Šeimoje atsiradus mažyliui kyla klausimų į kuriuos nepaprasta rasti atsakymų: kaip vaikutį auklėti ir kaip elgtis, kai jis elgiasi netinkamai? Labai dažnai tėvai susiduria su mažų vaikų neklusnumu, prieštaravimais, agresija, pykčiu ir pan. Nėra amžiaus ribų, kuomet reikėtų pradėti mokyti vaikučius tinkamai elgtis. Kai pastebime netinkamą vaiko elgesį tuomet savo atgaliniu ryšiu vertėtų pradėti mokyti vaiką. Vaikai visuomet nori mums kažką pasakyti savo netinkamu elgesiu. Ir mūsų, kaip tėvų pareiga suprasti žinutę, kurią mums siunčia vaikas.
Temperamentas būna paveldimas, tačiau netinkamas elgesys, principai būna išmokti augant. Dažniausiai vaikučiai mokosi stebėdami aplinką - matydami, kaip aplinkiniai reaguoja į jų netinkamą elgesį, ar gali šiais būdais pasiekti savo tikslų. Stebėdami ir bendraudami su vaikučiais mes paprastai patys tą pastebime. Ir kiekvieno vaiko netinkamas elgesys gali skirtingai pasireikšti - vienas vaikas gali būti labai neklusnus, kitas pratrūkti pykčiu, dar kiti nuolat triukšmauti, mušti kitus, atsikalbinėti ir pan.
Į šį klausimą labai sunku atsakyti apibendrintai, tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Manau, kaip ir visame kame, svarbu balansas. Mama tai tas žmogus, kuris tikrai geriausiai žino ir pažįsta savo vaiką, tad atsisakyti savo intuicijos nebūtų gerai. Tačiau yra ir kita medalio pusė - neretai mamos iš didelės meilės vaikui nepastebi galimų problemų, kurios gali įtakoti vaiko gyvenimą ateityje, nuolaidžiauja vaikui, jį palepina. Tad vėliau pastebėtas problemas būna daug sunkiau koreguoti, neretai nutinka taip, kad ir vaikas dėl išmoktų netinkamų elgesio modelių jaučiasi nelaimingas.
Pastebėjus, kokių tikslų vaikas siekia savo netinkamu elgesiu, svarbu to nesuteikti, kai vaikas elgiasi netinkamai, tačiau duoti tai, kai vaikas elgiasi gerai. Pavyzdžiui, jei vaikas siekia dėmesio ašaromis, atsikalbinėjimu - nekreipti dėmesio, kai jis taip elgiasi, tačiau kai vaikas elgiasi gerai, jį stipriai ir emocingai pagirti. Taip pat efektyvus vaiko skatinimas - elgesio lentelė. Su vaiku susitariama, ką jis gaus surinkus atitinkamą kiekį žvaigždučių (kiekis priklauso nuo netinkamo elgesio intensyvumo, vaiko amžiaus ir jo turimos kantrybės stengtis nenuleidus rankų). Tuomet kiekvieną sykį vaikui pasielgus tinkamai, jis apdovanojamas žvaigžde. Surinkus reikiamą žvaigždučių kiekį, vaikas gauna sutartą prizą. Tuomet vėl iš naujo susitariame ir renkame naujas žvaigždes. Jei vaikas reikiamų žvaigždžių nesurenka - jis sutarto prizo negauna.
Labai svarbu, kad mes laikytumėmės susitarimų (nepamirštume apdovanoti vaiko) ir nenuolaidžiautume vaikui (neapdovanotume, jei vaikas nesielgė tinkamai) - taip ugdysis vaiko atsakomybė ir supratimas, jog jo paties elgesys įtakoja būsimas pasekmes. Jei vaikas gaus prizą ir nesilaikydamas mūsų susitarimo - sunkiai tikėtina, jog susiformuos tinkamas vaiko elgesys. Taip pat svarbu, jog tai, ką vaikas gauna kaip prizą, už nieką kito to negautų. Vaikui labai svarbu žinoti ribas. Taip jis jaučiasi saugesnis. Taip pat, tinkamas ugdymas padeda vaikui lengviau prisitaikyti aplinkoje, jaustis laimingu, kurti darnius ir laimingus santykius, tinkamai siekti savo tikslų.
