Kaip Lengvai Išmokyti Vaiką Rašyti Rašinį: Žingsnis po Žingsnio Vadovas nuo Raidžių iki Brandžių Tekstų

Mokėjimas skaityti ir rašyti yra vienas esminių žmogaus gebėjimų, atveriantis kelius į pažinimą ir asmeninį augimą. Vaiko mokymasis skaityti yra labai svarbus jo raidos etapas. Skaitymo įgūdis atveria kelius į pažinimą, asmeninį augimą ir yra pagrindas kitiems gebėjimams vystyti. Mokymasis skaityti suteikia vaikams galingą žinių įgijimo ir saviraiškos įrankį, ugdo meilę knygoms.

Nors apie skaitymą kalbama daugiau, vaikams rašymas yra ne mažiau svarbi veikla. Kai kuriems rašymą lengviau įvaldyti nei skaitymą, nes tai nėra vien protinė veikla, ji labiau siejasi su kūnu ir dėl to yra artimesnė vaiko prigimčiai. Nors rašant ir skaitant smegenyse vyksta kiek kiti procesai, abu gebėjimai yra susiję su raidės ir garso sąsajų suvokimu, tik vienu atveju vyksta užkodavimo, o kitu atveju - iškodavimo procesas.

Kada pradėti mokyti skaityti ir rašyti?

Vieni išmoksta skaityti būdami septynerių, kiti - vos sulaukę penkerių. Anksčiau buvo manoma, jog skaitymas yra natūralus procesas, visai kaip išmokimas kalbėti. Tačiau vėlesni mokslininkų tyrimai parodė, kad skaitymas visgi nėra natūralus procesas. Pagal Jackie Mader, vaikai dažniausiai pradeda skaityti 5-7 metų.

Žinoma, yra ir daugiau aplinkybių, kurios rodo, kad vaikas jau yra pasirengęs skaityti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas geba suteikti prasmę žodžiams ir frazėms. Kaip bebūtų, garsų supratimas ištartuose žodžiuose ir žinojimas, kad spausdinta ar parašyta raidė atitinka garsą yra pagrindiniai pirmieji žingsniai norint tapti skaitytoju.

Šiais laikais labai nuvertinamas rašymas ranka ir jo prasmė. „Daug kas sako, kad rašymo ranka nelabai reikia, nes greitai vaikai rašys kompiuteriu. Išties rašymas yra be galo svarbus“, - sakė logopedė ir specialioji pedagogė metodininkė Kristina Pociūtė. Pasak specialistės, tėvai turėtų padėti formuoti šį įgūdį ir priešmokyklinukams, ir pirmokams, ir net vyresniems pradinukams. Nuo dažno telefonų, planšečių naudojimo keičiasi netgi piršto struktūra. Jei tėvai nepadės vaikams lavinti rašymo įgūdžių, mokykloje mažieji susidurs su sunkumais, nes dėl pasikeitusios rankos struktūros bus sunkiau laikyti rašiklį. „Tai yra svarbu, niekur nuo to nepabėgsime, bet viskas turėtų būti daroma lygiagrečiai“, - pabrėžė K. Pociūtė.

Pasak jos, pirmiausia tėvai turėtų parinkti vaikams tinkamą rašymo priemonę. Rašant šratinuku reikia labiau spausti rašymo priemonę, taip įsitempia vaiko ranka, ji greičiau pavargsta. „Rašaliniai plunksnakočiai yra be galo svarbūs.“

Mokėjimas skaityti ir rašyti yra vienas esminių žmogaus gebėjimų, atveriantis kelius į pažinimą ir asmeninį augimą. Vienas didžiausių darbų pirmose klasėse yra mokytis ir mokyti skaityti. Tad kaip mokyti vaiką skaityti, kad jis neišsigąstų ir skaitymas jam teiktų didelį džiaugsmą?

Kaip sukurti teigiamą požiūrį į skaitymą ir rašymą?

