Šunų ruja - tai natūralus fiziologinis procesas, kurio metu kalės organizmas pasirengia galimam kergimui ir šuniukų gimimui. Kiekviena kalytė, kuri nėra sterilizuota, tam tikru gyvenimo laikotarpiu pradeda rujoti, ir šis procesas kartojasi visą jos reprodukcinį amžių. Šio natūralaus ciklo metu šuo gali pasikeisti tiek fiziškai, tiek emociškai - todėl labai svarbu suprasti, kas vyksta su augintiniu, kiek tai trunka ir kaip tinkamai juo pasirūpinti.
Kas yra šunų ruja?
Šunų mėnesinės, dar vadinamos ruja, yra natūralus hormoninis procesas, susijęs su patelės pasiruošimu poravimuisi ir apvaisinimu. Skirtingai nei žmonių menstruacijos, šunų rujos metu patelė kraujuoja dėl hormoninių pokyčių, susijusių su gimdos gleivinės pasiruošimu apvaisinimui. Šis laikotarpis signalizuoja, kad kalytė yra lytiškai subrendusi ir gali susilaukti palikuonių.
Šunų ruja yra maždaug 3 savaičių laikotarpis reprodukciniame cikle. Tuo metu kalė gali apsivaisinti. Tada jos kūne ir elgesyje vyksta pokyčiai. Būdingas kalės rujojimo simptomas yra kraujavimas iš makšties. Tačiau tai nėra tas pats, kas menstruacijos moterims. Šuns ruja yra brendimo požymis.
Kada prasideda pirmoji ruja ir kaip dažnai ji kartojasi?
Pirmoji ruja dažniausiai pasireiškia tarp 6 ir 12 mėnesių amžiaus, tačiau tai labai priklauso nuo šuns veislės, dydžio ir individualių savybių. Mažesnių veislių šunys bręsta greičiau - kai kurios kalytės pradeda rujoti jau nuo 5 mėnesių, o didelių veislių atstovės gali pirmąją rują patirti tik 12-18 mėnesių ar net vėliau.
Manoma, kad pirmosios rujos nebuvimas po to, kai kalei yra sukakę dveji metai, yra patologijos požymis ir todėl būtina pasitarti su veterinaru. Įprastai ruja pasireiškia du kartus per metus, t. y. kas 6-8 mėnesius. Tačiau ciklų reguliarumas gali skirtis. Jaunesnėms kalytėms ar pirmųjų rujų metu ciklai gali būti nereguliarūs. Taip pat kai kurios veislės, pavyzdžiui, haskiai ar vokiečių aviganiai, gali rujoti tik kartą per metus. Kalė rujoja kas 6 - 7 mėnesius. Didsnėms veislėms šis laikas gali būti pratęstas iki metų. Ruja trunka 3 - 4 savaites. Dėl atvejų, kai ruja užsitęsia arba kai vyksta per retai, reikia kreiptis pas veterinarą.
Pagrindiniai rujos požymiai ir fazės
Šunų ruja - tai kelias savaites trunkantis ciklas, kurio metu kalytės organizmas ruošiasi galimam apvaisinimui. Vidutinė rujos trukmė yra nuo 2 iki 4 savaičių, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo šuns veislės, amžiaus ir individualios sveikatos būklės.
Priešrujo fazė (Proestrus)
Priešrujo fazė trunka apie 7-10 dienų. Priešrujis prasideda kraujingų išskyrų iš makšties pasirodymu, vulvos paburkimo. Šioje fazėje Grafo folikulai bręsta, o gimda ruošiasi priimti apvaisintas kiaušialąstes. Kalė jau pradeda domėtis patinais, tačiau dar prie savęs jų neprisileidžia. Ji gali tapti apatiška, prarasti apetitą. Taip pat gali dominti: Šuo nenori ėsti.
Išskyrų kiekis gali būti gana įvairus, kai kurios kalytės praktiškai viską susilaižo, kitoms šiuo metu geriau mūvėti specialias kelnaites. Vienos tampa agresyvesnės, kitos - neklusnios ar susijaudinusios. Priešrujis trunka apie 9 dienas (kartais 2-25 d.). Šiomis dienomis kalytė dar nevaisinga.
Tikroji ruja (Estrus)
Tikroji ruja (lot. estrus) yra maždaug 9 dienas trunkanti fazė, kurios metu kalė patiria keletą ovuliacijų. Ji yra pasiruošusi apvaisinimui. Jos vulva šiek tiek susiaurėja, o išskyros iš makšties tampa retesnės ir įgauna šviesiai rausvą, o po to pienišką spalvą. Šioje rujos fazėje gyvūnas paprastai būna susijaudinęs - jis reikalauja glamonių, jam būdinga sulenkti nugarą ir pakelti uodegą, jis taip pat laikosi neabejotinai atviro požiūrio į patinus.