Elgesio ugdymo sistema: aiškių ribų nustatymas
Vaikams reikalingas režimas, aiškios ribos ir taisyklės. Amerikiečių mokslininkai įrodė, kad vaikams, kurių namuose buvo sukurta tam tikra sistema, ne tik labiau sekasi gyvenime, bet ir jų ryšys su tėvais yra glaudesnis. Kai vaikui nurodomos elementarios taisyklės ir vyksta nuolatinė taisyklių vykdymo priežiūra, lieka mažai vietos nerimui ir vaikas auga saugesnėje aplinkoje.
Elgesio ugdymo sistema - tai lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali „užsidirbti“ tinkamu elgesiu. Prieš pradėdami taikyti elgesio ugdymo sistemą, pasistenkite lentelę sudaryti kuo paprasčiau ir tiksliau. Jei paliksite nors truputį vietos neaiškumams, vaikai galės nepaisyti taisyklių, jas keisti, kaip panorėję.
Į sąrašą svarbu įtraukti pačius svariausius reikalavimus, kasdieninius, neišvengiamus įsipareigojimus. Atkreipkite dėmesį, jog pradinukų užduotys turėtų būti labiau susijusios su tvarka ir higiena, o paauglių - su namų ruoša: miegamųjų, virtuvės, vonios tvarkymu.
Kai už tinkamą elgesį vaikas kasdien skatinamas, o už netinkamą - malonumai atimami, tinkamas elgesys dažnėja, o netinkamas retėja. Pamažu tinkamas elgesys tampa įpročiu. Lentelėje kasdien žymėkite, kaip vaikui sekasi keisti savo elgesį (simbolius galite sugalvoti savo). Suteikite vilties vaikui. Būkite pastovūs. Atlaikykite atkryčius.
Tikėtina, kad po kelių savaičių sistemos taikymo vaikui pabos stengtis ir jis bandys išvengti lentelių, sakydamas, kad jam vienodai „visos privilegijos“, kad jam „nieko nereikia“, gali keletą dienų elgtis ypač prastai. Kasdienes pareigas surašykite vertikaliai, kad jums būtų patogu kasdien žymėti, kaip darbas atliktas.
Kokius skirti apdovanojimus kasdien ir po savaitės, aptarkite kartu su vaiku savaitgalį. Jūsų vaikas yra geriausias idėjų šaltinis, nes kiekvienam patinka skirtingi dalykai. Paprastai mažesnieji džiaugiasi iškylomis su vaišėmis, prizais (visokiais mažmožiais), lipdukais ir galimybe žiūrėti TV ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Vyresnieji labiau vertina įvairius skanėstus, galimybę žiūrėti TV, ilgai vakaroti ir kalbėtis su draugais, juos kviestis į svečius ar būti pas juos.
Drausminimas ir bausmės: kaip tai daryti teisingai?
Vaikų auklėjimas, drausminimai, bausmės dažnam tėvui kelia daugybę klausimų. Taisyklės ir ribos vaikams svarbios ir reikalingos, tačiau vien draudimai ir bausmės nėra tinkama auklėjimo priemonė. Jas turi lydėti susitarimai, aiškios taisyklės ir tinkamas pavyzdys.
„Drausmė, nustatytos tvarkos laikymasis ugdo vaiko elgesį, moko emocijų valdymo. Anot psichologės, pasitaiko atvejų, kai vaikas nesilaiko drausmės, šeimoje priimtų taisyklių ir elgiasi netinkamai. Tuomet vaikas privalo pajausti savo elgesio pasekmes. „Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti, pavyzdžiui: trumpesnis laikas prie kompiuterio, minutės pertrauka apgalvoti poelgį. Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė - pavėlavai grįžti namo, reiškia rytoj su draugais nesusitiksi.
Z. Andrijauskienė atkreipia suaugusiųjų dėmesį, kad dažniausiai vaikai sąmoningai nenori sukelti problemų, jie tiesiog mokosi, pažįsta pasaulį, tikrina ribas ir daro klaidas. „Ko gero, daugelis tėvų išgyvena kaltės jausmą, kai tenka drausminti ar nubausti vaiką. Taikant drausminimus, visada reikia atsižvelgti į vaiko amžių, jo charakterį, raidą ir brandą.
