Kūdikio atsirūgimas - natūralus procesas, kuris padeda kūdikiui išmesti orą, kuris dažnai patenka į skrandį maitinant. Atsirūgimas taip pat gali palengvinti virškinimą ir užkirsti kelią nemaloniems pojūčiams, tokiems kaip pilvo pūtimas ar skausmas. Daugelis tėvų susiduria su klausimu, kaip tinkamai nešioti kūdikį, kad jis atsirūgtų po maitinimo. Šiame straipsnyje pateiksime keletą naudingų patarimų, kurie padės jums pasiekti geriausią rezultatą.
Kodėl kūdikiai atsirūgsta?
Kūdikiai dažnai praryja orą, kai maitinami, ypač jei jie greitai žinda arba maitinami buteliuku. Šis oras kaupiasi jų skrandžiuose ir gali sukelti diskomfortą. Atsirūgimas padeda kūdikiui atsikratyti oro ir sumažinti pilvo pūtimą, todėl kūdikis gali jaustis geriau ir miegoti ramiau. Visi kūdikiai - tiek žindomi, tiek ir maitinami iš buteliuko - kiekvieno maitinimo metu įtraukia truputį oro. Netaisyklingai žindant, t. y. Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila. Taigi tam, kad dalis ar ir visas skrandžio turinys neišsilietų, naujagimius ir kūdikius reikia atrūginti. Atrūginimu yra vadinamas tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą. Atrūgimas yra natūralus procesas, būdingas daugeliui mažylių, ypač iki 6 mėn. Atrūginimas - tam tikras veiksmas, kuris atliekamas kaskart pamaitinus kūdikį skystu maistu - pienu ar pieno mišiniu. Gali sumažinti pilvo pūtimą.
Vertikali laikysena po maitinimo
Vienas iš geriausių būdų padėti kūdikiui atsirūgti - laikyti jį vertikaliai po maitinimo. Tokia laikysena leidžia lengviau išsiskirti orui, kuris pateko į skrandį. Kūdikis nešiojamas vertikalioje padėtyje, dažniausia priglaudus prie peties. Įprasta yra vertikalioje padėtyje panešioti kūdikius po maitinimo, kad atsirūgtų. Tikima, kad tokia praktika padeda išvengti kolikų - pilvo dieglių simptomų ir labai plačiai taikoma. Nesvarbu, maitinate krūtimi ar buteliuku, reikia padaryti trumpą pertraukėlę, kad mažylis atsirūgtų. Atsirūgus „išeina“ nurytas oras. Jeigu jo susikaupia skrandyje, kūdikis per greitai pasijunta sotus. Buteliuku maitinamiems reikia padėti atsirūgti net ir kelis kartus per maitinimą ir būtinai po valgio.
Laikymas ant peties (klasikinis būdas)
Tai vienas iš dažniausiai naudojamų ir veiksmingiausių metodų.
- Laikykite kūdikį stačiai, prispausdami jo pilvuką prie savo krūtinės.
- Paremkite galvytę ir kaklą ranka.
- Švelniai paglostykite ar patrinkite mažylio nugarą, kad padėtų orui pasišalinti.
Tinka: Kai kūdikis pavalgęs atrodo patenkintas, bet reikia profilaktiškai padėti pašalinti orą. Jei norite natūralios ir švelnios atrūginimo pozicijos.
Vertikalus laikymas ant rankos
Kita dažnai naudojama pozicija yra laikyti kūdikį vertikaliai ant savo rankos, o galvą atsiremiant į alkūnę. Ši pozicija taip pat leidžia orui lengviau išsiskirti, nes kūdikio kūnas yra tiesus ir šiek tiek pasviręs į priekį.
Sėdėjimas ant kelių (stačiai su parama)
Šis būdas tinka vyresniems kūdikiams, kurie jau gali šiek tiek laikyti galvą.
- Pasodinkite kūdikį ant savo kelių ir viena ranka prilaikykite jo krūtinę bei smakrą.
- Kita ranka švelniai patapšnokite jo nugarą.
Tinka: Jei kūdikis greitai pavargsta, kai laikomas ant peties. Kai kūdikis jau pradeda laikyti galvą ir yra šiek tiek vyresnis (nuo 2 mėnesių).
