Šeimos sukūrimas ir vaikų atėjimas į pasaulį atneša daug džiaugsmo, tačiau kartu su savimi atneša ir gerokai daugiau pareigų. Padaugėja buities darbų, o vaikams reikia skirti daug laiko ir dėmesio.
Pastebima, kad nepaisant šiuolaikinių lyčių lygybės idėjų, didžioji dalis namų ruošos ir vaikų auklėjimo darbų vis dar atitenka moteriai. Nenuostabu, kad susilaukus vaikų, moteris susiduria su dilema: dirbti ar atsiduoti šeimai ir auginti vaikus. „Kaip man seksis suderinti darbą ir šeimą? Ar dėl darbo nenukentės vaikai? Jei pasiliksiu namie ir auginsiu vaikus, ką darysiu, kai jie užaugs?“ - tokie ir panašūs klausimai kyla daugelio mamų galvose.
Kas lemia moters sprendimą grįžti į darbą?
Moters sprendimą dirbti ar ne, gali lemti visuomenėje vyraujančios tradicijos, noras būti nepriklausoma, save realizuoti, siekti savo tikslų. Neretai, ypač silpnesnės ekonomikos šalyse, šeimą sukūrusios moterys dirba dėl finansinių priežasčių - jos turi dirbti, nes vienas partneris negali finansiškai išlaikyti jos ir visos šeimos. Lietuvoje dauguma moterų po motinystės atostogų grįžta į darbo rinką ir neretai dirba pilną darbo dieną.
Pagal ekologinę sistemų teoriją, dirbančios mamos yra dviejų sistemų - darbo ir namų - dalyviai. Įvykiai, nutinkantys vienoje ar kitoje sistemoje, veikia jas abi. Apsisprendimas, dirbti ar visą savo laiką skirti šeimai, yra pakankamai sudėtingas ir lemtingas.
Dirbančiųjų moterų fizinė ir psichinė sveikata
Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dirbančios moterys yra geresnės fizinės ir psichinės sveikatos bei patiria mažiau depresijos simptomų augindamos mažamečius vaikus, negu nedirbančios moterys. Darbe moteris gali gauti palaikymą ir patenkinti socialinius poreikius, tuo tarpu augindama vaiką namie moteris, ypač prieš tai gyvenusi aktyvų socialinį gyvenimą, gali jaustis izoliuota, o tai gali paskatinti depresinių simptomų atsiradimą.
Nesvarbu, ar moteris dirba visą ar pusę darbo dienos, ji prisideda prie lygesnio namų ruošos ir vaikų priežiūros darbo pasidalijimo tarp partnerių, negu tuo atveju, kai moteris visai nedirba. Tyrimai rodo, kad ryškaus namų ruošos krūvio skirtumo tarp mamų, dirbančių visą ar pusę dienos, nėra, tačiau mamoms, dirbančioms pilnu krūviu, sunkiau derinti darbo ir šeimos atsakomybes nei mamoms, dirbančioms pusę dienos ar visai nedirbančioms. Darbo-šeimos konfliktas, kai dėl darbo nespėjama atlikti savo pareigų šeimoje, dirbančioms pilnu krūviu daugiausiai kyla vaikų kūdikystės periodu ir vaikams pradėjus lankyti mokyklą. Tai gali lemti, kad pilnu krūviu dirbančiai moteriai tenka patirti daugiau streso ir nuovargio.
Moters darbas ir vaikų savijauta
Moters darbas turi reikšmės ir vaikų savijautai. Tyrimų metu nustatyta, kad moterys, kurios dirbo nepilną darbo dieną ankstyvojoje savo atžalų vaikystėje, buvo jautresnės negu tuo metu nedirbusios moterys. Tyrimas parodė, kad moterys, dirbančios pusę darbo dienos, turi daugiau galimybių lavinti savo vaiką nei moterys, dirbančios pilnu krūviu. Šis skirtumas labiausiai pastebimas, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą.
Pilnu krūviu dirbanti mama turi mažiau laiko organizuoti vaikui užsiėmimus, lydėti į juos ar kitaip praleisti laiką su vaiku. Įdomu tai, kad pusę dienos dirbančios mamos suteikdavo daugiau mokymosi galimybių savo mažamečiams vaikams nei visai nedirbančios mamos. Tyrėjai teigia, kad tai gali būti susiję su tuo, kad papildomos pajamos gali būti panaudojamos pirkti žaislams ir įvairioms pamokėlėms. Turinčioms jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus mamoms, darbas pusę dienos gali būti laikomas privalumu, nes tampa ne tik papildomų pajamų šaltiniu, bet ir palieka daugiau laiko mamai sukurti palankią mokymosi aplinką vaikui.
