Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Jau nėštumo laikotarpiu pasireiškia vaisiaus smegenų jutiminiai, regėjimo, emociniai ir motoriniai gebėjimai. Naujagimiai gali čiulpti ir ryti, matyti ir girdėti bei reaguoti į prisilietimus. Jie greitai išmoksta reikšti tokius jausmus kaip baimė ar pasitenkinimas. Smegenys kasdien tampa vis aktyvesnės: nervų ląstelės didėjančia progresija ima sudarinėti sinapsių tinklą, kūdikis ima labai greitai mokytis.
Nuo kokio amžiaus vaikas pradeda prisiminti? Atsakymas priklauso nuo to, kokią atminties rūšį turime omenyje. Anksčiausiai pasireiškia atpažįstamoji jutiminė atmintis: tai gebėjimas atpažinti daiktus ar asmenis kurį laiką jų nemačius. Vėliau, paprastai iki devynių mėnesių, išsivysto trumpalaikė atmintis. Vėliausiai išsivysto ilgalaikė sąmoninga atmintis - arba, kitais žodžiais kalbant, gebėjimas atgaminti informaciją daugiau nei po 1-2 mėnesių. Būtent šią rūšį paprastai ir turime galvoje kalbėdami apie atmintį, ir būtent šios atminties dėka ir po daugelio metų (o kartais ir visą likusį gyvenimą) prisimename įvykius, žmones, kvapus, dainas ir t.t. Ši - ilgalaikė - atmintis tikriausiai išsivystys ne anksčiau, nei mažyliui sukaks keturiolika-aštuoniolika mėnesių. Pasak specialistų, suaugęs žmogus paprastai atsimena įvykius, patirtus trejų-ketverių metų amžiaus.
Regėjimo ir suvokimo vystymasis
Ką mato kūdikis? Kaip manote, kas gali sudominti jūsų naujagimį be valgymo, miegojimo ir verkimo? Dauguma naujagimių įdėmiai stebi aplinką, tad labai smagi veikla yra tiesiog - žiūrėti. Vaizdinis žaidimas yra vienas geriausių būdų sudominti mažylį būdravimo metu. Atidžiai žvelgdamas į objektus kūdikis mokosi ir tobulėja, vystosi jo rega.
Dar būdamas gimdoje vaisius geba atskirti šviesą ir tamsą. Naujagimiai naudodamiesi šiuo pradiniu kontrasto supratimu atskiria figūras ir linijas. Naujagimis natūraliai yra trumparegis, geriausiai sutelkia dėmesį į objektus esančius 20-30 cm nuo jo. Tarsi pati gamta apsprendė, kad žindomas naujagimis galėtų matyti savo mamos veidą.
Kaip teigia mokslininkai, naujagimiai geba matyti ne daugiau kaip per 28 centimetrus nutolusius objektus. Tai dar ne viskas. Pasaulis jiems iš pradžių atrodo nespalvotas. Tik nuo trečios savaitės naujagimiai ima skirti spalvas. Kaip tik dėl šios priežasties kūdikiai ypač aktyviai reaguoja į ryškius piešinius, kuriuose pavaizduoti stambūs objektai - tokius tiesiog lengviau suvokti.
Regėjimo vystymasis nuo 0 iki 2 mėnesių: regėjimas neryškus, vaizdai nespalvoti, tačiau bręstant smegenims 2 mėn mažyliai pamato savo pirmąją spalvą - raudoną. Kūdikis mato arti esančius daiktus, pastebi dideles, ryškias ir kontrastingas formas (juoda - balta, raudona). Jie mato arti esantį jūsų veidą, bet jo dar neatpažįsta. Kūdikis vis dar negeba suderinti abiejų akių judėjimo kartu, stebėti judančių objektų.