„Kiekviena taisyklė, draudimas turi būti apgalvoti ir pagrįsti. Pasakyti vaikui „man nepatinka“, tai reiškia nepasakyti nieko. Kiekviena pastaba turi būti paaiškinta, kodėl derėtų elgtis kitaip. Galima su vaikais tartis ir diskutuoti apie tinkamą ir netinkamą elgesį, taisykles. Per didelės, vaiko amžiaus ir gebėjimo ištverti neatitinkančios bausmės ir drausminimai verčia vaiką patirti neteisybės jausmą ir net norą kerštauti.
„Apie tai, ar drausminimai, bausmės vaikui duoda naudos, visuomenė dar tik pradeda kalbėti. Tam, kad jų netaikytume, reikia su vaikais labai daug kalbėtis, o mes nesame pratę to daryti. Kalbėtis reikia nuoširdžiai, daug ir apie viską - jausmus, emocijas, pasirinkimus. Atsižvelgiant į vaiko amžių, kartais ir kelis kartus reikia pakartoti, ką jis darė ne taip ir kaip turėtų elgtis, kad suprastų, ko iš jo tikitės.
„Pokytis po vieno pokalbio neįvyks, kartais net ir dešimties pokalbių gali neužtekti, todėl reikia nusiteikti ir suprasti, kad tai ilgas procesas. Psichologė sako, kad taisyklės, ribos, priimtinos elgesio normos turi galioti visiems šeimos nariams be išimties. Tai reiktų aptarti su vaiku, aiškiai suformuluojant, ko iš jo tikimasi, koks elgesys nepageidaujamas.
Psichologai tikina, kad taisyklių ir jų nepaisymo pasekmių žinojimas iš anksto užkerta kelią vaiko pykčiui prieš tėvus, kurie jį drausmina. „Jeigu su vaiku jau aptarėte galiojančias ribas bei taisykles, į nusižengimus, jų nepaisymą negalima žiūrėti pro pirštus. Pastebėjus nederamą vaiko elgesį, perspėjame, primename taisykles, susitarimus, tačiau padaręs nusižengimą vaikas turėtų sulaukti atitinkamos nuobaudos. Tėvų atlaidumą tokiu atveju, vaikas priims kaip signalą, kad taisyklės nieko vertos ir jų laužymas atsakomybės neužtraukia“.
„Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Nežiūrint amžiaus, tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti.
„Svarbiausia, tėvams mokėti valdyti savo emocijas ir elgtis adekvačiai“, - paklausta, kaip tinkamai drausminti vaiką, sako Tarnybos psichologė. „Tik tinkama, logiška bausmė gali būti pamokanti.
Z. Aleksandravičienė sako, kad kritika, pakeltas balso tonas ir vaiką žeidžiantys epitetai - taip pat netoleruotinos auklėjimo priemonės: „Jos vaiką žeidžia, menkina savivertę ir siunčia signalą, kad šaukdamas esi viršesnis už kitus, o tokią „privilegiją“ suteikia vyresnis amžius. Pasak psichologės, fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo.
„Šeimoje augant vaikui, kartu kaip asmenybės turi augti ir tėvai. Išmokti kalbėtis ir išgirsti, suprasti, laiku sudrausminti ir nubrėžti reikiamas ribas - sunkus ir atsakingas darbas, tačiau jis ugdo vaiką ir brandina asmenybę.
Praktiniai patarimai: kaip mokyti gero elgesio kasdien?
Žiauri tiesa - vaikai mokosi pamėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad vaikai gražiai elgtųsi, jie tai turi nuolat matyti.
Dažniausia problema su mažais vaikais, kuriuos dažnas pavadintų „nekontroliuojamais“, yra ta, kad jie ko gero niekada nėra susidūrę su jokiomis netinkamo elgesio pasekmėmis. Jų geras elgesys yra apdovanojamas, tačiau blogas elgesys dažniausiai abiejų tėvų palydimas abejingai arba su pykčiu. (Trumpa pastaba tiems iš Jūsų, kurie galvoja, kad tėvų pyktis yra tam tikra pasekmė - taip NĖRA. Pyktis yra dėmesys).
