Kai kūdikis, padedamas mamos, išbandė pirmuosius košių ir tyrelių patiekalus, sugeba rankoje nulaikyti šaukštą ir jau rodo norą imti su juo maistą iš lėkštės pats, galite drąsiai pradėti jį mokyti valgyti savarankiškai. Neskubėkite mažylio pratinti prie savarankiško valgymo, kai tik jis pradeda sėdėti ant kėdutės. Kiekvienas mažylis vystosi individualiai ir vienus ar kitus įgūdžius įgyja skirtingu laiku. Pradėti šiuos mokslus reikia tuomet, kai kūdikis tvirtai sėdi maitinimo kėdutėje.
Su šaukštu kūdikis susipažįsta pirmojo primaitinimo metu, kai mama pasiūlo košės ar tyrės, o kiek vėliau dažniausiai vaikas susidomėjęs imasi šaukšto ir bando pavalgyti pats. Maždaug nuo 11-12 mėn. vaikas pats pradeda norėti valgyti. Leidus išmoksta greitai. Aišku, po to reikia viską valyti. Nuo 6 iki 13 mėn. Padėkit įrankius, rodykite kaip valgote pati ir ateis laikas. Nuo metų pats valgo. Kai patiekiat valgyt, padėkit įrankius, ir pati nemaitinkit. Aš tik parodydavau kad pvz su šakute smeigiu maistą, tada jis įsideda į burną ir t.t. Kiekviena mama nori, kad jos mažylis kuo greičiau pradėtų valgyti pats. Jeigu jūs pradėsite reikalauti iš 8 mėnesių kūdikio taisyklingai laikyti šaukštą valgio metu ir dar pradėsite garsiai šaukti, tai anksčiau ar vėliau jūsų vaikas supras: valgyti vienam neįdomu ir net baisu. Taigi, mokytis valgyti reiktų palaipsniui ir su meile. Svarbu nepraleisti momento, kada vaikas pirmą kartą atkreipė dėmesį į šaukštą (tai paprastai atsitinka 7-9 mėnesį). Jis būtinai kopijuos savo tėvų veiksmus prie stalo. Aišku, per trumpą laiką kūdikiui nepavyks įsisavinti tokios sunkios operacijos kaip įdėti maistą į burną. Leiskite savo atžalai valgyti prie stalo taip, kaip jam išeina tik lengvai koordinuojant veiksmus.
Kai kūdikis jau gerai sėdi ir valgo su mamos pagalba maitinimo kėdutėje, psichologai rekomenduoja pradėti siūlyti jam šaukštą. Vaiko savarankiškumas valgant pirmiausia pasireiškia tuomet, kai jis pats pradeda valgyti sausainius, džiuvėsius, duoną. Kitame savo vystymosi etape mažylis pradeda imti maistą iš lėkštės rankomis. Barti jo už tai jokiu būdu negalima - tai savotiška treniruotė: jis ima rankomis maistą ir mokosi valgį pataikyti sau į burną. Būtent šie veiksmai priartina mažąjį žmogutį prie savarankiško maitinimosi įgūdžio įsisavinimo. Juk prieš pradėdamas valgyti šaukštu, vaikas turi išmokti paimti ir išlaikyti daiktus tarp nykščio ir rodomojo piršto.
Nuo rudens pradesime eiti i darzeli , mano dukra 2m.1 men taciau as ja dar maitinu su sakute ar sauksteliu pati. Noretusi,kad jau darzelyje butu savarankiske!! 9 m. 13 m. Tai tik jūs galite nuspręsti,kad jau metas ir,kad dukra jau didelė ir pati gali pavalgyt. Pradėkit dar šnd, vakarienės metų padėkit įrankius (šaukštą, šakutę) ir tegu pati dukrytė valgo. Valgykit visa šeimyna vienu metu. 9 m. 13 m. Aš nuo metų duodavau įrankius į rankas, kad makaluotusi, o pati maitinau, prieš gera mėnesį maniskis jau pats nebeleido jo maitinti, valgo savarankiškai.