Moters darbas ir santykiai su partneriu
Moters darbo krūvio sąsajų su partnerių santykiais nepastebėta. Aiškinama, kad tai gali būti susiję su tuo, kad partneriai pasidalina darbus atsižvelgiant į situaciją, tai yra moters darbo valandų skaičių. Kol vyravo tradicija, kad moterys nedirba, o augina vaikus, ne tik moters darbas bei trumpesnis laikas, skiriamas namų ruošai ir vaikams, bet ir papildomos pajamos sukeldavo įtampos poros santykiuose. Šiandien dirbanti mama yra įprastas reiškinys, todėl ir sunkumų tarpusavio santykiuose dėl to kyla mažiau.
Šeimai palanki darbo aplinka
Apibendrinant galime teigti, kad darbo valandų skaičius turi reikšmės mamos sveikatai, pareigų tarp vyro ir moters pasidalinimui šeimoje, auklėjimo stiliui. Šeimose, auginančiose mažamečius vaikus, moters darbas nepilnu krūviu turi pranašumo: tokia moteris pasižymi geresne psichologine savijauta nei nedirbančios mamos, susiduria su mažesniu darbo ir šeimos konfliktu nei pilnu krūviu dirbančios mamos, turi daugiau laiko ir galimybių skirti savo vaiko mokymui, įsitraukti į veiklas jo mokykloje, taip pat yra jautresnės vaikų poreikiams.
Nors darbas nepilnu krūviu yra palankesnis šeimai, tačiau dažnai ekonominės galimybės, darbdavių požiūris nulemia, kad darbą ne pilnu krūviu gali pasirinkti ne kiekviena moteris. Raminta Stanaitytė-Česnulienė, 3 vaikų mama ir knygų autorė, dalinasi savo patirtimi: „Kai prieš 21 metus pradėjau lauktis savo pirmagimės, mano darbdaviai bandė priversti mane jaustis kalta. Kaip aš čia drįsau lauktis, kai jie turėjo tiek su manimi susijusių planų! Berods, net atlyginimą sumažino. Už tai, kad laukiuosi! Šakės jiems būtų šiais laikais! Dirbu aš gerai, iš širdies, su malonumu ir kartais per daug. Žinau savo darbo vertę, tačiau jokia veikla, darbas ar darbdavys nebus man svarbesni už mano vaikus. Kai tą supranti, pasidaro aiškiau. Tuomet galvoju, kad norėčiau turėti daugiau laiko ir jėgų. Apima kaltės jausmas, kartais ir gailestis sau: draskausi, draskausi, o visi nelaimingi. O kartais apima juokas - isteriškas arba su dėkingumu - kad viskas praeina. Pokyčiai jau vyksta ir jie gražūs.“
Ji pabrėžia, kad „tobulų mamų nėra. Kuo greičiau tai suprasi, pajausi, tuo lengviau, geriau ir smagiau bus tau ir tavo vaikeliui.“ R. Stanaitytė-Česnulienė pataria: „Patarčiau karts nuo karto sustoti ir su sveiku humoro jausmu įsivertinti - „jūsų daug, o aš viena“ - ir dalinti save po gabaliuką. Ten, kur tuo metu labiausiai reikia. Patarčiau pasitikėti savimi - ir kaip mama, ir kaip darbuotoja. Jūsų yra tiek, kiek gali būti.“
Naujovės ir lanksčios darbo sąlygos
Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktiems Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymų pakeitimams, kurių tikslas - padėti derinti šeimos ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Tai ypač svarbu darbuotojams, auginantiems vaiką ar kelis. Pasak ministrės M. Navickienės, įstatymų pakeitimai atlikti tam, kad darbo rinkoje išliktų dirbantys tėvai ir darbuotojai, namuose prižiūrintys ar slaugantys artimuosius. Tokiems darbuotojams turi būti suteikta galimybė savo darbo grafiką derinti su asmeniniais poreikiais ir prioritetais, susitarti su darbdaviu dėl ne viso darbo laiko ar nuotolinio darbo.
Lanksčių darbo sąlygų galės prašyti darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų ir prižiūrintieji asmenys. Jei įvaikinote vaiką, bus patikslinti tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų terminai, kai yra įvaikinamas vaikas - tėvystės atostogos turi būti suteiktos anksčiau nei atostogos vaikui prižiūrėti. Be to, bus įtvirtinta galimybė suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Darbdavys privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pavyzdžiui, liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo betarpiškai dalyvauti. Svarbu paminėti, kad darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Darbo kodekse numatytomis garantijomis. Vyriausybė pritarė Lygių galimybių įstatymo papildymui nustatant pareigą darbdaviui imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės, vaiko priežiūros ar nemokamų atostogų, skirtų slaugyti sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, suteikimo bei lankstaus darbo grafiko nustatymo.
