1 tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama vaikystėje.
Diabetas - tai lėtinė liga, kai organizmas praranda gebėjimą tinkamai reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozė yra mūsų kūno „kuras“ - energijos šaltinis, būtinas ląstelėms veikti. Kai viskas veikia normaliai, insulinas - hormonas, kurį gamina kasa - padeda gliukozei patekti į ląsteles. Dėl to pamažu pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, nervų sistema, inkstai ir akys. Cukraligė - auganti sveikatos problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, su diabetu gyvena daugiau nei 537 milijonai žmonių, o iki 2045 m. šis skaičius gali išaugti iki 783 milijonų. Lietuvoje situacija taip pat rimta. Pagal dia-iq.lt duomenis, vienas iš vienuolikos suaugusiųjų serga cukriniu diabetu. Kasmet lapkričio 14 dieną minima Pasaulinė diabeto diena. Jos tikslas - atkreipti dėmesį į šios ligos prevenciją, ankstyvą diagnozę ir sveikatos švietimą.
Cukrinis diabetas (CD) arba cukraligė - liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Skiriami I ir II cukrinio diabeto tipai. Pirminis CD yra nuo insulino priklausomas, kuomet yra absoliuti insulino stoka. Tokiam susirgimui įtaką daro paveldimumas, todėl dažniausiai susergama vaikystėje arba jaunystėje. Antrinis CD yra nuo insulino nepriklausomas, kuomet yra sutrikęs insulino išsiskyrimas ir susilpnėjęs insulino poveikis. Šio tipo CD daugiausiai serga nutukę, vyresni nei 40 m. Tam, kad būtų išvengta įvairių komplikacijų, svarbu kuo anksčiau atpažinti šios ligos sukeliamus simptomus. Šios ligos simptomai išryškėja palaipsniui. Pirmiausia pasireiškia troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, mažėja svoris, nors apetitas išlieka nepakitęs. Jeigu pirminis CD nėra gydomas, jis progresuoja. Iš pradžių ši liga gali būti nepastebima, nes nesukelia jokių simptomų. Todėl iki, tol kol gliukozės kiekis kraujyje nepadidėja dar labiau, žmonės net nežino, kad serga. Ligai pažengus, pasireiškia panašūs simptomai kaip ir pirminio CD atveju. Nepriklausomai nuo cukraligės tipo, jos gydymas yra būtinas. Todėl pastebėjus prieš tai išvardintus simptomus, turėtų būti kuo skubiau kreipiamasi į specialistus ir atliekami gliukozės tyrimai.
Diabetas skirstomas į keturis tipus: 1 tipo diabetas, 2 tipo diabetas, gestacinis diabetas ir kitos specifinės diabeto formos.
- 1 tipo diabetas - autoimuninis kasos beta ląstelių sunaikinimas, sukeliantis absoliutų insulino trūkumą. Dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 25 metų asmenims, progresuoja greitai. Tai autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai sunaikina kasos ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to organizmas visai negali jo gaminti. Tai dažniausia diabeto forma, sudaranti apie 90-95 % visų atvejų.
- 2 tipo diabetas - sudaro apie 90 - 95 % visų diabeto atvejų. Jam būdinga insulino rezistencija ir laipsniškas beta ląstelių funkcijos silpnėjimas. Dažniausiai siejamas su nutukimu ir vystosi palaipsniui. Šiuo atveju kasa vis dar gamina insuliną, bet ląstelės į jį nereaguoja - tai vadinama insulino atsparumu.
- Gestacinis diabetas - atsiranda nėštumo metu dėl hormonų sukeltos insulino rezistencijos. Tai nėštumo metu pasireiškiantis laikinas cukraus kiekio padidėjimas kraujyje. Nors dažniausiai jis išnyksta po gimdymo, moterims išlieka padidėjusi rizika ateityje susirgti 2 tipo diabetu.
- Kitos specifinės formos - monogeniniai diabetai, LADA (latentinio autoimuninio diabeto forma), pankreatogeninis diabetas.
