Televizijos laidų prodiuseris ir aktorius Gediminas Juodeika šiandien švenčia 49-ąjį gimtadienį. Vyras šventę pasitinka itin darbingomis nuotaikomis - gyvena naujo serialo kūrimu ir sako, kad laikas, praleistas su kūrybine komanda - geriausia dovana.
G. Juodeika sako, gimtadienį švenčiantis darbuose - šiuo metu užsiima nauju projektu: „Šventė yra toks dalykas - labai džiugu, kad su kiekvienais metais draugų ratas tik didėja. Man dabar pats darbymetis - filmuojame naują Emilio Vėlyvio serialą. Man šis kūrybinis procesas, prie projekto dirbantis kolektyvas, mūsų bendradarbiavimas, mintys, svajonės - didžiausia gimtadienio dovana. Pačios tos šventės tradiciškos nėra laiko švęsti. Džiaugiuosi kiekviena su šia komanda praleista diena. Tas kūrybinis procesas toks, kad kiekvieną dieną eini į darbą kaip į šventę. Šiandien tiesiog dar ir diena taip sutapo. Vienas iš didžiausią įspūdį paliksiančių gimtadienių tikrai“, - džiaugiasi prodiuseris.
Gimtadienis Gediminui Juodeikai jau nuo mažens - šventė. Pasak vyro, taip žiūrėti į šią dieną išmokė tėvai. O ir kūrybinė komanda prodiuserį nustebino: „Man tai yra šventė. Mane tėvai įpratino nuo vaikystės, kad ta diena yra išskirtinė. Aš jaučiuosi kitaip per gimtadienį nei įprastai, ir šeimos bei draugų dėmesys ypatingas. Tenka susitikti, pabendrauti su draugais, su kuriais nesimatei, nebendravai ilgai, kartais net metus. Ta nuotaika tikrai pakylėta būna. Mano komanda irgi mane nustebino, padovanojo didžiulį tortą su kepuraitėmis.“
Paklaustas, kaip vertina praėjusius metus, G. Juodeika sako, kad praėjusių metų įvykiai šią gimtadienio šventę jam padarė dar ypatingesne: „Praėję metai man buvo kaip ir visiems - labai uždari, nieko gero nežadantys. Dabar po visų užsisėdėjimų, buvimo užsidarius namuose tas gimtadienis - dvigubai didesnė šventė“.
Karjera ir Kūryba
Televizijos ir kino užkulisiuose daugybę metų dirbantis vyras neseniai su komanda užbaigė didelį darbą - nufilmavo trisdešimties serijų serialą „Ne tau, Martyna“, kurio veiksmas vyko Kaišiadoryse. G. Juodeika pokalbio metu ne kartą pasidžiaugė šiuo darbu, nors neslėpė, kad būta ne tik daugybės iššūkių, bet ir nelengvų pasirinkimų.
„Šiais metais aš turėjau pasirinkti, kas esu - ar prodiuseris, ar aktorius. Tai buvo svarbus sprendimas. Šiame seriale atsisakiau vaidmens, kurį Emilis Vėlyvis rašė būtent man. Tuo metu maniau, kad padariau didžiulę klaidą, jaučiausi pavedęs draugą. Tačiau turėjau rinktis, ar vienu metu viską darydamas būsiu blogas prodiuseris bei aktorius, ar visgi tapsiu geru prodiuseriu. Galiausiai savo vaidmenį atidaviau profesionaliam aktoriui, o pats susitvarkiau su didžiuliu projektu“, - kalbėjo G.
Pasidomėjus, kuo labiausiai žavi darbas televizijoje ir kine, Gediminas tikino, kad visos dienos čia yra skirtingos. Anot pašnekovo, kiekvienas projektas išsiskiria tam tikromis detalėmis, atneša netikėtumų, todėl monotonija šiame darbe neegzistuoja.
„Atrodo, vieną dieną susėdi su E. Vėlyviu, pradedi galvoti, ką darysime, audi mintį, o paskui matai, kaip palaipsniui ta idėja įgauna rėmus, ima konstruotis kažkoks mechanizmas. Žingsnis po žingsnio, rodos, nepastebimai, galiausiai gimsta rezultatas. Labai didžiuojuosi, kad turiu tokį draugą kaip Emilis. Mūsų interesai ir požiūris į pasaulį sutampa, o kūrybinis bendradarbiavimas yra labai pasisekęs."
Nors darbas televizijos ir kino užkulisiuose turi daugybę žavių pusių, G. Juodeika pripažįsta, kad filmavimo aikštelės valdymas yra nenuspėjamas dalykas - vieną dieną viskas gali eiti it per sviestą, o kitą staiga sugriūti.
