Klausimas, ar vaiko motina gali išvežti vaiką be tėvo sutikimo, yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, įskaitant vaiko amžių, išvykimo tikslą ir galiojančius teisės aktus. Svarbiausia yra suprasti, kad vaikui užtikrinamas teisės bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium.
Nuolatinis išvykimas į užsienį
Jei motina ketina su vaiku išvykti gyventi į užsienį nuolat, jai būtinas rašytinis sutikimas iš vaiko tėvo. Tai taikoma net ir tuo atveju, jei pagal teismo sprendimą vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimu vaiko išvežimą į užsienį nuolat gyventi, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų).
Jei tėvas nesutinka arba vengia duoti sutikimą, motina turi kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas dėl išvykimo su vaiku gyventi į užsienį, atsižvelgia į daugelį aplinkybių:
- Ar vaiko perkėlimas yra būtinas?
- Ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas?
- Ar tėvą (motiną), ketinantį į kitą valstybę išvykti su vaiku nuolat gyventi, su Lietuva kas nors sieja (artimieji, turtas, mokesčiai ir pan.)?
- Ar yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos užsienyje: gyvenamoji vieta, darbo pasiūlymas, ugdymo įstaiga, sveikatos priežiūra?
- Ar bus užtikrinamas vaiko bendravimas su Lietuvoje liekančiu tėvu (pvz., elektroninėmis ryšio priemonėmis, dalis atostogų)?
Prieš kreipiantis į teismą, būtina atlikti privalomą konsultavimo ne teismo tvarka procedūrą, kurios metu socialinės paramos centro ekspertai padeda tėvams pasiekti susitarimą.
Išvežus vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi be skyrium gyvenančio tėvo sutikimo ar teismo leidimo, tokie veiksmai gali būti laikomi vaiko pagrobimu.
Laikinas išvykimas į užsienį
Situacija skiriasi, kai kalbama apie laikiną išvykimą, pavyzdžiui, atostogų ar gydymo tikslais. Jei vaikas išvyksta su vienu iš tėvų trumpam į kitą Šengeno erdvės valstybę, kito tėvo rašytinis sutikimas paprastai nebūtinas. Tačiau, jei yra nustatyta bendravimo tvarka su vaiku, ir per tą laikotarpį jam priklauso susitikimas su tėvu, tėvas turėtų būti informuotas.
Visais kitais atvejais, kai vaikas išvežamas į užsienį ne Šengeno erdvės valstybę, arba kai išvykimas nėra trumpalaikis (pvz., ilgesnės atostogos, gydymas), kito tėvo sutikimas yra reikalingas. Net ir turint globos teisę, negalima išvežti vaiko į kitą valstybę nuolatinam gyvenimui be kito tėvo sutikimo, nes tai pažeidžia kito tėvo teisę matytis su vaiku.
Jeigu tėvas yra netekęs tėvų valdžios arba ji yra apribota, sutikimas gali nebūti būtinas, tačiau tai priklauso nuo konkrečios situacijos ir teismo sprendimo.
Hagos konvencija
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų reglamentuoja atvejus, kai vienas iš tėvų neteisėtai išveža vaiką į užsienį. Pagal šią konvenciją, likęs Lietuvoje tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo.
Pavyzdžiui, jei motina be tėvo sutikimo išvežė sūnų į Švediją nuolat gyventi, per vaiko teisių apsaugos tarnybas motina gali būti įpareigota grįžti į Lietuvą su sūnumi. Kitu atveju gali grėsti deportacija.
Svarbu atsiminti
Svarbiausia yra siekti susitarimo tarp tėvų dėl vaiko gerovės. Vaikui, ypač esant mažam, psichologinė trauma gali būti padaryta dėl tėvų konfliktų ir nesutarimų. Dėl principų ar ambicijų netraumuokite vaiko.
Jei vaiko motina nėra asociali, alkoholikė ar narkomanė, ir siekia užtikrinti vaiko gerovę, dažniausiai teismas palaikys jos sprendimą dėl vaiko. Tačiau tai nereiškia, kad tėvo teisės yra ignoruojamos.
Visais atvejais, kai kyla abejonių ar neaiškumų, rekomenduojama kreiptis į teisininkus ar vaiko teisių apsaugos specialistus, kad būtų išvengta klaidų ir užtikrinti tinkamiausi sprendimai vaiko interesams.
5 taisyklės, kaip po skyrybų supažindinti savo naują partnerį su vaikais
Galiojantis teisinių nuostatų aiškinimas gali skirtis priklausomai nuo šalies, į kurią ketinama išvykti, ir konkrečių teismo sprendimų.
Teisinės nuorodos
Paminėtos teisinės nuorodos:
- 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
- Lietuvos Respublikos Šeimos bylų įstatymas (pvz., 95, 100, 108, 110, 111, 119, 121, 123-126, 478, 481 straipsniai).
- Kroatijos Respublikos Šeimos bylų įstatymas (Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys), Nr. 103/15 ir 98/19, 47/20, 49/23 - Kroatijos Respublikos Konstitucinio Teismo (Ustavni sud Republike Hrvatske) sprendimas, ir 156/2023).