Masažuokite kūdikį švelniais judesiais
Kartais tiesiog laikymas ir ramus judėjimas gali padėti kūdikiui atsirūgti. Jei kūdikis nesirūgsta iš karto, pabandykite švelniai pasivaikščioti po kambarį arba švelniai paminkykite kūdikį. Kai kuriems kūdikiams reikia šiek tiek daugiau laiko, kad atsirūgtų, todėl nepanikuokite, jei tai neįvyksta iškart. Galite vaikučiui padėti atsirūgti, švelniai paglostydami jo nugarytę.
Atsirūgimas gulint ant pilvo
Kai kuriems kūdikiams gali padėti atsirūgti, jei juos padėsite ant pilvo. Uždėkite kūdikį ant jūsų kelių arba ant tvirtos, lygaus paviršiaus (pavyzdžiui, ant lovos), švelniai pakelkite jo galvą, kad ji būtų aukščiau nei kūnas, ir padėkite rankas ant nugaros. Ši pozicija gali skatinti oro išsiskyrimą iš skrandžio.
Laikymas ant kelių pilvu žemyn („tigras ant šakos“)
Tai geras būdas, jei kūdikis atrodo neramus ar jo pilvukas yra išsipūtęs.
- Paguldykite kūdikį ant savo šlaunų pilvu žemyn.
- Jo galvutė turėtų būti pasukta į šoną, o rankytės kabėti natūraliai.
- Švelniai patrinkite ar paglostykite jo nugarą.
Tinka: Jei kūdikis turi pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi. Jei kūdikis nenori atrūginti laikant stačiai.
Tinkamas maitinimo būdas
Ne tik laikysena po maitinimo, bet ir maitinimo būdas gali turėti įtakos, kaip gerai kūdikis atsirūgs. Norėdami sumažinti oro prarijimą, pabandykite šiuos patarimus: leiskite kūdikiui maitintis lėtai, kad jis nekauptų per daug oro. Pertrauka tarp žindymo sesijų taip pat gali padėti kūdikiui ramiai suvirškinti ir atsirūgti. Netaisyklingo žindimo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro. Taip pat kūdikiai gali prisiryja oro kai pienas teka labai gausiai, greitai, stipria srove ir mažyliai skuba nuryti tai, kas burnoje, kol dar neužspringo.
Renkantis buteliukus
Renkantis buteliukus reikėtų atkreipti dėmesį į žindukus. Žindukų forma gali nulemti, kiek oro pateks į virškinimo sistemą. Be to, kuo didesnė žinduko skylutė (skylutės), tuo greičiau pienas ar pieno mišinys tekės: kūdikis springs ir „prisigaudys“ daugiau oro.
Skirtingos pozicijos
Ne visi kūdikiai atsirūgsta vienoje pozicijoje, todėl kartais gali tekti išbandyti kelias skirtingas. Jei viena pozicija nepadeda, pabandykite kitą. Svarbu nesijaudinti, jei pirmą kartą nesėkmingai bandote kūdikį priversti atsirūgti - kiekvienas kūdikis yra skirtingas. Išbandyk taip pat kelias vaikučio kūno padėtis, kurios padės jam lengviau atsirūgti.
- Gali sėdėti ir laikyti mažylį ant savo krūtinės stačią arba tegu jis žiūri per petį.
- Gali paguldyti vaikutį ant šono.
- Gali paguldyti mažylį ant savo kelių. Prilaikyk jo galvytę ir žiūrėk, kad ji būtų šiek tiek aukščiau už krūtinę.
