Žarnyno veikla turi didelę įtaką žmogaus sveikatai ir gerai savijautai. Pasak gydytojos Agnės Šiatkienės, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centro gydytojos gastroenterologės, gydytojos endoskopuotojos, žarnynas yra didžiausias mūsų imuninės sistemos organas, kuriame randama apie 80 procentų imuninės sistemos ląstelių.
„Jeigu žarnynas funkcionuoja sklandžiai - esame energingi, žvalūs, sveiki. Tačiau jeigu kažkas veikia netinkamai - kenčia mūsų organizmas. Labiausiai tam įtaką daro gyvenimo būdas ir maistas, kurį mes „įdedame“ į save“, - sako A. Šiatkienė.
Gydytoja paaiškina, kad pralaidaus žarnyno sindromas - tai būklė, kai yra pažeidžiamas plonųjų žarnų gleivinės sluoksnis, į kraujotaką praleidžiantis kenksmingas medžiagas: toksinus, bakterijas, virusus, nesuvirškintą maistą. „Šios medžiagos patenka į kraujo sistemą ir automatiškai yra sutrikdomas normalus organizmo funkcionavimas“, - pasakoja gastroenterologė-endoskopuotoja.
Žarnyno pralaidumo požymiai
A. Šiatkienė nurodo, kad vienas pagrindinių pralaidaus žarnyno sindromo požymių yra įvairių produktų netoleravimas. Šias alergines reakcijas gali išduoti tam tikri požymiai.
„Dažniausiai pacientai skundžiasi pilvo pūtimu, virškinimo sutrikimais, pilnumo jausmu. Gali atsirasti ir tokie požymiai kaip maudimas ar skausmas pilve, migrena, antsvoris. Pajautę kai kuriuos simptomus, žmonės kreipiasi į dermatologus, nes pavalgius tam tikro maisto gali atsirasti patinimas, niežulys, aknė, odos bėrimai“, - atskleidžia gydytoja.
Pasak jos, pralaidaus žarnyno sindromą gali išduoti ir nespecifiniai požymiai: „Taip pat su tuo yra susiję ir įvairūs sąnarių skausmai, artritai, lėtinis nuovargis, depresija. Kartais žmonės sako, kad suvalgę kokio nors maisto kelias dienas jaučiasi kaip nesavi.“
Gastroenterologė-endoskopuotoja įspėja, kad ilgą laiką nekreipiant dėmesio į minėtus simptomus ir negydant pralaidaus žarnyno, gali imti vystytis rimtos ligos. „Atsiranda grėsmė įvairioms autoimuninėms reakcijoms ir ligoms, kurių vien mityba nebepavyks įveikti ir teks vartoti stipresnius preparatus. Dažniausiai tai yra autoimuninės skydliaukės problemos, autoimuniniai artritai, autoimuninės žarnyno ligos, migrena ir daugelis kitų“, - komentuoja ji.
Žarnyno pralaidumo priežastys
Pajautę įvairius negalavimus, imame svarstyti, kas galėjo juos lemti. Kalbant apie pralaidų žarnyną, pasak A. Šiatkienės, priežastys dažniausiai priklauso nuo mūsų pačių. Viena pagrindinių priežasčių, lemianti žarnyno pralaidumą, gali būti ir kasdien vartojamas maistas. Kai kurios maisto medžiagos gali sukelti uždegiminius procesus, dėl kurių ilgainiui pažeidžiama žarnyno gleivinė ir žarnynas tampa pralaidus.
„Pirmiausiai, išskirčiau nepilnavertę mitybą ir perdirbtus pusfabrikačius, kuriuos žmonės vartoja skubėdami. Gausus cukraus vartojimas taip pat skatina blogųjų bakterijų vešėjimą, provokuoja grybelines infekcijas, kandidozes. Taip pat norėčiau paminėti ir pieno produktus, nes su amžiumi organizme mažėja fermento, skaidančio pieną. Todėl jeigu žmonės vartoja daug nerauginto pieno, jis nėra labai saugus. Kai kuriems žmonėms žarnyno pralaidumą gali lemti glitimo, baltymo, esančio kviečiuose, rugiuose, miežiuose, vartojimas. Būna, kad kartais iki šiol toleravęs glitimą žmogus staiga ima jo nebetoleruoti“, - pasakoja gastroenterologė-endoskopuotoja.
A. Šiatkienė priduria, kad žarnyno pralaidumui ir kitoms ligoms ateityje įtakos gali turėti ir dažni susirgimai bei infekcijos, kurios pakeičia žarnyno mikroflorą. Taip pat, anot gydytojos, šią problemą gali paskatinti ir perteklinis vaistų vartojimas, sunki fizinė veikla, nuovargis bei žalingi įpročiai.
