Tinkamai įrengtas vaikų kambarys - tai ne tik estetiškai maloni erdvė, bet ir svarbus veiksnys vaiko vystymuisi, savarankiškumo ugdymui ir kūrybiškumo skatinimui. Psichologai ir interjero dizaineriai sutaria, kad vaikų erdvės planavimas reikalauja dėmesio detalėms, funkcionalumui ir, žinoma, pačių vaikų poreikiams.
I. Skruibienė sako, kad poreikis turėti atskirą kambarį vaikui tampa ypač aktualus nuo maždaug šešerių metų. Jei galimybės tokio amžiaus vaikui suteikti atskirą kambarį nėra, pravartu įrengti nedidelę asmeninę erdvę bendrose patalpose - žaislų, knygų lentyną, stalą su kėde o galbūt savotišką „būstinę“, kuri gali būti suformuojama palapinėje ar namelyje tarp spintų, lentynų, kitų baldų. Beje, tokia „būstinė“ vaikui gali būti svarbi ir savam kambaryje.
Svarbu leisti vaikui ją kurti pačiam - tai padeda mokytis savarankiškai būti pasaulyje, suteikia daugiau galimybių savęs raiškai. Anot psichologės, įrenginėjant vaikams atskirą kambarį verta pagalvoti, kaip jį suskirstyti į atskiras funkcines zonas, skirtas žaidimui, poilsiui, mokslui.
Miego zonoje tinkamesnės ramesnės spalvos, mažesni jų kontrastai. Kuriant poilsiui palankią erdvę svarbus prieglobsčio ir saugumo pojūtis. Jį galima sukurti įtaisant lovą nišoje, panaudojant baldakimus ar užuolaidėles. Mokslams skirtas stalas ir aplink jį sudėlioti daiktai turėtų sietis su mokykla, neblaškyti dėmesio. Čia svarbus ir tikslingas stalo apšvietimas - tiek dėl akių tausojimo, tiek dėl dėmesio sutelkimo į atliekamas užduotis. Žaidimo erdvei gali būti skirtas kilimas ir prie jo esančios lentynos. Šios erdvės spalvingumas, įvairumas turėtų žadinti skirtingus pojūčius ir įtraukti, skatinti tyrinėti pasaulį.
Ankstyvame amžiuje vaikams labai svarbūs taktiliniai jutimai, todėl žaidimų erdvėje turėtų netrūkti skirtingų tekstūrų ir formų. Vis daugiau atrasti ir išmokti apie erdvės suvokimą, savo fizines galimybes, įtaką aplinkai, galimybes ją keisti gali padėti kambaryje esantys erdviniai tūriai - minkšti pufai, pagalvėlės kurias vaikas galėtų kilnoti, perdėlioti, su jomis žaisti.
Suteikti mažiesiems kuo daugiau galimybių žaisti, atrasti ir kurti vaikų kambaryje siekia ir tinklaraštininkė Monika Vilčinskaitė. 130 kv. m name gyvenanti jos šeima vaikams įrengė nedidelį, tačiau labai saulėtą ir jaukų kambarį. „Man buvo svarbiausia leisti vaikams kambaryje rašyti savo vaikystės istoriją - klijuoti lipdukus, eksponuoti savo piešinius. Tuo pačiu noriu, kad berniukai suprastų, jog baldų ir pačio kambario negalima niokoti, jį reikia saugoti, nes dėl jo tėvai labai stengėsi. Kol kas ši supratimą ugdyti pavyksta gana neblogai. Norėdami, kad vaikams kambaryje leisti laiką būtų įdomu, stengiamės sugalvoti įvairių žaidimų - pavyzdžiui, pastatyti kambaryje palapinę iš pledų ar iš senos kartoninės dėžės sukonstruoti parduotuvės prekystalį. Tuomet vaikai kambaryje būna užsiėmę ilgam“, - cituojama M. Vilčinskaitė.
Tinklaraštininkė pasakoja, kad iš pradžių kambaryje norėta išpildyti vaikų svajonę ir pastatyti dviaukštę lovytę. Visgi šis pirkinys nepasiteisino, todėl buvo pakeistas į dvi atskiras lovytes. Tarp jų pastatytas nedidelis staliukas su dviem kėdutėm. Kambaryje taip pat yra dvi spintos - viena įrengta erdvėje po laiptais, o kita yra pakankamai paprasta ir skirta dažniausiai vaikų nešiojamiems rūbams.
