Vaikai - tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime. Neil Postman
Visi vaikai yra menininkai. Esu supratusi, kad kūrybingumas dažnai suprantamas labai siaurai. Jo apraiškos suvedamos į piešimą, tapybą, darbelius. Dar kartais jis pastebimas rašyme. Visos kitos gyvenimo sritys tartum visai nesusijusios su kūrybingumu… Bet juk taip nėra. Netgi problemas galima spręsti neįprastu keliu. Kūrybingumo reikia kasdien, kai nori pozityviu būdu susitarti su vaikais ir greitai apsirengti, pavalgyti, lovas pasikloti… Kai darbe gauni užduotį, kai gamini valgį. Jei dabar norite su manimi nesutikti sakydami, kad jums to neduota, prieštarausiu remdamasi J. Cameron žodžiais, kad kūrybingumas yra įgimta savybė, kuri duota kiekvienam. Aš taip pat tuo šventai tikiu.
V. Daujotytė sako, kad “žmogus yra kūrybingas, kiekvienas sąmoningas individas gali laisvai veikti pasaulyje, jį keisti, susikurti savo gyvenimą, į kurį įeina ir šeimos kūrimas.“ Žmogus geba iš nieko padaryti kažką ir tai yra tas stebuklingas kūrybingumas. Taip, yra pasaulyje visų žinomi, pripažinti kūrėjai, menininkai, išradėjai. Yra ir mažiau žinomų, kuriančių žaislus, maisto šedevrus, savo kiemo apželdinimą, santykius… Visi esame apdovanoti gebėjimu kurti.
“Kūrybingumas yra vienas iš žmogiškumo sandų. Žmogus sugalvojo daiktą ir jį pasidarė. Neseniai skaitytoje knygoje apie vaikų kūrybingumo ugdymą pati pirmoji užkabinusi mintis buvo apie tai, kad tėvai, stengdamiesi ugdyti vaikų kūrybingumą, savyje taip pat atranda kūrybingumo, o tai skatina vaikuose ugdyti(s) kūrybingumą. Juk dažnai sakome, aš nemoku piešti… Savo įraše apie ankstyvą pažindinimąsi su piešimu, minėjau tą nenaudingą “aš nemoku piešti“ poveikį. Perskaitytoje knygoje taip pat patariama imtis veiklos, kad ir kaip būtų baisu, nes, tiesą sakant, vaikas neprašo nupiešti tobulo katino arba tobulo medžio. Jis nori veikti kartu, būti, mokytis ir džiaugtis. Jis nori užmegzti ryšį. Todėl nevalia jo atstumti sakant “nemoku“. Nebent norime, kad vaikas irgi imtų sakyti ir manyti, kad nemoka. O juk mokame visi. Vienaip ar kitaip, mokame.
Kūrybingumas - tai leisti sau daryti klaidas. Menas - žinoti, kurias iš jų palikti. Scottas Adams, karikatūrininkas
Kūrybingumas - tai staigus kvailumo nutraukimas. Edwinas H. Landas, mokslininkas ir išradėjas
Būtinybė yra išradimų motina - tas tiesa, tačiau jos tėvas yra kūrybingumas, o žinios - pribuvėja. Jonathanas Schattke, mokslininkas
Didžiausias skirtumas tarp statybos ir kūrybos yra šis: statomą daiktą galima pamilti tik jį pastačius; kuriamas daiktas yra mylimas, kai dar neegzistuoja. Charlesas Dickensas, rašytojas
Kūrybingumas - tai narkotikas, be kurio aš negaliu. Cecil B. DeMille, filmų prodiuseris
Mokytis - išmintinga, kurti - dieviška. Johnas Saxe, poetas
Šiais laikais mes ypač vertiname kūrybingumą, nes trokštame būti nemirtingi, tačiau gyvename tokiu metu, kai daugelis žmonių nebetiki pomirtiniu gyvenimu. Arianna Huffington, rašytoja ir žurnalistė
Tikrasis kūrybingumas dažnai prasideda ten, kur baigiasi kalba. Arthuras Koestleris, romanų ir esė autorius
Žmonijos išsigelbėjimas - kūrybingai neprisitaikančiųjų rankose. Martinas Lutheris Kingas, kovotojas už pilietines teises
Kūrybingo žmogaus gyvenimą valdo ir kontroliuoja nuobodulys. Išvengti nuobodulio yra vienas iš svarbiausių mūsų tikslų. Saulas Steinbergas, menininkas
Nesvarbu, kiek jums metų: jei vis dar trokštate būti kūrybingas, jumyse dar gyvena vaikas. Johnas Cassavetes, aktorius
Intuicija - tai kūrybiškumas, bandantis jums kažką pasakyti. Frankas Capra, kino režisierius
Tarp kūrybingumo ir pakvaišimo yra kažkas bendro. Todėl nesišalinkime keistuolių. Kingmanas Brewsteris, amerikiečių diplomatas, buvęs Yale universiteto prezidentas
Visada buvo žinoma, kad kūrybiškiems protams nekenkia net blogas mokymasis. Anna Freud, vaikų psichoanalizės pradininkė
Vaikai yra mūsų ateitis.
