Žmogaus kvėpavimo takai panašūs į medį, - trachėja yra kamienas, o toliau atsišakojusios šakos vadinamos bronchais. Šie bronchai yra tuščiaviduriai, iš vidaus padengti plonu sluoksniu skystų gleivių, kurios sulaiko įvairius taršalus, pvz., dulkes, ir juos pašalina. Sveikam žmogui tai vyksta nepastebimai. Susirgus ūmine ar lėtine kvėpavimo takų liga, šios gleivės sutirštėja, jų gausėja, ir jos užkemša mažus bronchus. Pasidaro sunku įkvėpti ir iškvėpti.
Tokiais atvejais gali padėti inhaliacija, t.y. įvairių vaistinių medžiagų įkvėpimas per nosį ar burną, gydymosi ar profilaktikos tikslais. Inhaliacijos dėka susikaupusios gleivės ir sekretas daug greičiau pasišalina. Kosint pasišalina ligos sukėlėjams palanki terpė, ir pacientas pradeda sveikti. Varginantis kosulys sušvelnėja ir kvėpavimas palengvėja.
Šį metodą galima taikyti vos pasireiškus pirmiesiems kvėpavimo takų ligos požymiams, prasidėjus slogai, gerklės uždegimui, bronchitui, tonzilitui. Teigiama, kad tinkamai atliekamos inhaliacijos slopina uždegimus ir ramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę. Naudojant inhaliacijas lengviau pasišalina gleivės, lengviau atsikosėjama, atkemšama nosis.
Inhaliacijos yra veiksmingas būdas gydyti kai kurias kvėpavimo takų ligas. Jos padeda suskystinti gleives, palengvina kosulį ir mažina nosies užgulimą. Inhaliatorius leidžia tiekti vaistus į plaučius ir bronchus, apeinant virškinamąjį traktą. Dėl šio veikimo principo gydymo poveikis pasireiškia greičiau, o vaistų sukeliamų nepageidaujamų reakcijų galima išvengti.
Tačiau norint, kad inhaliacijos būtų kuo naudingesnės, o inhaliatorius tarnautų kuo ilgiau, turite žinoti kaip tinkamai jį naudoti bei prižiūrėti. Viena pagrindinių inhaliacijų tikslų - drėkinti kvėpavimo takų gleivinę, skystinti susikaupusį sekretą (gleives) ir mažinti uždegimą ar spazmus. Tai viena efektyviausių priemonių gydant apatinių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, nes vaistas veikia tiesiogiai ligos židinį, aplenkdamas virškinimo traktą.
Inhaliacijos su paprastu geriamu vandeniu, kuriame yra įvairiausių mineralinių medžiagų, nesukelia mikroelementų koncentracijos disbalanso kvėpavimo takuose. Vienos populiariausių - mineralinio ar jūros vandens inhaliacijos. Saugiausia inhaliacijas atlikti su mineraliniu vandeniu. Naudojant kitas priemones, visuomet būtina pasitarti su gydytoju, nes, pavyzdžiui, vaikams, ypač alergiškiems ar sergantiems bronchine astma, inhaliacijos su eteriniais aliejais netinka.
Apskritai turint bet kokių negalavimų, inhaliacijoms naudotinas priemones, vaistus, inhaliacijų trukmę turėtų nurodyti gydytojas. Šalutinės reakcijos, nors ir retos, bet jų gali pasitaikyti. Anksčiau inhaliacijoms buvo naudojami patys paprasčiausi dubenys, į kuriuos buvo įpilama karšto vandens su žolelių nuovirais. Dažnai inhaliacijoms būdavo naudojami ir garai, kylantys nuo ką tik išvirtų bulvių ar kitų daržovių. Tokie inhaliavimo būdai - nesaugūs ir nerekomenduojami. Geriau įsigyti specialiai šioms procedūroms skirtą prietaisą - inhaliatorių.
Kokį inhaliatorių rinktis vaikui?
Renkantis aparatą, reikėtų gerai apgalvoti, kokiam vaikui jis bus skiriamas. Koks jo amžius ir kokiomis ligomis jis dažniausiai serga. Vaikus gali gąsdinti bet kokie garsai ar grėsmingi prietaisai. Pačiems mažiausiems greičiau apsiprasti su nauju prietaisu padės žaislų pavidalo inhaliatoriai.