Kad vaikas pradėtų skaityti, visų pirma jis turi norėti tai daryti. Jis turi domėtis knygomis, tekstu, skaitymą savaime laikyti įdomia ir vertinga veikla. Suformuoti tokias nuostatas - tėvų ir pedagogų atsakomybė. Nuo mažų dienų mokykite vaikus mylėti knygas. Skaitykite jiems pasakas ir eilėraščius. Leiskite jiems suprasti, kad skaitymas nėra nuobodus, priverstinis.

Jei neversite vaiko mokytis skaityti, o tinkamai motyvuosite - netrukus pastebėsite rezultatus. Knyga ir skaitymas turi būti smagi šeimos ir vaiko gyvenimo dalis, ypatingas laiko leidimo būdas, teikiantis daug džiaugsmo. Svarbu, kad suaugusieji tai įsisąmonintų ir įstengtų mėgautis pačiu procesu, leistų vaikui pasirinkti knygas ir trukmę, kad vertinamas būtų ne rezultatas - perskaityta knyga, įsiminta raidė, o pats skaitymo procesas.

„Meilę knygai derėtų skatinti nuo mažų dienų. Dar vienas labai svarbus dalykas - reikia rodyti pavyzdį“, - pabrėžė K. Pociūtė.

Patarimai, kaip sudominti vaiką skaitymu:

Skatinkite rasti keistos rašybos žodžių knygose ir tekstuose (taip pat galite naudoti ir „Google“ paiešką).
Parinkite įdomių tekstukų, knygučių su spalvotais paveikslėliais.
Sudominkite.

Nuo dažno telefonų, planšečių naudojimo keičiasi netgi piršto struktūra. Jei tėvai nepadės vaikams lavinti rašymo įgūdžių, mokykloje mažieji susidurs su sunkumais, nes dėl pasikeitusios rankos struktūros bus sunkiau laikyti rašiklį.

„Jei pernelyg spausime vaiką ir nesudominsime jo rašymu, vaikas ir nenorės rašyti, nes jam tai bus sunku, ypač pradžioje, kai nepavyksta linijų nubrėžti tiesiai, - tai išties nėra paprasta. Bėdų dėl motyvacijos ypač gali kilti vaikams, linkusiems į perfekcionizmą“, - kalbėjo K. Pociūtė.

Ji sakė, kad knygynuose yra didelė įvairovė knygelių, kurios skirtos rankai lavinti, bet, pasak specialistės, neretai jos būna nuobodžios vaikui. K. Pociūtė mano, kad pagelbėti gali internetas.

„Tai turi būti nuoseklus procesas ir - svarbiausia - tai neturi užtrukti per ilgai. Jei pirmokui duosime prirašyti dvidešimt puslapių, jis pavargs, sunyks jo motyvacija“, - aiškino K. Pociūtė.

Tiesa, yra vienas „bet“. „Kyla grėsmė, kad tėvai gali mokyti taip, kaip patys dabar rašo. Retas iš mūsų pamena, kaip tai darėme būdami pradinukai. Tokiu atveju vaikai išmoks netaisyklingo rašymo ir mokytojui bus sunkiau ištaisyti klaidas. „Bendradarbiavimas su pedagogais yra labai svarbus, kad nepadarytume meškos paslaugos ir nenumokytume savo vaikų“, - pabrėžė K. Pociūtė.

Skaitymo ir rašymo mokymo metodai

Norint išmokyti vaiką skaityti ir rašyti reikėtų įsitikinti, kad vaikas suvokia garso ir raidės ryšį. Mokydamiesi skaityti, vaikai mokosi sieti raides arba jų derinius su atitinkamais garsais. Būtų naudinga atlikti nedidelius pratimus kasdien. Pakvieskite vaikus rasti namuose viską, kas prasideda konkrečiu garsu; ištempkite vieną žodį sakinyje. Pavyzdžiui paprašykite vaiko „perduoti druską“, bet vietoj paties žodžio pasakykite atskirus žodžio „druska“ garsus. Paprašykite vaiko išsiaiškinti, koks būtų kiekvieno šeimos nario vardas, jei jis prasidėtų pvz. raide „b“. Žaiskite klausimų žaidimus: pavyzdžiui, pradėkite užduodami tokius klausimus kaip: „Kokiu garsu prasideda žodis?“; „Kokiu garsu baigiasi žodis?“; „Kokie žodžiai prasideda garsu?“ ir „Koks žodis rimuojasi su ?“.