Klaidinga manyti, kad vaikai nieko neišmoksta iš patirties. Iš tikrųjų jie išmoksta labai daug.
Galvoje turite smegenų. Jūs turite kojas savo batuose. Galite save nukreipti bet kuria pasirinkta kryptimi. Dr. Seuss
Pasauliui reikia svajotojų ir stebukladarių. E. B. White
Vienintelis būdas atlikti didelį darbą - mylėti tai, ką darai. Jei dar neradote, ieškokite toliau. Steve Jobs
Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi. F.
Buvimas su vaikais gydo sielas. F.
Galvoti apie taiką, vadinasi, galvoti apie vaikus. M. O.
Žiūrėkite į vaikus, taip,kaip žiūrim į medžius - su dėkingumu, nes tai palaima, bet be lūkesčių ar norų; juk nereikalaujame,kad medžiai būtų kitokie.
Tėtis su sūnumi vaikščiojo po krautuvėles ir dideles universalines parduotuves. Tėtis nešė plastiko krepšį, pilną pirkinių, ir kreipdamasis į berniuką sušnopavo:- Nupirkau tau rožinį kombinezoną, nupirkau judantį robotą, nupirkau futbolininko kepuraitę… Ką dar turėčiau tau nupirkti?- Paimk mane už rankos, - paprašė sūnus. B.
Tėvo ir sūnaus meilė yra skirtinga: tėvas myli sūnaus asmenybę, o sūnus - atsiminimus apie savo tėvą.
Aštriau už gyvatės dantį žeidžia nedėkingas vaikas.
Vieno medžio vaisiai būna rūgštūs, ir saldūs, vienos motinos vaikai užauga ir kvaili, ir protingi.
Niekas, ką darai vaikui, nėra veltui.
Buvimas su vaikais gydo sielą.
Tikroji problema pasaulyje yra ta, kad pasaulyje per daug žmonių suauga.
Vaikų aklėjimas neturi apsiriboti nesibaigiančiu žodžio „negalima“ kartojimu.
Su vaikais mums nepasisekė - jie visi užaugo.
Prieš vesdamas turėjau šešias teorijas kaip auginti vaikus. Dabar turiu šešis vaikus ir jokių teorijų.
Vaikai netrukdo atlikti svarbesnių darbų. Jie yra svarbiausias darbas. C. S. Lewis
Bet kurį darbuotoją - sargą ar ministrą - gali pakeisti tokiu pat ar geresniu darbuotoju.
Vaikai yra jūsų, bet jums nepriklauso. Jie visi - dukterys ir sūnūs- yra kilę iš tos pačios gyvenimo aistros. Kahilis Džibranas
Jei nuolat kritikuojame vaikus, jie nenustoja mūsų mylėti.
Jei nori pakeisti pasaulį, grįžk namo ir mylėk savo šeimą.
Šeimą aš suprantu kaip kokį augalą, sukurtą pačios gamtos, šeimą sugalvojo ir ištobulino pati gyvybė, įtvirtindama ją pasaulyje, tačiau kartu palikdama ir atvirą visąlaik besikeičiančiam socialiniam klimatui, naujiems žmonių santykiams ir visuomenės poreikiams. Just. Marcinkevičius
Jei vyras ir moteris imtų gyventi visiškai vienodą gyvenimą, šeima išnyktų. Platonas
Kiekvienas žmogus patvirtins, kad namai be šeimininkės - ne namai. Žemaitė
Namų laimei suprasti reikia kantrybės.
