Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl vieno, teisingo ir kiekvienam gabiajam tinkamo apibrėžimo ar taisyklės nėra, kokiame amžiuje, kokių gabumų galime pradėti ieškoti. Tačiau svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pastebėsime vaiko gabumus, tuo greičiau galėsime pradėti tinkamą jų lavinimą. Individualūs vaiko polinkiai ir poreikiai, sutapę su skatinančia aplinka, turi lemiamos reikšmės kiekvieno vaiko raidai.
Gabus vaikas, skirtingai nei kiti mokiniai, domisi tam tikrais dalykais ne dėl pažymio, o dėl to, kad jam įdomu tyrinėti, atrasti, pažinti, kurti ir patirti sėkmę, būti geresne savo versija šiandien nei buvo vakar. Vienas didžiausių vaiko motyvacijos veiksnių yra patiriama sėkmė. Papildomą lavinimą reikėtų nukreipti į tas veiklos sritis ir dalykus, kuriuose vaikas patiria sėkmę. Kai jis džiaugiasi, kad pats kažką išgyveno, išmoko, sukūrė, tada ir ateina pilnatvės, laimės jausmas. Žinodamas, kad kurioje nors srityje vaikas yra lydimas sėkmės, jis natūraliai pasitemps ir kitose ne taip sėkmingose veiklose. Gabiems vaikams svarbiausia yra nauji iššūkiai.
Ką reikia lavinti papildomai - dalykus, kurie vaikui nesiseka ar kuriems vaikas turi gabumų?
Gabumus galime apibrėžti kaip individualias psichologines vaiko savybes ar asmenybės charakteristikas, lemiančias vienokios ar kitokios veiklos sėkmę. Bet koks vaiko gabumas yra įgimtas, tačiau jis nėra statiškas ir nuolat kinta bei kokybiškai vystosi per praktinę veiklą. Jei įgimtų gabumų laiku nepastebėsime ir jų neplėtosime, nelavinami jie gali ir nepasireikšti. O bendrieji gebėjimai - tai įgūdžių, reikalingų daugeliui profesinės veiklos sričių, visuma. Ji būtina žmogui, norinčiam tobulėti ir sėkmingai adaptuotis visuomenėje. Kitaip tariant, bendrieji gebėjimai yra būtini, norint gerai atlikti darbą, mokytis ar užsiimti įvairia veikla.
Kaip pastebėti sritis, kurioms vaikas yra gabus (matematika, kalba, menai, sportas ir kt.)?
Kad pastebėtume, kam vaikas gabus, būtina gerai jį pažinti. Dar ikimokykliniame amžiuje leiskime jam išmėginti įvairias veiklas ir užsiėmimus, kurių metu gali atsiskleisti muzikiniai, kalbiniai, psichomotoriniai vaikų gabumai. Bendraukime su vaiku apie tai, kas jam patinka, kuo jis domisi, kokia veikla teikia džiaugsmą. Taip pat kalbėkimės su vaikus ugdančiais pedagogais, išgirskime jų įžvalgas ir pastebėjimus.
Atkreipkime dėmesį, kaip vaikas suvokia jį supančią aplinką, kokią turi atmintį, ar jam būdinga didesnė žodžių atsarga, ar pradeda skirti priežastis ir padarinius, klasifikuoti, kaip ilgai geba koncentruoti dėmesį, kaip nagrinėja jam įdomias temas.
Tarkime, matematikai gabūs vaikai ne tik gali greitai suskaičiuoti ar teisingai atlikti užduotis, bet ir paaiškinti ar pagrįsti savo sprendimą. Tokie vaikai, susidūrę su sunkesne užduotimi, nenusiramina tol, kol jos neįveikia.
Jei vaikas nuo mažų dienų domisi muzika - dega noru ir motyvacija groti ar dainuoti, nuolat rengia namie koncertus, derėtų kreiptis į muzikos profesionalus, kurie padės nustatyti vaiko muzikinius duomenis.
Jei stebitės, kad vaikas žiūri filmukus ir kartoja išgirstus terminus, rodo į daiktus ir burbuliuoja jums nesuprantamus žodžius, įsiklausykite atidžiau - jis gali būti gabus kalboms.
Pomėgis yra laisvalaikio užsiėmimas, vaiko mėgstamas būdas praleisti laisvalaikį. Tai gali būti sportavimas, naminio gyvūnėlio priežiūra, įvairūs žaidimai (vaidmenų, stalo ir kt.), kolekcionavimas, kulinarija, rankdarbiai ir daugybė kitų užsiėmimų, kurių nereikėtų painioti su gabumais. Juk ir mes galime labai mėgti gaminti valgyti ar sportuoti, bet ar būtinai turime būti gabūs šioje srityje?