„Stengėmės vaikų kambaryje pritaikyti tai, ką jau turėjome anksčiau, ir prie to derinti naujus pirkinius. Siekdama suteikti kambariui autentiškumo ir žaismingumo, jo sieną pati išpiešiau kaktusais. Nors sienos dekoras pavyko toli gražu ne iš pirmo karto, bandyti buvo tikrai verta. Net ir po beveik 4 metų šis sprendimas man pačiai, o taip pat ir vaikams, labai patinka“, - sako M. Vilčinskaitė.
M. Vilčinskaitė įsitikinusi, kad vaikams labai svarbu turėti savo kambarį, tačiau jis neturi asocijuotis su bausme ir fraze „eik į savo kambarį“.
„Gintaro baldai“ interjero dizainerė Jūratė Sventickienė pažymi, kad lietuviai vis labiau domisi šiuolaikiniais interjero sprendimais ir vis daugiau apie tai nusimano, o kartu neretai tiksliai žino, ko nori. „Rinkdamiesi vaikų kambario baldus ir interjerą gyventojai šiandien daugiau planuoja, kambarį apstato pagal konkrečius poreikius, o įkvėpimo ieško internete. Be to, pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas baldų kokybei ir funkcionalumui. Vaikų kambariui baldus siekiama įsigyti ilgesniam laikui, todėl ieškoma tokių, kurie būtų pakankamai universalūs ir tiktų net ir vaikams ūgtelėjus. Dėl to gerokai mažesnio susidomėjimo nei anksčiau sulaukia ryškūs, spalvingi, animacinių filmukų personažais puošti baldai. Dažniau pasirenkami santūresni ir neutralesni šviesių medžio spalvų sprendimai. Ryškesnių akcentų siekiama suteikti ne per baldus, o sienų dekoro sprendimus, mažųjų erdvei pritaikytus tapetus, tekstilę“, - cituojama J. Sventickienė.
Interjero dizainerė pastebi, kad bene daugiausiai laiko ir finansų lietuviai skiria rinkdamiesi vaikų kambariui skirtus darbo vietos baldus - rašomąjį stalą, kėdę. Ypač domimasi tokių baldų ergonominėmis, komfortą užtikrinančiomis savybėmis. „Kadangi renkantis vaikų kambario baldus daugiausiai dėmesio tenka kokybei ir ilgaamžiškumui, sprendimą tėvai paprastai priima patys, o su vaikais galbūt labiau tariasi dėl tam tikrų interjero sprendimų ar tokių kambario akcentų kaip kilimas, lovų užtiesalai, pagalvės. Įsigyjant tokius dalykus vaikai turi daugiau galimybių išreikšti savo nuomonę ir norus. Žinoma, vyresni vaikai bei paaugliai įtraukiami ir į baldų įsigijimo procesą“, - apie lietuvių pasirinkimus įrenginėjant vaikų kambarį kalba „Gintaro baldų“ atstovė J. Sventickienė.
Vaikų architektūros festivalis „Miestas kaip dėlionė“ skatina vaikus ir paauglius diskutuoti apie miestą sudarančias detales, pažinti supančią erdvę ir prisidėti prie draugiškesnės aplinkos kūrimo. Anot festivalio sumanytojos architektės Eglės Januškienės, su vaikais kalbėti apie architektūrą ir įtraukti juos į miesto procesus itin svarbu. „Vaikai iš prigimties yra mažieji architektai, turintys natūralų talentą tyrinėti aplinką. Būstinių statybos, žaidimai smėlio dėžėje - tarsi pirmasis architekto darbas. Todėl svarbu vaikams ne tik paduoti jau sukurtą pasaulį - su ryškiomis žaidimų aikštelėmis, čiuožyklomis ar batutais, kur kas prasmingiau - kurti jį kartu. Taip vaikai geriau pajaus aplinką, o suaugę kitaip žvelgs į miesto kūrimo procesus“, - teigia E. Januškienė.
Festivalio programa, vykstanti mokslo ir inovacijų centre „Mokslo sala“, siūlo edukacijų, dirbtuvių ir žaidimų erdves. Įvairias veiklas veda architektai, edukatoriai, iliustratoriai, knygų autoriai ir tarpdisciplininiai menininkai. Programoje - būstinių statyba, erdvinių kūrinių kūrimas, vaizduotės lavinimo užsiėmimai. Svarbiausia - kūrybinė laisvė, skatinanti vaikus kurti savarankiškai. Nebūtina tikėtis baigtinio rezultato - svarbus ir pats procesas. Festivalio veiklos nemokamos.
