Skyrybų nulemti gyvenimo pokyčiai sukelia didelį stresą visiems šeimos nariams. Ypač stiprų sukrėtimą paliekant namus vienam iš tėvų patiria vaikai, kuriuos kamuoja daugybė jausmų: pyktis, nerimas, baimė, nuoskauda, kaltė. Ir, žinoma, skaudus praradimo jausmas, kuris griauna saugumo ir savivertės pamatus.
Tačiau skirdamiesi tėvai nutraukia tarpusavio santykius, vaikas nepraranda nei vieno iš tėvų. Jis turėtų tai žinoti ir jausti, apgaubtas abiejų jam svarbių žmonių rūpesčio ir meilės. Vaikui yra svarbūs abu tėvai, jis myli abu, nepaisant jų tarpusavio santykių, konfliktų ir bendrai gyvenant patirtų nuoskaudų. Suaugusiųjų nesutarimai ir jų sprendimas išsiskirti liečia tik juos, bet ne abiejų santykius su vaikais. Išsiskyrus tėvams vaiko emocinis ryšys nenutrūksta nė su vienu iš jų, jam svarbu bendrauti ir su mama, ir su tėčiu, jausti abiejų palaikymą.
Ne tik mama, kuri dažniausiai po skyrybų lieka gyventi su vaiku, bet ir tėvas yra atsakingas už vaiko gyvenimo sąlygas, auklėjimą ir emocinę raidą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse akcentuojama abiejų tėvų prievolė rūpintis savo vaikais. Nėra pateiktų sąlygų, kurioms esant, būtų galima atsisakyti šios savo pareigos. Mama ir tėtis atlieka savo funkcijas vaiko gyvenime, tad nereikia stengtis vienam iš jų perimti kito pareigas. Kai kurios besiskiriančios mamos perima tėčio funkcijas, tarsi garantuodamos vaikui, kad sugebės atlikti visas tėvystės pareigas. Kai kurie tėčiai stengiasi įtikinti vaiką, kad puikiai susitvarko be mamos pagalbos ir galima gyventi be jos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. buvo įregistruota 16,8 tūkst. santuokų ir 7,8 tūkst. ištuokų. Susituokė 1,5 tūkst. (9,8 proc.) daugiau porų ir išsituokė 0,3 tūkst. (3,7 proc.) daugiau negu 2020-aisiais. 2021 metais 100 santuokų teko 46,6 ištuokos (2020 m. - 49,3). Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis pagal buvusios santuokos trukmę. Išlikus pastarųjų metų tendencijai, iš 100 susituokusių porų 36 išsiskirs.
Teisininkas mediatorius Gintautas Bužinskas pažymi: „Civilinis kodeksas vienodai traktuoja tėvų atsakomybę savo vaikams tiek iki, tiek ir po skyrybų. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Kartais nutinka taip, kad kerštaujant buvusiai antrai pusei stengiamasi įteigti vaikui, kad vienas iš tėvų yra blogas, apsunkinti jų santykius. Tačiau dėl to labiausiai nukenčia vaikas: tai sukelia daugiau sumaišties ir dar labiau komplikuoja vaiko gyvenimą. Prisitaikyti vaikui prie pakitusios gyvenimo situacijos padės gebėjimas susitarti, pasidalinti pareigomis.“
VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorė Jurgita Pukienė akcentuoja: „Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tai nurodyta ir Civiliniame kodekse (CK 3.165 str., 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, taip pat nesikeičia ir vaikų teisės, ir tėvų pareigos vaikui.“
Kai kurie tėvai po skyrybų tik retsykiais susitinka su vaiku. Tačiau, vaiko akimis žiūrint, tikras tėvas ar mama yra tas žmogus, kuris visuomet šalia, kai jo prireikia. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime po skyrybų, bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu pozityviai veikia vaiką intelektualine, socialine ir emocine prasme. Todėl abiems tėvams verta pozityviai bendrauti vaiką liečiančiais klausimais, palikus nuošalyje tarpusavio konfliktus ir nuoskaudas.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai 2015 m. spalio-2017 m. birželio mėnesiais vykdė mokslo tiriamąjį projektą apie vyrų santykius su vaikais po skyrybų „Šeimos deinstitucionalizacijos iššūkiai vaikų gerovei: vaikų išlaikymas iširus tėvų partnerystei.“ Šio tyrimo rezultatai parodė, kad atskirai gyvenantys tėčiai ne itin aktyviai bendrauja su vaikais: „Lietuvoje maždaug kas ketvirtas skyriumi nuo vaikų gyvenantis tėvas susitinka su savo atžalomis bent kartą per savaitę, apie 40 proc. tai daro bent kartą per mėnesį. Tačiau net trečdalis su vaikais matosi rečiau, o 13 proc. nesusitiko nė karto per metus iki tyrimo pradžios. <…> 15 proc. vyrų teigia kasdien bendraujantys su vaikais telefonu, SMS ar Skype’u, dar 38 proc. tvirtina tai darą bent kartą per savaitę.“ Tai, tyrėjų nuomone, turi neigiamų pasekmių ir vaikams, ir tėvams.