Šiuo metu rinkoje yra gausi pasiūla inhaliatorių, kurie gali būti gariniai, ultragarsiniai, kompresoriniai. Gydytoja pabrėžia, jog, renkantis inhaliatorių, reikia atsižvelgti, kokio amžiaus vaikas, kokiomis kvėpavimo ligomis jis dažniau serga. Jei vaikas mažas, perkant reikėtų atkreipti dėmesį, ar pakuotėje yra vaikiška kaukė.
Šiuolaikiniai aparatai dažniausiai gamina įvairaus dydžio garų daleles. Reikia žinoti, kad didesnio dydžio dalelės nusės viršutiniuose kvėpavimo takuose, o mažesnio - apatiniuose. Todėl ypač atsargiai reikėtų skirti inhaliacijas su eteriniais aliejais, kurie gali būti ne itin geros kokybės, o patekę į smulkiausius kvėpavimo takus, gali sukelti bronchų spazmų.
Prieš perkant, geriau pasikalbėti su savo gydytoju, kuris patars, kokio tipo inhaliatorius geriausiai tiktų jūsų vaikui. Pasitaiko atvejų, kad tėvai vietoj modernių inhaliatorių atlieka inhaliaciją, naudodami verdantį arbatinuką. Medikė akcentuoja, jog tai pavojinga - galima garais nudeginti vaiko veidą, todėl rekomenduojama naudotis medicininėmis priemonėmis, kurios yra patikrintos ir rekomenduojamos medikų.
Inhaliatorių tipai
Garų inhaliatorius
Tai yra paprasčiausias inhaliatoriaus tipas. Pigesniuose modeliuose turėsite savarankiškai kontroliuoti tirpalo temperatūrą, kad neperkaitinti gleivinės. O brangesniuose prietaisuose garai pašildomi iki tam tikros temperatūros, po to šildymas automatiškai išjungiamas. Pagrindinis garų inhaliatoriaus privalumas yra jo žema kaina. Kitu atveju tai nėra geriausias pasirinkimas, kadangi jis netinkamas naudoti kartu su kai kuriais vaistais, susidarančios garų dalelės yra gana didelės ir neįsiskverbia pakankamai giliai į kvėpavimo takus. Be to, tokie inhaliatoriai turi nemažai kontraindikacijų naudojimui.
Ultragarsinis inhaliatorius
Šio tipo prietaisai veikia vibruojant pjezoelektrinį elementą vaistinio tirpalo paviršiuje. Tai praktiškai be garso veikiantys ir labai kompaktiški prietaisai, kuriais galima pagerinti organizmo būklę sergant daugeliu viršutinių kvėpavimo takų ligų. Ultragarsinių modelių pranašumai yra pakankamai prieinama kaina, efektyvumas, naudojimo paprastumas ir kompaktiškumas. Tačiau su ultragarsiniais inhaliatoriais negalite naudoti visų vaistų, tad prieš įsigyjant reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokius vaistus naudosite inhaliacijoms.
Kompresorinis inhaliatorius
Kompresorinis inhaliatorius yra išties funkcionalus prietaisas. Jis veikia naudojant suspausto oro srovę. Tokiu būdu tirpalas su vaistu paverčiamas smulkiu aerozoliu, kuris patenka į kvėpavimo takus. Kompresorinių inhaliatorių pranašumas yra tas, kad jie tolygiai paskirsto aerozolio daleles kvėpavimo sistemoje. Be to, su jais galima inhaliuoti beveik visų rūšių vaistus, tad toks inhaliatorius bus pakankamai universalus. Tačiau šis prietaisas turi ir keletą trūkumų, kuriuos svarbu žinoti prieš perkant. Kompresoriniai inhaliatoriai veikia pakankamai triukšmingai, tad gali išgąsdinti mažą vaiką. O be to, daugelis jų yra maitinami iš tinklo, todėl jį naudoti galėsite tik namuose.
Tinklinis inhaliatorius
Tai inhaliatorius, purškiantis mažas aerozolio daleles, kurios papildomai praeina per labai ploną filtrą, vadinamą tinklelio membrana. Šio tipo inhaliatoriai yra universalūs: lengvi ir kompaktiški, jais galima inhaliuoti bet kokius vaistus, be to, jie veikia tyliai, o naudoti galima bet kurioje padėtyje: gulint, sėdint ar stovint. Vienintelis tinklinio inhaliatoriaus trūkumas yra jo didelė kaina.
