Paprastieji kurkliai (Gryllotalpa gryllotalpa L.) - tai tiesiasparnių būrio vabzdžiai, giminingi svirpliams, žiogams ir skėriams. Jie kelia siaubą daržininkams, nes naikina daržovių, gėlių ir jaunų sodo augalų šaknis, todėl augalai vysta ir žūsta. Šie kenkėjai gali sunaikinti apie 50 proc. derliaus ir jaunų sodinukų. Maitindamiesi požeminėmis augalo dalimis kurkliai sudaro sąlygas plisti puvinius sukeliantiems patogenams. Todėl sužalotos augalų šaknys dažniausiai pradeda pūti.
Mokslinis kurklio pavadinimas yra sudarytas iš lotyniškų žodžių gryllus - svirplys ir talpa - kurmis. Daržininkai, kurie yra matę kurklį, pritartų, kad jis iš tikrųjų yra panašus į kurmį (dėl priekinių rausiančių kojų ir gyvenimo po žeme), o jei girdėję - ir svirplį (dėl gebėjimo svirpti). Tamsiai rudas kurklio kūnas gana stambus, apie 35-55 mm dydžio, galva didelė, palyginti su kitų vabzdžių, su chitininiu šarvu - nesumaišysi su jokiu kitu vabzdžiu. Suaugę kurkliai turi tvirtą, šiurkštų kūną, padengtą trumpais plaukeliais. Todėl jie gali greitai ir lengvai iškasti siauras landas, kurios dažnai matomos ir žemės paviršiuje.
Kurkliai dažniausiai gyvena drėgnose, durpingose dirvose, mėgsta įsikurti daržuose ar šiltnamiuose. Kurklių išrausti urvai džiovina dirvą aplink augalo šaknis, todėl per karščius augalai patiria ne tik kurklių mechaninius pažeidimus, bet ir vandens stygių, tad ilgainiui gali žūti. Drėgnomis naktimis kurkliai gali išlįsti net į dirvos paviršių ir misti stiebeliais, o dažnai - ir lapais. Kurklių buvimą išduoda staiga vystantys augalai ir vos pastebimi šiek tiek pakilusios žemės ruoželiai virš kenkėjo išraustų tunelių. Kurklių daromi tuneliai primena kurmio tunelius, tik pastebimai siauresni. Rausdami tunelius, jie pagraužia augalų šaknis ir stiebų pagrindus.
Kurklių biologija ir dauginimasis
Pavasarį aktyvus kurklių gyvenimas prasideda gegužės mėnesį, kada dirvos temperatūra 20-30 cm gylyje pasiekia 10 oC. Gegužę taip pat vyksta jų poravimasis - patinai skraido naktimis ir kurkia. Tuo metu patelės 10-15 cm gylyje išrausia vidutinės bulvės dydžio lizdų kameras ir deda į jas 200-400 balzganų kanapės sėklos dydžio kiaušinėlių. Patelės pasilieka prie lizdo ir globoja jame esančius kiaušinėlius ir jaunas lervas 2-3 savaites. Paskui lervos išsiskirsto iš lizdo. Lizdų su kiaušinėliais galima aptikti visą vasarą. Lervų vystymasis trunka apie dvejus metus, jos neriasi 9 kartus. Prieš žiemą suaugę kurkliai ir lervos rausiasi gilyn į žemę (iki 1 m) žiemoti.
Kurklių lervos (nimfos) yra mažos, dažniausiai baltos arba gelsvos spalvos. Jos slepiasi giliai dirvoje, maitinasi organinėmis medžiagomis ir augalų šaknimis, todėl gali sukelti didelę žalą pasėliams. Gyvenimo ciklas trunka apie 2-3 metus.
Veiksmingi kurklių naikinimo būdai
Nors kurklius išnaikinti yra sunku, tačiau yra daugybė metodų, padedančių sumažinti jų populiaciją ir apsaugoti augalus.
Agrotechniniai metodai
Vienas paprasčiausių ir dažnai naudojamų įvairiems kenkėjams naikinti būdų yra dirvos purenimas ir gilus perkasimas tarpueiliuose kelis kartus pavasarį, siekiant sunaikinti vos peržiemojusius vabzdžius. Reguliarus dirvos purenimas ir žemių aeravimas yra vienas seniausių ir efektyviausių būdų kovoti su kurklių urvais. Be to, ši praktika pagerina dirvos aeraciją ir skatina sveikesnį augalų šaknų vystymąsi.
Augalų negalima tręšti šviežiu karvės mėšlu - jis priviliotų kenkėjus iš visos apylinkės. Atskiestas paukščių mėšlas nubaido kurklius. Juo reikia laistyti dirvą sausu oru.