Į mažylio bandymus reikėtų žiūrėti atlaidžiai ir neatimti šaukšto pirmą kartą jam nesusitvarkius su šia užduotim. Teks susitaikyti su tuo, kad mažylis greitai nepradės tvarkingai valgyti, o bet koks lavinamas įgūdis reikalauja kasdienės praktikos. Pradėję vaiką mokyti savarankiškai valgyti būkite pasiruošę tam, kad pietūs ar vakarienė gerokai užtruks, nes greitai mažylis nepavalgys. Vaikas turi valgyti ramioje aplinkoje. Jei jie abu su mama ar tėčiu yra geros nuotaikos, mažyliui geriau seksis ir jis lengviau išmoks laikyti šaukštą. Atvirkščiai gali nutikti, jei vaikas verčiamas valgyti su šaukštu, vadovaujantis principu: „jau laikas jam valgyti pačiam“. Maitinimas vaikui turi teikti teigiamas emocijas. Pasodinkite mažylį ant patogios kėdutės, nesinervinkite, neskubinkite ir nemaitinkite per prievartą. Nedera kritikuoti, gėdinti ir barti vaiką, jeigu jam nesiseka, verčiau padrąsinkite.
Parinkite mažyliui nedidelį, patogų laikyti rankytėje šaukštą. Nebarkite, jei jis atkakliai ima šaukštą į kumštį ir netaisyklingai jį laiko, iš pradžių leiskite valgyti taip, kaip jam išeina. Nebandykite savo ranka nukreipti kūdikio laikomą šaukštą. Svarbiausia, kad vaikas mokytųsi įsidėti maisto iš lėkštės į burną. Valgančio mažylio neturi blaškyti žaislai, televizorius ar knygelė ir valgymas neturėtų virsti žaidimu. Pasiimkite antrą lėkštę ir valgykite kartu. Rodykite vaikui, kaip su šaukšteliu reikia paimti maistą ir kaip jį įdėti į burną, pademonstruokite, kad jums skanu.
Prieš valgį būtina plauti vaiko rankas. Tai yra vienas iš pagrindinių higienos įpročių. Nereikia maitinti vaiko ne virtuvėje ir žaidimo metu. Daugelis mamų, norėdamos pamaitinti mažylį, bando tai daryti įvairių žaislų apsuptyje - tai negerai. Negalima leisti, kad vaikas žaistų su maistu ir stalo įrankiais. Nereikia barti vaiko dėl netvarkingumo - geriau išmokyti jį naudotis servetėle. Tam tinkamas amžius - 1,5 metų.
Sugebėjimas savarankiškai valgyti svarbus mažylio raidai. Vaikas lengviau išmoksta trinti maistą dantenomis ir kramtyti. Maždaug nuo 8 mėnesių galima skatinti mažylį imti pirštukais ir įsidėti į burną nedideliais gabalėliais supjaustytą kietesnį maistą, pavyzdžiui, banano gabalėlį ar obuolio skiltelę. Taip lavinsite smulkiąją motoriką ir vaikas mokysis kramtyti. Valgančio kūdikio nepalikite be priežiūros, tikėdamiesi, kad jis vis tiek susitvarkys ir pavalgys.
Kai pastebite, kad mažylis išmoksta kramtyti, nuryti, galite duoti į rankytę supjaustyto obuolio, banano ar sūrio lazdelės. Kada tiksliai ateina toks laikas, pediatrai nesiryžta vienareikšmiai atsakyti - tą žino kiekvieno vaiko mama.
Nuo mažens būtina išmokyti vaiką valgyti virtuvėje ar valgomajame. Taip pat mažutis turėtų turėti savo indus: šaukštą, gilią ir negilią lėkštes, puodelį. Visi vaikiški indai turi būti nedūžtantys, nes gal ne kartą jie bus numesti ant grindų.
Lėkštė. Pradžioje kūdikiui tiks lėkštė su aukštais kraštais ir siurbtuku - ji tvirtinama prie stalo, o mažyliui yra mažai tikėtina ją apversti. Mažutėliui bus įdomiau valgyti, jei ant lėkštės bus pavaizduoti įvairūs žvėreliai ir pasakų personažai. Galima sukurti jam kokią nors pasakišką istoriją ir sudominti nupieštu siužetu.
Puodelis. Puodelį geriau rinktis nedidelį (ne daugiau kaip 100-125 ml), su ąselėmis iš abiejų pusių.