Kaip su gerais tėvų norais neužgožti tikrųjų vaiko gabumų?
Labai dažnai būdami tėvais stengiamės įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones ir mėginame jas realizuoti per savo vaikus. Pasistenkime savo norais neužgožti vaikų pasirinkimo ir leiskime jiems dar ankstyvame amžiuje išmėginti kuo daugiau ir įvairesnių veiklų. Kartu su vaiko pedagogais stebėkime individualių vaiko gabumo požymius. Atpažinę ypatingą vaiko polinkį ir norą, tik tuomet imkimės didesnių investicijų į tolesnį jo gebėjimų ugdymą.
Kaip vaiko gabumai turėtų būti puoselėjami pirmąjį pusmetį?
Pirmosios kūdikio gyvenimo savaitės ir mėnesiai - ypatingas laikas, kai formuojasi ne tik mažylio kūnas, bet ir jo ryšys su pasauliu. Nors atrodo, kad kūdikis dar tik miega ir valgo, iš tiesų jis jau aktyviai mokosi - klausosi balsų, reaguoja į prisilietimus, stebi veidus ir šypsenas. Būtent paprasčiausi kasdieniai momentai tampa svarbiausiais lavinimo žaidimais: kalbėjimas, glostymas, švelnūs judesiai, akių kontaktas. Žaisdami su savo mažyliu tėvai ne tik stiprina tarpusavio prieraišumą, bet ir padeda jam pažinti aplinką, ugdyti pojūčius bei patirti saugumą.
VEIKLA APIE 1 MĖNESĮ: „Kuo daugiau prisilietimų ir šypsenų“ (prieraišumui stiprinti). Pirmą mėnesį rekomenduojame kuo daugiau su kūdikiu bendrauti balsu, žvilgsniu, mimikomis ir prisilietimais, kuo daugiau myluokite, lieskite, glostykite ir nešiokite savo mažylį, kad jis justų jūsų širdies plakimą ir šilumą, matytų nuolatinę šypseną. Mama ir tėtis, jų kūno dalys pirmą mėnesį kūdikiui yra geriausi žaislai ir pažinimo šaltinis, todėl švelniais judesiais glostykite rankytes, kojytes ir kitas kūno dalis, suimkite kūdikio rankytes ir plokite delniukais, išskėskite rankytes ir vėl suglauskite, sukryžiuokite, minkite kūdikio kojytėmis „dviratuką“, kutenkite padukus ir čiupinėkite kojų, rankų pirštukus.
VEIKLA APIE 2 MĖNESIUS: „Jau daug aš matau“ (regėjimui lavinti). Antrą mėnesį kūdikis geriausiai skiria daiktų kontūrus, pastebi formos, spalvos, dydžio naujumą, jo dėmesį labiausiai patraukia juodai balti kontrastai, lenktos linijos ir tiesių linijų perėjimas į lenktas, pastebi, geba ilgesnį laiką apžiūrinėti ryškius daiktus. Todėl kūdikio regėjimui skatinti naudokite juodos ir baltos spalvos vaizdinius - ant balto lapo nupieškite juodą didelį apskritimą, kvadratą, įvairias linijas ir pan. ir pakabinkite kūdikiui prieinamoje stebėti vietoje.
VEIKLA APIE 3 MĖNESIUS: „Kukū, kur tu?“ (emociniams įgūdžiams formuoti). Trečią gyvenimo mėnesį mažylis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais. Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis, todėl pats įdomiausias žaidimas yra „kukū“. Mama užsidengia veidą rankomis ar skarele ir staiga pasirodo plačiai šypsodamasi - kūdikiui tai suteikia be galo daug malonių emocijų.
VEIKLA APIE 4 MĖNESIUS: „O kas čia toks didelis?“ (pažinimo įgūdžiams ugdyti). Ketvirtą mėnesį kūdikis tampa smalsus ir guvus, geba greitai ir laisvai sukioti galvą į visas puses, pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros, žaislus ima visa plaštaka. Todėl didelis pripūstas balionas gali būti vienas įdomiausių žaislų, kurį norėsis paliesti, pastumti, o kadangi jis atšoks ir pajudės į priekį, vėl norėsis paliesti. Taip pat balioną galite pritvirtinti prie rankytės ir kojytės ir jis kilnosis kūdikiui judant.