Motinos meilė kaip dangiškos ugnys, Skaidri liepsnodama, guodžia pasaulį. Motinos meilė - tai skausmas bedugnis, Nešanti žemei gyvenimo saulę. Petras Vaičiūnas
Kaip valstybėse didelę galią turi įstatymai ir papročiai, taip paskirose šeimose tėvo įspėjamųjų žodžių ir įpročių poveikis yra dar didesnis, nes vaikai iš pat pradžių myli savo tėvus ir iš prigimties yra linkę jų klausyti. Aristotelis
Aš esu mylimas. Aš esu mylimas todėl, kad esu mamos vaikas. Aš esu mylimas, nes esu bejėgis. Esu mylimas, nes esu nuostabus, žavus. Aš esu mylimas, nes motinai manęs reikia. Erich Fromm
Aš gimiau todėl, kad man labai reikėjo savęs. Jean-Paul Sartre
Vaikai - tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime. Neil Postman
Šeima - vienas iš gamtos šedevrų. George Santayana
Šeima yra meilės bendruomenė. Antanas Maceina
Šeima - miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios vientisumo priklauso didelės visuomenės saugumas. Felix Adler
Šeima yra pati glaudžiausia bendruomenė, lydima vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų meilės, bet drauge ji yra institucija, organizaciškai tvarkoma papročiais ir teisiniais nuostatais. Juozas Girnius
Šeima yra visuomenės ląstelė, pirmoji vaiko bendruomenė; šeimoje jis susipažįsta su žmonių santykiais, ji įskiepija juos giliai vaikui į širdį, ir čia slypi jos didybė. Emmanuel Mounier
Niekada negirdėdamas paskatinamo žodžio, žmogus praranda drąsą ir savigarbą. August Strindberg
Svarbiausias mūsų uždavinys - ugdyti auklėtinių potraukį ir meilę mokslui, kitaip mes užauginsime asilus, besididžiuojančius knyginę išmintimi. Michel de Montaigne
Auklėjimo tikslas - pažadinti asmenybę, tai yra atskleisti ją. Emtnanucl Mounier
Bausmė - kalba, kuria reiškiamas moralinis nepritarimas kitokios kalbos nesuprantiems. Alfred Cyril Ewing
Niekada nesu matęs, kad nepaklusnus vaikas imtų elgtis geriau dėl to, kad gavo pylos. Philip Chesterfield
Matytis, būti kartu, kalbėtis - didžiulis malonumas, ypač tada, kai ne tik išvysti tą, kurį nori išvysti, bet ir matai jį tokį, kokį nori matyti. Seneka
Kad pasijausčiau reikalingas, manęs turėjo kas nors pasigesti. Jean-Paul Sartre
Ir stovėkit kartu, bet ne per arti vienas kito, Nes juk šventovės kolonos stovi pavieniui, O ąžuolas ir kiparisas neauga vienas kito šešėlyje. Kahilis Džibranas
Tėvų meilė ir vaiko augimas
O mes vaikai, o mes pasaulis.. Kiek iš mūsų viską paaukotų už galimybę, bent akimirkai sugrįžti į vaikystę. Kaip gali būti per daug vaikų? Meilė - yra esminė vaisingumo dvasia: jos pagrindinis tikslas - kurti gyvenimą. M. Vaikams privalome duoti du dalykus - šaknis ir sparnus.