Šaukštas. Šakutė. Su vaikiška šakute mažylį galima pažindinti apie 1,5-2 metukų, kai jis jau gerai moka naudotis šaukštu. Vaikiškų šakučių dantukai turi būti ne aštrūs, o užapvalinti, kad mažylis negalėtų savęs susižaloti. Taip pat yra specialūs mokymosi indai mažyliams. Plastikiniai šaukštai ir šakutės toliuose komplektuose turi formą, išlenktą į veido pusę.
Seilinukas. Kad mažylis neišsiteptų valgymo metu, būtina uždėti jam specialią neperšlampamą prijuostėlę arba antkrūtinį su kišenėle apačioje. Prijuostėlių geriau turėti keletą, nes po kiekvieno maitinimo jas reikės skalbti. Labai patogūs seilinukai su lenktu apatiniu krašteliu, nes jie apsaugo nuo skysto maisto nutekėjimo ant mažylio drabužių. Šie seilinukai yra gaminami iš specialaus lankstaus ir minkšto plastiko. Jie geri tuo, kad jų nereikia skalbti - jie lengvai plaunasi ir greitai džiūsta. Mažyliui visiškai pakanka turėti vieną tokį seilinuką.
Sprendimas apie tai, kad mažylis mokysis valgyti savarankiškai, turėtų būti aptartas su visais šeimos nariais. Kad nesigautų taip, kad mama moko mažylį naudotis šaukštu, o močiutė ar kiti giminaičiai maitina patys. Mokyti vaiką valgyti šaukštu reikia kasdien, kad jis nepamirštų jau įgytų įgūdžių. Tačiau, jei mažutis serga, jam dygsta dantukai, jis pavargęs ar tiesiog blogos nuotaikos - nereikia versti jo savarankiškai valgyti.
Tėvai būtinai turi parodyti, kaip jie valgo patys. Norėdami tai padaryti, pabandykite organizuoti bendrą valgymą. Pirmiems bandymams savarankiškai naudotis šaukštu geriausiai košės ir tyrės - tai tirštas maistas ir mažyliui lengviau jį įsidėti į burną. Geriau vaikui siūlyti valgyti savarankiškai, kai jis tikrai alkanas. Nereikia iš karto visko, kas yra paruošta pietums, sudėti prieš vaiką ant stalo. Nes jis pasirinks, kas jam labiau patinka, o kito atsisakys.
Kad mažylis suprastų, kaip valgyti šaukštu, mamai reikia įdėti "įrankį" į jo rankytę ir parodyti, kaip tinkamai juo naudotis. Mama ima vaiko ranką į savąją, pakabina maisto iš lėkštės ir padeda jam įsidėti šaukštą su maistu į burną. Kai ši procedūra pakartojama keletą kartų, mažylis supras, kaip naudotis šaukštu. Pradžioje jis laikys šaukštą kumštyje, nes dar menkai išsivysčiusi smulkioji motorika ir judesių koordinacija. Pagrindinis tikslas šiame etape - įsidėti maistą į burną. Jei vaikas noriai pradėjo valgyti pats, tačiau greitai pavargo, mama turi jį pamaitinti. Geriau tai daryti lygiagrečiai - antru šaukštu. Jei mažylis pats nesugeba pasemti maisto šaukštu, galite pasiūlyti jam šaukštą su jau pasemtu maistu.
Mokyti vaiką naudotis puodeliu galima pradėti nuo 6-8 mėnesių. Daugelis tėvų, pereinant vaikui nuo krūties ar buteliuko prie puodelio, naudoja kaip tarpinę grandį gertuvę. Juk išmokti gerti iš gertuvės vaikui yra daug lengviau, nei iš puodelio. Gertuvė - tai plastikinis puodelis, kuris uždengiamas specialiu dangteliu su snapeliu, skystis iš šio snapelio patenka tiesiai į mažylio burną. Pirmiausia, mama turi parodyti savo mažyliui, kaip reikia naudotis puodeliu. Tam ji turi pati atsigerti iš puodelio, kad vaikas matytų. Tada švelniai prispauskite puodelį prie vaiko lūpų, šiek tiek pakreipkite ir leiskite jam nuryti 1-2 gurkšnius jo mėgstamo gėrimo. Iš pradžių būtina prilaikyti puodelį ir kontroliuoti vaiko veiksmus, apsaugant jį.