„Svarbu paminėti perteklinį vaistų vartojimą, ypač kalbant apie skausmą malšinančius vaistus, kurie skatina žarnyno pralaidumą. Taip pat atkreipčiau dėmesį į nuovargį, ilgalaikį stresą, sunkų fizinį darbą bei, žinoma, žalingus įpročius, tokius kaip alkoholio vartojimas ar rūkymas“, - pasakoja gastroenterologė-endoskopuotoja.
A. Šiatkienė priduria, kad pajautus minėtus negalavimus vertėtų išsitirti, ar organizmui netrūksta kokių nors vitaminų ar mineralų, pavyzdžiui, cinko, geležies ar vitamino B12. Pasak specialistės, kartais šių reikalingų medžiagų trūkumo užpildymas gali padėti sutvarkyti virškinimo sistemos problemas.
Pralaidaus žarnyno nustatymas
Anot gydytojos, nustatyti pralaidaus žarnyno sindromą nėra lengva. Prieš patvirtinant šią būklę, pacientui yra atliekamas ne vienas išsamus tyrimas.
„Visą laiką reikia atmesti organinę patologiją, todėl, pirmiausiai, atliekamas bendras kraujo tyrimas bei išmatų tyrimas. Visada pasižiūrime išmatų tyrime esančias ląsteles, įvertiname, ar nėra uždegimo, kurį reiktų gydyti, slapto kraujavimo bei nesuvirškintų maisto likučių, riebalų, grybelio, taip pat kirminų kiaušinėlių bei parazitinių ligų. Jeigu yra kažkokie pakitimai, pereiname prie kitų tyrimų, tokių kaip vidaus organų echoskopija. Tą privaloma padaryti, nes dėl pilvo pūtimo gali būti kaltas ir kasos uždegimas ar onkologija. Kartais atliekame žarnyno kolonoskopiją ar skrandžio tyrimą, jeigu viršutinėje pilvo dalyje pastebimas išpūtimas.“
Jeigu atlikus visus minėtus tyrimus, nerandama jokių organinių pakitimų, kai kuriais atvejais gastroenterologai pacientams skiria vadinamąjį eliminacijos-provokacijos tyrimą, kuriuo nustatomas jautrumas maisto produktams. „Šio tyrimo metu 14 dienų eliminuojame maisto produktus, kurie galėjo sukelti panašias reakcijas: gliuteną, pieną, soją, riešutus, kiaušinius ir pan. Tada po dviejų savaičių, įvedant po vieną produktą, galima pastebėti, į ką organizmas labiausiai reaguoja“, - paaiškina gastroenterologė-endoskopuotoja.
Taip pat, prieš nustatant pralaidaus žarnyno sindromą, kai kuriais atvejais gastroenterologai naudoja tyrimą, skirtą nustatyti SIBO sindromui: „Tai storosios žarnos bakterijų perteklius plonajame žarnyne arba bakterijų pertekliaus sindromas, kurį taip pat turime atmesti. Jeigu nustatomas bakterijų perteklius, yra skiriami tam tikri antibiotikai“, - pasakoja ji.
Gydytoja priduria, kad pacientams gali būti atliekamas ir kraujo tyrimas alergenams nustatyti, imunoglobulino G kiekis, kuris susiformuoja, jeigu į organizmą patenka nesuvirškintos maisto medžiagos. „Jeigu alergologai ištiria, kad žarnyno pralaidumas susiformuoja dėl imunoglobulino G, labai svarbu vengti jį gaminančių maisto produktų, nes tik taip galėsime užkirsti kelią uždegiminėms alerginėms reakcijoms.“
A. Šiatkienė pamini ir dar gana naują mikrobiotos tyrimą, kuris, pasak specialistės, yra perspektyvus metodas žarnyno pralaidumui nustatyti: „Atliekant tyrimą nustatomi pagrindiniai bakterijų tipai, probiotinės bakterijos, grybeliai. Pacientui pateikiama detali analizė.“
Žarnyno pralaidumo gydymas
A. Šiatkienės teigimu, siekiant atstatyti žarnyno vientisumą, nėra taikomas vienas gydymo metodas. Tačiau bet kuriuo atveju, didžiausias dėmesys skiriamas neigiamas organizmo reakcijas sukeliančių produktų pašalinimui iš mitybos raciono.