Pagrindiniai simptomai: gausus šlapinimasis, troškulys, padidėjęs alkis, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis, regėjimo sutrikimai, lėtas žaizdų gijimas.
Rizikos veiksniai: vyresnis nei 35 metų amžius, genetinis polinkis, nutukimas (ypač pilvo srityje), fizinis pasyvumas, nesubalansuota mityba, PCOS ir kitos sveikatos būklės.
Komplikacijos: ūminės - diabetinė ketoacidozė, hipoglikemija; lėtinės - širdies ir kraujagyslių ligos, diabetinė retinopatija, nefropatija, neuropatija.
Diabeto Įtaka Emocinei Būklei
Ankstesni tyrimai nustatė, kad sergantiesiems 2 tipo diabetu labiau būdingas pyktis nei nesergantiems. Diabetas yra susijęs su sustiprėjusiais psichologiniais simptomais. Tai, kad depresijos simptomai dažni sergantiesiems cukriniu diabetu, įrodyta tyrimais. Atlikus apklausą JAV, iš 14 žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu daugelis išreiškė tvirtą nusivylimą ir pyktį. Panašūs rezultatai buvo gauti atviro interviu metu su 22 sergančiaisiais diabetu Korėjoje. Pastebėta, kad gydymo insulinu pradžia dažnai susijusi su neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip pyktis ir baimė. Taip pat pastebėta, kad CD sergantys asmenys, gydomi psichikos sveikatos centruose, yra daug piktesni nei asmenys, kurie gydomi psichikos sveikatos centruose, bet neserga CD. Be to, priklausomybė tarp pykčio ir diabeto didesnė nei tarp pykčio ir amžiaus, lyties ar psichinės sveikatos diagnozės.
Galimos priežastys
Irzlumas ir pyktis yra natūralios emocijos, kurias patiria visi žmonės, įskaitant ir vaikus. Tačiau vaikams, sergantiems diabetu, šios emocijos gali pasireikšti dažniau ir intensyviau. Šiame straipsnyje aptarsime irzlumo ir pykčio priežastis vaikams, sergantiems diabetu, bei pateiksime veiksmingas valdymo strategijas.
Fiziologiniai pokyčiai
Diabetas sukelia nuolatinius gliukozės kiekio svyravimus kraujyje, kurie gali tiesiogiai paveikti smegenų veiklą ir emocinę būklę. Aukštas arba žemas cukraus kiekis gali sukelti irzlumą, nervingumą ir net pyktį.
Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Pyktis yra natūralus atsakas į pavojų. Jis skatina kovoti ir pulti grėsmingomis aplinkybėmis. Taigi tam tikras pykčio kiekis būtinas, kad išgyventume. Pastebėta, kad vieni žmonės supyksta greičiau ir stipriau nei kiti. Paprastai nuolat susierzinę ir dirglūs žmonės gyvena atsiriboję, paniurę ar serga sunkiomis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, širdies ligos, opaligė, vėžys ir pan. Manoma, kad pykčio stiprumui turi įtaką fiziologinės ir genetinės priežasties. Pavyzdžiui, kai kurie kūdikiai nuo pat gimimo yra irzlesni, greičiau verkia. Be abejo, įtakos turi ir socialiniai ir kultūriniai veiksniai, šeima (šeimose, kuriose daug agresijos, pykčio, dažnai nepilnose, vaikai užauga piktesni). Tyrimai rodo, kad nuolatinis pyktis gali paskatinti ligų išsivystymą, gali privesti prie savižudybės.
Gydymo režimas
Diabeto gydymas reikalauja nuolatinės priežiūros, įskaitant insulino injekcijas, gliukozės kiekio matavimą ir griežtą dietą. Šis režimas gali būti varginantis ir sukelti frustraciją, ypač vaikams, kurie jaučia, kad jų laisvė yra apribota.
