Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų.
Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis. Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Bendravimo su vaiku tvarka 50/50 yra vis dažniau svarstomas modelis, siekiant užtikrinti, kad vaikas išlaikytų lygiavertį ryšį su abiem tėvais po skyrybų. Šis principas grindžiamas lygiaverte tėvyste, kai abu tėvai dalyvauja vaiko gyvenime vienodai, tiek laiko, tiek atsakomybės prasme. Geriausia, kai dėl tokios tvarkos susitariama taikiai, nes tėvų bendradarbiavimas yra esminis veiksnys sėkmingam lygiavertės bendravimo tvarkos įgyvendinimui.
Žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau. Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.
Vaiko interesų užtikrinimas
Kieno interesų turi būti paisoma nustatant bendravimo su vaiku tvarką: vaiko ar tėvų? Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Teismas, spręsdamas dėl 50/50 bendravimo modelio, įvertina daugybę veiksnių: tėvų gyvenamųjų vietų atstumą, vaiko ugdymo įstaigų vietą, socialinius ryšius, tėvų užimtumą ir jų gebėjimą užtikrinti stabilų kasdienį gyvenimą. Jei nustatoma, kad toks modelis atitinka vaiko poreikius ir neprieštarauja jo gerovei, teismas gali jį patvirtinti.
Vienas iš svarbiausių aspektų, taikant šį modelį, yra užtikrinti stabilumą ir nuoseklumą vaiko gyvenime. Tai reiškia, kad tėvai turi susitarti dėl vienodų ugdymo ir auklėjimo principų, aiškios dienotvarkės bei bendros atsakomybės pasidalijimo. Jei bendravimo 50/50 tvarka tampa netinkama dėl pasikeitusių aplinkybių ar neigiamai veikia vaiko gerovę, ji gali būti keičiama. Tam reikia įgyti, kad dabartinė tvarka neatitinka vaiko interesų ir yra reikalingas kitoks bendravimo modelis.
Alternatyvūs bendravimo būdai ir apribojimai
Kaip bendraujama, kai vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas, t.y. Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises jei toks kontaktas pakenktų vaiko sveikatai, vystymuisi ir saugumui. Įsipareigojimas gerbti jūsų teisę į šeimos gyvenimą reikalauja, kad bet kokie klausimai, susiję su tėvų bendravimo teisėmis turėtų būti išspręsti kuo greičiau.
Teisinės pasekmės ir ginčų sprendimas
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.
Sankcija (įspėjimas ar bauda) už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančių aukščiau paminėtų pareigų nevykdymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas gali lemti ne tik teisines pasekmes (sankcijas), bet pirmiausia kenkia vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir ryšio su savo gimdytojais kūrimui.
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi. Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Jei jums buvo suteiktos bendravimo teisės su vaiku, egzistuoja jūsų interesas, kad šis sprendimas būtų vykdomas kuo greičiau. Jei kitas iš tėvas nesilaiko sprendimo dėl jūsų bendravimo teisių, galite pareikalauti imtis veiksmingų sankcijų prieš kita iš tėvų, kad būtų užtikrintas jūsų teisių įgyvendinimas. Neteisėtas pasimatymų su vaiku apribojimas gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
Pozityvi tėvystė ir bendravimas
Šiandien tėvams kyla daugybė iššūkių ir klausimų: ar esu gera mama, geras tėtis? Kaip tinkamai bendrauti su vaiku, lavinti, auklėti, motyvuoti mokytis ir atliepti svarbiausius jo poreikius? ,,Tėvystės galima išmokti,“- teigia patyrusi teisininkė, didelę tarptautinę patirtį vaiko teisių srityje turinti ekspertė ir pozityvios tėvystės lektorė Dainora Bernackienė.
Pozityviosios tėvystės filosofija koncentruojasi į vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą. Tačiau pozityvi tėvystė - tai ne tik vaiko auklėjimo filosofija, bet ir nelengvas kasdieninis darbas su savimi. Pagrindinė pozityviosios tėvystės idėja - išugdyti geriausias vaiko savybes bei padėti jam atskleisti savo potencialą, kad užaugęs jis sugebėtų visiškai save realizuoti. Taigi, vaikams be galo svarbu jausti tėvų meilę, dėmesį ir švelnumą.
Vaikai turi gerbti tėvus, bet ne jų bijoti. Tik tuomet, atsitikus nelaimei ar iškilus problemoms, jie pagalbos pirmiausia kreipsis į tėvus. Labai svarbu skatinti vaiką kalbėti, ypač kai jis jaučiasi blogai. Taigi, bendravimą išskirčiau kaip pagrindinį įrankį tėvų ir vaikų santykių kūrimo procese. Kartais užmirštame, kad mūsų kalbėjimo su vaiku būdas veikia tarpusavio santykius ir jo asmenybės formavimąsi. Iš to, kaip bendraujame su savo vaiku, jis sužino, koks mūsų požiūris į jį. Vaikams be galo svarbu jausti mūsų meilę, dėmesį ir švelnumą.
Vaikai dažniausiai turi stiprų lygybės ir sąžiningumo jausmą, todėl jiems ne visada lengva suprasti, kodėl su vaikais elgiamasi skirtingai - tarkime, su berniukais griežčiau, su mergaitėmis švelniau ar panašiai. Dėl to jie gali jaustis taip, tarsi tėvai jų nemyli, ar nevienodai myli ir skiria nepakankamai dėmesio. Lyčių lygybės suvokimą, žmonių lygybės principus turėtume diegti nuo pat mažų dienų. Tik tuomet mūsų vaikai augs tolerantiškoje aplinkoje, kur vienodai gerbiamas jausis kiekvienas - nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus ar kitų dalykų.
Turbūt, kaip esminį dalyką išskirčiau pozityvią abipusę komunikaciją ir pagarbą. Žodžiai - itin galingas įrankis, leidžiantis mums perteikti savo giliausius jausmus vaikui. Vaikui, girdinčiam teigiamus žodžius iš savo tėvų, susiformuoja teigiamas savęs vertinimas. Tai formuoja jo savigarbą. Siekdami efektyvaus tarpusavio bendravimo turime išmokti aiškiai ir atvirai reikšti savo mintis, to paties mokydami ir savo vaiką. Itin svarbu yra suvokti, kad bendravimas reiškia kalbėjimą su savo vaiku, o ne jam.
Yra tam tikros pagrindinės nuostatos ir gebėjimai, kuriuos turi savyje atrasti ir ugdytis tėvai. Tai - aktyvaus klausymosi įgūdžiai, jie turi būti efektyvūs, nes kitu atveju tėvai paprasčiausiai neišvengs netikrumo ir nenuoširdumo jausmo, o visas bendravimo procesas atrodys mechaninis ir paviršutiniškas.
tags: #bendravimas #su #vaiku #tevais
