Pirmieji kūdikio dantukai prasikala 6-7 gyvenimo mėnesiais. Pirmųjų metų pabaigoje vaikas jau turi 7-8 dantukus. Antraisiais gyvenimo metais išdygsta ir krūminiai dantys. Paprastai visi 20 pieninių dantukų vaikams išdygsta iki 2,5-3 metų, tai gana ilgas procesas. Kiekvieno vaiko dantų dygimo laikas skiriasi. Pirmasis vizitas pas vaikų gydytoją odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dantukui.
Pirmųjų dantukų priežiūra ir dygimo rūpesčiai
Dantų dygimas pusės metukų kūdikiams yra natūralus procesas. Tačiau jo metu dažnai pasitaiko didesnių ar mažesnių negalavimų. Vaikai tuo metu truputį negaluoja, būna neramūs, blogiau miega, nenori valgyti, seilėjasi, kiša savo kumštelius į burną, parausta jų dantenos. Dar prieš prasikalant dantukui vaikas gali pasidaryti irzlus, neramus, verkti, blogai miegoti, blogai valgyti. Dantuko dygimo vietoje dantenos gali patinti, parausti, tapti jautrios ar skausmingos, mausti, perštėti. Vaikas kiša savo pirštukus. Padidėjęs irzlumas. Pagausėjęs seilėtekis. Sutrikęs miego režimas. Ilgą laiką ramiai miegojęs mažylis staiga pradeda prabusti naktimis, verkšlenti. Neaukšta temperatūra. Medikamentais mažinti temperatūros šiuo atveju nerekomenduojama. Tačiau kreipkitės į šeimos gydytoją, jeigu temperatūra aukšta, atsiranda peršalimo ligų simptomų. Dygstant dantims, kai kuriems vaikams sumažėja bendras organizmo atsparumas, jie gali greičiau susirgti bet kokia ūmia liga. Nelengva nustatyti, ar dėl dantukų dygimo pakilo temperatūra, ar priešingai, kokia nors liga sukėlė vaikui burnytės skausmą.
Labai svarbu, kad kūdikio dantenas valytume ir masažuotume nuo pat gimimo. Tai pagerina kraujotaką ir palaikoma burnos higiena, vaikutis pripranta, kad jo burnoje atliekamos manipuliacijos. Prieš išdygstant ir tik pradėjus dygti dantims vertėtų pradėti dantenas valyti sterilia marle, apvyniojus ją aplink pirštą, arba silikoniniu antpirščiu. Švelniai masažuoti dantenas galima švariu pirštu, jei mažylis leidžia, galite švelniai pamasažuoti dantenas specialiu silikoniniu antgaliu. Galite išbandyti guminius kramtukus. Tai gali būti ir kramtukai, pripildomi šaltu vandeniu arba paprasčiausiai šaldymo kameroje kelias minutes vėsintas merliukas. Šaltis slopina skausmo ir uždegimo simptomus. Svarbu pastebėti, kad dantukus valyti reikia vos tik jiems išdygus, po kiekvieno maitinimo.
"Anaftin® Baby" gelis skirtas naudoti dygstant dantukams. Tai yra lipnus biologinis burnos gleivinės gelis. Jis greitai suformuoja nematomą plėvelę, kuri apsaugo dantenas nuo diskomforto ir skausmo. Natūralios sudėtyje esančios medžiagos pažeistose dantenų vietose padeda malšinti skausmą ir paraudimą. Pakuotėje pridedamas aplikatorius su silikoniniais šereliais švelniai masažuoja dantenas, todėl palengvėja su dantukų kalimusi susijęs diskomfortas ir simptomai. Svarbu, kad prieš tepdami gelį nusausintumėte dantenas. Ant pažeistos vietos užtepkite pakankamai gelio ir aplikatoriumi švelniai masažuokite. Dėl bet kokio vaistinio preparato vartojimo reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartodami galite pakenkti savo kūdikiui arba nebus laukiamo efekto. Prieš duodami mažyliui bet kokius vaistus nuo skausmo, pasitarkite su gydytoju.
Aftinis stomatitas - tai stomatitas, kuriam būdinga viena opa ar grupė opelių, susiformuojančių ant skruostų, lūpų vidinėje pusėje ar ant liežuvio. Tai viena dažniausių vaikų stomatitų formų. Opas burnoje gali sukelti daugelis priežasčių: virusinė ar bakterinė infekcijos, netinkama mityba ir su ja susijusi avitaminozė, tiesioginiai burnos pažeidimai, imunodeficitas, stresas, alerginės bei tam tikros genetinės ligos. „Anaftin“ yra nauji burnos higienos produktai, kurie efektyviai malšina įvairių burnos ertmės opelių skausmą. Svarbu tai, kad “Anaftin” sudėtyje nėra alkoholio ir cukraus.