VEIKLA APIE 5 MĖNESIUS: „O kas čia?“ (pažinimo įgūdžiams ugdyti). Matomoje kūdikiui pasiekiamoje vietoje pritvirtinkite nedidelį veidrodį, kad jis bet kada galėtų prišliaužti, žiūrėti ir tyrinėti save. Šiame amžiaus tarpsnyje kūdikis su atvaizdu vis dar žaidžia kaip su kitu kūdikiu - nusišypso, slepiasi, bando paliesti, duoti žaislą, paprašytas pradeda rodyti savo akytes, nosį ir daugiau kūno dalių arba atkartoja suaugusiųjų rodymus. Veidrodį naudokite kasdieniams žaidimams su vaiku: abu žiūrėkite į veidrodį, šypsokitės, rodykite mimikas, užsidėkite kepurėlę ar skarelę jūs, tuomet uždėkite kūdikiui ir nuimkite būdami prie veidrodžio. Jūsų atvaizdas ir kasdieniai žaidimai padės atvaizdą veidrodyje susieti su savimi pačiu.
VEIKLA APIE 6 MĖNESIUS: „Kas čia per ežiukas?“ (smulkiajai motorikai lavinti). Šiuo laikotarpiu kūdikis sąmoningai ima žaislą, perima jį iš vienos rankos į kitą, todėl rekomenduojame pasiimti masažinį ar kokį kitokį grublėtą kamuoliuką, telpantį į vaikučio delniuką. Įdėkite kamuoliuką tarp delniukų, suspauskite, rankytėmis ridenkite ir darykite sukamuosius judesius, kamuoliuką laikykite pirštų galiukais ir spauskite masažuodami pirštų pagalvėles, meskite kamuoliuką ir žiūrėkite, kur krinta, stenkitės pagauti.
Pirmųjų metų pažintyje su pasauliu efektyviai naudojama burna ir iki pusės metų esantis čiulpimo refleksas. Todėl svarbu visuomet turėti įvairių kramtukų ar kitų žaislų, kuriais kūdikis galės pasimasažuoti dantenas.
Su kiekvienu įkvėpimu mažyliai mokosi pažinti pasaulį per uoslę. Gimus kūdikiui namuose dažnai vengiama aštrių ir dirginančių kvapų. Artimiausias jam pažįstamas kvapas yra mamos ir jos pieno, tad laikui bėgant svarbu padėti vaikui susipažinti su aplinka įtraukiant nestiprius kvapus. Vienas iš būdų, kaip galime padėti kūdikiui pažinti aplinką, yra natūralūs vaisiai, žolelės ir daržovės. Pirmuosius mėnesius patariama naudoti švelnius ir natūralius kvapus, tokius kaip ramunėlės, čiobreliai, levandos, pušys, o kiek paaugus, galima įtraukti citrusinius vaisius ir arbatmedį. Uoslės pojūčių lavinimui tereikės tuščių buteliukų ir pasirinkto kvapo šaltinio.
Nuo pat pirmųjų dienų vaikas geriausiai žino mamos ir tėčio balsą, nes juos girdėjo dar būdamas įsčiose. Klausos pojūčius lavinti padeda dar pilve esančiam mažyliui dainuojamos dainos. Nuo pat pirmųjų dienų vaikams rekomenduojama dainuoti lopšines, dainas ir ritmingai šokti kartu su vaikučiu.
Tai galimybė pažinti pasaulį per odą. Atlikti tyrimai rodo, kad nuo pat gimimo lytėjimo sistema, iš visų aukščiau išvardintų sistemų, yra labiausiai išsivysčiusi. Pagrindinis lytėjimo pojūčių stimuliatorius nuo pat pirmųjų akimirkų yra kūdikio sūpavimas, mylavimas ir glostymas. Noras liesti ir tyrinėti padeda pažinti pasaulį. Paskatinti tai daryti galima leidžiant liesti skirtingas tekstūras ir temperatūras (nuo švelnaus prie šiurkštaus, nuo šilto prie šalto), žaisti su maisto produktais (kruopų lietimas, pilstymas, barstymas), piešti rankomis.
Smulkioji motorika yra gebėjimas atlikti įvairius koordinuotus veiksmus, pradedant nuo nedidelio žaisliuko pakėlimo ir baigiant piešimu, rašymu, konstravimu ar tokiais buityje įprastais veiksmais kaip sagos užsegimas ar batų raištelių užsirišimas. Dažniausiai smulkioji motorika vystosi per pirmuosius vaiko gyvenimo metus, kai jis susipažįsta su aplinkoje esančiais objektais, bet ją reikia lavinti ir toliau. Smulkiosios motorikos gebėjimai yra labai svarbūs bendram vaikų vystymuisi, nes leidžia atlikti užduotis, reikalaujančias tikslių mažų raumenų grupių judesių. Rašymo, piešimo ir manipuliavimo daiktais įgūdžiai vėliau bus labai svarbūs ir akademinėje veikloje, pasiekimams, socialinei sąveikai ir kasdienei veiklai. Vaikams tobulėjant ankstyvojoje vaikystėje, jų smulkiosios motorikos gebėjimai gerėja, o tai padeda jiems tapti savarankiškesniais atliekant kasdienes užduotis. Tad smulkioji motorika yra labai svarbus sveikos raidos aspektas ir tai yra vienas iš rodiklių, pagal kuriuos galima spręsti apie pasirengimą mokyklai.