„Labai svarbu mokyti ne raidės pavadinimo, o garso. Pavyzdžiui, skiemuo „lo“. Reikia mokyti ne „l ir o“ arba, dar blogiau, „el ir o“, o tiesiog ištariant pačius garsus „llll ooo“, kad jie vaikui natūraliai susijungtų. Kai sakome „l ir o“, vaikui sunku suvokti, kaip garsai susijungia“, - pabrėžė K. Pociūtė.

„Mūsų vaikai kuo puikiausiai atpažįsta prekybos tinklo pavadinimą - ne tik ant prekybos centro iškabos, bet ir lankstinuke, televizijos reklamoje. Vaikai puikiai įsimena grafinį vaizdą. Tad, remiantis šiuo mokymo būdu, galima aplinkos objektus apklijuoti jų pavadinimais. Tarkime, ant stalo priklijuoti raštelį „stalas“, - paaiškino K. Pociūtė.

Pirmiausia, sakė K. Pociūtė, derėtų pasirūpinti knygų biblioteka, nes jei vaikas turės vos dvi tris knygas, jam jos greitai pabos. Nebūtinai tai turi būti namų biblioteka. „Tarkime, galima susikurti tradiciją kartą per mėnesį eiti į biblioteką. Pačioje pradžioje knygos turi būti tokios, kuriose teksto nėra labai daug. Tai paskatins vaiką viską perskaityti iki pabaigos. Be to, jei vaikas iš pradžių moka tik didžiąsias raides, derėtų ir rinktis knygą, kurioje visas tekstas yra didžiosiomis raidėmis, taip pat yra knygų, kur tekstas būna ir suskiemenuotas“, - sakė K. Pociūtė.

Vaiko mokymasis skaityti yra labai svarbus jo raidos etapas. Skaitymo įgūdis atveria kelius į pažinimą, asmeninį augimą ir yra pagrindas kitiems gebėjimams vystyti. Mokymasis skaityti suteikia vaikams galingą žinių įgijimo ir saviraiškos įrankį, ugdo meilę knygoms.

Skaitymo įprotis formuojasi vidutiniškai 3-4 metus. Palaikykite vaiką šiame kelyje, girkite jį, rodykite, kad vertinate jo pasiektus rezultatus. Nebarkite ir nenuvertinkite, jeigu mokytis jam sekasi lėtai. Padėkite, bet jokiu būdu neatlikite darbų už jį.

Rašymo svarba ir lavinimas

Patarimai, kaip lavinti rašymo įgūdžius:

Svarbu netaisyti vaiko netobulo rašymo, neieškoti klaidų.
Namuose ar darželyje reikia sudaryti sąlygas šiems eksperimentams ir džiaugtis bet kokiomis vaiko pastangomis, tačiau kartu yra būtina leisti vaikui patirti ir tai, ką su rašymo ir piešimo priemonėmis veikia suaugusieji ar vyresni vaikai.
Leiskite vaikui pasirinkti tinkamą rašymo priemonę.

Tinkamos aplinkos sukūrimas

Tinkamai įrengta vaiko erdvė - kur kas svarbiau nei gali atrodyti. Juk nuo aplinkos priklauso labai daug... ji gali atpalaiduoti arba skatinti dirbti. Padėti sutelkti dėmesį, arba priešingai - jį blaškyti. Norite paskatinti vaiką skaityti? Padėkite kelias įtraukias spalvotas knygas vaiko kambaryje, matomoje vietoje, jo akių lygyje. O kambario centre patieskite minkštą kilimą, padėkite kelias pagalvėles.