Atsiradus dantų dygimo negalavimams, jauni tėveliai sunerimsta. Ką daryti? Specialistai pataria: -jei kūdikis pasidaro neramus, o jūs nepastebite kokios ligos požymių, apžiūrėkite ir pačiupinėkite jo dantenas. Dantenos gali būti paraudusios ir paburkusios. Galima apčiuopti dygstantį dantuką. -skausmui nuraminti pakanka vietiškai dantenas patepti specialiu geliu. -duokite kūdikiui kramtyti žaislų su neaštriais kampais ir apvaliomis briaunomis, duonos plutą. -jeigu kūdikis nevalgo, stenkitės pagirdyti arbatomis.
Burnos higiena ir mityba
Dantų valymo įpročiai formuojami nuo kūdikystės. Suaugęs asmuo turi valyti vaikui dantis du kartus per dieną, sukamaisiais ir šluojamaisiais judesiais, vaikišką dantų pastą su 1000 ppm fluoridų (geriausiai gali rekomenduoti gydytojas odontologas).
Retai susimąstome, kad iš pradžių atrodantys sveikuoliški kukurūzai, trapučiai, riestainiai, javainiai ir natūralios sultys nėra naudingi vaikų dantims. Kai pažeidžiamas apsauginis danties apvalkalas, atsiranda skylutė, o vėliau, jai gilėjant, gali apsinuoginti nervas. Dantukas pasidaro jautrus šalčiui, šilumai, saldumynams. Danties apvalkalą dažniausiai pažeidžia pieno rūgštis, kurią gamina bakterijos, gyvenančios užsilikusiame tarp dantų cukruje ir krakmole. Todėl vaikučius, kramtant saldumynus ir geriant saldžius gėrimus, įpratinkite valytis dantis vaikišku dantų šepetėliu ir vaikiška dantų pasta. Bet geriausia išmokinti vaiką tinkamai maitintis: dantims reikia kalcio ir fosforo. Ypač vertingi pienas, sūris, kiaušiniai, daržovės. Šie produktai turi dominuoti maisto racione.
Labai svarbu, kad pieniniai dantys nebūtų sugedę. Jeigu nesveiką dantį reikia traukti, lieka tarpas, todėl gretimi dantys auga netaisyklingai ir vėliau gali kliudyti augti nuolatiniams dantims. Vaikų dantų specialistai pataria laiku gydyti sugedusius pieninius dantis.
Kaip išvengti dantukų pažeidimų? Patarimai:
- Jeigu vaiką kamuoja galvos skausmas, ausies skausmas, dantų skausmas, apžiūrėkite jo burnytę. Švelniai pastuksenkite dantukus arbatiniu šaukšteliu, kad išsiaiškintumėte skausmo priežastį.
- Vieną kartą per dieną išvalykite savo dvimečiui vaikučiui dantis šepetėliu, išmokinkite vyresnius valytis dukart per dieną. Įpratinkite pavalgius saldumynų išsiskalauti burną, venkite vaiką maitinti saldžiais produktais.
- Antrųjų metų pabaigoje, išdygus antriems krūminiams dantims, profilaktiškai du kartus per metus tikrinkite vaiko dantukus pas stomatologą.
Stebėkite vaiko dantis, o jiems išdygus ir atsiradus baltoms dėmėms, kreipkitės į gydytoją odontologą.
Pirmasis vizitas pas odontologą ir gydymo galimybės
Nuvesti vaiką pas odontologą dažnam tėveliui - didelis iššūkis. Tačiau, laiku suskubus, gali užtekti paprastos ir neilgai trunkančios procedūros. Gydant ėduonį ne visada prireikia vaiką bauginančio danties gręžimo, gali užtekti paprastos procedūros - dantuką padengti sidabro diamino fluoridu.
Sidabro diamino fluoridas (SDF) - tai skystos formos medžiaga, naudojama ankstyvo dantų ėduonies gydymui, taip pat remineralizacijos procesui skatinti gydant danties emalio defektus (hipomineralizaciją), dantų jautrumui mažinti ir t. t. Ši medžiaga gali būti puiki ankstyvų dantų pažeidimų gydymo priemonė, dar ir padedanti įveikti dantukų gydymo baimes, nes ji uždedama labai greitai, paprastai, saugiai ir dažniausiai padeda atitolinti invazyvesnį gydymą. Tai svarbu mažam ar labai bijančiam vaikučiui. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog SDF nėra vaistas, išgydantis ligą, bet gali būti puiki priemonė ją kontroliuojant ir pristabdant. Tačiau verta žinoti, kad, be didelių šios medžiagos pliusų, galimi šalutiniai efektai: padengtas sidabro diamino fluoridu dantukas gali šiek tiek patamsėti.