Pradėti lavinti nuo pirmųjų dienų. Pradėti stiprinti smulkiosios motorikos gebėjimus reikia nuo pat pirmųjų vaiko dienų. Tai padaryti galima masažuojant pirštelius, juos lankstant, skaičiuojant, žaidžiant visiems puikiai žinomą žaidimą „virė virė košę“ ar plojant „katutes“. Vaikui augant turėtų keistis ir žaidimai bei priemonės, kurios skatina motorikos vystymąsi. Kitaip tariant, užduotys turėtų sunkėti pagal vaiko amžių - kuo didesnis vaikas, tuo daiktai, su kuriais lavinama motorika, turėtų smulkėti, būti sunkiau suspaudžiami ar ištraukiami. Svarbu prisotinti vaiko aplinką priemonėmis, kurias jis galėtų liesti, dėlioti, pavyzdžiui, trikampę kaladėlę padėti į jai skirtą formą, užmauti žiedą ant stovo ar kt. Priemonių galite pasirinkti ir išėję kartu su vaiku į lauką - kaštonai, gilės, akmenukai, lapai, smėlis. Visa tai atsinešę namo galite rūšiuoti, dėlioti ar smėlyje piešti pirštukais.
Penki būdai pirštų miklumui stiprinti. Norint lavinti vaikų smulkiąją motoriką, galima pasitelkti pačias paprasčiausias, buityje naudojamas priemones. Penki žemiau pateikti patarimai padės tėvams geriau suprasti, kaip padėti vaikams lavinti pirštų miklumą.
- Žaislai ir užduotys: Pasirinkite žaislus, kurie skatina pirštų judesius, kaip, pavyzdžiui, rakteliai, kubeliai, konstruktoriai, kaladėlės. Dėliodami kaladėles vieną ant kitos vaikai lavins pirštų miklumą. Sudėtingesnių užduočių sprendimas, tokių kaip dėlionės ar konstruktoriai, gali padėti lavinti precizinius vaikų pirštų judesius.
- Piešimas ir spalvinimas: Suteikite galimybę vaikui piešti ir tapyti, naudojant skirtingus rašiklius, t.y. pieštukus, teptukus ar kitas priemones. Pasitelkite skirtingų spalvų rašymo priemones. Skatinkite brėžti linijas, apskritimus, kvadratus ir kitas elementarias formas. Visa tai lavina tikslumą ir koordinaciją.
- Karpymas, lipdymas, lankstymas: Leiskite vaikams klijuoti, lankstyti popierių, karpyti įvairias formas. Lipdykite įvairius darbelius iš modelino. Svarbiausia čia - ne rezultatas, o pats procesas, kad vaikas prisiliestų prie šios medžiagos. Be to, tai ne tik lavins smulkiąją motoriką, bet ir ugdys kūrybiškumą.
- Raištelių rišimas, sagų segimas: Kuo anksčiau pradėkite mokyti vaikus savarankiškai užsirišti raštelius, segti sagas, užsitraukti užtrauktukus, nes tai puikus būdas lavinti pirštų judesius. Laikas, kada vaikai išmoksta šių kasdienių veiksmų, gali skirtis, bet paprastai tai įvykvyksta iki 5-7 metų. Pirmiausia išmokstama užsisegti užtrauktuką ir sagą, o kiek vėliau ir užsirišti batų raištelius.
- Smulkių daiktų rūšiavimas: Lavinti smulkiąją motoriką galima ir pasitelkus paprasčiausius daiktus virtuvėje. Pavyzdžiui, leiskite vaikams pagal spalvas surūšiuoti pupeles į skirtingas lėkštes, verpkite tuščiavidurius makaronus, spalvinkite ryžius, masažuokite rankytes surišdami grikius į ryšulėlį. Dėliokite giles, kaštonus ar kankorėžius pagal jų dydį. Tai ne tik lavins smulkiąją motoriką, bet kartu ir stimuliuos vaiko pojūčius.