„Jeigu nustatomas vitaminų trūkumas, tai reikia jį papildyti organizmą, jeigu kažkokia grybelinė infekcija - skiriami vaistai nuo grybelio, o jeigu yra bakterijų pertekliaus sindromas - tenka paskirti ir antibiotikų. Tačiau pirmiausiai reikia keisti gyvenimo būdą, pradedant mityba, ir kuriam laikui atsisakyti tų produktų, kurie keičia žarnyno vientisumą: rafinuotų aliejų, perdirbtų gaminių su cheminiais priedais, cukraus, kuris didina grybelio išvešėjimą. Angliavandenius reikėtų gauti ne iš miltinių produktų, o iš vaisių ir daržovių, kurios turėtų būti ekologiškos. Mėsa, žuvis, paukštiena turėtų būti auginta be antibiotikų. Reikėtų vartoti fermentuotus produktus, raugintus pieno gaminius. Taip pat reikėtų nepamiršti vitamino D ir omega3, kurių galima rasti avokaduose ar gerame alyvuogių aliejuje“, - komentuoja gydytoja.
A. Šiatkienė priduria, kad siekiant išvengti pralaidaus žarnyno sindromo reikėtų vengti streso, sunkios fizinės veiklos, daugiau laiko skirti poilsiui bei atsisakyti nemalonius pojūčius organizme keliančių maisto produktų. Specialistė pabrėžia, kad mitybos pakeitimas gali padėti pasiekti puikių rezultatų, tačiau efekto nereikėtų tikėtis per greit. Pasak jos, žarnyno vientisumas gali būti atstatomas nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių.
SVEIKAS RYTOJUS - Kaip galime pagerinti savo žarnyno veiklą?
Tėvai intuityviai žino, ko reikia jų mažyliams, jaučia begalinį norą jais rūpintis, globoti, myluoti, tačiau visuomenėje įsigalėjusi mokslinės tėvystės idėja paskatino mus slopinti savo instinktus, remtis maitinimo, miego, lavinimo grafikais. XIX amžiaus pabaigoje pradėjusios plisti mokslinės tėvystės idėjos teigia, kad, pavyzdžiui, ilgas vaiko nešiojimas lemia jo nesavarankiškumą, kad taisyklingos mitybos įpročiai susiformuoja tik laikantis maitinimo grafiko, kad maitinimas krūtimi turėtų būti nutraukiamas sulaukus konkretaus amžiaus ir pan. Vėliau atlikti tyrimai bei ilgamečių stebėjimų rezultatai parodė, kad minėtos hipotezės neturi aiškaus mokslinio pagrindo, tad palaipsniui, nuo XX a. Saugaus prieraišumo teorija teigia, kad mažyliai jau kūdikystėje turi užmegzti ryšį su bent vienu prižiūrinčiu suaugusiuoju. Šis ryšys tvirtėja, kuomet suaugęs žmogus reaguoja ir patenkina vaikelio fiziologinius ir emocinius poreikius, skiria jam daug dėmesio ir meilės. Prieraišiąją tėvystę pasirinkusios šeimos stengiasi kuo jautriau reaguoti į vaiko poreikius, juos patenkina nuolat ir greitai, vaiką augina su meile, pagarba ir tolerancija.
- Naujo žmogaus atėjimą į pasaulį reikėtų planuoti labai atsakingai.
- Negalinčios maitinti krūtimi mamos, kūdikius įsivaikinusios šeimos skatinamos išbandyti „žindymą iš buteliuko“, kuomet vaikutis laikomas glėbyje ar paguldomas šalia, o mišinėlio buteliukas atremiamas į krūtinę.
- Kūdikiai negali pasirūpinti savimi, jie nesugeba ne tik pavalgyti ar pasikeisti vystyklo, bet ir susitvarkyti su savo emocijomis, patenkinti šilumos ir bendravimo poreikių.
- Stenkitės kuo dažniau liesti, sūpuoti, apkabinti, glostyti, masažuoti savo vaikelį.
- Kūdikių ir mažų vaikučių poreikiai dieną ir naktį menkai skiriasi - jie gali išalkti, sušalti ar sušilti, prašyti švaraus vystyklo, išsigąsti, norėti būti paglostyti. Jiems sunku suprasti, kodėl vienu metu mama ar tėtis visuomet šalia, o vėliau juos palieka vienus. Išbandykite miegą su vaikais arba guldykite vaikučius į šalia tėvų lovos pastatytą lovelę. Žinoma, renkantis miego būdą atsižvelkite į savo vaiką bei kitus šeimos narius bei pasirinkite visiems optimaliausią poilsį.
- Mažyliai turi milžinišką poreikį nuolat jausti pastovią, ramią, nuoseklią, jautrią suaugusiojo globą. Pasistenkite į vaikelio poreikius reaguoti su rūpesčiu ir meile.