Kaip išmokyti vaiką valgyti šaukštu? Sprendimas apie tai, kad mažylis mokysis valgyti savarankiškai, turėtų būti aptartas su visais šeimos nariais. Kad nesigautų taip, kad mama moko mažylį naudotis šaukštu, o močiutė ar kiti giminaičiai maitina patys. Mokyti vaiką valgyti šaukštu reikia kasdien, kad jis nepamirštų jau įgytų įgūdžių. Tačiau, jei mažutis serga, jam dygsta dantukai, jis pavargęs ar tiesiog blogos nuotaikos - nereikia versti jo savarankiškai valgyti.
Tėvai būtinai turi parodyti, kaip jie valgo patys. Norėdami tai padaryti, pabandykite organizuoti bendrą valgymą. Pirmiems bandymams savarankiškai naudotis šaukštu geriausiai košės ir tyrės - tai tirštas maistas ir mažyliui lengviau jį įsidėti į burną. Geriau vaikui siūlyti valgyti savarankiškai, kai jis tikrai alkanas. Nereikia iš karto visko, kas yra paruošta pietums, sudėti prieš vaiką ant stalo. Nes jis pasirinks, kas jam labiau patinka, o kito atsisakys.
Neskubėkite mažylio pratinti prie savarankiško valgymo, kai tik jis pradeda sėdėti ant kėdutės. Kiekvienas mažylis vystosi individualiai ir vienus ar kitus įgūdžius įgyja skirtingu laiku. Pradėti šiuos mokslus reikia tuomet, kai kūdikis tvirtai sėdi maitinimo kėdutėje. Įpratusiam prie savo valgymo vietos vaikui galite pasiūlyti šaukštą. Tačiau neverta tikėtis, kad kūdikis iš karto sugebės iš lėkštės paimti gabalėlį maisto ir šaukštą nukreipti į burnytę.
Būkite pasiruošę, kad visą šį laiką kūdikis nesielgs labai pavyzdingai. Pavyzdžiui, jis gali įkišti ranką į lėkštę, delnais suspausti šaukšto turinį arba valgymą paversti žaidimu. Nors ir mažai maisto pateks į bandančio savarankiškai valgyti mažylio burną, o didžioji jo dalis bus išdrabstyta ant stalo, grindų ir drabužėlių, išterliotos rankytės ir veidukas, nedrauskite vaikui valgyti pačiam. Kuo daugiau savarankiškumo suteiksite savo vaikui, tuo lengviau jis išmoks valgyti pats.
Kad vaikas greičiau išmoktų valgyti savarankiškai, mama gali (jam bevalgant) suvaidinti mažą spektakliuką - ima šaukštą ir rodo, kaip su juo reikia elgtis, kaip dėti maistą į burną. Tuomet vaikas stengsis atkartoti mamos judesius. Visa tai galima daryti ir su kitais įrankiais.
Jei mažylis supykęs numetė šaukštą ar išsiterliojo - jokiu būdu nedrausminkite jo ir nebarkite - tik taip leisite jam tobulėti.
Niekada nepalikite valgančių kūdikių vienų, nes yra paspringimo pavojus.
Jei kūdikis nesidomi maistu, per prievartą jo nemaitinkite.
Maždaug 6 - 8 mėn. kūdikiai ima aktyviai atkartoti suaugusiųjų elgesį ir efektyviai mokosi stebėdami aplinką. Kūdikiui matant valgykite lėtai ir išraiškingai. Pakabinkite šaukštu maisto, jį po truputį veskite link savo burnos, plačiai išsižiokite, labai aiškiai kramtykite ir rykite.
Duokite kūdikiui šaukštelį. Išbandykite skirtingus šaukštelius ir atraskite jūsų kūdikiui patogiausią dydį bei formą. Pakabinkite šaukšteliu maisto. Primaitinimo pradžioje pakabinkite šaukšteliu maisto ir paduokite vaikui pilną šaukštą. Jeigu vaikas valgo greitai, yra nekantrus galite iškart naudoti 2-3 šaukštelius, t.y. Duokite lipnesnio, tirštesnio maisto.