Dauguma iš mūsų greičiausiai sutiks, kad mūsų vaikai turėtų laisvai reikšti savo emocijas ir jas suprasti savaip. Negalima slopinti pykčio, liūdesio, nusivylimo ir kitų neigiamų emocijų. Vaikai turėtų suprasti tuos jausmus ir išmokti su jais susidoroti. Bet tai nereiškia, kad jiems galima leisti mėtyti savo žaislus ar mušti brolius ir seseris.
Tiesa tokia, kad mažyliai nenori visiškos autonomijos. Kiekvienas vaikas, kurį kada nors pažinojau ir su kuriuo dirbau aš ar mano kolegos, buvo laimingesnis, kai gyveno pasaulyje su taisyklėmis ir ribomis. Leisti mažyliui elgtis taip, kaip jam patinka, gal ir skamba fantastiškai, tačiau mažam vaikučiui tokios laisvės tikrai yra per daug. Todėl turi būti tam tikros taisyklės, o kai šios taisyklės pažeidžiamos, turi būti atitinkamos pasekmės.
Kaip padaryti, kad pasekmės būtų efektingos? Net jei Jūsų mažylis žino, kad tai, ką jis daro, yra neleistina, duokite vieną įspėjimą prieš įgyvendindami pasekmes. Turėkite vietą, kur Jūsų vaikas galėtų eiti atlikti „bausmę“. Tai turėtų būti vieta, kur nesimatytų kitų namų gyventojų, taip pat ten, kur būtų saugu ir negrėstų joks pavojus.
Dažnai tėvai nuogąstauja: „Aš paskirsiu pasekmės laiką, bet jis tikrai tiek nesėdės ant pasekmių kėdutės.“ Kiekvieną kartą, kai vaikas pasišalina iš savo vietos, nesulaukęs, kol baigsis pasekmės laikas, laikmatis nustatomas iš naujo.
Suprantu, kad kai kuriems tėveliams gali pasirodyti paprasčiau laikyti savo mažylį ant kelių, glostyti, niūniuoti ar pan., kol praeis nustatytas pasekmės laikas, tačiau turite prisiminti, kad pasekmėmis Jūsų mažylis turi būti nepatenkintas, tai neturi būti smagu ar tokiu būdu gaunamas mamos ar tėčio dėmesys. Juk nenorime skatinti nepageidaujamo elgesio, kaip pasekmę suteikdami glostymus, bučinius, duodami sausainį ar pan. Tai turėtų būti šiek tiek nemalonu, kad ateityje vaikas nenorėtų pakartoti savo netinkamo elgesio.
Tai gali skambėti kaip klišė, bet man vistiek patinka posakis: „Taisyklė yra tik taisyklė… jei tai yra taisyklė“. Jei paaiškinsite taisykles savo mažyliui, bet taikysite tik retkarčiais arba taikydami darysite nuolaidas, pakeitimus, tai nebus taisyklės. Visi tėvai nori, kad jų vaikai užaugtų mandagūs, gerai išauklėti ir atsakingi. Tačiau vaikai ne visada supranta, kaip elgtis tinkamai. Todėl svarbu juos mokyti gero elgesio taisyklių nuo pat mažens. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius gero elgesio principus, metodus ir praktinius patarimus, kurie padės jums ugdyti vaiko socialinius įgūdžius ir teigiamą elgesį.
Etiketo svarba: mandagumo pagrindai
Etiketas - tai elgesio normų rinkinys, kuris padeda mums bendrauti su kitais žmonėmis pagarbiai ir mandagiai. Etiketo taisyklių mokymas vaikams yra svarbus, nes jos padeda jiems:
- Ugdyti pagarbą kitiems.
- Kurti teigiamus santykius.
- Sėkmingai bendrauti.
- Jaustis užtikrintai socialinėse situacijose.
Štai kelios pagrindinės etiketo taisyklės, kurias svarbu išmokyti vaikams:
"Prašau" ir "Ačiū" - magiški žodžiai
Šių žodžių vartojimas rodo pagarbą ir dėkingumą. Kai vaikas prašo ko nors, jis turėtų užbaigti savo sakinį žodžiu "prašau". Kai gauna kažką, jis turėtų pasakyti "ačiū".
Pasisveikinimas - mandagumo ženklas
Visada pasisveikinkite, kai įeinate į kambarį, kuriame jau yra žmonių.
