Kūdikio organizmas yra nuostabus ir sudėtingas mechanizmas, kuris sparčiai vystosi nuo pat gimimo. Kiekvienas organas ir sistema atlieka savo svarbią funkciją, užtikrindama mažylio augimą, vystymąsi ir apsaugą.
Maitinimas ir virškinimas
Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis.
Gimus kūdikiui ir pasišalinus placentai, moters organizme pasikeičia hormonų sudėtis. Sėkmingai laktacijai ypatingą reikšmę turi du hormonai: pagumburio liaukos hormonas prolaktinas ir pieno tekėjimo hormonas oksitocinas. Pastarasis žindyvės organizme išsiskiria kiekvieno žindymo metu, o prolaktino naujų dozių išsiskyrimą stimuliuoja ne tik dažnas kūdikio žindymas, bet ir gera moters savijauta bei noras žindyti.
Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar del to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat š Chocolate, riešutų, citrusinių vaisių.
Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai. Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų.
Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė (iki 4-6 mėn.). Tai nėra lengva. Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai (bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt.. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti, ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).
Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno, mamai užtektų suvartoti apie 1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui. Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
HiPP yra kūdikių maistelio gamintojas, tačiau jo asortimente žindyvė ras produktų ir sau. Daugeliui mamų jau yra žinoma tirpi granuliuota HiPP žindyvių arbata. Ji pagaminta iš anyžių, dilgėlių, pankolio, kmynų, melisos bei ožiarūčio ekstraktų. Vaistažolių ekstraktai šioje arbatoje yra tokios koncentracijos, kad nesukeltų pašalinio poveikio nei mamai, nei kūdikiui. Žindyvių sultys iš raudonų vaisių pagamintos be cukraus su geležimi, jodu, vitaminais, cinku. Bio žolelių arbatos sudėtyje yra anyžius, pankolis, kmynai, melisa, citrininė verbena, išauginti ekologinės žemdirbystės ūkiuose. Sulčių gėrimų žindyvei rekomenduojama išgerti apie 0,5 litro per parą.
Imuninė sistema
Vaiko imunitetas. Imunitetas yra žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti ir kovoti su ligomis, infekcijomis, bakterijomis, virusais, svetimkūniais.
Barjerinė apsauga
Visų pirma tai oda ir gleivės, kurios sustabdo bakterijas, mikroorganizmus ir virusus. Jei oda nėra sveika, jei yra žaizdelių, ligų sukėlėjams yra gerokai lengviau prasibrauti į organizmo vidų. Gleivių paskirtis tokia pati: įklampinti žmogui pavojingus mikroorganizmus ir neleisti jiems keliauti toliau.
Gerosios bakterijos (mikroflora)
Jų yra visur: ant odos, burnoje, žarnyne, makštyje.
„Vidinė“ apsauga
Kai kenksmingi organizmai patenka į žmogaus kūną, darbo imasi kraujotakos ir limfinės sistemos, kaulų čiulpai, tonzilės, blužnis, antkrūtinio liauka. Šie organai ar sistemos vienaip ar kitaip dalyvauja organizmo gynyboje: veikia kaip filtrai ir gaudyklės, gamina T ir B tipo imunines ląsteles, organizuojančias ir vykdančias kovą su svetimkūniais ir gaminančias antikūnius.
Imuniteto vystymasis
Žmogaus imuninė sistema laikui bėgant tobulėja: vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), vėliau jas papildo įgytas imunitetas. Jo apsauga yra bendrinio pobūdžio ir nėra prisitaikiusi prie konkrečių ligų. Šis „papildomas“ imunitetas kovoja su atskiromis ligomis, virusais ar bakterijomis. Persirgus liga arba pasiskiepijus organizme atsiranda imuninių ląstelių, galinčių įveikti tam tikrą ligą, virusą ar bakteriją. Kai žmogus suserga, aktyvuosis tik prieš būtent tos ligos sukėlėjus kovojančios imuninės ląstelės: jos pradeda daugintis ir gaminti antikūnius. Aktyvus imunitetas susiformuoja, kai pats organizmas „sukuria“ kovos su liga būdą ir jį „įsimena“. Pasyvus imunitetas įgyjamas, kai į žmogaus organizmą patenka kito žmogaus antikūnai, kovojantys su tam tikra liga. Didžiausias pasyvaus imuniteto trūkumas yra tas, kad jis yra trumpalaikis.