Pozityviai nusiteikite.
Matydami, kaip vaikas stengiasi, nepamirškite pagirti jo, pasidžiaugti, kad jam puikiai sekasi. Nekritikuokite vaiko. Vietoj: „Tu per mažas, tau neišeis“ sakykite: „Šaunuolis, kad stengiesi. Tačiau darai ne visai teisingai. Pamėgink taip…“.
Vaikams patinka pasikartojimas (ritualas), žinodami, kas bus, jie jaučiasi saugūs. Todėl nuo mažų dienų susikurkite valgymo ritualą - perspėkite vaiką, kad tuoj eisite valgyti, patieskite staltiesę. Net jei mažuliukas dar nekalba, pavalgiusi visada pasakykite „ačiū“.
Kai mažylis paūgės, leiskite jam padėti - lai vaikas serviruoja stalą, nuplauna nuskustą bulvę.
„Ai, maniškis dar per mažas“, „Svetainėje naujas kilimas“, „Kai pats valgo, atšąla košė“ - kokių tik pasiteisinimų nebūna. Kai kurios paslaugios mamytės viską daro už savo vaikus ir savo per didele meile dažnai atitolina raidą. Vaikai unikalūs, jų temperamentai skiriasi, tačiau, jei matote du dvimečius, iš kurių vienas virtuoziškai valdo šaukštą, o kitas ir puodelio nenulaiko, priežasčių reikia ieškoti savyje, o ne vaikų gabumuose.
Norėdami pamaitinti metukų Ugnę, tėvai įjungia „Teletabių“ vaizdajuostę ir suakmenėjusiai prieš televizoriaus ekraną mergaitei sukemša košę. Arba: kol susidomėjęs varto margaspalvę knygą, pusantrų Matas valgo pietus. Kai mama atima knygą, jis paleidžia dūdas. Patartina kuo greičiau atsisakyti tokių „cirkų“ valgant. Tėvai - ne klounai, o valgymas - ne žaidimas. Valgymas vaikui turi asocijuotis su alkiu, o ne su linksmybėmis. Jis turi mąstyti: „Mano pilvelis gurgia, metas valgyti“, o ne „Tėvelis stovi ant galvos, tikriausiai man laikas valgyti“. Jei savarankiškai valgantis pypliukas pradeda žaisti su maistu, perspėkite, kad atimsite košę. Jei neklauso - pakartokite įspėjimą. Jei toliau mažylis žaidžia, paimkite košę. Kai vaikas valgo, kuo mažiau blaškykite jo dėmesį - išjunkite televizorių, padėkite tolėliau žaislus.
Siūlome atlikti mažą eksperimentą: atsigulkite ant sofos ir pabandykite gulėdami išgerti puodelį kavos. Na, kaip? Nelabai, ar ne? Todėl turbūt nereikia įrodinėti, kad ir kūdikiai valgydami turi patogiai jaustis. Nuo 4-5 mėnesių galima maitinti kėdutėje, kurių nugarėlė pakelta apie 45 laipsnius. Kai vaikeliui sueina devyni mėnesiai, jis gali valgyti kėdutėje su 90 laipsnių nugarėle. Vaikas turi jaustis saugiai - būtina atrama kojytėm, valgantysis turi patogiai remtis nugara. Specialios maitinimo kėdutės (ir ne dėl grožio) turi dirželius - prisekite jais kūdikį. Dar viena svarbi taisyklė - valgydamas vaikas turi matyti mamą prieš save. Kai tėvai pasisodina vaiką ant kelių nugara į save ir duoda valgyti, šis gali nesuvokti - iš kur čia dabar prieš jį atsiranda šaukštas?