Sugedus dantukui taip giliai, kad pasiekiamas nervas, gydant danties kanalus nervas numarinamas. Tačiau galima išsaugoti dantuką gyvą. Praktikoje dažnai man nukreipia jaunuosius pacientus, kurių nuolatinių dantų būklė labai prasta. Tai gilūs kariesai, kurie kartais pasiekia ir danties nervą. Tačiau ne visada tokie pažeidimai pasibaigia šaknų kanalų gydymu. Šiuolaikinė medicina pažengusi, orientuota į danties regeneracines savybes. Jeigu nėra uždegimo požymių, danties nervas tiesiogiai padengiamas specialia biokeramine medžiaga. Tokiu būdu pavyksta dantį išsaugoti gyvybingą. Šios procedūros sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių, tokius dantis svarbu stebėti pagal gydytojo nurodymus.
Dantų traumos ir pirmoji pagalba
Judrūs išdykėliai rizikuoja ne tik nusibrozdinti kelius, susilaužyti ranką ar koją, bet ir išsimušti dantuką. Labai opi šių laikų tema yra dantų traumos, dėl kurių kalti elektriniai paspirtukai. Kol paspirtukai nebuvo tokie populiarūs, dantų lūžiai, išmušimai buvo dažnos mėgstančių dviračių bei žiemos sportą nelaimės. Dažni įvairūs dantų lūžiai, bet pasitaiko ir visiškai išmuštų dantų.
Dažnai dantų traumos įvyksta savaitgaliais bei vėlai vakare, kai vaikai labiau pavargę, išsiblaškę, o tokiu metu daug sunkiau rasti veikiančią odontologijos kliniką. Kitas būdas - rastas dantų nuolaužas ar dantis susukti į didelį marlės gabalėlį (jos būna automobiliniuose pirmosios pagalbos rinkiniuose) ir jei vaiko būklė leidžia, šį susuktą ritinėlį užkišame už skruosto burnoje, kol vyksime pas medikus. Negalima dantų ir jų nuolaužų plauti vandeniu iš čiaupo, gremžti ar kažkaip valyti. Viską, ką reikės, vėliau atliks odontologas. Išmuštas dantis ar danties nuolaužos neturi išdžiūti ir pageidautina per 1 valandą atsidurti odontologo kėdėje. Tada didelė tikimybė išmuštą dantį saugiai įstatyti atgal ir kad jis prigis. Taip pat dažnai įmanoma plombinėmis medžiagomis priklijuoti lūžusio danties skeveldras. Blogiausia yra delsti ir kažko laukti. Net jei po traumos praėjo daugiau nei valanda, vis tiek reikia skubiai pasirodyti medikams.
Dantukų trauma yra stresą keliantis įvykis tiek mažiesiems, tiek jų tėveliams, tad pirmas žingsnis jai įvykus - pasistengti nurimti ir kreiptis į gydytoją odontologą apžiūrai bei tolimesniam gydymui. Dantų traumos būna įvairios (nuskilęs tik dantuko kraštelis, visiškai išmuštas, įmuštas dantukas ir t. t.), gydymo variantų taip pat turime nemažai. Tačiau pažeistas pieninis dantukas, suteikus pirmąją pagalbą, dažniausiai yra tiesiog kruopščiai stebimas. Pieninių dantukų traumų poveikis nuolatiniams dantims nėra visiškai aiškus. Vieni mokslininkai teigia, jog poveikis priklauso nuo vaiko amžiaus ir dantų išsivystymo laipsnio, kiti labiau akcentuoja traumos pobūdį. Dėl pieninio dantuko traumos galimos nuolatinių dantų formos, spalvos anomalijos, mineralizacijos sutrikimai, tačiau tokie atvejai nėra dažni.
Kaip įveikti odontologijos baimę?