3 - 4 mėnesiai: Kūdikis pasisuka į šonus, stebėdamas supantį pasaulį. Pradeda atskirti keletą spalvų, sekėtai judančius ir ryškius spalvotus objektus. Lavėja akies - rankos koordinacija. Kūdikis jau geba atpažinti ir stebėti mamos bei tėčio veidus, tai gali sutapti su pirmąja šypsena, nes veido raumenų koordinacija taip pat gerėja. Palaipsniui vystosi akių raumenys, smegenys mokosi priimti gaunamą regimąją informaciją, ją suprasti ir apdoroti.
Kūdikis mokosi:
- išlaikyti, fiksuoti žvilgsnį (nebesuka akių aplink);
- žiūrėdamas išlaikyti abi akis kartu (nebežvairuoja, nebetolina);
- sutelkti žvilgsnį į objektus esančius skirtingu atstumu;
- akimis sekti judančius objektus.
5 - 8 mėnesiai: Mažylis geba suvokti spalvų įvairovę , 3D vaizdą, gali valdyti savo akių judesius. Atsiranda svarbus „Gylio" supratimas (arti ar toli objektas). Pradėjus verstis, šliaužti veikiama ne tik akių - rankų koordinacija, bet ir kiti motoriniai įgūdžiai.
9 -12 mėnesiai: Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi. Regėjimas apie 2 metus beveik pasiekia suaugusiojo lygį, tai siejasi su padidėjusiu domėjimusi aplinka ir jos tyrinėjimu.
Akių chirurgas Romeshas Angunawela iš „Clinic Compare“ sukūrė labai informatyvią GIF'ų seriją, parodančią regėjimo keitimąsi nuo gimimo iki 12 mėnesių.
Geriausias dalykas besivystančioms smegenims yra būti apsuptam kontrastingų spalvų. Vaizdiniam kūdikio žaidimui skirtos priemonės pasižymi paprastais, didelio kontrasto paveikslėliais, dedamais 30 cm atstumu, naudojamais skirtingose padėtyse (gulint ant nugaros, pilvo, šono) ir įvairioje aplinkoje.
SVARBU: Nenaudokite mirksinčių ir ryškiai šviečiančių žaislų kūdikiams iki 3 mėnesių. Jie patraukia kūdikio dėmesį, tačiau nelavina vizualinių gebėjimų, gali per daug stimuliuoti, dirginti naujagimį, nes jo akys dar labai jautrios ryškioms šviesoms dėl vyzdžio savybių.
Motorinė raida ir prisiminimai
Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis. Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Mokslinėje literatūroje nurodoma ir praktikoje pastebima, kad dažnai tėvai turi mėgstamesnę nešiojimo padėtį, pusę, patogesnę ranką.
Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.
Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
Trečias mėnuo: Šis mėnuo itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.
Ketvirtas menuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.
Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
Šeštas mėnuo. Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti.
Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.
Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.
Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais. Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
Ankstyvieji prisiminimai ir gebėjimai
Kaip tikrai nereikia išsigąsti, pamačius kūdikį, miegantį primerktomis akimis. Tai visiškai normalu. Kai jis sulauks maždaug pusės metų, su tokiu reiškiniu susidurti nebeteks.
Kalbėtis su laukiamu kūdikiu ir klausytis muzikos būsimoms motinoms patariama tikrai ne šiaip sau. Naujagimiai tikrai atsimena dar įsčiose girdėtus garsus. Kaip tik dėl to sunkiojo roko gerbėjų kūdikiai kur kas lengviau užmiega net paleidus metalą, bet ne ramią klasikinę muziką. Į pažįstamą melodiją kūdikiai reaguoja daug aktyviau nei į naują. Visgi ši savybė išlieka tik iki 4-o mėnesio.
