Čarlzas Robertas Darvinas (Charles Robert Darwin) - vienas žymiausių pasaulio gamtininkų, biologas, keliautojas, kurio darbai visiems laikams pakeitė žmonių požiūrį į gamtą ir gyvybės evoliuciją. Jo gimimo metai - 1809 m. vasario 12 d., o mirties - 1882 m. balandžio 19 d.
Čarlzas Darvinas gimė 1809 m. vasario 12 d. Anglijos miestelyje Šrusberyje, turtingoje ir išsilavinusioje šeimoje. Jis buvo penktasis iš šešių vaikų. Tėvai - pasiturintys gydytojai Robertas Darvinas ir Suzana Darvin (mergautinė pavardė Vedžvud). Jo seneliai, Erazmas Darvinas ir Džozajas Vedžvud, buvo garsūs abolicionistai. Nors šeima buvo daugiausia unitaristai, Čarlzas buvo pakrikštytas Anglikonų bažnyčioje. Būdamas aštuonerių metų neteko motinos.
Darvinas vaikystėje ir jaunystėje buvo tvirtas krikščionis ir norėjo tapti teologu. Mokyklą baigė 1925 m. ir išvyko į Edinburgo universitetą studijuoti medicinos. Tačiau medicina jo nesužavėjo, ir po dvejų metų studijas metė. Vėliau, tėvo paragintas, studijavo Kembridže, ketindamas tapti šventiku, tačiau ir ten mokslai jam sekėsi sunkiai. Jo pomėgis buvo rinkti vabalus ir domėtis gamtos istorija. Studijuodamas Kembridže, jis susipažino su garsiais Anglijos gamtininkais.
1831 m., baigęs universitetą, 22 metų amžiaus Čarlzas Darvinas, padedamas profesoriaus John Stevens Henslow rekomendacijų, su ekspediciniu kariniu laivu „Beagle“ išvyko į penkerių metų kelionę aplink pasaulį kaip gamtininkas. Ši kelionė tapo lemtinga jo karjerai ir moksliniams atradimams. Kelionės metu jis aplankė Pietų Ameriką, Galapagų salas ir kitas vietoves, kruopščiai tyrinėjo gyvūnų ir augalų rūšis, rinko fosilijas ir gyvūnų kolekcijas. Plaukiodamas „Beagle“ laivu, Č. Darvinas sirgo jūros liga. Jis patyrė ir kitų sveikatos problemų: 1833 m. Argentinoje susirgo karštine, o 1834 m. grįždamas iš Andų vėl susirgo ir mėnesį negalėjo keltis iš lovos. Nuo 1837 m. Darvinas nuolat skundėsi įvairiais negalavimais, tokiais kaip pilvo skausmai, vėmimas, drebulys. Pagal naujausias prielaidas, Pietų Amerikoje jis nuo vabzdžių įkandimų galėjo užsikrėsti Čagaso liga, kuri ir lėmė vėlesnius sveikatos sutrikimus.
Grįžęs iš ekspedicijos 1836 m., Darvinas ėmėsi kruopščiai aprašinėti savo pastebėjimus ir atradimus. Jis parašė kelias knygas, įskaitant „Gamtininko dienoraštį“ (The Journal of a Naturalist, 1839), „Kelionės Beagle laivu zoologijoje“ (Zoology of the Voyage on the Beagle, 1840), „Koralinių rifų struktūroje ir pasiskirstyme“ (The Structure and Distribution of Coral Reefs, 1842) ir kitas. 1837 m. jis pradėjo pildyti dienoraštį, kuriame kaupė duomenis apie naminių gyvūnų veisles ir augalų rūšis, taip pat samprotavimus apie natūraliąją atranką. 1842 m. parašė pirmąją apybraižą apie rūšių atsiradimą.
1839 m. Čarlzas Darvinas vedė savo pusseserę Emą Vedžvud. Jiedu susilaukė dešimties vaikų, tačiau trys iš jų mirė vaikystėje. Vaikų mirtis ir nuolatiniai sveikatos negalavimai stipriai paveikė Darvino pasaulėžiūrą ir tikėjimą. Vėlesniuose darbuose jis išreiškė susirūpinimą dėl kraujomaišos ir artimos giminystės dauginimosi pavojų.