Kaip greitai prabėgo tas laikas, kai visą nedalomą dėmesį skyrėme vienas kitam. Kaip greitai prabėgo tas laikas, kai net mažiausius dalykus jūs norėjote daryti su manimi, kai menkiausius sprendimus priimdavote laukdami mano pritarimo, nes patiems nuspręsti buvo per sunku. „Tėti, ateik!”. Buvo dažniausiai girdima frazė, kuri, nemeluosiu, kartais varydavo ir iš proto. Pamaitinti, pažaisti, nuvalyti, pakelti, paduoti, aprengti ir nurengti, nuraminti ar apkabinti.. Bet juk tai buvo nuostabiausios veiklos, kurios su šiuo rudeniu vis labiau traukiasi iš mano dienų. Jaučiuosi jog traukiatės ir Jūs. Taip, suprantu, jūs augate ir tampate savarankiški šio gyvenimo vedliai, bet kodėl man taip skaudu? Kodėl taip liūdna, kad verkiu apsikabinęs pagalves ant kurių sapnavote šios nakties sapnus? Kodėl ta tyla namuose skamba kaip baisiausias triukšmas? Ir nieko nereikia atsakyti, viskas buvo aišku nuo pat pirmos dienos kai jūsų akutės išvydo šią žemę, kurioje jau buvo nulemta. Aš jums padėsiu ir galiausiai turėsiu jus paleisti. Bet kodėl taip greitai? Kodėl man niekas nepasakė, kad laikas, nuo to momento kai gimdymo palatoje paėmiau Jus į rankas iki šio ryto suvokimo jog esate tokie dideli, prabėgs lyg viena sekundė? Prabėgs be galimybės į tą sekundę grįžti. O juk taip norėtųsi. Ir rodos daug dalykų daryčiau kitaip, ir rodos labiau stengčiausi, ir rodos taip dažnai neatsakyčiau “negaliu”, “dabar dirbu”, “palaukite”, nes jūs ir laukėte.. Laukėte, o aš vis dažniau nerasdavau laiko, nes turėjau svarbesnių užsiėmimų. Dabar laukiu aš. Ir suprantu kaip sunku laukti tų, kuriuos myli, tų, kurių vis rečiau sulauki. Tiesiog pripranti. Ir jūs pripratote, o man tai atrodė kaip džiaugsmas, kad pagaliau vis rečiau jums reikia, kad tėtis ateitų. Atsiprašau, nesupratau. Atleiskite man už tas akimirkas kai neradau laiko kartu piešti jūsų svajonių, kai neradau laiko išeiti į lauką stebėti debesų, kai neradau jėgų bėgioti ar nuotaikos juoktis, kai neradau laiko, kai neradau kantrybės jus išmokyti paprastų, bet jūsų akimis stebuklingų dalykų, atleiskite, kad neradau laiko išklausyti, paverkti kartu, kad neradau laiko išmyluoti, kad neradau laiko, o kartais tą laiką išmesdavau ten, kur mielai dabar surasčiau ir grąžinčiau jį Mums. Bent tą sekundę, kurioje buvo visas mūsų laikas. Ir suprantu, kad tik prarandant, kad tik tada kai nieko negali pakeisti, tik tada, pradedi suvokti kiek tai buvo brangu. Ir aš neišimtis. Visi mes tokie ir tikriausiai suvokti prieš laiką nesugebame niekas. Mėgausiuosi kiekviena jūsų dovanojama sekunde, nes su kiekviena akimirka, to laiko taupyklėje liks vis mažiau. Kol galiausiai jūs paliksite namus, sukursite naujus. Ir tai dabar mano galvoje skamba kaip pasaulio pabaigos formulė. Bet pabaigos nėra ir jums tai kartoju kiekvieną dieną tam, kad atėjus mano tarnystės pabaigai, Jūs, tai pakartotumėte man. Pabaigos nėra. Yra tik nauja pradžia. Gyvenimas juda, visada kinta, norim to ar ne. Ir taip, tai kartais skaudina, liūdina, bet jis taip pat džiugina, stebina ir svarbiausia dovanoja mums žmones, dėl kurių verta gyventi. Ačiū ir nors žinote, bet pakartosiu. Myliu Jus nuo žemės iki pat mėnulio ir atgal. Nuo pradžios iki pat begalybės. Jūsų šiek tiek sujautrėjęs tėtis.
Vaikai ateina per mus, bet ne iš mūsų, rašė poetas Džibranas. Kasdien dėkoju Dangui už laimę būti su tavim, mano vaike. Per tave dėkoju Dievui už dovaną būti mama. Dėkoju - grąžindama Jam meilę per tave. Neatsiprašinėk manęs už savo vaikiškas pražangas. Jos tokios menkos palyginti su manosiomis. Gyvenu daug ilgiau už tave ir daug ko išmokau, o vis tiek prarandu, pamirštu. Blogiausia - užsižaidžiu savo bėdų dėlionėmis ir nepastebiu tavo vaikiško rūpesčio. Atleisk man, tu vertas tobulos meilės ir tobulo teisingumo. Tu augi žiūrėdamas į mane, o aš vis mokausi ir mokausi iš savo klaidų. Atsiprašau už amžiną laiko skolą, už skubinimą ir vėlavimą, už pakeltą balsą, už nuobodžius klausimus ir gatavus atsakymus. Tu išmintingas, vaike. Taip greit nusišluostai ašaras ir vėl juokiesi. Aš mokausi iš tavęs. Nedėkok man už tai, kad esu tavo mama - tai aš tau dėkoju už motinystę. Nedėkok man už meilę - aš pati iš tavęs ją geriu. Suirzusią, griežtą, negerą, negražią, - tu myli mane visokią. Kad ir ką padaryčiau, seki paskui mane, glaudiesi ir manimi pasitiki. Nedėkok, kad tave auginu, - aš augu kartu su tavim. Apsikabinkime stipriai, nes galėjome ir nesusitikti.