„Mūsų tyrimas patvirtino, jog dar labai jaunos smegenys jau mokosi atpažinti garsus. Tai labai ankstyvo kalbos mokymosi požymis“, - teigė tyrimo bendraautorė, Helsinkio universiteto docentė Minna Huotilainen. „Naujagimis kūdikis nėra „tuščias lapas“, kuris užsipildo gyvenant. Embrionas gimdoje dar tik vysto smegenų ryšius, leidžiančius jam suvokti ką nors. „Jau yra įrodymų, jog vaisius gali mokytis. Buvo atrasta, jog naujagimiai gali atpažinti dainas ar tam tikrus žodžius, girdėtus dar būnant gimdoje“, - sakė M. „Tai vadinamasis „pseudožodis“, kuris labai pasitarnavo mūsų tyrimui. Jis sudarytas iš trijų skiemenų - mes tyčia parinkome ilgesnį žodį, norėdami, jog tai būtų iššūkis mažoms embrionų smegenims. Nuo 29 nėštumo savaitės iki pat gimdymo pusė nėščių moterų iš 33 savanorių grupės šimtus kartų klausė šio žodžio įrašo. Po gimimo tyrėjai visiems kūdikiams atliko smegenų skenografiją, norėdami sužinoti, kaip kūdikiai reaguoja į girdimą žodį. Tie kūdikiai, kurie „tatata“ girdėjo dar būdami gimdoje, į šį žodį reagavo ryškiau. Pasak M. Vašingtono universiteto kalbos tyrinėtoja Patricia Kuhl labai džiaugėsi šiuo tyrimu: „Faktas, jog dar gimdoje būdami kūdikiai mokosi atpažinti nuolat girdimus garsus, reiškia, kad kalbos mokymasis neprasideda nuo pirmosios gimimo dienos. Tai prasideda daug anksčiau. „Atminkite, jog jūsų vaisius girdi aplinkos garsus ir iš jų mokosi. Nėštumo metu kalbėkite tiek su kitais žmonėmis, tiek su savo vaiku“, - tėvams pataria M.
Vos gimę moka plaukti. Visi mes gimstame mokėdami plaukti. Tik jei šis gebėjimas neįtvirtinamas, maždaug 3-6 mėnesiais jis išnyksta ir plaukti bei nardyti tenka mokytis iš naujo.
Kvėpuoti ir ryti gali tuo pačiu metu. Tai išties neįtikėtinas gebėjimas! Šiuo požiūriu naujagimiai net primena gyvūnus. Deja, sulaukę maždaug 9 mėnesių kūdikiai jį praranda.
Pirmas naujagimio ašaras galima išvysti praėjus ne mažiau kaip trims savaitėms nuo gimimo. Iki to laiko jie, aišku, irgi verkia, tačiau be ašarų. Taip yra dėl to, kad ašarų liaukos iš pradžių būna užsikimšusios ir joms reikia laiko visiškai susiformuoti. Dar įdomu tai, kad kūdikiai verkia su konkrečios kalbos akcentu. Šitai paaiškėjo išklausius 60-ies kūdikių verksmo įrašus. Pusė jų buvo gimę prancūzų, kita pusė - vokiečių šeimose. Taigi, kūdikių verksmo „melodija“, pasirodo, atitinka intonaciją tos kalbos, kuria kalba jų tėvai.
Motiną naujagimiai atpažįsta, visų pirma, iš kvapo, nes turi puikią uoslę, kuri ilgainiui, deja, kiek nuslopsta. Kūdikiai taip pat nepriekaištingai girdi, nors ir nevisiškai supranta, kas tai per garsai. Visgi į motinos balsą jie sureaguoja visada, nors kartais taip ir neatrodo.
Nejunta sūrumo. Sūrumo kūdikiai ne tik nejunta, bet net neatpažįsta. Gebėjimas atskirti sūrų skonį ima vystytis tik nuo antro mėnesio. Visgi apie kitų skonių receptorius to nepasakysi: naujagimiai kuo puikiausiai identifikuoja saldumą, kartumą, aštrumą ir rūgštingumą.
Mokslininkai nustatė, kad net 85 proc. naujagimių, paguldyti ant nugaros, galvą nusuka būtent į kairę. Šis įprotis ima nykti tik sulaukus 4-5 mėnesių.
Vos gimę kūdikiai turi 300 kaulų, tačiau su amžiumi jų skaičius sumažėja iki 206. Kaulai, aišku, niekur nedingsta, o paprasčiausiai suauga.
Pasaulio pažinimas ir smegenų vystymasis kūdikystėje