Paprasčiau tariant, tikroji ruja reiškia, kad kalė pasiruošusi kergtis. Paprastai šis etapas trunka 5 - 9 d. (kartais 1 - 20 d.). Išskyros tampa bespalvėmis ar rausvomis. Kalytė prisileidžia patinus, jiems prisiartinus (ar padėjus ranką ant strėnų) stovi ramiai, uodegą suka šonan. Augintinė gali bandyti pabėgti nuo šeimininko. Šiame etape šunys gali būti itin išradingi, tad geriau kalytę itin atidžiai prižiūrėkite.
Porujinė fazė (Diestrus)
Porujinė fazė (lot. metestrus) yra laikas, per kurį gali įvykti kiaušialąstės apvaisinimas. Kalės kūne vyksta ir kiti pokyčiai. Intensyviai gaminamas progesteronas, kurio paskirtis yra palaikyti vaisiaus vystymąsi. Makšties išskyros vėl gali įgauti tamsesnę spalvą, dingsta vulvos paburkimas. Rujos simptomai išnyksta per 1 - 5 dienas.
Porujis prasideda pasibaigus tikrajai rujai. Jo metu dingsta išskyros, prarandamas patinų susidomėjimas, kalytės jau negalima apvaisinti. Trunka 30 - 60 dienų.
Tarprujis (Anestrus)
Tarprujis (anestrus) - galutinis rujos etapas, jo metu augintinė būna „normali“. Trunka 7 - 10 mėn. Jam pasibaigus, rujos ciklas kartosis iš naujo.
Anestrus tai periodas, kurio metu vyksta gimdos atsistatymo procesai. Nėščioms kalėms jo pradžia yra laikomas gimdymas, nenėščioms - porujo (liuteininės) fazės pabaiga. Baigiasi anestrusas nauju priešruju. Kaip ir kitos lyt.ciklo fazės, anestrusas labai varijuoja savo trukme. Tai priklauso nuo veislės, amžiaus, metų laiko, aplinkos, bendros organizmo būklės ir vidutiniškai trunka 4,5 mėn.
Elgesio pokyčiai ir priežiūra rujos metu
Rujos metu šunų organizme vyksta intensyvūs hormoniniai pokyčiai, todėl nenuostabu, kad jūsų augintinio elgesys ženkliai pasikeičia. Šis laikotarpis gali būti iššūkis tiek pačiam gyvūnui, tiek jo šeimininkui - todėl labai svarbu suprasti šiuos pokyčius ir tinkamai reaguoti. Tinkama priežiūra, kantrybė ir rūpestis padės augintinei jaustis saugiai bei komfortiškai.
Dažniausi elgesio pokyčiai rujos metu:
- Padidėjęs meilumas arba dirglumas. Kai kurios kalytės tampa ypač švelnios, glaustosi prie šeimininko, ieško dėmesio. Kitos - priešingai - gali būti nervingos, nepaklusnios ar net agresyvios.
- Dažnesnis šlapinimasis. Taip patelės žymi teritoriją - tai biologinis signalas patinams apie jos vaisingumą.
- Bandymas pabėgti. Rujos metu jūsų keturkojis gali ieškoti galimybės patekti pas patinus - net tos, kalytės kurios anksčiau visada buvo ramios, gali bandyti išsiveržti per tvorą ar duris.
- “Lizdo kūrimas”. Vėlesniame etape kai kurios kalytės gali tempti į savo guolį antklodes, žaislus ir taip “kurti lizdą“.
Kaip tinkamai pasirūpinti?
- Higiena - naudokite sauskelnes šunims: Kraujingos išskyros gali palikti dėmes ant baldų, kilimų ar šuns guolio. Todėl rujos metu labai patogu naudoti specialias sauskelnes šunims. Jos yra pritaikytos keturkojų anatomijai, nevaržo judesių ir leidžia išlaikyti švarą namuose. Jas reikėtų keisti reguliariai, kad būtų išvengta odos dirginimo.
- Apribokite kontaktą su patinais: Net jei kalytė jums atrodo rami, instinktas poruotis rujos metu gali būti labai stiprus. Nepaleiskite šuns vaikščioti laisvai viešose vietose - naudokite pavadėlį. Jei šalia gyvena patinai, laikykite kalytę uždaroje, saugioje erdvėje. Augintinę laikykite uždarą. Rujos metu pasistenkite, kad ji neturėtų galimybės pasprukti - jei kieme laikoma kalytė kartas nuo karto geba išsprūsti ir palakstyti gatvėje, rujos metu ji tikrai pasistengs tai padaryti.
- Skirkite daugiau dėmesio ir užtikrinkite ramybę: Nors šuo gali atrodyti irzlus, jai vis tiek reikia jūsų dėmesio ir švelnumo. Šiuo laikotarpiu gali būti naudingi skanėstai šunims - jie padeda sumažinti stresą ir padeda šuniui atsipalaiduoti.