Norint, kad kiekvienas vaikas taptų sėkmės istorija, tereikia vieno suaugusiojo, kuriam rūpėtų. Josh Shipp
- Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis? Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.- Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties.
Citatos apie vaikų svarbą ir jų vietą pasaulyje
Vaikai - tai didžiausia gyvenimo dovana. Jie mus išmoko būti rūpestingesniais, kantresniais…
Vaikai - tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai…
Vaikai - tai patys tikriausi tėvų atspindžiai!
Vaikai - tai Dievo DOVANA, kurią gavę įsipareigojam juos besąlygiškai mylėti, gerbti, saugoti ir išauklėti geresniais žmonėmis, negu esame patys.
Būnant su vaikais sustoja laikas, ir pats nejučia šypsaisi… Ir džiugina įvairios mažos smulkmenos.
Vaikai - tai mini žmogeliukai, kurių kiekviena mimika, kiekvienas žvilgsnis, kiekviena ašara ir kiekviena šypsena yra pati nuoširdžiausia, kokios nepamatysi nei pas nei vieną suaugusį žmogų.
Vaikai - tai didžiausias turtas, kurį gyvenime turime, brangesnis už auksą ir visus kitus turtus. Tai pats mieliausias, nuostabiausias gyvenimo spinduliukas.
Vaikai - tai didžiausias gyvenimo turtas, kuris suteikia gyvenimui prasmę.
Vaikai - tai gražiausios pasaulio gėlės, kurios kasdien besiskleisdamos vis gražėja ir gražėja.
Vaikai - tai stebuklas, kuris džiugina akis, sukelia šypseną ir juoką veide, pripildo širdį laime begaline.
Vaikai - tai meilė, viltis, kantrybė ir sielos ramybė.
Vaikai - tai šeimos židinys, saugantis, globojantis, tausojantis. Suteikiantis šeimai pilnatvės jausmą ir šilumą.
Vaikai - tai kūdikio alsavimas į ausį; pirmoji šypsena vidurnaktį, atpažinus mamą; ant kelių parklupęs tėtis, pasiruošęs apsaugoti pirmus žingsnius žengiantį sūnų; skaudžios pirmosios traumos; iki ašarų mieli pirmieji: „Myliu tave“; ilgi pokalbiai prieš miegą su dvimetinuku ir su vaiku atėjęs gyvenimo prasmės suvokimas.
Vaikai - tai nuostabiausias kūrinys, kurį sukuria dvi mylinčios širdys.
Vaikai - tai brangiausia, ką turime, dėl ko gyvename, dėl ko šypsomės ir verkiame. Visada turime ką apkabinti, priglausti ir mylėti.
Vaikai - tai angeliukai, Dievo atsiųstos dovanėlės. Mylėkim juos ir gerbkim, nieko už tai nesitikėdami.
Vaikai - tai maži stebuklai, mūsų širdyje užimantys daugiausia vietos. Pasiklydę, išdykę, gražūs, jie verti ne tik mūsų rūpesčio, bet ir pastangų būti pažinti, todėl reiktų žvelgti giliau, ką reiškia būti vaiku, o ne tik į tai, ką reiškia vaiką auginti. Leiskime vaikui augti!
Vaikai - tai pasaulio ateitis. Tik turėdamas vaikų žmogus tampa nemirtingas.
Vaikai - tai neišmatuojamos laimės ir kantrybės ribos.
Vaikai - tai mes. Gerbiu save, vadinasi gerbiu ir vaikus. Jei myliu save, tai myliu ir vaikus. Jei pati esu atsakinga, tai atsakingi ir vaikai…
Vaikai - tai šypsenėlės, nuoširdus žodis „myliu”, apkabinimas. Mūsų mėgstamiausia vieta yra KARTU.