Jūsų vaikelio imunitetas yra sudėtinga ir nuolat besivystanti sistema. Tyrimai rodo, kad tam tikri veiksniai, tokie kaip natūralus gimdymas ir maitinimas krūtimi, gali pagerinti kūdikio imunitetą. Žinoma, ne visos motinos turi galimybę gimdyti natūraliai. Net jeigu jūsų vaikelis gimė atlikus cezario pjūvį, jo imuninę sistemą sustiprins motinos piene natūraliai aptinkami prebiotiniu poveikiu pasižymintys oligosacharidai. Šie junginiai kūdikio žarnyne skatina gerųjų bakterijų augimą. Jei vis dėlto vaikelio nemaitinate krūtimi, galite rinktis tam tikrus kūdikiams skirtus pieno mišinius, kurių sudėtyje gausu prebiotinio poveikio oligosacharidų. Net du trečdaliai visų organizmo imuninių ląstelių yra žarnyne.
Nėštumo metu kūdikio žarnynas yra sterilus. Jūsų kūdikį nuo ligų ir infekcijų apsaugo jūsų organizmo antikūnai, kurie į vaisiaus kraują patenka per placentą. Jei vaikelis į pasaulį ateina atlikus cezario pjūvį, jis ištraukiamas tiesiai iš gimdos, perpjovus priekinę pilvo sieną. Kai kurie tyrimai rodo, kad po cezario pjūvio gimusių kūdikių žarnyne paprastai būna mažesnis kiekis gerųjų bakterijų, todėl labiau tikėtina, kad tokiems vaikams pasireikš alergijos arba diarėja. Prebiotinio poveikio oligosacharidai - gerųjų bakterijų maisto šaltinis.
„Apta Advice“ komanda įsitikinusi, kad žindymas krūtimi yra geriausias kūdikių maitinimo būdas. Jei rinksitės mišrų maitinimą, jūsų krūtyse ims gamintis mažiau pieno, o visiškai nutraukus maitinimą krūtimi, kelio atgal nebebus.
Odos priežiūra
Kūdikio oda yra ne tokia, kaip suaugusiųjų žmonių, todėl labai svarbu nuo pat pradžių teisingai ją prižiūrėti. Naujagimio oda neapsakomai švelni, minkštutė, šilta, kvepianti, tačiau ir itin jautri. Ji penkis kartus plonesnė už suaugusiojo odą ir dar menkai tegali pasipriešinti mikrobams bei aplinkos įtakai. Tačiau teisingai prižiūrima kūdikio odelė kasdien tampa vis atsparesnė ir netrukus jau veikia kaip tikras apsauginis skydas nuo išorės poveikio - šviesos, šalčio ir karščio.
Kodėl kūdikio odelę reikia taip saugoti?
Riebalinės liaukos veikia dar nepakankamai. Ant naujagimių odos dar nėra apsauginio riebalų sluoksnio (dėl to jie taip „skaniai“ kvepia). Būtent dėl šios priežasties iš kūdikių odos greit išgaruoja drėgmė, ir ji išdžiūsta.