Laikykite kūdikį ramiai po maitinimo
Kai kūdikis jau atsirūgo, svarbu, kad jis po maitinimo būtų ramus. Stenkitės vengti didelių fizinių krūvių, nes tai gali trukdyti virškinimui ir sukelti nemalonių pojūčių. Atpylimas yra dalies skrandžio turinio pasišalinimas iš skrandžio per burną. Atpylimas yra vėmimo atitikmuo kūdikiams, bet jis vyksta be pastangų, būdingų vėmimui: neįsitempia pilvo presas, nes jungtis tarp skrandžio ir stemplės kūdikystėje yra šiek tiek pravira, o privalgius labai daug pieno, dalis jo gali lengvai ištekėti. Gausiai atpylinėti gali ir visiškai sveiki kūdikiai. Jeigu kūdikis auga, gerai jaučiasi, tikėtina, kad atpylinėjimas jam nekenkia. Priešingai, atpylimo metu mamos pienas dar kartą nuskalauja kūdikio gleivines ir suteikia antibakterinę apsaugą kvėpavimo takams. Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti. Bent vieną kartą per dieną atpila pusė kūdikių iki trejų mėnesių amžiaus. Sulaukę 4 mėnesių atpylinėja 67 procentai kūdikių, 21 procentas 6 - 7 mėnesių kūdikių ir apie pirmąjį gimtadienį vis dar atpylinėja apie 5 procentai kūdikių. Tėvus tai labiausiai vargina, kai kūdikis sulaukia 6 mėnesių, ypač jeigu atpylimo padaugėja, padidėja atpilamo maisto kiekis, daugėja neramumo ir verkimo ar atpylimas siejamas su diskomfortu ir nugaros rietimu (kas galėtų rodyti skausmo, o tuo pačiu ir GER ligos simptomą), tačiau apie 7 mėnesį tokių tėvų procentas mažėja. Jeigu kūdikis auga gerai, tuomet mažai tikėtina, kad tai gali būti ligos požymiai. Alergija karvės pieno ir kiaušinių baltymams. Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama. Gastroezofaginio refliukso liga. Patirtis rodo, kad net laimingi atpylinėtojai naktį atpylinėja gerokai mažiau arba visai neatpylinėja. Taip pat naktį kūdikiai žinda ramiau ir mažiau prisiryja oro. Todėl stebėdami savo kūdikį pamatysite, ar jam reikia pagalbos nakčia atsirūgti, ar ne.
Kaip sumažinti nerimą be vaistų: būdai nuraminti protą ir kūną
Kiek laiko trunka atrūginimas?
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, tačiau vidutiniškai atrūginti kūdikį užtrunka nuo 1 iki 5 minučių. Jei per kelias minutes oras nepasišalina ir kūdikis atrodo ramus, nėra būtina bandyti ilgiau. Norint išvengti vėmimo, pirmuosius šešis mėnesius kūdikio atsirūgimo galima laukti praėjus 10-15 minučių po kiekvieno maitinimo. O vėliau jau gali nesijaudinti, jeigu vaikutis neatsirūgsta po kiekvieno maitinimo, vadinasi, jis jau išmoko valgyti be oro prarijimo.
Ką daryti, jei kūdikis neatsirūgsta?
Jei kūdikis neatsirūgsta, gali būti, kad: Jis tiesiog neprarijo daug oro. Jis jaučiasi patogiai ir nėra diskomforto. Jūsų pasirinkta atrūginimo poza jam netinka - išbandykite kitą būdą. Jei kūdikis atrodo neramus, bet neatsirūgsta, galite pabandyti: Pakeisti atrūginimo pozą. Duoti šiek tiek laiko ir vėl pabandyti po kelių minučių. Pašildyti pilvuką švelniai glostant arba lengvai sūpuojant. Kartais kūdikiai neatsirūgsta ir gerai jaučiasi. Viskas priklauso nuo to, kaip mažylis valgo - godžiai ar ne. Jeigu pamaitintą laikote kelias minutes, kad atsirūgtų ir neatsirūgsta, vadinasi, kūdikis valgė ramiai ir į jo skrandį nepateko oro.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite šiuos požymius, gali būti verta pasitarti su gydytoju: Labai dažnas ir gausus atpylinėjimas po kiekvieno maitinimo. Didelis pilvo pūtimas ar stiprus neramumas po kiekvieno valgymo. Kūdikis atsisako valgyti ar atrodo vangus. Dažnas kosulys ar užspringimas maitinimo metu, kuris gali rodyti gastroezofaginį refliuksą.
Naujagimio atburpinimas (arba atrūginimas) po maitinimo yra svarbi dalis, padedanti pašalinti skrandyje susikaupusį orą, kuris gali sukelti diskomfortą, pilvo pūtimą, atpylinėjimą ar dieglius. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, tod tiek, kad mažylis atsirūgtų. Jeigu panešiotas neatsirūgsta, maitinkite toliau. Jeigu naujagimis neatsirūgsta, iš karto po maitinimo neguldykite ant nugaros, geriau panešiokite ant rankų. Kai užmigs, guldykite ant šono. Jeigu pavalgęs naujagimis zirzia (priežasčių gali būti daug: per daug pavalgė, o gal kamuoja pilvo diegliai), išmaudykite - šiltas vanduo puikiai atpalaiduoja ir ramina.