Kaip naudoti inhaliatorių vaikui: paruošimas, pozicija ir trukmė
Vaikams skirtas inhaliatorius yra puiki priemonė, padedanti gydyti kvėpavimo takų problemas, tokias kaip sloga, kosulys ar astma. Teisingas inhaliatoriaus naudojimas užtikrina efektyvią terapiją ir palengvina vaiko kvėpavimą. Tai ypač svarbu vaikams, kurie dažnai serga peršalimo ligomis arba turi lėtinių kvėpavimo problemų. Papasakosime, kaip naudoti inhaliatorių vaikui, kad gydymo procesas būtų saugus ir efektyvus. Tinkamai atlikta procedūra ne tik palengvins simptomus, bet ir sutrumpins ligos trukmę.
Inhaliatoriaus paruošimas naudojimui
Prieš pradedant procedūrą, labai svarbu tinkamai paruošti inhaliatorių. Pirmiausia įsitikinkite, kad visi jo komponentai yra švarūs, nes nešvarumai gali sukelti papildomų infekcijų. Supilkite gydytojo paskirtą vaistą ar tirpalą į inhaliatoriaus talpą, laikydamiesi nurodytos dozės. Labai svarbu naudoti tik gydytojo rekomenduotus preparatus, kad išvengtumėte galimų šalutinių poveikių.
Jei vaikas bijo procedūros, parodykite, kaip veikia inhaliatorius, ir paaiškinkite, kad jis padės jaustis geriau. Kartais tėvų ramus ir užtikrintas elgesys sumažina vaiko nerimą ir padeda jiems priimti procedūrą natūraliau.
Teisinga vaiko pozicija procedūros metu
Norint, kad inhaliacija būtų efektyvi, svarbu užtikrinti, jog vaikas ramiai sėdėtų tiesioje padėtyje. Tinkama laikysena leidžia vaistams pasiekti kvėpavimo takus tolygiai ir greičiau. Jei vaikas yra mažas ir negali sėdėti vienas, paimkite jį ant kelių, švelniai laikydami jo galvą. Uždenkite jo nosį ir burną kauke arba priglauskite inhaliatoriaus kandiklį prie burnos, kad vaistas nepatektų į aplinką. Pabrėžkite, kad vaikas turi kvėpuoti lėtai ir giliai, kad inhaliacija veiktų efektyviausiai. Jei reikia, kartu skaičiuokite įkvėpimus, kad vaikas būtų labiau įsitraukęs ir ramus.
Inhaliacijos procedūros trukmė ir dažnumas vaikui
Inhaliacijos trukmė vaikams dažniausiai siekia 5-10 minučių, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijų. Svarbu procedūros nepertraukti, net jei vaikas pradeda nuobodžiauti ar nerimauti. Prieš pradėdami paaiškinkite vaikui, kiek laiko reikės ramiai pabūti, ir pasistenkite sukurti raminančią aplinką. Procedūrą kartokite tiek kartų, kiek nurodė specialistas, nes per dažnas naudojimas gali sukelti dirginimą.
Nepamirškite po procedūros išvalyti inhaliatorių, kad išvengtumėte bakterijų kaupimosi ir prietaiso gedimo. Inhaliacijas rekomenduojama atlikti praėjus bent 1-1,5 val. po valgio. Pilnu skrandžiu atliekama procedūra, ypač vaikams, gali sukelti pykinimą ar vėmimą dėl gilaus kvėpavimo. Inhaliacijas reikėtų atlikti 3-4 kartus per dieną, ne anksčiau, kaip praėjus valandai po valgio. Po inhaliacijos rekomenduojama apie valandą nevalgyti, neiti į šaltą orą.
Kada inhaliacijos nerekomenduojamos?