Disleksijos atpažinimas ir pagalba

Tyrinėdami toliau, mokslininkai nustatė, jog vaikai raides mato, bet „negirdi“ savo tariamų garsų. Nors jie ir puikiausiai įvardija visas raides, tačiau nepajėgia garso jungti su raidės simboliu, kai tų simbolių (raidžių) yra daugiau ir juos reikia tarti kartu. Skaitydami jie raides sukeičia vietomis, nesuvokia, ką skaito. Toks reiškinys vadinamas disleksija.

Jei su vaiku pradedama laiku dirbti ir dirbama sistemingai, kantriai, vaiko išprusimui augant tai neturi įtakos.

Patarimai tėvams, auginantiems disleksiją turintį vaiką:

Reikia pagirti.
Nebarkite ir nenuvertinkite, jeigu mokytis jam sekasi lėtai.
Padėkite, bet jokiu būdu neatlikite darbų už jį.

Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas

Labai svarbu tvirtos, teigiamos tėvų nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu. Kas trukdo tvirtų, teigiamų nuostatų lietuvių kalbos atžvilgiu susiformavimui? Tai žinių apie dvikalbystės specifiką ir jos naudą stoka bei klaidingos išankstinės nuostatos.

Bendradarbiavimas su pedagogais yra labai svarbus, kad nepadarytume meškos paslaugos ir nenumokytume savo vaikų. Mokytojo paskatinti klasės mokiniai, užuot šaipęsi, gali tapti gerais pagalbininkais disleksijos problemų turinčiam bendraamžiui.

Rašinio rašymo strategijos

Daugelis mokinių mėgsta pradėti nuo dėstymo, tada parašo pabaigą ir tik tada kuria įžangą. Kiti mokiniai mėgsta turėti juodraštinį lapelį, į kurį papunkčiui susižymi idėjas, kas po ko turi eiti ir tada tai formuoja į gražius sakinius bei perkelia į galutinį variantą. Išmėginkite kelis variantus ir išmokite rašyti tuo būdu, kuris atrodys patogiausias.

Patarimai ruošiantis rašyti rašinį:

Nenaudokite citatų, jeigu jų neatsimenate idealiai mintinai.
Nevengite į problemą ar klausimą pasižiūrėti iš kelių pusių.
Kartojimas ir žinių gavimas iš kompetentingų mokytojų ar korepetitorių gali padėti patobulėti rašymo srityje.

Rašinio struktūra:

ĮŽANGA
DĖSTYMAS - I teiginys
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
IŠVADOS/APIBENDRINIMAS

Norite ar nenorite, rašinys vertinamas už tai, kaip gerai sugebate atskleisti temos esmę remdamiesi programoje esančiais arba visuotinės klasikos kūriniais. Dėl to reikia skaityti knygas arba bent jau ištraukas ir susipažinti su svarbiausiais kontekstiniais elementais. Rašinys turi turėti įžangą, dėstymą (1 arba 2 pastraipos) ir pabaigą - apibendrinimą.

Kaip suprasti, kuris žodis temoje - raktinis?

Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį („Ar“, „Kodėl“, „Kas“, „Ką“ ir t.t.), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis.
Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai „daiktas“, žodis atsako į klausimą „kas tai?“. Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai.
Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiaurina temą: „SKIRTINGOS epochos“, „SILPNAS žmogus“, „vaizdavimo KAITA“, „Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas“ ir t.t.
Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra „aplinkybių“, nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: „šių dienų“ („ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?“), „visą laiką“ („kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką“) ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.

SPIS | TPNC – kaip gauti kompensaciją už neįgaliųjų techniką (žingsnis po žingsnio)

Mokėjimas rašyti rašinius - beveik tas pats, kas mokėti kurti skanius patiekalus virtuvėje. Tai - technologijų išmanymas, įgūdžių turėjimas ir vadovavimasis tam tikru receptu.