- Prieraišioji tėvystė skatina visokeriopą pagarbą ir meilę savo vaikams, tad auklėdami pasitelkite pozityvius pavyzdžius, pagirkite vaiką, pasidžiaukite jo pergalėmis ir pasiekimais, skatinkite jį atrasti ir mokytis. Vaikučiui prasižengus nepulkite jo bausti, o pabandykite suprasti, kas lėmė netinkamą elgesį, pasikalbėkite ir drauge ieškokite sprendimų.
- Prieraišioji tėvystė paremta įsiklausymu į mažylio poreikius, jo apsupimu meile ir rūpesčiu, tačiau tėveliams reikėtų nepamiršti ir asmeninės laimės, išmokti atrasti harmoniją ir ramybę.
Kiekviena mama nori, kad jos vaikas augtų sveikas, o jo raida atitiktų amžių.
- Daugybė tėvų nerimauja, kad jų 2 metų sulaukęs mažylis dar nesiprašo ant puoduko. O gydytojai skuba nuraminti, jog tai - visai normalu, ir vaikas būtinai išmoks šio dalyko tada, kai bus pasirengęs. Manoma, kad šis procesas gali trukti net iki 4 metų. Puiku, jei savo dvimečiui rodote paveiksliukus, skaitote knygeles ar pastebite, kad vaikiško filmuko personažas sėdasi ant puoduko. Tačiau liaukitės klausinėję kas keletą minučių, ar jis nenori į tualetą. Taigi užuot įkyriai raginę, namuose sukursite skatinimo sistemą. Pavyzdžiui, už kiekvieną savalaikį pasiprašymą į tualetą sutartoje vietoje priklijuojamas apdovanojimas - žvaigždutė.
- Tėvai žino, kad knygelių skaitymas lavina vaiko kalbos raidą. Tačiau ne mažiau svarbu ir pokalbiai su mažyliu. Taigi užteks monologo - vos vaikui pradėjus tarti pirmuosius žodžius kurkite dialogą: klausinėkite, kaip jam sekasi, ką sapnavo, ko norėtų pietums. Užduokite tokius klausimus, į kuriuos reikėtų atsakyti ne „taip“ ir „ne“, o bent keleto žodžių sakinuku. Ir atsikratykite įpročio atsakinėti už vaiką, kai jo ko nors klausia kiti žmonės. Nieko baisaus, jei suaugusiojo klausiamas mažylis ko nors neatsakys - neskubėkite užpildyti pauzės, luktelėkite, jei reikia - perklauskite mažylio dar kartą, paraginkite atsakyti, jei manote, kad jis jau moka atsakymui reikalingus žodžius.
- Kad tikimybė užsikrėsti įvairiausiomis infekcijomis būtų kuo mažesnė, laiku išugdykite vaikui tinkamus higienos įgūdžius: iš kur nors parėjus, pasinaudojus tualetu, prieš valgį ir po jo būtina nusiplauti rankas. Kad šis ritualas būtų kuo paprastesnis, pasirūpinkite patogiomis sąlygomis: jei vaikas nepasiekia vonios kriauklės - laikykite čia nedidelę pakylą pasilypėjimui. Sunku rankutes nusimuiluoti, nes iš jų nuolat slysta muilas?
- Kol suaugusiesiems atrodo normalu važinėtis dviračiu be šalmo net ir judriausiomis gatvėmis, išleisti vaiką pasivažinėti į kiemą be šalmo - taip pat savaime suprantama. Tuo tarpu traumatologai perspėja: sužeidimų ir traumų pavojus tyko ne tik judriose gatvėse ir ne tik susidūrus su automobiliu. Kol mažylis dar tik mokosi važinėti dviračiu - net ir menkiausias kupstas gali tapti „avarijos“ priežastimi.
- Gydytojai atlieka aibes nemalonių procedūrų. Tad nenuostabu, jog mažieji ne itin žavisi žmonėmis baltais chalatais, ypač tie, kuriems teko pagulėti ligoninėje ar gydytis kokią ligą leidžiamais vaistais. Taigi norom nenorom kyla pagunda pasinaudojus šia baime mažylį paauklėti. „Ir vėl nesuvalgei sriubos? Tai ir vėl susirgsi, vešim tave pas gydytoją, ji leis vaistų“, „Kodėl valgai jau trečią saldainį? Kaip reaguos po tokių gąsdinimų mažylis, kai jis išties susirgs ir teks eiti pas gydytoją? Ogi paniška baime. Ir nuoskauda: „Kodėl aš susirgau? Juk ir daržovių valgiau, ir saldainių gaudavau tik savaitgaliais...“ Užbėkite tokiai skriaudai bei nuoskaudai už akių ir liaukitės grasinti medicininėmis procedūromis. Užteks paaiškinti ryšį tarp mažylio elgesio bei įpročių ir galimos ligos.
tags: #tevu #darzelis #pralaidumas