- Užtikrinkite tinkamą mitybą: Hormoniniai pokyčiai gali paveikti ir apetitą - kai kurios kalytės rujos metu valgo mažiau, kitos - daugiau. Todėl svarbus subalansuotas ir kokybiškas šunų maistas, kuris būtų lengvai virškinamas, bet maistingas.
- Stebėkite šuns elgseną ir sveikatą: Jeigu pastebite neįprastai gausias išskyras, apatiją, agresyvų elgesį ar atrodo, kad augintinis patiria skausmą - geriau pasitarti su veterinaru. Ypač jei tai pirmoji ruja arba šuns ciklas neįprastas.
Mityba ir skanėstai rujos metu
Rujos metu šuns organizmas išgyvena hormoninius svyravimus, kurie gali paveikti daugelį fiziologinių funkcijų - tarp jų ir apetitą, virškinimą bei energijos poreikius. Todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atkreipti dėmesį į šuns maisto pasirinkimą ir mitybos režimą. Tinkamai parinktas maistas padeda ne tik išlaikyti gerą fizinę būklę, bet ir prisideda prie emocinio stabilumo.
Rujos metu kai kurios kalytės gali prarasti apetitą dėl hormoninių pokyčių ar streso, tapti išrankesnės maistui, pradėti prašyti daugiau dėmesio - ir kartu maisto ar valgyti daugiau nei įprastai, ypač jei jaučia nerimą ar netikro nėštumo požymius. Svarbu žinoti, kad apetito sumažėjimas trumpam laikotarpiui (1-2 dienas) dar nėra priežastis nerimauti. Tačiau jei šuo nevalgo ilgiau ar tampa vangus, būtina pasikonsultuoti su veterinaru.
Šiuo laikotarpiu rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą ir maistingą ėdalą, turintį gerą baltymų ir riebalų balansą. Taip pat gerai jei jis praturtintas B grupės vitaminais, omega riebalų rūgštimis ir probiotikais. Be to, nepamirškite, kad ruja gali padidinti šuns šlapinimosi dažnį, o tai reiškia, kad organizmas netenka daugiau skysčių. Todėl šviežias, švarus vanduo turi būti visada prieinamas.
Rujos laikotarpis šuniui gali būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai sudėtingas. Hormoniniai svyravimai lemia nerimą, stresą, o kartais - net agresiją ar padidėjusį jautrumą. Skanėstai šunims - tai ne tik būdas palepinti šunį. Jie taip pat gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, motyvuoti šunį geresniam elgesiui, skatinti apetitą, kai šuo valgo nenoriai ir stiprinti ryšį tarp šuns ir šeimininko. Per dieną skanėstų kiekis neturėtų viršyti 10% šuns paros kalorijų. Duokite juos kaip atlygį už ramų elgesį ar atliktas komandas.
Šunų mėnesinės: kai jūsų šuo rujoja ir kraujuoja
Kada kreiptis į veterinarą?
Nors ruja yra natūralus procesas, yra situacijų, kai būtina kreiptis į veterinarą. Jei pastebite neįprastai gausias išskyras, apatiją, agresyvų elgesį ar atrodo, kad augintinis patiria skausmą - geriau pasitarti su veterinaru. Ypač jei tai pirmoji ruja arba šuns ciklas neįprastas.
Taip pat svarbu kreiptis į veterinarą, jei:
- Pirmosios rujos nėra iki 18-24 mėnesių amžiaus.
- Ruja trunka neįprastai ilgai (daugiau nei 4 savaites) arba yra labai nereguliari.
- Pastebimi gyvybei pavojingos būklės požymiai, tokie kaip karščiavimas, stiprus letargija, gausios, nemalonaus kvapo išskyros, ypač jei jos yra tamsios arba su pūliais (tai gali rodyti piometrą - gimdos uždegimą).
- Jei planuojate atlikti veisimo procedūras, veterinaras gali padėti nustatyti tinkamiausią poravimosi laiką atlikdamas hormoninius tyrimus ar kitus diagnostinius metodus.
- Jei svarstote apie sterilizaciją ar kitas reprodukcinės sistemos sveikatos procedūras, veterinaras suteiks profesionalią konsultaciją.
Veterinaras gali atlikti echoskopiją, kad nustatytų nėštumą ankstyvose stadijose (nuo 20-25 nėštumo dienos), įvertintų vaisiaus vystymąsi ir gyvybingumą, taip pat pastebėtų bet kokias patologijas ar komplikacijas nėštumo metu. Tai ypač svarbu, jei šuo susirgo ar patyrė traumą nėštumo metu.
tags: #kada #pas #ginekologa #pagimdzius