Kaip minėta, laisvos temos rašyti besimokantiems vaikams yra labai sunkios, jiems norisi kuo daugiau konkretumo. Todėl pradėti reikia būtent nuo idėjos radimo, vėliau ją plėtoti, pereiti prie detalių ir surinktos informacijos bei užtikrinti, kad pirminė idėja nepasimestų. Idėjos suradimas ir jos laikymasis leidžia vaikui nuosekliai pereiti prie konkretesnio rašymo. Idėjos paieškas mokytojas gali organizuoti pasitelkdamas visą savo kūrybiškumą.

Kitas elementas - struktūra, t. y. rašinio pradžia, dėstymas ir pabaiga. Išgryninęs idėją ar rašinio temą, mokinys gali galvoti apie rašinio išdėstymą. Dėstydamas turinį, mokinys gali lyginti, remtis logika ar chronologija, faktais ir pan. Struktūruoti reikia esė, atpasakojimą ar pasakojimą, plakatą, lankstinuką, sako mokytoja, arba bet kokios formos rašinį. Organizuotumas, struktūra reikalingi visiems rašto darbams tam, kad jie būtų nuoseklūs ir prasmingi, teigia ji.

Mokyti vaikus rašymo struktūros galima analizuojant kitų žmonių kūrinių struktūrą arba, pvz., komikso pasakojimo nuoseklumą.

Kitas elementas - žodžių pasirinkimas - reiškia, kad rašydamas vaikas stengiasi naudoti tinkamus žodžius, kurie suteikia aiškumo, sužadina jausmus, nuotaikas, simpatijas ar antipatijas bei kuria ryškų vaizdą skaitytojo galvoje. Besimokydami naudoti skirtingus žodžius, sinonimus, skirtingas kalbos dalis, mokiniai perpranta, kas kuria stipresnį įspūdį ir kokia žodžių įvairovė tam gali padėti. Naudoti būdvardžius ar veiksmažodžius, daiktavardžius ar skirtingus įvardžius? „Juk nuo to, kokius žodžius pasirenkame, priklauso teksto sodrumas“, - įsitikinusi pedagogė.

Toliau vaikai mokosi sklandžiai rašyti, naudoti išplėstinius sakinius, vis kitaip juos pradėti. Tai reikalinga, kad tekstas nuosekliai, sklandžiai „tekėtų“, kad jo būtų lengva ir malonu klausytis. Mokytoja sako, kad sklandi rašytinė kalba parodo, kaip susiję idėjos, kokia nuotaika kuriama, kaip vienas sakinys siejasi su kitu. Šį elementą vaikai išmoksta ir analizuodami kitų rašinius, ir patys mokydamiesi parašyti bent vieną kokybišką pastraipą. Puikiai tinka ir poezijos skaitymas bei analizė.

Kai šie pagrindiniai elementai yra įsisavinti, galima pereiti prie vaiko vidinio balso paieškų. Jis reikalingas skaitytojui sudominti. Vaikams būna sudėtinga save išreikšti, tačiau tikrai įmanoma išmokyti vaikus rašyti unikaliai, įpinant į rašto darbą savo asmenybę. L. Laniauskaitė teigia, kad savito balso atradimas vaikus ypatingai džiugina, nes leidžia sukurti ryšį su skaitytoju ir parodyti, kad autoriui įdomus jo paties kūrinys.

Galiausiai, kokybiškas rašinys turi būti taisyklingas, be klaidų, tad dar vienas svarbus gero rašymo elementas yra gramatika ir kalbos taisyklės. Šis elementas apima savo paties ar bendraklasių klaidų paiešką, skyrybos ir rašybos pasitikrinimą. Teisingi sakiniai palengvina ir skaitytojo darbą, neblaško jo ir leidžia nepamesti minties.