Apribojimai ir ribojimai
Vaikai, sergantys diabetu, dažnai susiduria su apribojimais, susijusiais su maistu ir fizine veikla. Jie gali jaustis atskirti nuo bendraamžių, kurie gali valgyti saldumynus ar užsiimti spontaniškomis veiklomis be apribojimų.
Baimė ir nerimas
Diabetas gali sukelti baimę dėl komplikacijų, tokių kaip regėjimo problemos, inkstų ligos ar nervų pažeidimai. Šis nerimas gali prisidėti prie irzlumo ir pykčio.
Psichologinis stresas
Gyvenimas su lėtinė liga, tokia kaip diabetas, gali sukelti didelį psichologinį stresą tiek vaikui, tiek jo šeimai.
Santykiai su artimaisiais
Irzlumas gali sugadinti santykius su tėvais, broliais, seserimis ir draugais. Vaikai gali tapti atsiriboję, priešiški ir linkę į konfliktus.
Mokymosi rezultatai
Emociniai sunkumai gali paveikti mokymosi rezultatus. Irzlūs ir pikti vaikai gali turėti sunkumų susikaupti, atlikti užduotis ir bendradarbiauti su kitais.
Fizinė sveikata
Ilgalaikis stresas ir pyktis gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti riziką susirgti įvairiomis ligomis. Mokslininkai teigia, kad konfliktų su vyrais metu pyktį užgniaužiančios moterys dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir vėžio nei tos, kurios savo pyktį išlieja. Ir nors apskritai širdies ligų rizika didesnė vyrams, tačiau nepalanki aplinka šeimoje ligomis šią riziką ilgainiui suvienodina. Nepripažintas pyktis gali būti daugelio psichosomatinių ligų veiksnys, kadangi jis sunaudoja daug energijos ir sukelia didžiulį stresą. Nesveikas stresas pagimdo įvairiausius fizinius skausmus.
Psichikos sveikata
Nuolatinis irzlumas ir pyktis gali padidinti riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimais ir kitomis psichikos ligomis.
Diabetas nėra tik aukštas cukraus kiekis. Uždegimas yra tylus diabeto palydovas. Kai organizmas per ilgai reaguoja į aukštą gliukozės kiekį, imuninė sistema nuolat išskiria uždegimo mediatorius. Kai kurie mokslininkai net siūlo, kad CBD galėtų turėti profilaktinį poveikį, t. y. Tyrimai rodo, kad CBD gali veikti kaip neuroprotekcinis junginys - t. y. Be to, CBD gali pagerinti mikrocirkuliaciją - t. y.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autistiški asmenys turi keturis kartus didesnę tikimybę susirgti nuotaikos bei nerimo sutrikimais nei neurotipinės raidos žmonės. Depresija diagnozuojama net 10-20 proc. autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, o nerimo sutrikimų paplitimas šioje grupėje siekia net 84 proc.
Valdymo strategijos
Svarbu rasti būdų, kaip padėti vaikams, sergantiems diabetu, valdyti irzlumą ir pyktį. Štai keletas veiksmingų strategijų:
Sveikos mitybos palaikymas
Užtikrinkite, kad vaikas laikosi sveikos ir subalansuotos dietos. Venkite didelių cukraus kiekio svyravimų kraujyje, kurie gali paveikti emocinę būklę.
Reguliarus fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Skatinkite vaiką užsiimti mėgstama veikla, pavyzdžiui, žaisti lauke, važinėti dviračiu ar plaukioti.
Pakankamas miego kiekis
Miego trūkumas gali padidinti irzlumą. Užtikrinkite, kad vaikas miega pakankamai valandų, atsižvelgiant į jo amžių.
Atsipalaidavimo technikos
Išmokykite vaiką atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar joga. Šios technikos padeda sumažinti stresą ir nuraminti protą. Kai įkvepiame, aktyviname simpatinę nervų sistemą, atsakingą už gynybą. Kai iškvepiame, parasimpatinę, atsakingą už atsipalaidavimą. Todėl labai svarbu yra mokytis įkvėpti ir iškvėpti tolygiai. Leiskite sau atsipalaiduoti, ilsėtis. Kasdien skirkite laiko mažiems džiaugsmams - pasivaikščioti gamtoje, pasiklausyti mėgstamos muzikos, pamedituoti.