Kūdikių oda dar negamina melanino. Kadangi pats organizmas dar nesugeba apsisaugoti, mažyliams negalima būti tiesioginėje saulėje (tarp kitko, ir žiemą!). Jų odelė tokia plona, kad kremuose esančios medžiagos nesunkiai gali prasiskverbti į organizmą. Todėl specialistai nepataria pačių mažiausiųjų kūdikių tepti kūdikius apsauginiais kremais nuo saulės. Yra paprasta alternatyva: aprengti pralaidžiais orui ilgarankoviais marškinėliais ir būti pavėsyje.
Dar neveikia prakaito liaukos. Gebėjimas prakaituoti ir taip vėsinti odą dar turi išsivystyti - maždaug nuo trečiųjų gyvenimo metų kūnas jau pats palaiko vienodą temperatūrą. O iki tol labai svarbu, kad mažylis per daug neatvėstų ir kad jam nebūtų per karšta. Geriausias tinkamos temperatūros rodiklis yra sprandas. Jei jis įkaitęs ir drėgnas, tai ženklas, kad reikia nuvilkti viršutinį rūbelį. Dažnai patikrinkite ir pasirūpinkite, kad mažylis daug gertų.
Naujagimių oda dar nepadengta apsaugine rūgštine terpe. O būtent ji ir apsaugo ląsteles nuo žalingo aplinkos poveikio, bakterijų bei grybelių. Kūdikių odos pH - neutralus. Tik po šešių savaičių jis tampa „rūgštiniu“, ir oda tampa atsparesnė.
Praeina ne vienas mėnuo, kol kūdikio odos ląstelės galutinai susiformuoja. Todėl naujagimių oda gana pralaidi - taip pat ir dažams ar balikliams, kuriais drabužėlių audiniai bei siūlai. Natūralus pluoštas, ekologijos ženklinimas garantuoja, kad audinyje nebus kenksmingų medžiagų. Visus naujus rūbelius prieš pirmą kartą aprengiant reikėtų bent kartą išskalbti.
Kokia priežiūra kūdikio odai tinkamiausia?
Fizinis kontaktas - glostymas ir glaustymasis - tikrai puiki odos priežiūra, skatinanti kraujo pritekėjimą ir didinanti atsparumą. Maudant kūdikį būkite atsargūs su kosmetikos priemonėmis, nes putojantys priedai gali išsausinti odą.
Taip pat žr. Plaukams užtenka tiesiog švaraus šilto vandens. Šampūnai naujagimiams ir kūdikiams tikrai nereikalingi. Odos raukšles nuspauskite sausu rankšluosčiu, bet netrinkite. Kremams ir losjonams laikykitės saiko - tepkite tik ten, kur oda iš tiesų atrodo sausa.
Žarnyno mikroflora ir disbakteriozė
Naujagimiui pirmą kartą susidūrus su išoriniu pasauliu ima formuotis žarnyno mikroflora. Įvairiausios priežastys lemia, kad dažnai kūdikiams išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Nuo daug faktorių priklauso ir tai, kada taip atsitinka ir kaip stipriai kūdikį paveikia šis sutrikimas.
Naujagimio žarnyne bakterijų dar nėra - jis visiškai sterilus. Gyvendamas vaisiaus vandenyse vaikas visas maistines medžiagas gauna iš mamos organizmo. Pirmiausia į naujagimio žarnyną atkeliauja bifidobakterijos ir laktobakterijos. Jos patenka iš mamos organizmo jam keliaujant gimdymo takais, po to - kontaktuojant su tėvais, medicinos personalu, per maistą ir t.t. Tai naudingi mikroorganizmai, kurie būtini visiems. Jų yra daug mažiau, bet šios bakterijos taip pat svarbios. Kiek vėliau prisijungia E. coli bakterijos, atsiranda enterokokai, streptokokai, žarnyno lazdelė ir kitos santykinai patogeninės bakterijos, kurios nedaro jokios žalos, kai jų tėra mažai. Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir pritrūksta reikalingų mikroorganizmų.
Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbiozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, dėl cezario pjūvio operacijos arba gimdymo traumų. Kitos priežastys - mamos ligos, nėštumo metu gerti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresai, įgimti negalavimai. 3 mėnesių kūdikį ši problema gali ištikti dėl netinkamos mitybos ar vėlai pradėto žindymo. Tai netinkami naudingų ir patogeninių bakterijų kiekiai - gerųjų bakterijų stoka ir per daug patogeninių. Ypatingai imlus disbakteriozei 2 mėnesių kūdikis. Šiuo metu bakterijos tik pradeda įsitvirtinti žarnyne, sudarydamos tankią apsauginę plėvelę. Žarnyno flora sparčiausiai formuojasi iki vienerių metų.
Mama nesunkiai pastebės, kad kūdikis ėmė kitaip elgtis. Pirmieji požymiai - staiga atsiradę kaprizai bandant maitinti, dažnas verksmas ir krentantis svoris. Derėtų atkreipti dėmesį, jeigu kūdikis pasidarė mieguistas, jo pilvukas išpūstas, jį skauda, sutriko tuštinimasis, atsirado dujų sankaupų žarnyne, nemalonus burnos kvapas, kūdikį pykina, jis vemia. Kūdikio disbakteriozę išduoda pakitusios išmatos - jos suskystėja (gali ir atvirkščiai - sukietėti), atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva - jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Disbiozė labai susilpnina kūdikio imunitetą, tai turi įtakos jo vystymuisi.
Rūpintis sveiku kūdikio žarnynu reikia pradėti dar nėštumo metu. Kai kuriems kūdikiams patariama duoti papildomai gerųjų bakterijų. Šių bakterijų preparatai - probiotikai reikalingi ir jau disbiozės kamuojamam kūdikiui. Šiuose preparatuose yra gyvų gerųjų bakterijų, būtinų normaliai mikroflorai. Probiotikus vartoti patariama ir esant žarnyno infekcijai, ypač sukeltai rotaviruso, nes persirgusiam tokia liga vaikui išlieka nepastovūs viduriai, pilvo pūtimas ir skausmas.
Vitamino D ir Omega-3 svarba
Kiekviena mama žino, kad kūdikio kaulams ir dantims reikalingas vitaminas D, jo reikia kalciui ir fosforui pasisavinti iš virškinamojo trakto. Šis vitaminas būtinas kūdikio augimui, jo skeletui formuotis. Svarbiausi organai, kuriuos veikia vitaminas D, yra ne tik skeletas, bet ir žarnynas bei inkstai. Reikalingiausios vitamino D formos yra cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2). Vitamino D2 yra augaluose, o D3 gaminasi saulės spindulių veikiamoje odoje. Tyrimais nustatyta, kad organizmas daug geriau pasisavina vitaminą D3. Todėl kūdikiui būtent jo patariama duoti papildomai. Jeigu kūdikis stokos šio vitamino, sutriks medžiagų apykaita, suprastės mineralinių medžiagų pasisavinimas, o tai turės įtakos vaiko augimui.
Iš omega-3 - polinesočiųjų riebalų rūgščių, sudarytos galvos smegenų ląstelių membranos. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis nuo pat pradžių gauna reikiamą omega-3 rūgščių kiekį, užaugusio vaiko intelektas daug aukštesnis. Omega-3 riebalų rūgštys turi didelį poveikį imuninėms reakcijoms, kepenų ląstelėms, reguliuoja daugelio skirtingų ląstelių augimą. Šios rūgštys reikalingos ir geram mažylio regėjimui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Žindomas kūdikis šių rūgščių gauna iš mamos pieno, bet jų gali neužtekti sparčiai augančiam mažyliui.