1858 m. birželį, kai Darvinas jau buvo įpusėjęs trečiojo, išplėsto knygos varianto rengimą, jis gavo anglų gamtininko Alfredo Voleso straipsnio rankraštį, kuriame atrado savo paties natūraliosios atrankos teorijos santrauką. Abu mokslininkai, nepriklausomai vienas nuo kito, tuo pačiu metu sukūrė identiškas teorijas. Įtaką jiems padarė Tomo Maltuso gyventojų skaičiaus augimo teorija ir Čarlzo Lajelio darbai. 1859 m. liepos 1 d. abu darbai buvo pristatyti Linėjaus draugijoje. Tais pačiais metais Č. Darvinas išspausdino savo garsiausią darbą „Rūšių atsiradimas“ (angl. On the Origin of Species by Means of Natural Selection, or the Preservation of Favoured Races in the Struggle for Life). Ši knyga sukėlė didžiules diskusijas ir kritiką, tačiau tapo vienu svarbiausių evoliucijos teorijos pagrindų.
Vėliau Darvinas išleido dar kelis svarbius veikalus: „Naminių gyvulių ir kultūrinių augalų kitimas“ (The Variation of Animals and Plant under Domestification, 1868 m.), kuriame pateikė daugybę organizmų evoliucijos pavyzdžių, ir „Žmogaus kilmė ir lytinė atranka“ (The Descent of Man, and Selection in Relation to Sex, 1871 m.), kur pateikė argumentų, patvirtinančių žmonių kilmę iš gyvūnų. Tarp kitų žinomų darbų - „Monograph on the Cirripedia“ (1851-1854 m.), „Orchidėjų apdulkinimas“ (The Fertilization of Orchids, 1862 m.), „Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška“.
Č. Darvino darbai turėjo didžiulę įtaką ne tik biologijai, bet ir kitoms mokslo šakoms, taip pat socialiniams ir politiniams mąstymams. Jo teorija leido pažvelgti į pasaulį kitaip, nei buvo įprasta iki tol, ir pakeitė žmogaus vietą gamtos pasaulyje. Nors Darvino teorija sulaukė ir kritikos, ji tapo fundamentaliu mokslo pagrindu.
Čarlzas Darvinas mirė 1882 m. balandžio 19 d., būdamas 73 metų. Jo palaikai palaidoti Vestminsterio abatijoje, šalia kitų Didžiosios Britanijos iškiliausių asmenybių.
Evoliucijos teorija (natūralios atrankos būdu) | „Cornerstones Education“
Č. Darvinui Didžiosios Britanijos ir kitų Europos šalių mokslinės draugijos suteikė daugybę apdovanojimų ir garbės titulų. Jo garbei pavadinta gatvė ir skersgatvis Kybartuose. 2009 m. minint Darvino gimimo šimtmetį, jo vardu pavadinti medaliai teikiami kas penkerius metus.
Čarlzas Darvinas buvo produktyvus rašytojas. Net jei nebūtų paskelbęs savo darbų apie evoliuciją, jis vis tiek būtų sulaukęs didžiulio dėmesio kaip „Gamtininko kelionė aplink pasaulį „Beagle“ laivu“ autorius, geologas ir biologas, tyrinėjęs Pietų Ameriką ir koralų atolų susidarymą.
Evoliucijos teorija (natūralios atrankos būdu) | „Cornerstones Education“
Čarlzas Darvinas buvo produktyvus rašytojas. Net jei nebūtų paskelbęs savo darbų apie evoliuciją, būtų sulaukęs didžiulio dėmesio kaip „Gamtininko kelionė aplink pasaulį „Beagle“ laivu“ (angl. Voyage of a Naturalist Round the World) autorius, kaip geologas, parengęs daug publikacijų apie Pietų Ameriką ir išsprendęs koralų atolų susidarymo mįslę, bei kaip biologas, paskelbęs galutinį darbą apie ūsakojus. Be garsiausio jo veikalo „Apie rūšių atsiradimą“ ne mažiau reikšmingą įtaką padarė knygos „Žmogaus kilmė“ ir „Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška“.
Čarlzas Darvinas gimė 1809 m. vasario 12 d. Anglijos miestelyje Šrusberyje. 1882 m. balandžio 19 d. jis mirė.
Čarlzas Darvinas gimė 1809 m. vasario 12 d. Šrusberyje, Anglijoje. Jo kelionė aplink pasaulį, trukusi 1831-1836 m., davė pradžią jo garsiajai evoliucijos teorijai. Mokslininkas mirė 1882 m. balandžio 19 d.
Čarlzas Darvinas, gimęs 1809 m. vasario 12 d., mirė 1882 m. balandžio 19 d. jo darbai padėjo suprasti evoliucijos procesus.
Čarlzas Darvinas gimė 1809 m. vasario 12 d. Jo darbai, ypač „Rūšių atsiradimas“, pakeitė mūsų supratimą apie gyvybės vystymąsi. Mokslininkas mirė 1882 m. balandžio 19 d.
