos namus

Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.

Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Sprendimas apgyvendinti garbaus amžiaus artimąjį senelių namuose dažnai būna vienas sunkiausių emocinių iššūkių šeimos gyvenime, tačiau ne ką mažesnį stresą gali sukelti ir biurokratinių procedūrų gausa.

Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija pastebėjo, kad gyvenimo sąlygos priklauso ne nuo finansavimo, o nuo įstaigos vadovo.

Globos namuose gyvena 265 žmonės. Para čia kainuoja nuo 60 iki 85 litų, taigi mėnesinis mokestis - nuo 1800 litų. Gyvenimo sąlygos: Dviviečiai kambariai, galimybė socializuotis valgykloje, bendravimas prie staliukų, biblioteka, užsiėmimų salė. Pramogos ir terapija: Kineziterapijos salė, relaksacijos kambarys (muzikos ir kvapų terapija).

Kai visi biurokratiniai formalumai sutvarkyti, finansavimo klausimai išspręsti ir vieta surasta, prasideda ne ką mažiau svarbus etapas - emocinis pasiruošimas. Vyresnio amžiaus žmogui namų aplinkos pakeitimas yra didžiulis stresas, net jei jis supranta to būtinybę. Svarbu senjorą įtraukti į pasiruošimo procesą tiek, kiek leidžia jo sveikata: leisti pasiimti mėgstamus daiktus, nuotraukas, galbūt net mažą baldą, jei taisyklės leidžia. Artimųjų vaidmuo nesibaigia ties dokumentų pasirašymu. Pirmieji mėnesiai senelių namuose yra kritiniai adaptacijai. Reguliarus lankymas, bendravimas su personalu ir domėjimasis artimojo kasdienybe ne tik padeda jam jaustis mylimam, bet ir leidžia kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę.

Ką galima atsivežti į globos namus?

Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis. Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, būtinai turėkite, galėsite bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojame mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis.

Laukiančiųjų eilė

Iškart reikia pasakyti, kad galimybės apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, tačiau vietų trūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis vidutiniškai jos reikia laukti nuo pusės iki metų. Laukiančiųjų asmenų eilė formuojama tik tai derinant su savivaldybių darbuotojais dėl konkretaus asmens, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija jau turi priėmusi sprendimą siųsti konkretų asmenį į globos namus ir skirti jam finansavimą.

Patarimai ir įžvalgos

Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo (-s) savarankiškumas. Siekiant vietos senelių namuose, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp lemiančių veiksnių - ir turtinė padėtis, kuri vertinama už 12 mėn. t. y. už metus nuo kreipimosi dienos. Ir galiausiai, nelaukite paskutinio momento, savo ir savo artimųjų sveikatą ir galimybes įvertinkite jau dabar. Žinoma, prireiks pagalbos ir susitvarkyti dokumentus, ir susirasti senelių namus, ir į juos nuvažiuoti. Tačiau svarbiausia apsispręsti, kad pagalba jau yra reikalinga, senolio vieno gyventi jau nebegalima palikti, ir imtis veikti.

Anot Vilniaus savivaldybės tarybos narės, problema ir ta, kad globos namai negali teikti mokamų paslaugų, kuriomis mielai naudotųsi namuose senelius slaugantys artimieji, norintys išvykti atostogų. Taip pat reikia pamiršti mitą, kad patekti į globos namus neįmanoma. Didesnės eilės yra tik į globos namus, į kuriuos priimami žmonės su psichikos negalia.

Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.

Jei asmuo dėl psichinės būklės nesuvokia savo veiksmų ir negali pasirašyti sutikimo, artimieji privalo kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (arba ribotai veiksniu) tam tikroje srityje ir globėjo paskyrimo. Tik teismo paskirtas globėjas turi teisę pasirašyti dokumentus dėl apgyvendinimo globos įstaigoje.

Pagal Civilinį kodeksą, suaugę vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus. Tačiau skiriant savivaldybės kompensaciją, pagrindinis dėmesys skiriamas paties senjoro pajamoms ir turtui. Jei senjoro turto ir pajamų (80 proc.) nepakanka, likusią dalį dengia savivaldybė.

Tai dvi skirtingos sąvokos. Globa - tai visuma paslaugų, teikiamų asmeniui, kuriam reikia nuolatinės specialistų pagalbos. Slauga - tai medicininės procedūros ir priežiūra, skirta sunkiems ligoniams (gulintiems, nevaikštantiems).

Taip, asmuo ar jo globėjas turi teisę prašyti perkėlimo į kitą įstaigą. Tam reikia kreiptis į savivaldybę su prašymu pakeisti paskirtą globos įstaigą.

tags: #seneliu #globos #namu #maudymo #registracijos #zurnalas

• Veido kapiliarų tinklai ir nėštumas
• Imuniteto stiprinimas darželyje
• Loginio mąstymo žaidimai
• Kaip parduoti nekilnojamąjį turtą, jei turite nepilnamečių vaikų
• Istorija ir dabartis Utenos vaikų globos namų