Tiesa, svarbiausia lavinant smulkiosios motorikos įgūdžius, būti kantriems, palaikyti vaikus ir skatinti jų pastangas. O jei visos šios priemonės nepadeda ir toliau kyla iššūkių, visuomet galima pasikonsultuoti su šios srities specialistais.
Nuo gimimo kūdikis nuolat auga ir vystosi, todėl svarbu jį ugdyti jau nuo pirmųjų dienų. Šiame procese ypatingai svarbus yra smulkiosios motorikos ir foneminės klausos lavėjimas, kuris tiesiogiai įtakoja kalbos, klausos ir kitų pojūčių vystymąsi. Smulkiosios motorikos lavinimas padeda vaikui įvaldyti subtilius judesius, kurie gerina pirštų, rankų ir akių koordinaciją bei kontrolę, taip skatindami kalbos vystymąsi. Nuo pat gimimo smulkiąją motoriką galima lavinti masažuojant kūdikio rankytes. Toks masažas sukuria pagrindą būsimam motorikos vystymuisi. Vaikui augant, būtina kasdien bent 5 minutes skirti smulkiosios motorikos pratimams. Kai vaikas pradeda siekti ir čiupti daiktus, siūlykite jam pačiupinėti skirtingų tekstūrų, kietumo ir minkštumo daiktus.
1-2 metų amžiaus vaikams svarbu siūlyti žaislus, lavinančius smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, piramides, kaladėles, dėliones ar konstruktorius. Vėliau, 2-3 metų amžiaus vaikams, galite pradėti naudoti raištelius ar mazgus, kuriuos reikia atrišti ir surišti. Sudarykite sąlygas vaikui atlikti įvairias užduotis, pvz., knygų vartymą, mandarinų, bananų, kiaušinių lupimą, tešlos minkymą ir formavimą, leiskite pačiam rengtis ir autis batus. Vaikas gali padėti valyti batus, džiauti skalbinius, atsukti ir užsukti dangtelius, valyti dulkes ar dengti stalą. Vaikai ypač mėgsta pratimus su puskiečiais kamuoliais: juos ridenti, spausti. Taip pat galima atlikti įvairias pirštų kombinacijas.
Garsus taisyklingai tarti galima tik su gerai išlavintu artikuliaciniu aparatu, kurį sudaro lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis ir minkštasis gomurys. Šių organų judesių tikslumas, stiprumas ir sklandumas vystosi kartu su vaiko kalbos raida. Pratimus su liežuviu reikėtų atlikti keletą kartų per dieną, skiriant po 5-8 minutes. Pradžioje rekomenduojama pratimus atlikti prieš veidrodį. Jei vaikas sunkiai atlieka artikuliacinius pratimus mėgdžiodamas suaugusįjį, galima pasitelkti mechanines priemones, pvz., pakelti liežuvį pirštais, apvyniotais marle.
Kitas svarbus aspektas yra klausa. Gebėjimas atskirti garsus yra pagrindinis kalbos suvokimo elementas. Todėl nuo pirmųjų dienų su vaiku daug kalbėkite, ištarkite atskiras balses ir priebalses, parodykite garsus, kuriuos jis girdi. Neišlavėjusi foneminė klausa apsunkina vaikų žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir rišliosios kalbos vystymąsi. Į kasdienę rutiną įtraukite dainas ir ritmingus žaidimus. Dainuodami vaikai mokosi kalbos natūraliai, be streso, o ritmiški žaidimai padeda lavinti artikuliaciją ir kalbos supratimą.
Kalbėjimas yra glaudžiai susijęs su kvėpavimu. Išlavintas kalbinis kvėpavimas padeda vaikui kalbėti ramiai ir tolygiai, taip pat greičiau išmokti tarti garsus. Vaikas gimtąją kalbą išmoksta mėgdžiodamas, todėl suaugusieji turėtų vengti šveplavimo ir netaisyklingos kalbos. Svarbu ne tik kalbėti su vaiku, bet ir skaityti knygas nuo kūdikystės. Skaitymas garsiai ne tik plečia vaiko žodyną, bet ir skatina foneminės klausos vystymąsi.
Vaiko emocinis palaikymas yra labai svarbus kalbos vystymuisi. Sukurkite aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus ir pasitikėtų savimi, nes tai skatina jį laisviau išreikšti savo mintis ir emocijas per kalbą. Skatinkite vaiką kalbėti, atsakykite į jo klausimus ir domėkitės jo mintimis bei jausmais. Stebėkite vaiko kalbos vystymąsi ir, jei pastebite vėlavimus ar kalbos sunkumus, anksti kreipkitės į specialistus.