Nors inhaliacijos atrodo kaip nekaltas gydymo būdas, tam tikrais atvejais jos gali būti žalingos. Viena pagrindinių kontraindikacijų - aukšta temperatūra. Jei kūno temperatūra viršija 37,5-38 °C, inhaliacijų (ypač garinių) daryti nerekomenduojama, nes tai gali dar labiau pakelti temperatūrą ir apsunkinti širdies darbą. Taip pat inhaliacijos gali pakenkti esant pūlingai anginai ar pūlingam sinusitui. Šiluma ir drėgmė yra puiki terpė bakterijoms daugintis, o intensyvus oro srautas gali nustumti infekciją gilyn į kvėpavimo takus, sukeldamas komplikacijas.
Svarbu paminėti ir individualų jautrumą. Kai kuriems vaikams ir suaugusiesiems ūmiu ligos periodu garas gali sukelti paradoksinę reakciją - vietoj palengvėjimo atsiranda dar didesnis bronchų spazmas ir dusulys. Vienos didžiausių klaidų, kurią akcentuoja medikai, yra netinkamų skysčių naudojimas. Pats saugiausias ir dažniausiai naudojamas skystis yra natrio chlorido 0,9 % tirpalas (fiziologinis tirpalas). Jį galima naudoti be gydytojo recepto gleivinės drėkinimui. Rimtesniam gydymui naudojami receptiniai vaistai - bronchinę astmą gydantys preparatai, mukolitikai (gleives skystinantys vaistai) arba hormoniniai preparatai (gliukokortikoidai).
Eteriniai aliejai: Tai viena pavojingiausių klaidų. Nebulizatorius suskaido aliejų į mikroskopines daleles, kurios nusėda giliai plaučiuose ir padengia alveoles plėvele. Tai sutrikdo dujų apykaitą ir gali sukelti itin pavojingą „aliejinę pneumoniją“ arba stiprų alerginį spazmą. Žolelių nuovirai: Net ir geriausiai nukoštas ramunėlių ar čiobrelių nuoviras turi mikro dalelių, kurios gali užkimšti prietaisą.
Jei vaikas karščiuoja, tuo metu inhaliacijos nereikėtų atlikti, bet, temperatūrai nukritus, galite inhaliuoti. Taip pat žr. Medikamentų, skatinančių atsikosėjimą, nereikėtų inhaliuoti prieš pat miegą, nes vaikas gali naktį kosėti.
Inhaliatorių priežiūra
Labai svarbus žingsnis inhaliatorių tinkamai prižiūrėti. Jūs turite reguliariai jį valyti bei dezinfekuoti. Inhaliatorius tiekia vaistą į viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus aerozolio pavidalu, o kvėpavimo metu ant prietaiso komponentų sienelių lieka bakterijos. Tad jei dalys po naudojimo nėra nevalomos - mikroorganizmai dauginasi. Tuomet sekantį kartą naudojant inhaliatorių, bakterijos vėl patenka į kvėpavimo takus. Taigi, kad to išvengti, nepamirškite valyti ir dezinfekuoti prietaiso.
Kiekvienas gamintojas vartotojui stengiasi pateikti savo rekomendacijas dėl prietaiso valymo ir dezinfekcijos procedūros, todėl prieš naudojant inhaliatorių perskaitykite naudojimo instrukciją bei rekomendacijas. Taigi, pirmasis žingsnis yra valymas, kurį turite atlikti po kiekvieno inhaliatoriaus naudojimo. Panaudojus prietaisą jūs turite išvalyti ir išdžiovinti visas jo dalis, kurios tiesiogiai lietėsi su pacientu. Visų pirma nusiplaukite rankas, o tada išardykite purkštuvą ir dalis, kurios nusiima nuplaukite šiltame vandenyje su nedideliu kiekiu švelnaus ploviklio. Visas dalis reikia kruopščiai nuskalauti, o tada leisti joms išdžiūti arba nusausinti popieriniu rankšluosčiu, kadangi likę vandens lašeliai gali būti puiki terpė mikroorganizmams daugintis. O patį inhaliatoriaus korpusą reguliariai nuvalykite drėgna šluoste, o po to nusausinkite.
Na, o sekantis žingsnis yra dezinfekcija. Be valymo, inhaliatoriaus dalis reikia dezinfekuoti. Jei gydomas tik vienas pacientas, dalis pakanka dezinfekuoti kartą per dieną. Tačiau jei prietaisas perduodamas iš vieno paciento kitam, tuomet dezinfekciją reikia atlikti po kiekvienos procedūros.
tags: #kaip #inhaliuoti #vaika