Vaikai - tai gyvenimo gėlės, kurios auga taip, kaip jas prižiūri!
Vaikai - tai džiaugsmas, rūpestis, laimė… Tai meilė, kuri tapo matoma, tai mūsų gyvenimo šviesa!
Vaikai - Dievo meilės angelai.
Vaikai - gyvenimo variklis.
Vaikai - gražiausia Dievo dovana, skirta mums, kad nebūtume vieniši.
Vaikai - kasdienis rūpestis ir džiaugsmas.
Vaikai - tai gyvenimas! Be jų nebūtų gyvenimo prasmės!
Vaikai - tai gyvenimo pilnatvė.
Vaikai - tai stebuklas, suteikiantis gyvenimui prasmę.
Gražios mintys ir žodžiai apie motinystę ir vaikus
Kūdikiai - gražiausios gėlės, žydinočios šiapus rojaus vartų. (Dr. Davies)
Pažiūrėk į vaikus, ir pažinsi tėvus.
Deramai užauginti vaiką galima ten, kur yra sukurta meilės erdvė.
Laimės nenusipirksi - ji gimsta.
Auksas ne tas, kas žiba, o tas, kas laksto klykaudamas po namus.
Jei nusprendei turėti vaikelį, susitaikyk su mintimi, kad tavo širdis visada plaks atskirai nuo kūno.
Vaikams turime suteikti du dalykus - šaknis ir sparnus.
Troba be vaikų - troba be langų.
Motina - tai Dievo vardas mažų vaikų lūpųse ir širdyse. (Viljamas Tekerėjus)
Motinystė yra geriausias darbas, nes mylimiausią bosą nešioji ant rankų.
Tvarkyti namus, kai juose auga maži vaikai, tai tas pats, kas šluoti sniegą sningant.
Nėra tokio dalyko kaip nedirbanti mama.
Mano tėvas žaisdavo su manimi ir mano broliu kieme. Mama išeidavo ir sakydavo: „Jūs mindote žolę“. „Mes neauginame žolės, - atsakydavo tėtis, - Mes auginame vaikus“.
Gyvenimas trumpas, bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose.
Už motinos nugaros ir kiškis gali būti drąsus.
Vaikas - tai meilė, tapusi matoma.
Iš plytų ir cemento pastatomas namas, o iš vaikų juoko - namų židinys.
Kiek įdėsi, tiek turėsi.
Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.
Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus.
Niekada nepyk, kai vaikas tave žadina 3 val. nakties norėdamas valgyti, kada nors džiaugsiesi, jei tokiu metu jis jau bus namuose!
Nesuverskime vaikams mūsų kalčių! Vaikai niekada nėra „klaida“.
Kai Dievas nori pasakyti moteriai komplimentą, padovanoja dukterį.
Auginant vaiką dienos būna ilgos, o metai - trumpi.
Jei užėjus į namus, kuriuose gyvena vaikai, tvarka, vadinasi, su šeimininkais kažkas negerai.
Mokėsi bendrauti su vaiku - mokėsi ir su bet kuo!
Laimingi tie namai, kuriuose yra mažų vaikų.
Vaikai - tėvų atspindys.
Namai yra ten, kur laukia mama.
Vaikams duotą žodį tesėk. Jei negali ištesėti, atsiprašyk. Tavo autoritetas vaikų akyse pakils.
Nėra tobulų vaikų. Nėra tobulų tėvų. Bet yra galybė tobulų akimirkų.
Laimingi tėvai = laimingi vaikai!
Jei nori, kad vaikas keistų elgesį, turi keistis pats.
Kai gimsta vaikai, namuose dingsta tvarka, pinigai, ramybė, poilsis, bet ateina LAIMĖ.
Neauklėkit vaikų, auklėkit save, vis tiek jie bus kaip jūs.
Visi žino, kaip auginti vaikus, išskyrus tuos, kurie jų turi.
Užauginti svetimą vaiką - dviguba motinystė.
Gyvenimas tai yra tai, ką mes imame iš tėvų skolon, o skolą gražiname savo vaikams.
Pasaulyje yra tik vienas pats nuostabiausias vaikas, ir jį turi kiekviena mama.
Namai be vaikų kaip kraštovaizdis be medžių.
Vaikai - tai mūsų gyvenimas, mūsų viltis, tikėjimas, stiprybė.