Galimybės užsidirbti namuose
Mamos arba tėčio darbas, kai pasilieki namuose auginti mažylį, yra be galo sunkus, varginantis bei įdomus. Ir tai darbas visu etatu. Tačiau, kaip bebūtų gaila, už šį darbą nėra mokamas visas užmokestis. Taigi daugelis mamų bei tėvelių, kurie lieka auginti vaikutį, užsiima veikla, kuri padeda užsidirbti, neišeinant iš namų ir neatimant laiko bei dėmesio iš vaikų. Prieš aptariant uždarbio būdus, reikia nepamiršti paminėti, jog dirbant namuose reikia savidisciplinos, organizuotumo ir susikaupimo. Tai yra vienos svarbiausių būdo savybių, kurios padės pasiekti sėkmės, dirbant laisvu nuo vaikų auginimo metu.
Konkrečios idėjos:
- Blog'o rašymas socialiniuose tinkluose: Jeigu mokate įdomiai rašyti, jaučiate norą dalintis mintimis apie vaikų auginimą, skaitomas knygas, drabužius, maistą, dietas ar kitas sritis, kurias jūs išmanote ir domitės net augindami vaikus, tai rašykite blog'ą.
- Tinklaraščio rašymas: Rašykite straipsnius, savo srities patarimus, produktų, paslaugų apžvalgas ir čia jums atsivers didesnės galimybės užsidirbti pinigų.
- Affiliate nuorodos - partnerystės programos: Internetinės parduotuvės moka sutartą procentą komisinių nuo jūsų atvestų klientų, kurie apsipirko jų parduotuvėje.
- Rašyti straipsnius: Jeigu mėgstate ir mokate įdomiai rašyti, bet nenorite vesti savo blog'o arba tinklaraščio, rašykite straipsnius kitiems.
- Vertimo darbai: Jeigu mokate užsienio kalbą ir galite vertėjauti, ieškokite darbų vertimams.
- Drop Shipping'as - prekyba be siuntimo: Tai prekyba internete, pardavėjas nesandėliuoja produktų, o parduoda ir siunčia prekę klientui tiesiai iš gamintojo arba tiekėjo.
- Nuotraukų pardavimas: Jeigu mėgstate fotografuoti, turite puikių nuotraukų, raskite internetinių svetainių, kuriose galite patalpinti savo nuotraukas pardavimui.
- Kalbos mokymas: Jeigu puikiai mokate užsienio kalbą - galite apsiimti mokinti ją kitus.
| Veikla | Aprašymas | Privalumai |
|---|---|---|
| Blog'o rašymas | Dalijimasis mintimis socialiniuose tinkluose | Galimybė reklamuoti produktus, kai sulaukiama daug skaitytojų |
| Tinklaraščio rašymas | Straipsnių, patarimų, apžvalgų rašymas | Uždarbis iš reklamos ir banerių |
| Affiliate marketingas | Partnerystė su internetinėmis parduotuvėmis | Komisiniai nuo atvestų klientų |
Psichologiniai aspektai ir tėvystės atostogos
Psichologė akcentuoja, kad motinystėje labai svarbu nepamesti savęs, savo poreikių, net ir labai paprastų (pasivaikščioti vienai, ilgiau pagulinėti, ramiai išgerti mėgstamą gėrimą, ramiai, neskubant nusimaudyti, susitikti su draugais ir kt.). Visam tam įgyvendinti svarbu nelikti vienai. Ji pabrėžia, kaip svarbu turėti savo bendruomenę, „gentį“, kurioje sulaukiama pagalbos, atjautos, emocinės paramos, kurioje leidžiama atsitraukti ir pailsėti. Tai įprastai sudaro sąlygas gerai mamos ir vaiko savijautai.
Psichologė pataria artimiesiems sudaryti sąlygas mamoms gauti laisvo laiko, skirto sau, kartais fiziškai pabūti su vaiku, pasiteirauti, ar nereikia kokios pagalbos, kartais padėti tokias labai žemiškas problemas kaip pagalba namų ruošoje, maisto gaminime, svarbu tiesiog pasidomėti mama kaip žmogumi („O kaip tu laikaisi?“).
Nors net 3 iš 4 žmonių sako sutinkantys, jog vyrams normalu eiti tėvystės atostogų, realybė Lietuvoje kitokia - auginti vaikų išeina 76 proc. moterų ir tik 24 proc. vyrų. Tėvystės ir motinystės atostogų pavyzdį realiame gyvenime aptarė technologijų sektoriaus atstovus suburiančios bendruomenės „Tech Kinship“ renginys „Tai kas liks namie?“, kuriame IT įmonių specialistai dalijosi pavyzdžiais iš asmeninių patirčių.