Emocijų išraiška
Skatinkite vaiką atvirai išreikšti savo jausmus. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir galėtų pasidalinti savo rūpesčiais su tėvais, globėjais ar psichologu.
Konfliktų sprendimo įgūdžiai
Išmokykite vaiką konstruktyviai spręsti konfliktus. Tai apima gebėjimą ramiai kalbėtis, išklausyti kitą pusę ir ieškoti kompromisų.
Pozityvus mąstymas
Padėkite vaikui ugdyti pozityvų mąstymą. Skatinkite jį sutelkti dėmesį į teigiamus dalykus ir ieškoti sprendimų, o ne koncentruotis į problemas.
Profesionali pagalba
Jei irzlumas ir pyktis yra sunkiai valdomi, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Profesionalas gali padėti vaikui išmokti veiksmingų valdymo strategijų ir spręsti gilesnes emocines problemas.
Tėvų požiūrio į vaiką įtaka
Šia liga susirgusių vaikų tėvams vertėtų pagalvoti apie tarpusavio santykių su vaikais pasekmes, kurios gali atsiliepti ligonio savikontrolės procesui.
Abejinga globa
Rečiausiai pasitaikantis tėvų požiūrio į savo vaiką tipas yra abejingumas. Šiuo atveju artimieji visiškai ignoruoja savo vaiko ligą. Jie arba nežino, arba nesupranta, ką reikia daryti. Jei vaikas yra tokio amžiaus, kai jis dar negali savarankiškai kontroliuoti savo ligos, jis greit tampa neįgalus ir miršta. Gydytojui būna labai sunku paveikti procesą, nes jei pagaliau kreipiamasi pagalbos, tokiam vaikui padėti nebėra galimybės.
Per didelė globa
Visiška priešingybė yra perdėta globa. Šiuo atveju tėvai griežtai kontroliuoja kiekvieną vaiko žingsnį. Neretai motina, kuriai atrodo, jog vaikas susirgo dėl jos kaltės, išeina iš darbo, kad galėtų rūpintis vaiku. Kitų vaikų gimdyti moteris dažniausiai nesiryžta. Tėvai stengiasi sudaryti savo vaikui ypatingas gyvenimo sąlygas. Jie visiškai (ir gana sėkmingai) kontroliuoja sūnaus arba dukros cukrinį diabetą, bet kartu nepalieka galimybės vaiko iniciatyvai, nepaleidžia nė per žingsnį. Pavyzdžiui, neleidžia savo šešiolikmetei dukrai išeiti pasivaikščioti su šunimi, nes bijo, kad jos būklė gali staiga pablogėti, nors merginos, sergančios cukriniu diabetu, ligos eiga yra stabili.
Jei vaiko charakteris ne pats stipriausias, jis paklūsta tėvams ir visiškai atsisako atsakomybės už savo ligos kontrolę. Tarsi cukrinis diabetas būtų tėvų problema, o pats pacientas čia niekuo dėtas. Vaikas nesugeba atlikti paprasčiausių veiksmų, kurie reikalingi normaliai savijautai palaikyti. Vienoje šeimoje paauglė visiškai priklausė nuo motinos globos, todėl, ištikus hipoglikemijai, mokytojams net pamokų metu tekdavo vežti mergaitę namo. Nors daug paprasčiau būtų, jei jie supažindintų dukrą su būtinosiomis taisyklėmis ir duotų neštis į mokyklą greitųjų angliavandenių, kad reikalui esant šie galėtų pakelti cukraus kiekį kraujyje.