Atsiliepimas telefonu - mandagus būdas bendrauti
Atsiliepti telefonu ir sumurkti "a" arba "nu" nėra tinkamas būdas bendrauti. Visada pirmiausia pasakykite "Alio". Jei skambinate jūs, prisistatykite ir įvardinkite skambučio tikslą tik po to, kai pasisveikinsite.
Nesavanaudiškumas - rūpinimasis kitais
Mokykite vaikus rūpintis kitais. Parodykite jiems, kaip palaikyti atidarytas duris, padėti nešti maišus ar užleisti vietą autobuse.
Palaukti savo eilės kalbėti - pagarba kalbėtojui
Išmokykite vaikus klausytis kalbėtojo ir palaukti, kol jis pabaigs. Pertraukti kitus yra nemandagu.
Papildomi aspektai: socialinė aplinka ir pagarba kitų kultūrai
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas elgiasi įvairiose socialinėse situacijose ir mokyti jį tinkamai reaguoti.
Elgesys svečiuose ir viešose vietose
Paaiškinkite vaikui, kad atėjus į svečius reikia nusirengti, paklausti šeimininko, kur galima pasidėti viršutinius drabužius ir batukus, palaukti, kol būsite pasodinti ir t.t. Priminkite vaikui, kad būtina atsistoti į kambarį atėjus seneliams, svarbu pro duris praleisti auklėtoją ir mokytoją, gavus skanėstų pirmiausiai pasiūlyti vyresniems.
Sakoma, kad žmogaus elgesys su aptarnaujančiuoju personalu geriausiai parodo jo tikrąjį veidą - iš tiesų mandagūs ir draugiški žmonės su padavėjais, valytojais, vairuotojais ir pan.
Pagarba kitų kultūrai ir nuomonei
Mokykite vaikus įžvelgti gražius dalykus, pasakyti komplimentą, pagirti. Parodykite vaikučiui, kad teta įsisegė dailią sagę, o tėtis švariai nusiskuto, priminkite jam, kad gražu pagirti aplinkinius.
Patyčių kultūra mūsų visuomenėje yra labai stipriai įsišaknijusi, o šaipytis bei žeminti kitus pradeda jau patys mažiausieji. Vaikų netinkamas elgesys grupėje yra opi problema, su kuria susiduria tėvai, auklėtojai ir specialistai, todėl labai svarbu suprasti, kad bet koks netinkamas vaiko elgesys turi priežastį, o tinkamas reagavimas į jį gali padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis ir spręsti problemas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vaiko netinkamo elgesio priežastis grupėje, taip pat pateiksime patarimų, kaip reaguoti į tokį elgesį ir kaip padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis.
Vaiko netinkamo elgesio priežastys darželyje ir kaip reaguoti
Vaikų netinkamas elgesys ugdymo įstaigoje gali turėti įvairių priežasčių. Dažnai jos susijusios su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimu, persikraustymu, tėvų nesutarimais ar naminio gyvūnėlio netektimi. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kurios gali lemti vaiko netinkamą elgesį grupėje.
- Per didelis tėvų nuolaidumas: Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje. Vaikui svarbu žinoti ir jausti savo ribas, todėl labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas.
- Su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka: Kita labai svarbi priežastis - su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka, su nerimu susijęs vaiko aktyvumas: muistymasis kėdėje, negebėjimas ramiai išbūti keliolika minučių. Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems - priešingai, gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų.
- Nepagarba autoritetui ir netinkamas auklėjimas: Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys - bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Be abejo, tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko darželyje“, „kas patiko šiandien“, formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi“. Tuo pačiu „niekas negali man pasakyti pastebėjimų apie mano netinkamą elgesį, nes tik kiti elgiasi netinkamai“.
- Vaikų patyčios: Tiek visuomenėje, tiek mokykloje apie patyčias kalbama daug ir aktyviai veikiama siekiant sumažinti patyčias. Nes patyčios vyksta. Tėvams vaikų patyčios kelia susirūpinimą, nes jie nori apsaugoti savo vaikus, nori užtikrinti, kad jų vaikas neįsitrauktų į patyčias. Tačiau pernelyg dažnas ir neteisingas „patyčių“ sąvokos naudojimas gali būti ir kenksmingas. Patyčios yra kraštutinis nepagarbaus bendravimo su kitu asmeniu būdas.