Parduotuvėse galima rasti vaikiškų šakučių ir šaukštelių su išlenktais koteliais, esą jie pritaikyti mažylių rankytėms. Jie nebūtini, drąsiai galima vaikus iš karto pratinti prie normalaus „sudėjimo“ šaukštų. Svarbiausia, kad įrankiai būtų iš kokybiškų medžiagų, lengvi. Specialūs įrankiai labiau tinka vaikams su raidos sutrikimais, sergantiems cerebriniu paralyžiumi. Mažyliams patinka vaikiškos lėkštutės su smagiais paveikslėliais, bet jei sūnus pamėgdžiodamas mamą ar tėtį, nori pietauti iš porcelianinio servizo - neignoruokite vaiko noro. Kita vertus, mažųjų indai būna su mažomis gudrybėmis - kai kurios lėkštės prilimpa prie stalo arba turi dvigubą dugną, į kurį pripylus karšto vandens, košė ilgai neatšąla. Nepamirškite ir kitos svarbios valgymo „amunicijos“ - seilinukų. Patogiausi su rankovėmis arba su klijuotės pamušalu, kuriuos lengva nuvalyti.
Mažos gudrybės: - Vaikai mėgsta jaustis svarbiais, todėl leiskite jiems patiems nuspręsti, ko įtarkuoti į avižų košę - obuolio ar kriaušės;- Į lėkštę dėkite nedaug maisto ir kai vaikas suvalgys - pakartokite.
Ar vaikas pavalgo? Nors gali susidaryti įspūdis, kad vaikas daugiau žaidžia su maistu, o ne jo gauna, tačiau taip nėra. Reikia laikytis vos kelių taisyklių. Būtina pasiruošti du indelius maistui - vieną vaikui, kitą - sau. Svarbu, kad vaiko inde turi būti nedaug maisto, o jūsų tiek, kiek vaikas valgo įprastai. Nesibaiminkite, kad iš pradžių vaikas kapstysis tame maiste, žais su juo. Leiskite jam elgtis taip, kaip jis nori. Kol vaikas krapštosi, atsargiai dėkite šaukštelį maisto jam į burnytę. Būtent taip bus išpildyti du svarbūs uždaviniai: 1. vaikas bus pavalgęs ir 2. bus lavinami jo valgymo įpročiai bei kultūra.
Tokiu būdu vaiką maitinkite iki tol, kol išmoks suvalgyti visą porciją pats. Vėliau matysite, kaip vaiko valgymo įgūdžiai vis gražėja, savarankiškėja ir kultūringėja. Svarbu: jei neleisite vaikui to daryti pačiam, ateityje jis gali priprasti, kad jį visada maitinate tik jūs, dings jo noras mokytis valgyti pačiam.
Ateina laikas, kai vaikas pradeda norėti valgyti pats. Tuomet tėvams neretai kyla klausimas, kaip elgtis - leisti bandyti valgyti pačiam, ar maitinti. Viskas prasideda nuo 8-12 mėnesio. Laikas bėga greitai. Net nepastebėsite, kaip (maždaug) nuo 8-12 mėnesio vaikas pradeda norėti bandyti valgyti savarankiškai. Pradžioje gali imti maistą pirštais, vėliau - paimti kokį nors įrankį. Nebijokite netvarkos, nes šis vaiko įprotis lavins smulkiąją motoriką, ateities valgymo įpročius bei pasitikėjimą savimi.
Gerai kramtantiems kūdikiams reikia pasiūlyti ir tokių produktų, kuriuos galima patiems graužti laikant rankoje, pvz., duonos, obuolio, virtos morkos. Taip pat svarbu, kad maistas būtų toks, kurį būtų galima lengvai pasiimti pirštais ir įsidėti į burną, pvz., sūrio, virtos mėsos. Labai svarbu skatinti šio amžiaus kūdikių savarankiškumą, tada jie greičiau išmoks pavalgyti pats (be kitų pagalbos).
Kai kūdikis, padedamas mamos, išbandė pirmuosius košių ir tyrelių patiekalus, sugeba rankoje nulaikyti šaukštą ir jau rodo norą imti su juo maistą iš lėkštės pats, galite drąsiai pradėti jį mokyti valgyti savarankiškai. Vienas pirmųjų įrankių, kurį mažylis pradeda naudoti "pagal paskirtį", yra šaukštas.
Kokio amžiaus vaikas išmoks valgyti savarankiškai, pirmiausia priklauso nuo tėvų. Kuo labiau jie globoja mažylį, tuo lėčiau jis įsisavina naujus įgūdžius. Mokant vaiką savarankiško naudojimosi šaukštu įgūdžių tėvams reikia būti kantriems. Maitinimas užtruks ilgiau nei įprastai, o mokymosi procesas užtruks ne vieną dieną. Turime pasiruošti tam, kad valgio metu mažylis išteps ne tik save, bet ir viską aplink. Po kiekvieno valgymo reiks valyti stalą, grindis, maistu išteptas vaiko rankas ir veidą.