Odontologų bijo ir suaugusieji, o susitarti su vaiku, kad parodytų dantukus ir dar leistų jiems kažką daryti - sudėtinga užduotis. Aš labai mėgstu sakyti, kad baimei ribų (ypač amžiaus ribų) tikrai nėra. Kai kurie labai maži vaikai yra smalsūs, susidomėję ir dėl to ypač drąsūs. Kitiems tokio paties amžiaus mažyliams baisu viskas - nuo odontologo kabineto spalvos, kvapo iki paties gydytojo, jo daiktų ir dar nežinia ko. Vaikai labai dažnai bijo to, ko nežino, nesupranta, nėra patyrę. Tad sutikdama naujus pacientus jau būnu pasiruošusi ir nusiteikusi, kad tikriausiai mažylis nežino, kaip čia tiksliai viskas bus ir kad aš galiu jam padėti, papasakoti, parodyti. Toks nusiteikimas labai svarbus, nes vaikai jį jaučia. Lygiai taip pat svarbu, kad komfortiškai jaustųsi, būtų ramūs ir susidomėję vaiką lydintys tėvai.
Labai padeda pasiruošimas namuose (dainelės, knygelių skaitymas, pasakų sekimas, žaidimai, susiję su apsilankymu pas odontologą). Tuomet klausimų ir neaiškumų vaikui lieka mažiau, jis žino, ko atėjo, kaip atrodo gydytojas, kėdė, įrankiai. Manau, labai svarbi mano darbo dalis yra neskubėti. Stengiuosi pirmiausia pakalbinti tėvus, aptarti klausimus, kurie yra aktualūs vizito metu, kad vaikas turėtų laiko apsiprasti su mano ir šalia girdimu mamos, tėčio balsu, kabinetu. O tuomet palengva, atsižvelgdami į vaiko amžių ir gebėjimus, kartu su tėvais apžiūrime dantukus.
Kada vaikui siūloma sedacija? Dažniausiai vaikučius pavyksta prikalbinti gydytis dantukus - tai gydytojo, tėvelių ir vaiko bendro indėlio rezultatas. Tačiau jeigu vaikas labai mažas, esant daugybiniams ėduonies pažeidimams, nekontroliuojamai baimei, tam tikriems raidos sutrikimams, siūlomas gydymas su sedacija. Išskirčiau tris sedacijos rūšis. Kaukinės sedacijos metu vaikui ant veido uždedama kaukė, į kurią jis keletą kartų pakvėpuoja, kol užmiega. Ši procedūra trumpa: galime suteikti skubią pagalbą, ištraukti dantuką, atlikti pasaitėlio korekciją, sugydyti nedidelę skylutę. Trečioji rūšis - peroralinė sedacija, kai vaikui sugirdomi vaistai. Jie sukelia slopinantį poveikį, todėl vaikas būna ramus, tarsi apsnūdęs, vangiai reaguoja į aplinką, bet neužmiega. Toks poveikis trunka iki valandos ir per šį laiką galima sugydyti 1-2 dantukus. Prieš bet kurią sedaciją būtina gydytojo odontologo konsultacija, kurios metu aptariame jos reikalingumą, gydymo planą, įvertiname vaiko sveikatos būklę, gretutines ligas, alergijas. Tikrai yra pacientų, kurie per maži, kad sugebėtų įveikti gydymo iššūkius, arba kartais reikia labai sudėtingo gydymo - tuomet rekomenduojame jį atlikti su sedacija. Kartais vaikai turi labai neigiamų ankstesnių gydymo patirčių, kurioms perlipti reikia laiko, o burnytėje jau yra skaudantis, skubaus gydymo reikalaujantis dantis. Tokiu atveju, net jei ir matau, kad vaikas galėtų priprasti, imti pasitikėti gydytoju ir įveikti gydymą, bet laiko tam pasiruošti nebėra - skauda jau dabar.
Pas odontologą
Pieninių dantukų netekimas ir nuolatinio dygimas
5-6 metų vaikams ima keistis pieniniai dantukai. Kuo daugiau judinti pieninį dantį (pačiam vaikui). Kramtyti kietą maistą. Galima paskatinti vaiką kramtyti judančiu dantimi duoniuką, obuolį, morką ir pan.
Pieniniai dantys pradeda klibėti tuomet, kai besiformuodamas nuolatinis dantis kyla į viršų. Specialistės nuomone, vos ištraukus dantį svarbu jį atiduoti „dantukų fėjai“. Su priekiniai dantukais problemų būna retai, tačiau šoniniai, ypač jei buvo gydyti ar apimti uždegimo, gali neiškristi laiku. Pieniniai dantukai vaikui pradeda klibėti nuo 5-6 metukų. Maždaug iki dešimtojo savo gimtadienio mažylis netenka visų dvidešimt pieninių dantų. Mamos dažnai pasimeta, sužinojusios, jog pirmasis nuolatinis dantukas išauga dar nepradėjus klibėti pieniniams. Tai - pačiame žandikaulio gale esantis krūminis dantis. Maždaug tuo pačiu metu, jam dygstant, ima klibėti apatinis vidurinysis, vėliau ir visi kiti.