- Kitos priežastys: Vaikas gali kandžiotis, jei jaučiasi vienišas, išsigandęs arba jam dygsta dantys. Taip pat kandžiojimas gali būti būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius kaip alkis ir nuovargis. „Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo“, - sako V. Pilipuitienė.
Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas. Sumanus, o ne greitas. Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį pirmiausia pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių. Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio "ji(s) pirma(s) pradėjo", "aš tik gyniausi". Kai netinkamas elgesys turi pateisinimą, formuojasi vaikų tolerancija agresijai.
Būkite Ramūs ir Nesikarščiuokite: Specialistė tikina, kad praktikoje pasitaiko ir keistų atvejų, kai tėvai jiems įkandusiam vaikui bando kąsti atgal, tačiau to daryti griežtai nereikėtų: „Tai tas pats, kas mušant vaiką jį mokyti, kad muštis negalima. Jei taip elgsitės, vaikui atrodys, kad tai normalu, nes „net ir mama supykusi kanda“. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.
Mokykite Vaiką Prisiimti Atsakomybę Už Savo Veiksmus: Ne prisipažinti, bet prisiimti atsakomybę. Būti atsakingam, vadinasi, kritiškai vertinti situaciją ir turimus resursus, kurių reikia tinkamiems pagal situaciją sprendimams priimti. Galima kalbėti su vaiku apie tai, kad atsakomybės prisiėmimas - irgi statusas. Juk jokia lyderystė neįmanoma be gebėjimo prisiimti atsakomybę. Kalbėkime su vaiku apie tai, kad visi klystame, bet visi turime galimybę klaidą atitaisyti: atsiprašant, atkuriant padarytą žalą, prisiimant atsakomybę, įsipareigojant pačiam sau ateityje panašių klaidų nedaryti. Padedant vaikui suprasti atsakomybės prisiėmimo svarbą, galima vaikui įvardinti, kad atsakomybės prisiėmimas yra drąsos žingsnis.
Stiprinkite Teigiamą Vaiko Elgesį: Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą. Joks vaikas nesityčioja visada, iš visų ir visur. Kai pavyks užčiuopti tuos momentus, kai vaiko elgesyje nėra patyčių elementų, turime labai didžiuotis vaiku. Svarbu stiprinti net ir mažiausią norimą rezultatą. Dar svarbiau yra stiprinti vaiko pastangas, kurias jis deda siekdamas keisti savo elgesį - gal vietoj iškart pasakytos piktos replikos vaikas susilaikė ir išlaukė dvi minutes. Svarbu pastebėti šias vaiko pastangas, nes mums jos gal gali atrodyti mažos, bet vaikui - kainavusios daugybę jo valios pastangų. Ir galbūt, mums sumaniai reaguojant į vaiko pastangas, jis kitą kartą išlauks jau ne dvi, o tris minutes, o po kelinto karto, gal apskritai atsisakys piktos replikos.
Būkite Nuoseklūs: Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.
Bendradarbiaukite su Auklėtojais ir Specialistais: Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą. Tėvams arba auklėtojams reikėtų sureaguoti, kai toks elgesys įvyksta pirmą kartą.
Kreipkitės Į Specialistus, Jei Reikia: Jei vaiko elgesys negerėja, reikėtų kreiptis į specialistus. „Kandžiojimas yra įprastas kūdikiams ir 3-4 metų vaikams jis turėtų išnykti. Bet jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau išbandyti įvairūs būdai pakoreguoti vaiko elgesį, o atrodo, kad situacija tik blogėja, gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų.
Patarimai, kaip ugdyti vaiko savikontrolę
Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę:
- Neakcentuoti netinkamo elgesio.
- Pakeisti aplinką.
- Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku.
- Skatinti socialiai priimtiną elgesį.
- Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį.
- Buvimas šalia vaiko.
- Švelnus prisilietimas.
- Perspėjimas.
- Pavyzdžio rodymas.
- Perdėto susirūpinimo išreiškimas.
- Supratingumas.