Kūdikio masažas
Kokių priemonių dažniausiai imasi tėvai, norintys užtikrinti visapusišką savo kūdikio vystymąsi? Praktika rodo, jog vis dažniau jie renkasi vaiko masažą. Kūdikių masažą jau nuo senovės laikų taiko kai kurios Azijos tautos. Vakaruose jis itin išpopuliarėjo aštuntame dešimtmetyje ir nuo to laiko imtas gausiai praktikuoti, kaip medicininė terapinė priemonė, padedanti kūdikio vystymuisi. Medikai teigia, jog vadovaudamiesi profesionaliomis instrukcijomis savo vaiką masažuoti gali patys tėvai.
- Masažas gerina kūdikio ir tėvų bendravimą. Rūpestingai ir itin švelniai atliekamas masažas gerina tėvų ir kūdikio ryšį bei neverbalinį bendravimą. Specialistų teigimu, prisilietimas - pirma kalba, kurios išmoksta kūdikis, taigi svarbu maksimaliai išnaudoti masažo naudą vaiko socialinių įgūdžių ugdymui.
- Masažas padeda kūdikiams atsipalaiduoti. Medikų teigimu, masažas kūdikiui padeda priprasti prie naujos aplinkos, kuri jį pasitinka vos gimus. Moksliškai įrodyta, jog masažas mažina streso hormono kortizolio kiekį, todėl vaikas lengviau atsipalaiduoja.
- Masažas sumažina streso hormonų gamybą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad pusvalandžio trukmės masažas gali gerokai sumažinti širdies susitraukimų dažnį, kortizolio kiekį bei insulino lygį organizme, tai padeda sumažinti stresą. Streso mažinimas yra būtinas net ir kūdikio gyvenime, kadangi tai gerina vaiko psichologinę būklę bei gyvybingumą.
- Masažas užtikrina ilgesnį ir ramesnį miegą. Jei kūdikis yra tinkamai ir reguliariai masažuojamas, lengva subalansuoti jo miego režimą.
- Masažas stiprina imuninę sistemą. Tyrimai parodė, jog masažas skatina žmogaus organizmui svarbių baltųjų kraujo kūnelių, atsakingų už žmogaus atsparumą ligoms, gamybą. Leukocitai padeda kūdikio organizmui lengviau apsiginti nuo infekcijų bei apsaugo nuo žalingų bakterijų poveikio. Jei kūdikis yra reguliariai masažuojamas tai padeda jo organizmui prisitaikyti prie naujos rutinos ir maksimaliai pasinaudoti jos teikiamais privalumais, bei efektyviau stiprinti organizmą.
- Masažas gerina kūdikių su odos problemomis būklę. Naujausi tyrimai parodė, jog masažas yra naudingas kūdikiams, susiduriantiems su odos sveikatos sutrikimais. Masažas teigiamai veikia visą kūdikio organizmą, tai pagerina jo bendrą sveikatą ir kartu turi reikšmės kūdikio odos būklei. Taip pat svarbios masažo metu naudojamos priemonės.
- Masažas padeda sutvirtinti kūdikio kūną. Specialistų teigimu, kūdikiai, kurie yra reguliariai masažuojami, pralenkia savo bendraamžius, kuriems netaikomi masažo seansai. Masažuojami kūdikiai greičiau pasiekia reikiamą ūgį bei svorį, tampa tvirtesni bei sveikesni.
- Masažas gerina organizmo kraujotaką. Esant sutrikimų, kuomet kraujas normaliai necirkuliuoja kūdikio organizme, masažas yra viena pagalbinių priemonių, kuris atpalaiduoja įsitempusias kūno vietas, padeda jose atnaujinti kraujotaką.
- Masažas gerina limfinės sistemos veiklą. Darnus limfinės sistemos veikimas yra itin svarbus kūdikio organizmo sveikatai bei vystymuisi.
- Masažas padeda sumažinti skausmą. Skausmas yra rimtas signalas, pranešantis apie kūdikio sveikatos sutrikimus, taigi pirmiausia būtina išsiaiškinti jo kilmę. Jei skausmas atsiranda dėl laikinų sutrikimų, tokių kaip dujų kaupimasis, virškinimo negalavimai, jį galima sėkmingai sumažinti masažuojant kūdikį. Tai atpalaiduoja vaiko organizmą, mažina stresą, nuramina dirginimą skausmo zonoje.