Beje, su hipoglikemijos problemomis susiduria tėvai, kurių vaikai lanko mokyklą. Jas galima išspręsti, įspėjus mokytoją ir vaiko draugus apie galimus hipoglikemijos simptomus. Dažnai tėvai nenori, kad vaikas neštųsi į mokyklą saldainių, bijodami, kad jis ims smaguriauti ne hipoglikemijos atveju, o šiaip sau, ir dėl to šoktelės gliukozės koncentracija kraujyje. Praktika rodo, kad vaikai, turintys saldumymų cukraus kiekiui padidinti, retai valgo juos šiaip sau. Kuo labiau tėvai pasitiki vaiku, tuo jis tampa atsakingesnis. Vienas aštuonmetis pacientas mamai pasakė: „Juk namuose aš nevalgau saldumynų, nors žinau, kur tu juos laikai“. Po to mama nebeslėpdavo jų. Vadinasi, kartais reikia tiesiog garsiai išsakyti savo būgštavimus, aptarti juos su vaiku. Vaikais reikia pasitikėti.
Kol jūs sekiojate vaikui iš paskos, nuolat sugalvojate vis naujų draudimų, nieko gero, išskyrus jo susierzinimą, nepasieksite. Nė vienam vaikui nesinori, kad jį vadintų lepūnėle arba mamyčiuku.
Jei jūsų vaikui būdingas stiprus charakteris, anksčiau ar vėliau, tikėtina, kad paauglystėje, jis atsikratys įkyrios globos. Šis lūžis bus labai skausmingas tiek tėvams, tiek vaikui. Gerai, jei ši situacija netaps ligos paūmėjimo priežastimi. Yra buvę, kad mergina, kurios tėvai vienos niekur neišleisdavo, susipažinusi su vaikinu, pabėgo iš namų. Pati ligos kontroliuoti nesugebėjo, todėl ją ištiko sunki ketoacidozė.
Dažnai tėvai, linkėdami vaikui gero, primeta vaikui tam tikrą gyvenimo būdą, tvirtindami geriau žinantys, ką jiems daryti ir kas jiems geriau. O pats vaikas nesupranta, kodėl jam reikia vykdyti viską, ką liepia tėvai. Kai tokie pacientai užauga, su jais būna labai sunku bendrauti. Ilgus metus kentę tėvų prievartą, jie nemėgsta kontroliuoti savo ligos ir prisipažįsta, kad geriau gyvens tik penketą metų, bet nieko nedarys. Tikriausiai jūs nenorėtumėte, kad susiklostytų tokia situacija. Vadinasi, jūsų vaikas turi žinoti, kodėl jam reikia vykdyti gydytojų rekomendacijas.
Kartais tėvai puola ir į kitą kraštutinumą. Nusprendę dalį atsakomybės perkelti ant vaiko pečių, jie pradeda visaip skatinti jų „pasiekimus“. O nesėkmės atveju jį nubaudžia. Susileidai insulino - puiku, suvalgyk saldainį. Padidėjo cukraus koncentracija - stok į kampą.
Kontroliuojama cukrinio diabeto eiga pati savaime žmogui nėra didelė vertybė. Cukrinio diabeto kontrolė vertinga tuo, kad leidžia pacientui gyventi normalų, įprastą gyvenimą. Gera sveikata padeda žmogui siekti užsibrėžtų gyvenimo tikslų. Tačiau vien sveikatos išsaugojimas negali būti gyvenimo tikslas ir prasmė.
Jei tėvai nuolat tvirtina, kad jiems svarbiausias vaiko pasiekimas yra būtent normalus gliukozės koncentracijos kraujyje lygis, mažas žmogutis pradeda tuo naudotis. Šiuo atveju liga vaikui tampa priemone, kurios dėka jis pasiekia, kad būtų patenkinti jo įnoriai. „Nenupirkote dviračio - tegul mane ištinka ketoacidozė!“
Geriausia, kai tėvai ir vaikai bendradarbiauja ir palaiko partneriškus santykius, kitaip tariant, konstruktyvaus bendradarbiavimo santykius. Tokių santykių devizas: „Ne gailėtis, o padėti!“ Šiuo atveju tėvai švelniai nukreipia vaiką, bet neatima iš jo savarankiškumo. „Aš paaiškinsiu, kokiu būdu tai reikia daryti, bet daryti privalai tu pats“.