Kūdikiui ūgtelėjus, apie 6 mėnesį ateina laikas susipažinti su jo didenybe šaukštu ir išmokti valgyti tirštesnį maistą. Geriausia pirmai pažinčiai tinka ne įprastas suaugusiųjų šaukštas, o lengvas, plastmasinis, neaštriais galais šaukštelis. Aišku, duoti mažyliui pačiam kabinti košę dar ankstoka, todėl tai daro mama arba tėtis. Nenustebkite, kad kūdikiai iš pradžių į šaukštą košės žiūrės kaip į neatpažintą skraidantį objektą - jie dar nemoka tvarkingai pasiimti lūpomis maisto nuo šaukšto. Kantrybės! Laikui bėgant (nepraeis ir mėnuo) jie pripras ir išsižios vos pamatę artėjantį šaukščiuką. Klysta tėvai, kai norėdami kuo greičiau sumaitinti košę, kyšteli kūdikiui šaukštą ir nubraukia juo per vaiko dantukus ar viršutinę lūpytę. Taip mes ne greitinam, o stabdom vaiko valgymo raidą.
Kai košės jau išragautos ir mažylis pripranta prie tiršto maisto, nuo 8 - 9 mėnesių kūdikiams galima duoti pagraužti kietesnio maisto. Tinka lengvai burnoje tirpstantys sausainiai, kukurūzai. Rinkdamiesi juos, atkreipkite dėmesį į sudėtį - kad būtų ne per saldūs ir neprifarširuoti įvairių konservantų. Laikotarpis nuo 9 mėnesių iki metukų yra ypatingai svarbus, nes tada kūdikis išmoksta kramtyti. Tačiau būkite atsargūs, nes kūdikiai labai lengvai gali užspringti. Šiuo laiku netinka duoti kūdikiui duonos, minkšto batono, pavojinga ir sriuba. Jeigu ji nepertrinta ir skystoje sriuboje plaukioja kieti bulvės, morkos gabaliukai, kūdikių liežuvio raumenys dar nėra įgudę, ir, neatskyrę, kur skysta, o kur kieta vaikučiai gali užspringti.
Sulaukę aštuonių mėnesių pats metas pasimokyti savarankiškai gerti iš puoduko. Tam labiausiai tinka lengvi nedūžtantys puodeliai su dviem rankenėlėm, į kurias mažieji gali įsitverti abiem rankom. Gydytojai nerekomenduoja puodelių su snapeliais, iš kurių neišsipila skystis. Kodėl? Ogi gerdami iš tokio puoduko vaikai čiulpia snapelį (panašiai kaip buteliukas su žinduku) ir nesimoko gerti. Kartais vaikai gali bijoti gerti iš puoduko, nes prisidėję jį prie lūpyčių, užsidengia sau akiratį. Kad taip nebūtų, kai kurių puodelių kraštas būna išpjautas. Vaikas geria ir viską mato, puodelis neužstoja matymo. Sulaukę metukų - pusantrų vaikai jau moka savarankiškai gerti iš puodelio.
Kai jūsiškiui stukteli dešimt mėnesių, pats laikas duoti šaukštelį į rankas ir pasakyti: „Tu jau pakankamai didelis. Tikriausiai nori valgyti pats? Pabandyk“. Sunkiausia vaikams pakabinti maistą iš lėkštės, o ir kelias nuo stalo į burną kartais gerokai prailgsta, todėl pagelbėkite mažiesiems. Nenustebkite, jei smalsutis įkiš pirštą į košę - vaikas tyrinėja pasaulį, todėl nori pačiupinėti, ką gi čia jam mama išvirė.