Skauda dantį? Penkerių - šešerių metų vaikams ima kristi pieniniai - dantukai. Kartais dantukas iškrenta savaime, be jokių pastangų, o kartais tėvams tenka pasitelkti fantaziją, kaip jį be baimės ištraukti vaikui. Tikriausiai prisimenate savo vaikystę, kai tėvai sugalvodavo įvairiausių būdų ištraukti klibantį dantuką. Žinoma, prieš tai būdavo pažadas, kad dantukas labai reikalingas pelytei, kuri vietoj jo atneš mažą dovanėlę.
Metodai, kaip ištraukti klibantį dantuką
Danties ištraukimas su siūlu. Su siūlu galima bandyti dantuką atlaisvinti tik tada, jei jis labai paslankus. Tokiu atveju paimkite gana ilgą siūlą (apie 20 cm), apgaubkite dantuką ir stenkitės judindami dantuką pirmyn atgal siūlą nuleisti po dantena (kad dantena atsidalintų nuo danties).
Tvirtai valydami dantis padėsite atlaisvinti dantį be didelio juntamo skausmo. Pirmiausia paimkite maždaug 18 cm ilgio siūlą ir apvyniokite jį aplink abiejų rankų pirštus. Tada įdėkite siūlą tarp iškritusio danties ir aplinkinių dantų. Vienas geriausių būdų, kaip neskausmingai ištraukti dantį, yra ant danties vagelės užtepti vietinio anestetiko gelio arba dantų krapštymo gelio, kurio sudėtyje yra benzokaino. Taip pat galite liepti vaikui kramtyti ledo gabalėlius, kad nutirptų dantenos. Naudodami medicininę marlę švelniai sukite ir ištraukite dantį.
Amerikos odontologų asociacija primena tėvams būti švelniems, nes pakankamai laisvas dantis, kad jį būtų galima ištraukti, išeis vos švelniai suspaudus. Atlikite judesius pirmyn ir atgal bei iš kairės į dešinę. Jei traukiant dantį vaikui skauda arba jei dantis nejuda lengvai spaudžiant, tikriausiai dar ne laikas traukti dantį. Jei vaikas dar nenori jūsų pagalbos, Amerikos odontologų asociacija teigia, kad verta dar šiek tiek palaukti. Traukiant dantį, kol jis dar nepasiruošęs būti pašalintas, gali atsirasti atvira žaizda, smarkiai kraujuoti ir netgi paveikti dygstantį nuolatinį suaugusiojo dantį. Taip pat gali būti pažeista danties šaknis, todėl gali likti tarpas, kuriame gali atsirasti daugiau sveikatos problemų, pavyzdžiui, infekcija ir kauptis apnašos.
Šiame vaizdo įrašė tėtis užfiksavo linksmą būdą, kaip atsisveikinti su vos besilaikančiu pieniniu sūnaus dantuku. Į pagalbą jie pasitelkė vaikišką žaislinį šautuvą, prie kurio strėlės pririšo vieną siūlo galą, o kitą galą užrišo ant dantuko. Labai netikėtas sprendimas, bet, rodos, mažajam berniukui jis visai patiko. Įdomu, kad Youtube tinkle patalpintas filmukas jau sulaukė per du milijonus peržiūrų.
Dantį pašalina odontologas. Jei pieninis dantukas juda, tačiau nestipriai, ir vaikas skundžiasi, kad jam dantis jautrus, trukdo valgyti ir panašiai arba jei jau kalasi nuolatinis, kuriam nėra vietos dantų lanke (dėl neiškritusio pieninio danties) - galima atvykti pas odontologą ir jis dantuką pašalins. Svarbu žinoti - per anksti netekus pieninių dantų, gretimi dantukai gali pasislinkti į atsiradusį tarpelį ir taip sutrikdyti nuolatinio danties dygimą, gali formuotis dantų susigrūdimas ir atsirasti kitos problemos.
Ką daryti, jei vaikas bijo danties rovimo? Kadangi kai kuriems vaikams baimė gali būti stipri, visada galima kreiptis į odontologą, kuris profesionaliai ir saugiai atliks procedūrą. Taip pat svarbu atminti, kad pieninių dantų netekimas yra natūralus procesas, ir su tinkamu palaikymu bei informavimu, vaikas gali jį įveikti be didelio streso.