Ribų svarba vaiko gyvenime
Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas. Vaikas žino, ką jau gali daryti šiuo metu, ką galės daryti tik ateityje. Jis supranta, kokio elgesio iš jo tikimasi, koks elgesys yra netinkamas. Per susitarimus ir taisykles vaikas mokosi, ko reikia konstruktyviam, pagarba sau ir kitam grįstam tarpusavio bendravimui. Jos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kasdieninėse ir sudėtingose situacijose aiškios ribos padeda vaikams orientuotis, sukuria pažįstamą ir saugią erdvę, kurioje jie gali aktyviai veikti, tyrinėti. Ribos taip pat drąsina vaikus savarankiškai spręsti ir įveikti kylančius sunkumus. Vis dėlto, ribos turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus. Jos neturi būti per griežtos, kad nenudrąsintų vaiko.
Kai nustatytos ribos yra peržengiamos ir ima pažeisti kitų ribas, klasės mokiniai kviečiami apie tai diskutuoti kartu, pagarbiai išsakant savo požiūrį ir kylančius jausmus dėl susitarimų nesilaikymo. Taip siekiama kiekvieno mokinio įsitraukimo ir atsakomybės už pozityvios ir saugios klasės atmosferos kūrimą.
Melas ir vagystės: ką daryti?
Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.
Vaikai meluoja ne tik tėvams, bet ir vieni kitiems, o augant jų apgavystės darosi vis sudėtingesnės. Vaikai nuo pat mažens yra mokomi sakyti tiesą ir nemeluoti, tačiau laikui bėgant vaikai supranta, jog melas padeda padaryti įspūdį, išvengti bausmės arba išsisukti nuo nemėgstamų veiklų.
Melavimo priežastys
- Melas vengiant bausmės.
- Suaugusiųjų pavyzdys.
- Siekimas padaryti įspūdį.
- Gina savo interesus.
Vagystės
Kaip ir apie melavimą, taip ir apie vagiliavimą vaikai iki trijų - ketverių metų nenusimano.
Penkios gero elgesio taisyklės, kurių galima mokyti vaikus
Visi norime, kad mūsų vaikas būtų gerai išauklėtas. Čia pateiksime penkias gero elgesio taisykles, kurių mokyti vaikus galima pradėti labai anksti. Žiauri tiesa - vaikai mokosi pamėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad vaikai gražiai elgtųsi, jie tai turi nuolat matyti. Būtent šių gražaus elgesio taisyklių jus mokė tėvai, kai jūs buvote vaikas. Tad išmokykite savo vaikus šių taisyklių:
„Prašau“ ir „Ačiū“
Nustebsite, kaip retai šiomis dienomis šiuos žodžius mes girdime mandagiuose pokalbiuose. Vaikai tiesiog nežino etiketo taisyklių. Kai kas nors jums duoda kažką, būtina pasakyti „ačiū“. Tai išreiškia pagarbą ir dėkingumą. Kai prašote ko nors, užbaikite savo sakinį arba klausimą žodžiu „prašau“. Tai taip pat išreiškia pagarbą ir mandagumą.
Pasisveikinimas
Atrodo, kad niekas nebesako „labas“. Etiketas reikalauja, kad visada pasisveikintume, kai įžengiame į kambarį, kuriame jau yra susirinkusių žmonių. Netgi jei kitas asmuo ir neatsako, pasisveikinimas parodo geranoriškumą ir pagarbą kitiems.
Kaip atsiliepti telefonu
Atsiliepti telefonu ir pralementi „a“ arba „nu“ - nėra tinkamas būdas bendrauti su kitu jums skambinančiu žmogumi. Visada pirmiausia sakykite „Alio“. Kai apsikeisite mandagiomis frazėmis, kitas asmuo gali pasakyti, dėl ko jums skambina. Jei skambinate jūs, prisistatykite ir įvardinkite skambučio tikslą tik po to, kai pasisveikinsite. Mokykite to savo mažuosius, nes dažnai jie nemoka mandagiai bendrauti telefonu.
Mokykite nesavanaudiškumo
Kaip jiems būti nesavanaudiškais? Jie turi stebėti jus, kad išmoktų tai padaryti. Trumpai tariant, reikia parodyti rūpinimąsi kitais: palaikyti atidarytas duris žmogui, einančiam už jūsų; parnešti už mamą maišus iš parduotuvės; užleisti vyresniam žmogui vietą autobuse. Visa tai yra pasiaukojančio gerumo pavyzdžiai.
Palaukti savo eilės kalbėti
Daugeliui tėvų pažįstama situacija: vaikas neklauso, nesitvark..."