''Ekspertai pataria'': Tėvų skyrybos. Kaip padėti vaikams?
VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras” įgyvendina projektą „Paslaugų vaikams ir šeimoms krizinėse situacijose prieinamumo didinimas“. Šiuo projektu siekiama prisidėti prie šeimų gerovės - teikiant vaikams ir tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, išgyvenantiems skyrybų krizę, paslaugas ir pagalbos priemonių prieinamumą. Ypatingas dėmesys sutelkiamas vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybų krizę, jos poveikio mažinimui. Projekto metu numatoma teikti socialines, psichologines, teisines, edukacines paslaugas šeimoms. Paslaugų teikimo vieta: Kalvarijų g. Būtina išankstinė registracija el. Paslaugos nemokamos, teikiamos iki 2022-12-31.
Tėvų Teisės ir Pareigos
Bendrosios Taisyklės
- Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
- Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.
- Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium.
- Tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas
- Vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma pačių tėvų susitarimu.
- Jei tėvai nesutaria, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
- Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką bei lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant.
- Į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos.
- Vaiko noras gali būti neatsižvelgiama, kai jis prieštarauja jo interesams.
Bendravimo su Vaiku Tvarka
- Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi teisę ar pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
- Jeigu tėvai nesilaiko pareigos bendrauti su vaiku arba bendravimo tvarka nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
- Teismas nustato bendravimo tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
- Tuo metu, kol vyksta ginčas, tėvas ar motina turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo tvarką).
- Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti keičiama.
Vaiko Išlaikymas
- Tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaikus.
- Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
- Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis.
Išvežimas su Vaiku į Užsienį
Įstatymai numato, kad nė vienam iš tėvų nėra suteikiama absoliuti ir neribota teisė keisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, net jei pagal teismo sprendimą su tuo tėvu (motina) yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tėvas (motina), ketinantis persikelti su nepilnamečiu vaiku gyventi į užsienio valstybę, vienas pats dėl tokio išvykimo nuspręsti negalės - jam privalu gauti atskirai gyvenančio tėvo (motinos) rašytinį sutikimą. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimu vaiko išvežimą į užsienį nuolat gyventi, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu.
Sprendžiant dėl išvykimo su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę, teismas atsižvelgia į vaiko norą, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas. Taip pat vertinama, ar tėvą (motiną) ketinantį į kitą valstybę išvykti su vaiku nuolat gyventi su Lietuva kas nors sieja, ar jis turi darbą, ar bus užtikrinta vaiko ugdymo ir sveikatos priežiūra.
Jeigu vaikas kitoje valstybėje gyvens ne vienas su tėvu (motina), bet ir su kitais asmenimis, vertinamas vaiko ir to sugyventinio tarpusavio ryšys. Rekomenduojama jau kreipiantis į teismą turėti pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus su vertimais.
Išvežus vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi be skyrium gyvenančio tėvo sutikimo ar teismo leidimo, tokie veiksmai gali būti laikomi vaiko pagrobimu.
Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį.
Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Visose ES šalyse pripažįstama, kad vaikai turi teisę asmeniškai ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, net jei jie gyvena skirtingose šalyse. Vienoje ES šalyje priimti teismo sprendimai dėl tėvų pareigų pripažįstami visose kitose ES šalyse be jokių papildomų procedūrų.
Tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.
Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ar pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