Mechaniniai ir fiziniai metodai
Vienas efektyviausių būdų naikinti kurklius - laistyti žemę, ypač kurklių landas, augalinio aliejaus ir vandens mišiniu. Abi priemonės užkemša kurklių kvėpavimo takus, nes jie kvėpuoja per odą, todėl greitai uždūsta. Vandens ir aliejaus / indų ploviklio mišinys: pasak agronomo, pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas išnaikinti kurklius yra jų naikinimas su aliejumi arba indų plovikliu. Šį metodą su vaikais visuomet vasarą naudojame. Paimame buteliukus, į juos įpilame aliejaus arba indų ploviklio per tris pirštus nuo dugno. Likusį butelio tūrį užpilame vandeniu, viską gerai suplakame ir įpilame į kurklių urvą, kad mišinys nukeliautų ir padengtų vabalą. Šie vabalai kvėpuoja per visą kūną, tad aliejus arba indų ploviklis jį pradeda tokiu būdu dusinti. Tada kurklys skuba išlįsti iš savo urvelio valytis, tačiau išlindęs po kokių 20-30 sekundžių ima ir nudvesia. Taip pat į kurklių landas galima pripilti maždaug po 0,5 l muilino vandens (kibire vandens ištirpinama 10 g ūkiško muilo ir 50 g skalbiamųjų miltelių). Paskui dar galima įpilti ir švaraus vandens. Kurkliai žūva po žeme arba išlenda į paviršių, sugaudomi ir sunaikinami.
Vasarą galima naudoti ir kitokius kovos būdus: į kurklių urvų landas įlašinti po kelis lašus saulėgrąžų aliejaus ir tuoj pat įpilti 1-2 litrus vandens. Po kelių minučių kurkliai išlenda į dirvos paviršių ir žūva.
Vienas paprastas ir seniai žinomas būdas sumažinti kurklių skaičių darže - naudoti spąstus su alumi. Kurklius traukia alaus kvapas, o patekę į skystį jie nebegali išlipti. Norėdami panaudoti šį būdą, įkaskite į žemę stiklinę arba mažą plastikinį indelį taip, kad jo kraštas būtų lygus dirvos paviršiui. Į indą pilkite alų ir palikite nakčiai. Ryte galėsite pamatyti, kiek kurklių įkrito.
Arklių mėšlas ir alus: Kitas gana efektyvus būdas, ypač rudenį yra panaudojant arklių mėšlą. „Daržo teritorijoje, sode arba prie jo yra iškasama duobė ir į ją dedamas arklių mėšlas. Kurkliai stipriai jaučia šį kvapą ir žino, kad ten bus šilta, todėl į tokią duobę jie susirenka žiemoti. Tuomet, sulig pirmomis šalnomis tą mėšlą reikia išpurtyti darže ant lysvių ir laukti, kol visos lervos bei vabalai sušals, o tada viską perkasime. Tokiu būdu ir patręšite, ir perkasite savo daržą bei išnaikinsite kurklius. Labai geras būdas“, - pataria Tautvydas Gurskas. Rudenį, kai dirvos temperatūra ne žemesnė kaip 8 °C, plotuose, kur yra kurklių, patariama iškasti 50-60 cm gylio duobių. 100 m2 plote jų turi būti ne mažiau kaip 5. Uždengus dugną ir sieneles sena polietileno plėvele, reikia prikrauti pusiau perpuvusio mėšlo. Į duobes kurkliai sulįs žiemoti. Nusistovėjus šalčiams, mėšlas iškratomas ir vabzdžiai mirtinai sušąla.
Pavasarį, po gegužės vidurio, sklype reikėtų iškasti negilias duobes ir prikrauti šviežio mėšlo, smulkintų šiaudų. Galima tiesiog padėlioti mėšlą ant dirvos. Kurkliai sulenda ten dėti kiaušinėlių. Išsiritusios lervos iš karto nepalieka lizdų ir minta mėšlu.
Vienas iš efektyvių kurklių kontrolės būdų žiemą yra įkasti į žemę celofano plėvelę ir uždengti ją mėšlu. Kurkliai dažnai renkasi tokias vietas žiemoti, todėl esant stipriam šalčiui mėšlą reikia išversti ant sniego.
Kiti daržininkai į kurklių urvelius pridėlioja jauko - iš sumaltų kiaušinio lukštų ir aliejaus suminkytų kukulių. „Neišmetame nė vieno kiaušinio lukšto, malame su sena mėsmale, į gautus maltus lukštus pripilame pigesnio aliejaus, kad sudrėktų ir sėjant ar sodinant augalus, negiliai įterpiame į žemę aplink augalus“, socialiniame tinkle patarimu dalijosi daržininkė.