Dažnai tėvai nori sužinoti, kokio amžiaus vaikas gali pats daryti insulino injekcijas. Mums atrodo, kad kuo anksčiau vaikas pats išmoks kontroliuoti ligą, tuo geriau bus jam pačiam ir jums. Be abejo, jis privalo būti pakankamai suaugęs, o iš pradžių jūs privalote kontroliuoti, ar injekcija atliekama teisingai. Manoma, kad dešimtmetis vaikas jau būna gana savarankiškas, ir jūs galite jam patikėti atlikti šią procedūrą.
Nebijokite pasitikėti savo vaiku. Labai dažnai tėvai taip globoja savo vaiką, kad leidžia jam insuliną net tada, kai jis pats gali tai padaryti. Tokiu būdu cukrinis diabetas nebus tinkamai kontroliuojamas. Bet kuris žmogus turi adaptuotis pasaulyje, kuriame jis gyvena. Vargu ar galima pavadinti diabetą tinkamai kontroliuojamu, jei dvylikos metų vaikas vis dar vedžiojamas už rankos. Tokia situacija gali turėti neigiamų pasekmių tiek tėvams, tiek ir vaikui.
Vaikas, sulaukęs tam tikro amžiaus, norėtų būti savarankiškas ir gauti tiek pat laisvės, kaip ir jo draugai. Jis net gali pabėgti iš namų, norėdamas įrodyti, kad yra suaugęs. Jei jis pats moka kontroliuoti savo ligą ir žino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, nieko baisaus nenutiks. Bet jei iki tol visa atsakomybė už diabetą tekdavo tėvams, pasekmės gali būti tragiškos, nes vaikas nesugebės kontroliuoti savo būklės.
Išmokykite vaiką visko, ką mokate patys. Tėvams gali atrodyti, kad vaikas tebėra mažas ir negali savimi pasirūpinti. Nebijokite, kad jis kartais suklys. Pačioje jo ligos pradžioje jūs irgi dažnai klysdavote. Tyrimai rodo, kad vaiko žinių apie cukrinį diabetą lygis laikui bėgant viršija tėvų žinių lygį. Kitaip tariant, jis pats adekvačiai gali vertinti savo būklę, nes geriausiai žino savo organizmo ypatumus. Vaikui augant protingiausia yra suteikti galimybę būti savarankiškam.
Diabetas nėra visiškai išgydomas. 2 tipo diabetas kai kuriais atvejais gali būti pasiektas remisijos stadijoje, taikant intensyvius gyvenimo būdo pokyčius. Šiuo metu FDA patvirtintų gydomųjų priemonių nėra - tiriami tik eksperimentiniai metodai. Valdymo pagrindas: nuolatinė gliukozės stebėsena, medikamentinis gydymas, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Sergant diabetu nėštumo metu didėja komplikacijų rizika, įskaitant gimdymą cezario pjūviu, intensyviosios terapijos poreikį, negyvą vaisių, naujagimio kvėpavimo pagalbos poreikį ir didelį gimimo svorį.
Cukrinis diabetas neužkrečiamas ir neperduodamas kontaktu.
Stiprus ar lėtinis stresas gali padidinti diabeto riziką. Stresas gali sutrikdyti neuroendokrininius mechanizmus, didinti kortizolio ir uždegiminių žymenų lygį, mažinti jautrumą insulinui ir trikdyti gliukozės apykaitą.
Dauguma alternatyviosios medicinos metodų nėra moksliškai patvirtinti kaip veiksmingi cukrinio diabeto gydymui. Kai kurie augaliniai preparatai gali pagerinti glikemijos rodiklius, tačiau įrodymai riboti.