Šiaulių moters ir vaiko klinika, kaip vienas pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos pastato plėtros projektų, demonstruoja inovatyvius architektūrinius sprendimus, siekiant sukurti funkcionalią ir pacientams draugišką aplinką. Naujasis pagrindinis įėjimas akcentuotas apvaliu bokšto formos tūriu, o šviesos ir lengvumo įspūdis viduje sustiprintas stoglangiu ir šiltomis spalvomis dekoruotomis sienomis. Vestibiuliai veda į du skirtingos paskirties blokus: plastiškos formos tūryje suprojektuotos chirurginės patalpos, o kitas - griežtos geometrinės formos - korpusas skirtas palatoms, sujungtas su senąja vaikų ligonine.
„Strazdo“ mokykloje architektūra ir interjeras kuriami taip, kad provokuotų vaiko smalsumą. Klasė čia transformuojasi į laboratoriją, dirbtuves ar parodų salę. Tai atvira sistema: jei vaikų projektui reikia pastatyti tiltą per visą kambarį - baldai pasitraukia, užleisdami vietą inžinerinei minčiai. Toks lankstumas moko vaikus, kad aplinka nėra statiška duotybė; ji gali būti keičiama, tobulinama ir pritaikoma pagal jų poreikius.
Šiuolaikiniame plastikiniame pasaulyje vaikai dažnai praranda ryšį su tikrumu. Todėl „Strazdo“ mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas medžiagiškumui. Vengiama standartinių, ryškių plastikinių žaislų, kurie diktuoja vieną teisingą žaidimo scenarijų. Vietoje to, vaikai skatinami kurti iš „neapibrėžtų“ medžiagų. Kai vaikas gauna kankorėžį, vielą ir medžio kaladėlę, jis pats nusprendžia, kas tai bus. „Laisvo konstravimo“ procese medžiagos tampa vaiko mąstymo tęsiniu. Liesdami skirtingas faktūras, jungdami jas, vaikai ne tik lavina smulkiąją motoriką, bet ir intuityviai mokosi matematikos, estetikos bei inžinerijos. Jie kelia hipotezes, jas tikrina, klysta ir bando iš naujo.
Vienas iš unikaliausių Reggio Emilia aspektų, ryškiai matomas „Strazdo“ mokykloje, yra pedagoginė dokumentacija. Mokyklos sienos „kalba“ ne tik vaikų darbais, bet ir jų minčių žemėlapiais, užrašytais dialogais, nuotraukomis, fiksuojančiomis tyrinėjimo eigą. Tai nėra tiesiog dekoracija. Architektūra „Strazde“ taip pat diktuoja bendravimo kultūrą. Erdvės suplanuotos taip, kad skatintų darbą mažose grupėse. Reggio Emilia pedagogikoje mokymasis yra socialinis procesas.
Mokyklos erdvės (tiek vidaus, tiek lauko) yra pritaikytos įvairioms „vaiko kalboms“ skambėti: muzikai, judesiui, lipdymui, konstravimui, šešėlių teatrui, skaitmeninėms technologijoms. „Strazdo“ pradinė mokykla, pasitelkdama Reggio Emilia filosofiją ir kurdama įkvepiančią architektūrinę aplinką, ugdo vaikus, kurie auga ne tik akademiškai stiprūs, bet ir laisvi, drąsūs bei sąmoningi pasaulio piliečiai. Nes erdvė - ar tai būtų miestas, ar mokykla - formuoja tai, kaip mes mąstome.
Eglė, pirma tapusi architekte, vėliau - mama, įkūrė „Mažąjį architektą“ - erdvę, kurioje dalinasi architektūrinėmis idėjomis vaikams. Ji pabrėžia, kad architektūra nėra tik apie projektavimą, bet ir apie viso pasaulio, gamtos pažinimą. Vaikai, statantys miestus iš kaladėlių, konstruojantys smėlio pilis ar slėptuves, žaidžiantys su kartoninėmis dėžėmis namus, yra tikri architektai. Šiuose žaidimuose architektūra yra priemonė, kurios pagalba vaikas susipažįsta su jį supančia aplinka, mokosi išgirsti ir suprasti kitą, mylėti gamtą ir savo gimtinę. Tai veikla, kuri lavina vaikų erdvinį mąstymą, ugdo vaizduotę ir kūrybiškumą, plečia vaikų akiratį, padeda mokantis matematikos, geometrijos, istorijos, supažindina su menu ir jo poveikiu žmogaus savijautai.
tags: #architektu #mamos #ir #vaiko