Asmeninis Gyvenimas ir Santykiai
Gediminas Juodeika - žinomas žmogus televizijos ir kino užkulisiuose, daugybę metų dirbantis šioje srityje. Televizijos ir kino užkulisiuose daugybę metų dirbantis vyras neseniai atskleidė naujienų portalui tv3.lt, kad gimimo dieną sužadėtinė Živilė Jonikaitė (37 m.) paruošė jam staigmeną - pora vyko į Druskininkus, kur lepinosi SPA paslaugomis, o vakare klausėsi džiazo koncerto.
Tačiau tuo šventė nesibaigia - savaitgalį į poros namus atvyks daugybė draugų ir gimtadienis bus paminėtas darkart. Kaip pasakojo Gediminas, praėjusius metus jis prisimins kaip vienus produktyviausių savo gyvenime. Pasak jo, 50-ies metų ribą peržengę žmonės neretai ima galvoti, kad geriausi laikai jau praeityje, o tam tikriems dalykams galbūt jau nebetinkamas amžius. Žinomas vyras džiaugėsi, kad tokias mintis nuveja daugybė darbų ir įvykių, nutikusių šiemet. Vienas iš jų yra labai reikšmingas, mat G. Juodeika neseniai tapo seneliu - sūnui gimė pirmagimis.
„Emociškai aš esu gana jautrus žmogus, tad jeigu turiu imtis lyderio pozicijos ar kam nors vadovauti, sugrįžęs namo turiu atgauti jėgas. Tam įtakos turi ir mano amžius. Sugrįžus po darbų man reikia pasėdėti vienam, nekalbėti, nevažiuoti pas draugus ar į renginius. Man reikalingas laikas energijos sukaupimui, o geriausiai tai padarau sėdėdamas ant sofos ir žiūrėdamas serialus.
Pokalbio metu Gediminas ne kartą paminėjo sužadėtinę Živilę, kuri yra didžiausias ramstis vyro gyvenime. Tiesa, G. Juodeika pripažino, kad juodu yra labai skirtingi, todėl barnių namuose netrūksta. „Mes nuolat kaunamės ir kovojame vienas su kitu. Bet taip yra dėl to, nes esame žmonės, kurie nesėdi vietoje. Živilė turi atsakingą darbą, pas mane taip pat ateina dideli projektai. Nėra taip, jog du žmonės sėdi namuose, žiūri televizorių ir neturi nieko bendro. Pas mus su Živile visada yra kažkoks ryšys, bendravimas bei bendradarbiavimas, o tuo pačiu ir tam tikri ginčai. Ji sako, kad darys vienaip, o aš - kitaip. Aišku, norėčiau, kad ji dažniau būtų namuose, mylėtų ir aptarnautų mane. Būčiau laimingas vyras. Bet aš matau jos ambicijas, poreikius ir norą dirbti. Ji turi triskart daugiau energijos, nei aš, o tai mane irgi pakrauna, neleidžia atsipalaiduoti bei skatina judėti į priekį.“
Gyvenimo Etapai ir Ateities Planai
Lietuvių patarlė sako, jog „tikras vyras“ per savo gyvenimą turi atlikti tris darbus: pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų. Kaip tikino G. Juodeika, šias užduotis jis jau įveikęs, tačiau vyro ambicijos - kur kas didesnės. Gediminas atskleidė trokštantis nuveikti tokius dalykus, kad senatvėje galėtų drąsiai ištarti „padariau viską, ką galėjau.“
„Juk kiekvienas norime palikti pėdsaką, nugyventi prasmingą gyvenimą. Negaliu sakyti, kad mano gyvenimas buvo blankus, bet noriu padaryti taip, kad visi liktų apakę. Planų turiu nemažai, bet pagrindinis yra susijęs su mano kūryba. Visgi metai bėga ne mano naudai. Žmonės, kurie Lietuvoje daro dalykus ir priima sprendimus, šiuo metu yra mano kartos. Aš žinau jų kalbą, elgseną, susišneku su jais. Bet ateina kita karta, jaunimas, kurių žodžiai ir žvilgsniai yra kitokie, atsiranda nesusišnekėjimas. Toji karta lipa ant kulnų, todėl matau savyje nedaug laiko, kai galiu padaryti tai, apie ką svajoju“, - pripažino G.
Gimtadienio proga sau Gediminas Juodeika nori palinkėti, kad šitie projektai visi sklandžiai praeitų. Kad serialas puikiai pavyktų ir būtų žiūrimas. To ir norėtų palinkėti. Planai dabar pagrinde susiję būtent su serialu ir darbais, kurie dabar yra planuojami. Smagu jausti, kad tai, ką tu sugalvoji, tampa realybe. Gera, kai tai, apie ką svajoji su draugais, tampa apčiuopiama.