Mokantis savarankiško valgymo, svarbu: - Iš anksto planuokite pietums ar vakarienei daugiau laiko;- Aprenkite taip, kad nebūtų gaila rūbelių;- Nebijokite, kad vaikas išsiterlios koše nuo galvos iki kojų;-Būkite kantrūs - niekas negimė mokėdamas. Jeigu laikysitės šių patarimų, neskubinsite vaiko, dvimetis gana šauniai valgys ir gers savarankiškai. 1,5 - 2 metukų vaikai yra tikri beždžioniukai, jie mėgdžioja žmones, kurie sėdi su jais prie stalo. Todėl šiuo metu leiskite vaikams valgyti su šakute, galite duoti ir neaštrų peilį. Be abejo, daug kas priklauso nuo šeimos tradicijų - jei tėtis namuose kotletus valgo su šaukštu, kažin ar vaikas norės „cackintis“ su šakute ir peiliu. Bet jei turite kantrybės, pabandyti visada verta.
Matydami, kaip vaikas stengiasi, nepamirškite pagirti jo, pasidžiaugti, kad jam puikiai sekasi. Nekritikuokite vaiko. Vietoj: „Tu per mažas, tau neišeis“ sakykite: „Šaunuolis, kad stengiesi. Tačiau darai ne visai teisingai. Pamėgink taip…“.
Vaikams patinka pasikartojimas (ritualas), žinodami, kas bus, jie jaučiasi saugūs. Todėl nuo mažų dienų susikurkite valgymo ritualą - perspėkite vaiką, kad tuoj eisite valgyti, patieskite staltiesę. Net jei mažuliukas dar nekalba, pavalgiusi visada pasakykite „ačiū“.
Kai mažylis paūgės, leiskite jam padėti - lai vaikas serviruoja stalą, nuplauna nuskustą bulvę.
„Ai, maniškis dar per mažas“, „Svetainėje naujas kilimas“, „Kai pats valgo, atšąla košė“ - kokių tik pasiteisinimų nebūna. Kai kurios paslaugios mamytės viską daro už savo vaikus ir savo per didele meile dažnai atitolina raidą. Vaikai unikalūs, jų temperamentai skiriasi, tačiau, jei matote du dvimečius, iš kurių vienas virtuoziškai valdo šaukštą, o kitas ir puodelio nenulaiko, priežasčių reikia ieškoti savyje, o ne vaikų gabumuose.
Norėdami pamaitinti metukų Ugnę, tėvai įjungia „Teletabių“ vaizdajuostę ir suakmenėjusiai prieš televizoriaus ekraną mergaitei sukemša košę. Arba: kol susidomėjęs varto margaspalvę knygą, pusantrų Matas valgo pietus. Kai mama atima knygą, jis paleidžia dūdas. Patartina kuo greičiau atsisakyti tokių „cirkų“ valgant. Tėvai - ne klounai, o valgymas - ne žaidimas. Valgymas vaikui turi asocijuotis su alkiu, o ne su linksmybėmis. Jis turi mąstyti: „Mano pilvelis gurgia, metas valgyti“, o ne „Tėvelis stovi ant galvos, tikriausiai man laikas valgyti“. Jei savarankiškai valgantis pypliukas pradeda žaisti su maistu, perspėkite, kad atimsite košę. Jei neklauso - pakartokite įspėjimą. Jei toliau mažylis žaidžia, paimkite košę. Kai vaikas valgo, kuo mažiau blaškykite jo dėmesį - išjunkite televizorių, padėkite tolėliau žaislus.
Siūlome atlikti mažą eksperimentą: atsigulkite ant sofos ir pabandykite gulėdami išgerti puodelį kavos. Na, kaip? Nelabai, ar ne? Todėl turbūt nereikia įrodinėti, kad ir kūdikiai valgydami turi patogiai jaustis. Nuo 4-5 mėnesių galima maitinti kėdutėje, kurių nugarėlė pakelta apie 45 laipsnius. Kai vaikeliui sueina devyni mėnesiai, jis gali valgyti kėdutėje su 90 laipsnių nugarėle. Vaikas turi jaustis saugiai - būtina atrama kojytėm, valgantysis turi patogiai remtis nugara. Specialios maitinimo kėdutės (ir ne dėl grožio) turi dirželius - prisekite jais kūdikį. Dar viena svarbi taisyklė - valgydamas vaikas turi matyti mamą prieš save. Kai tėvai pasisodina vaiką ant kelių nugara į save ir duoda valgyti, šis gali nesuvokti - iš kur čia dabar prieš jį atsiranda šaukštas?