Kūdikio pilvo diegliai
Graudus kūdikio verkimas sukelia daug rūpesčio, o kai jis nesiliauja kelias valandas, jauni tėvai neretai netgi kviečia greitąją, nes nerimauja, ar vaikeliui nenutiko kas rimto. Kūdikių diegliai - nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad kūdikių diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tiesa, vieniems jis būna mažiau skausmingas, kitiems - labai sunkus, todėl reikalaujantis iš tėvelių didelės kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali padėti ir palengvinti vaikelio būklę. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga. Daugeliui apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję diegliai, sulaukus 3-6 mėn., praeina. Taigi, kas yra kūdikių diegliai? Pagal medicininį apibrėžimą, kūdikių pilvo diegliai - tai priepuolinis dirglumas, nerimas ir verkimas, trunkantis daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantis vėlyvą popietę ar vakarą.
Kokie dieglių požymiai? Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti.
Anksčiau buvo daug kalbama apie dieglių psichologinius ar socialinius veiksnius, taip pat apie ne mažiau svarbius biologinius komponentus: alergiją sukeliantį maistą ir žarnyno motorikos sutrikimus, galinčius būti kūdikių pilvo dieglių simptomų priežastimi. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki šiol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą. Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti. Pastaruoju metu itin perspektyviu metodu, padedančiu šalinti dieglius, laikomas probiotikų skyrimas. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad kūdikių, kenčiančių nuo pilvo dieglių, žarnyne pieno rūgšties bakterijų yra du kartus mažiau nei tų, kuriems šis sindromas nenustatytas. Todėl buvo prieita prie išvados, kad šios bakterijos gali padėti sumažinti dieglius. Bakterijos Lactobacillus reuteri DSM 17938 veiksmingumas įveikiant kūdikių pilvo dieglius įrodytas atlikus klinikinį tyrimą, paskelbtą 2010 metais leidinyje „Pediatrics“. Tyrimo išvados skelbia, kad kūdikiai, kurie vartojo L. Reuteri DSM 17938, vidutiniškai gerokai mažiau verkė negu tie, kurie šių bakterijų nevartojo. Jau po savaitės L. reuteri DSM 17938 74 proc. padėjo sumažinti vidutinį kasdienį kūdikių verkimo laiką. Šių gerųjų bakterijų yra motinos piene, t.y. Reikia žinoti, kad pilvuko diegliai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nutraukti maitinimą krūtimi. Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Taip pat mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. po maitinimo 15-20 min. Probiotikų yra įvairių, todėl tėveliai turėtų neapsigauti - tikrai ne visi probiotikai numalšins pilvo diegliukus. Probiotikuose „Biogaia“ esanti Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) yra natūrali pieno rūgšties bakterija, išskirta iš motinos pieno. Šios bakterijos naudingos, nes gali padėti kūdikio mikrobiotos formavimuisi ir taip padėti sumažinti dieglių simptomus. Nesvarbu, ar kūdikis maitinamas krūtimi, ar mišinukais, probiotikas tinka visais atvejais. Svarbu ir tai, kad ši bakterija ilgai išgyvena virškinamajame trakte. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad L. reuteri Protectis (DSM 17938) išlieka žmogaus virškinamajame trakte keletą savaičių, palyginti su tuo, kad daugelis probiotikų išsilaiko tik keletą dienų. Probiotikų „Biogaia“ lašai - tai Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) suspensija aliejuje. Kadangi šių lašų galima įlašinti į nekarštą maistą ar gėrimą, vartoti lašinant į šaukštelį, ant čiulptuko ar ant krūties prieš maitinimą, jie puikiai tinka kūdikiams ir mažiems vaikams.