A Path To Leadership: Career Advice for the Journey
Gediminas Juodeika - vienas iš V.Juodeikienės ir vieno geriausių Lietuvoje irklavimo trenerių, Tarybų sąjungos čempiono Petro Juodeikos vaikas, pasaulį išvydęs 1972 m. liepos 12 d. 4400 gramų svėręs mažylis buvo visos šeimos, ypač senelio, džiaugsmas. Ta proga, kad dukra pagimdė berniuką, tėtis Virginijai įteikė išskirtinio dizaino, masyvų auksinį žiedą. Senelis turėjo ir dosnią tradiciją - per kiekvieną anūko gimtadienį jam skirdavo po 1000 rublių sakydamas, kad Gediminas pas būsimą žmoną tikrai važiuos geriausia, kokia tik įmanoma, mašina. „Tuo metu naujas „žiguliukas“ kainavo apie 6000 rublių. Tai Gediminas būtų reikiamą sumą turėjęs jau pirmoje klasėje“, - su šypsena pasakoja V.Juodeikienė, pridurdama, jog jos tėtis anūko vairuojančio taip ir neišvydo - iškeliavo į šviesesnį pasaulį, kai berniukui buvo trys metukai. Vaikystėje G.Juodeika buvo ilgesnių, garbanotų plaukų savininkas. Vieną jų sruogą V.Juodeikienė yra išsaugojusi iki šiol. Dėl savo garbanų Gediminas, kartu su mama visas vasaras leisdavęs tarptautinėse sporto stovyklose, buvo patekęs ir į kuriozinę situaciją. „Matau - bėga sūnus per pievą ir rėkia ne savu balsu. O paskui jį - kokie keturi sakartvėliečiai dumia. Sustabdžiau juos ir klausiu, kas nutiko. Pasirodo, kad svečiai iki to laiko nebuvo gyvai matę tokio šviesiaplaukio berniuko, tik girdėję prietarus apie sėkmę nešantį jo pabučiavimą. Tai visi nutarė pasinaudoti proga, labai išgąsdinusia Gedimimą“, - prisimena V.Juodeikienė.
Mokyklos laikais jos sūnus buvo aktyvus, viskuo besidomintis, išbandęs daugybę sporto šakų, bet daugiausiai pasiekęs sportiniame nardyme, kur turi ir Pasaulio taurės, ir Europos čempionato nugalėtojo titulą. Beje, pastaruosius laurus jis pasiekė neseniai, prieš keletą metų. „Sporto stovyklos Gediminą užgrūdino - jis nebijojo varžytis, scenos, filmavimo kamerų. Tai, matyt, jį ir atvedė į pramogų pasaulį, o vidurinėje padėjo būti tarp klasės lyderių“, - sako pašnekovė. Ji prisimena ir sūnaus dosnumą. Kartą Gediminas draugams padovanojo visus mamos medalius, o dar sykį, radęs namie zlotų, išdalino klasiokams ir juos.
G.Juodeika ilgus metus turėjo ištikimą bičiulį - vilkšunį. Jo itin klausęs augintinis sykį net buvo pamirštas autobusų stotelėje. „Gediminas namo palydėjo draugę. Kol laukė autobuso, jis liepė šuniui sėdėti greta. Merginai išvažiavus, sūnus grįžo namo pamiršęs atšaukti komandą. Tad, jam vėl teko eiti į stotelę parsivesti šuns“, - kalba V.Juodeikienė. Vėliau, kartu su savuoju augintiniu, G.Juodeika atliko ir karinę tarnybą pasienyje.
Antradienį vakare bendrų nuotykių prisiminimais dalinosi ne tik sukaktuvininko mama, bet ir draugai. Kaip rašoma pranešime spaudai, pagerbdamas juos Gediminas užsakė ypatingą vakarienę, šios vasaros naujovę svetingumo komplekse „Monte Pacis“. Šefas Raimundas Dambrauskas svečiams ruošė ant atviros ugnies kepamą maistą malkomis kūrenamoje kepsninėje ir, svarbiausia, visa tai buvo daroma iš Viduramžių prikelta Flambadou technologija - kai iki raudonumo ugniakure įkaitintame atvirame metaliniame kūgyje su degančių riebalų lašeliais šlakstomi kepami patiekalai.
„Myliu, džiaugiuosi ir didžiuojuosi visais savo bičiuliais, kurie buvo šventėje ir kurie negalėjo į ją atvykti dėl skirtingų svarbių priežasčių. Norėjau juos nustebinti ir palepinti. Neabejoju, kad visi dar susitiksime, nes šventes švęsti būtina. Jose būna tiek daug gerų emocijų“, - sako G.Juodeika.
A Path To Leadership: Career Advice for the Journey