Biologiniai metodai
Vienas veiksmingiausių ir ekologiškiausių būdų kovoti su kurklių kenkėjais - naudoti entomopatogeninius nematodus, mažus kirminėlius, kurie parazituoja ant kurklių. Jie maitinasi ir dauginasi vabzdžio kūne, pastarąjį sunaikindami per 2-3 dienas, o kai nelieka maisto medžiagų, ieško kito. Šis ciklas kartojasi tol, kol nematodas geba rasti vabzdžių. Savaitę panaudojus nematodų preparatą, kenkėjų galima atsikratyti. Labai svarbu drėkinti dirvą - kad ji būtų palanki sėkmingam nematodų dauginimuisi. Svarbu nematodus naudoti tinkamu metų laiku - dažniausiai pavasarį arba rudenį, kai kurkliai yra aktyviausi.
Gamtoje kurklais minta įvairūs paukščiai (varnėnai, kovai, garniai, kukučiai), vabzdžiaėdžiai žinduoliai (kirstukai, kurmiai), o jaunus kurkliukus dažnai įveikia net kai kurie vabzdžiai (parazituojančios vapsvos, vabalai). Didžiausi natūralūs kurklių priešai - kurmiai, bet ir jie nėra pageidaujami darže, tačiau jų daroma žala žymiai mažesnė nei kurklių.
Natūralūs atbaidymo būdžiai
Kurkliams nepatinka stiprūs natūralūs kvapai. Kurkliams atbaidyti naudojamos žalios alksnių šakelės. Jos smaigstomos į tarpueilius ten, kur paplitę kurkliai. Išdžiūvus lapams, šakelės pakeičiamos šviežiomis. Kurkliai taip pat nemėgsta chrizantemų, šeivamedžių, česnakų, serenčių kvapo. Daržuose verta auginti kanapes. Dirvoje galima užkasti silkinių žuvų (kilkių, sardinių, strimėlių), jų kvapas atbaido kurklius.
Aplink šiltnamius išrausiamos vagelės, į kurias pripilama žibalu sudrėkinto smėlio - nemalonus kvapas nubaido kurklius. Kai kurie daržininkai, norėdami apsaugoti šiltnamius nuo kurklių invazijos, aplink juos iškasa griovelius ir, pripylę smėlio ar pjuvenų, palaisto stipriai dvokiančiu skysčiu, pavyzdžiui, žibalu.
Kiti patarimai ir gudrybės
Jeigu turite mažiausiai tris vaikus, eikite su jais kartu į sodą. Radę urvelį, įpilkite į jį skysčio, tuomet šalia jo pastatykite vieną vaiką, kad šis informuotų, kada išlys kurklys. Kitas urvelis, užpilame, statome vaiką ir taip kartą. Nespėję sureaguoti jau girdėsite, kaip pirmas vaikas šauks, kad išlindo kurklys. Jį paimsite, sumesite į indelį ir viskas.
Socialiniuose tinkluose, o ypač sodininkų grupėse galima rasti įvairiausių buitinių patarimų, kurie taip pat padeda atsikratyti nemaloniais, augalus naikinančiais vabalais. Vienas jų - alus. Atsikratyti taip vabalais nepavyks, tačiau tokiu būdu juos privilioti įmanoma, kad šie įkristų ir nuskęstų. Čia tikriausiai kalbama apie vabalų, kenkėjų ir net šliužų priviliojimą raugiomis medžiagomis. Alus yra raugas, smirdanti medžiaga, kuri pripilta į talpą gali būti įkasama sulig žemės paviršiumi. Grubiai sklindantis kvapas kurklius vilioja ateiti ir atsigerti. Tada jie pakliuvę įkrenta į tą talpą, pavyzdžiui, stiklainį, iš kurio nebegali išlipti.
Pasak agronomo, kraštovaizdžio specialisto, atrasti urvo, kuriame būtų galima aptikti kurklių kiaušinėlius ir vienu sykiu jais atsikratyti yra beveik neįmanoma, kadangi šie būna sudėti labai giliai žemėje. Vis dėlto, jeigu į urvelius pilstysite aliejaus arba indų ploviklio mišinį, tuo pačiu kartu su kurkliu galėsite atsikratyti ir tų mažų kiaušinėlių, jeigu jų bus.
Norint apsaugoti šiltnamius nuo kurklių invazijos, iškasus gylyn apie 30-40 cm žemę, reikia dėti stiprų metalinį tinklą. Kurkliai bijo savo plėšrūnų - kurmių, varnų, varnėnų, ežių, smulkių graužikų bei kai kurių rupūžių ar varliagyvių. Norint atsikratyti paprastųjų kurklių, geriausia naudoti kelis naikinimo būdus kartu - biologinius, mechaninius ir natūralius. Nematodai ir spąstai su alumi padeda sumažinti jų skaičių be cheminių medžiagų.
tags: #kaip #isnaikinti #darze #kurklius