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis 75 proc. apklaustųjų mano, kad vyrams eiti vaiko priežiūros atostogų yra normalu. Patys vyrai taip pat sutinka su šiuo teiginiu - tokią nuomonę išreiškė 74 proc. Tačiau praktiniai skaičiai rodo, kad 3 iš 4 kartų į vaikų priežiūros atostogas išeina moterys. „Tas pats Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad 4 iš 10 respondentų tiki, jog moteris gali grįžti į darbą jau po pusės metų vaiko priežiūros atostogų. Tačiau vaiko auginimas nesibaigia tuo, kad jis tiesiog gimsta ir praeina pirmieji metai.
Diskusijos dalyviai kaip vieną priežasčių, kodėl moterys dažniau lieka namie auginti vaikų įvardijo finansus. Pasak A. „Su ne vienu kolega teko diskutuoti apie tai, kas lieka namuose, dažnai nulemia ir finansai. Labai paprasta matematika - dažnai vyro atlyginimas būna didesnis nei moters ir sprendimas priimamas dėl racionalių priežasčių. Čia taip pat svarbus darbdavio vaidmuo. Pavyzdžiui, „Vinted“ savo darbuotojams, išeinantiems vaikų priežiūros atostogų, skiriame 3 mėnesių atlyginimo dydžio ir „Sodros“ išmokos skirtumo, jei toks susidaro, premiją, o jau visai netrukus pristatysime ir patobulintą politiką. Be to, iš vaiko auginimo atostogų grįžtantiems darbuotojams sudaromos lanksčios sąlygos, pavyzdžiui, dirbti nuotoliu ir lanksčiu darbo grafiku, o biure turime specialią erdvę vaikams“, - sakė A. „Kodėl vis dar tai vyrauja, kad vyrų algos didesnės nei moterų? Galbūt todėl dabar ir reikia plėtoti šias diskusijas, kad vyrai eitų į vaikų priežiūros atostogas, o moteris galėtų tęsti karjerą. Apie tai daug kas ir nesusimąsto, bet jei šeimoje trys vaikai, tai moteris net šešis metus iškrenta iš darbo rinkos. Natūralu, kad jos alga nekils taip, kaip tuo tarpu toliau dirbusio vyro. Tuo labiau kalbant apie socialines išmokas, pensijas“, - antrino G.
Dar viena priežastis, dėl kurios moterims sunku vaikų auginimą iškeisti į karjerą - iš visuomenės spaudimo kylantis kaltės jausmas. „Natūraliai, iš sudarytų socialinių konstruktų, visuomenė tikisi, kad mama ne tik išeis motinystės atostogų, bet ir vėliau, susirgus vaikui, liks su juo. Vyro pasirinkimas išeiti tėvystės atostogų ar likti su sergančiu vaiku, paverčia jį herojumi. Bet visa tai atliekanti mama yra tiesiog norma. Tad vaikui sergant, o mamai pasirinkus tęsti darbus, o ne likti namie, susiduriama ne tik su vidiniu kaltės ir gėdos jausmu, bet ir iššaukiamos replikos, žvilgsniai ir komentarai iš visuomenės. Kiekvieną kartą priimdama sprendimus renkuosi: vaikai, ar darbas, ir vienam sakydama „taip“, kitam sakau „ne“. Sakydama „ne“, visuomet kažką nuviliu“, - pastebėjo D. Anot jos, pokytį reikia kurti teigiamais pavyzdžiais darbovietėse: „Mes kiekvienas sąmoningai ar ne stebime pavyzdžius savo aplinkoje - ar vadovas, nepaisant jo lyties, susirgus vaikui lieka darbe, ar su vaiku? Ar jam/jai įprasta kasdien likti dirbti viršvalandžių? Visų pirma mes patys - vadovai, sąmoningai suvokdami savo vaidmenį ir rodomą pavyzdį galime inicijuoti pasikeitimus, galime kelti diskusinius klausimus ir lyties nelaikyti savaime suprantamu dalyku vaiko priežiūros klausimu.
Naujoji pašalpų tvarka numato, kad antraisiais vaiko metais, (kai pasirinktas dvejų metų auginimo modelis), mama gali neribotai dirbti, gauti pajamas ir tuo pačiu 40 proc. dydžio Motinystės pašalpą. Naujoji tvarka leidžia tėvams rinktis: gauti motinystės (tėvystės) pašalpą arba gauti kitų draudžiamųjų pajamų. Jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieneri metai, jam bus mokama 100 proc. Jei vaiką auginantis tėtis ar mama apsispręs minėtąją pašalpą gauti iki vaikui sueis dveji metai, tokiu atveju pirmaisiais vaiko gyvenimo metais bus mokama 70 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa, o antraisiais vaiko gyvenimo metais - 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpa. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis mažės tais atvejais, jei šią pašalpą gaunantis asmuo dirbs ir gaus draudžiamųjų pajamų pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais.
